- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- eA-313-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02023-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- VšĮ Kauno maratono klubas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo, .Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
- Trečiasis asmuo
- Švietimo mainų paramos fondas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno maratono klubas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno maratono klubas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Kauno maratono klubas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2021 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V-833 (toliau – ir Įsakymas) „Dėl 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021-2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu“ dalį, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo paraiškai Nr. SRF-SRO-2021-1-0024 (toliau – ir Paraiška) bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 178 720,58 Eur žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo” Nr. V-1866 (toliau – ir Kvietimas), kurio 3.1.3. punktas numatė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur. Vėliau Kvietimas nors ir buvo keistas 4 kartus, tačiau Kvietimo 3.1.3. punktas išliko nepakitęs, t. y. sporto renginių organizavimui iš Sporto rėmimo fondo numatoma skirti 2 788 927,20 Eur.
3. Pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. pagal Kvietimą pateikė Paraišką į remiamą sporto renginių organizavimo veiklos sritį. Pareiškėjas siekė gauti Sporto rėmimo fondo finansavimą – Bėgimas visiems (toliau – ir Projektas). Projekto trukmė – 12 mėn. Projektas nebuvo orientuotas į sporto projektus skatinančius neįgaliųjų sporto plėtrą. Prašomas skirti finansavimo dydis – 178 720,58 Eur.
4. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė Įsakymą, kurio 2 punkte nurodė, jog neskiria finansavimo šio įsakymo 2 priede nurodytiems sporto projektams, vienas iš kurių – Projektas, nors jis surinko 81.5 balo. Finansavimo neskyrimo priežastis – nepakako Sporto rėmimo fondo lėšų Paraiškai finansuoti.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad Kvietimas numatė, jog preliminari Kvietimo dalis, skirta finansuoti projektus iš Sporto rėmimo fondo, sporto renginių organizavimo srityje yra 2 788 927,20 Eur. Žodis „preliminari“ Kvietime reiškia, jog Kvietimo dydis (finansavimo suma) gali skirtis priklausomai nuo planuojamų valstybės biudžeto asignavimų. 2020 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Valstybės biudžeto įstatymas), kuris įsigaliojo 2020 m. gruodžio 30 d. Pagal šio įstatymo 2 priedą, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai buvo skirta 1 691 246 000 Eur asignavimų. Taip pat, pagal šį įstatymą, Ministerijai buvo skirta 25 844 000 Eur valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamoms programoms finansuoti. Valstybės biudžeto įstatymas nebuvo pakeistas iki pareiškėjo skundo padavimo dienos, todėl, 2020 m. gruodžio 20 d. patvirtinus Valstybės biudžeto įstatymą, toks patvirtinimas nedarė įtakos Kvietime nurodytoms sumoms, kurios nesikeitė ir po Valstybės biudžeto įstatymo priėmimo.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas teigė, kad sporto renginių organizavimui, kaip remtinai veiklos sričiai, iš Sporto rėmimo fondo turėjo būti skirta 2 788 927,20 Eur. Tai numatė visos Kvietimo redakcijos, įskaitant, bet neapsiribojant ir redakcijas galiojusias tiek Paraiškos pateikimo metu, tiek Įsakymo priėmimo metu, nors Įsakymo 1-ame priede nurodyta, jog sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu, iš viso yra skirta 1 927 434,07 Eur. Tarp Kvietime nurodytos sumos sporto renginių organizavimui ir skirtos sumos pagal skundžiamą įsakymą egzistuoja 861 493,13 Eur skirtumas.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Projektas buvo pripažintas tinkamu finansuoti, nes atitiko Paraiškos administracinę atitiktį kaip vieną iš paraiškų vertinimo etapų, kaip tai numatyta 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo“ Nr. V-123 44–54 punktuose.
8. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymo dalis, kuria neskirtas finansavimas Projektui prieštarauja Kvietimui, nes pareiškėjo prašoma Projekto finansavimo suma patenka į skirtumą (178 720,58 Eur < 861 493,13 Eur), kuris gali būti skiriamas sporto projektams sporto renginių organizavimo sričiai finansuoti, todėl, pareiškėjo nuomone, Įsakymo dalis, kuria neskirtas finansavimas Projektui, prieštarauja Kvietimui bei teisėtų lūkesčių principui. Pareiškėjui buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad, tinkamai parengus Projektą ir gavus 81.5 balo bei esant nevisiškai išnaudotam Kvietime nurodytam finansavimui, Projektas finansavimą gaus, tačiau toks teisėtas lūkestis buvo pažeistas Įsakymu neįgyvendinus Kvietimo.
9. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėjas prašė iš Sporto rėmimo fondo – 178 720,58 Eur. Pareiškėjas pabrėžė, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos negautų pajamų forma – jeigu Ministerija būtų į Įsakymą įtraukusi ir Projektą, kaip finansuotiną, pareiškėjas žalos nebūtų patyręs.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
11. Atsakovas nurodė, kad Ministerija, planuodama Kvietimą, prisiima finansines rizikas, nes tiek pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išaiškinimus, tiek pagal bendrą asignavimų paskirstymo praktiką Ministerijos gali planuotis lėšas keliems metams į priekį, anksčiau prisiimtiems ir būsimiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau tik iš einamųjų metų įstatymu patvirtintų asignavimų programoms ir projektams (gali naudoti lėšas biudžetiniais metais ir tik, kurias įstatymu patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas)). Ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotu Seimo narių (41 Seimo narys) Pasiūlymu dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto XIIIP-5302(2), kuriuo buvo pasiūlyta sumažinti Fondo lėšas, perkeliant jų dalį (t. y. apie 30 proc. arba 6 300 000 Eur) aukšto meistriškumo sportui finansuoti. Pakeitimai buvo susiję su 2021 metais, kurie paskelbti Olimpiniais metais.
12. Atsakovas nurodė, kad Kvietimas buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pirmojoje redakcijoje nebuvo atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymą, nes Seime buvo sutarta, kad Ministerijai parengus Sporto įstatymo pakeitimo projektą, Seimo pavasario sesijos metu bus perskirstyti ir Ministerijos 2021 m. asignavimai sportui. Seimo 2021 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-430 (toliau – Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas) 12 straipsniu buvo pakeistas Valstybės biudžeto įstatymo 3 priedas, t. y. 6 422 000 Eur sumažintos lėšos Fondui, kurios pagal įstatymą priskiriamos „Valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti“.
13. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnyje yra numatyta, kad Seimas biudžetiniais metais gali keisti biudžetą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta praėjus daugiau nei pusmečiui nuo Valstybės biudžeto įstatymo patvirtinimo, todėl pareiškėjos argumentai, kad Kvietimo sumos iš esmės visa apimtimi turi būti paskirstytos kaip nurodytos (konkrečia suma nurodyta Kvietime) yra neteisingi ir nepagrįsti. Taigi, pareiškėjas neįvertino aplinkybės, kad Seimas turi teisę keisti valstybės biudžetą kalendoriniais metais Seimo sesijų metu (pareiškėjo patikslintas skundas pateiktas po birželio 22 d., kai Seimas patvirtino asignavimų Ministerijai galimą perskirstymą).
14. Atsakovas pabrėžė, kad Kvietime nurodytos preliminarios sumos nesukuria teisėto pagrindo manyti, kad visa Fondo suma bus paskirstyta būtent Kvietimu arba, kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų tikrai pakaks – visada finansuojamas maksimalus galimas pagal turimas lėšas projektų skaičius. Taigi, žodis „preliminariai“ Kvietime buvo įrašytas tikslingai, žinant, kad Seimas gali apsispręsti ne tik sumažinti lėšų Fonde dydį, bet ir palikti tokį patį, koks buvo planuojamas biudžetiniais metais, t. y. 21 408 000 Eur.
15. Atsakovas nurodė, kad Ministerija atlieka lėšų perkėlimo derinimo procedūras su Finansų ministerija, kad būtų galutinai įgyvendintas Seimo pavasario sesijos sprendimas perkelti Fondo lėšų dalį į aukšto meistriškumo sporto finansavimą. Nors Paraiška surinko 81,5 balo, bet įvertinant konkurenciją veiklos srityje ir tai, kad lėšų pakako tik aukštus balus surinkusiems projektams, t. y. surinkusiems 82 balus ir daugiau, pareiškėjo lūkestis nėra pagrįstas, nes dalyvavimas konkurse ir surinkimas daugiau nei minimalus reikalingas surinkti balų skaičius dar neužtikrina lėšų gavimo, o pastangas deda visi projektus pateikė asmenys, net ir tie, kurie nepraeina pirmojo vertinimo etapo, todėl pareiškėjo motyvai dėl galimai pažeistų teisėtų lūkesčių yra nepagrįsti ir atmestini.
16. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašomos priteisti žalos, nurodė, kad pareiškėjas neįrodė fakto, jog Ministerijos, kaip institucijos veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinosios viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Vien rėmimasis preliminariai suplanuotų lėšų Kvietime maksimaliais skaičiais, nepasibaigus visų Fondo lėšų paskirstymui ir esant realiai galimybei, kad Seimas turėjo teisę perskirstyti 2021 m. biudžetą bei Ministerijai žinant, kad perskirstymas planuojamas, jai įvertinus ir tikslingai nustačius Kvietime preliminarias sumas, neleidžia teigti, kad Ministras, patvirtinęs ir nepatikslinęs Kvietimo sumos, padarė neteisėtą sprendimą, tuo pačiu sukeliantį galimai teisėtą lūkestį pareiškėjai gauti finansavimą arba, kad pareiškėja negavo pajamų. Pajamų gavimas niekaip negali būti sietinas su konkurso būdu atrenkamais projektais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
18. Fondas palaikė atsakovo poziciją ir papildomai nurodė, kad Fondas nenustato ir neturi įgaliojimų nustatyti Sporto rėmimo fondo biudžeto, todėl neturi atskiros nuomonės dėl biudžeto nustatymo. Fondas yra atsakingas tik už sporto rėmimo fondo paraiškų turinio vertinimą, tačiau paraiškos turinio vertinimo pareiškėjas neginčija.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Kauno maratono klubas“ skundą atmetė.
20. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
20.1. 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866, kurio 3.1.3. punkte buvo nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur.
20.2. Pareiškėjas 2021 sausio 4 d. Ministerijai pateikė Paraišką, siekdamas gauti Sporto rėmimo fondo finansavimą Projektui, prašydamas skirti 178 720,58 Eur finansavimą.
20.3. Ministerija Įsakymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 55 punktu, atsižvelgdama į Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. VE-70 „Dėl 2021 m. Sporto rėmimo fondo kvietimo teikti paraiškas „Sporto renginių organizavimui“ sporto projektų veiklų srities paraiškų turinio vertinimo išvadų patvirtinimo“ patvirtintas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas, į Sporto projektų komisijos 2021 m. balandžio 27 d. protokole Nr. SG2-4 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo ir į 2021 m. gegužės 18 d. elektroninio balsavimo protokole Nr. SG2-6 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, neskyrė finansavimo Projektui, nes nepakako Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nuostatas (17 str. 1 d. 1–5 p.), Aprašo nuostatas (1 p., 4 p., 30 p., 30.1.1 p., 30.1.2 p., 30.2.1 p., 30.2.2 p., 39 p., 40 p., 41 p.), Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles (toliau – Taisyklės).
22. Teismas nurodė, kad Paraiška surinko 81,5 balo iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip tinkama finansuoti, tačiau jai nepakako Sporto rėmimo fondo lėšų sporto renginių organizavimo veiklos srityje. Šioje srityje buvo skirtas finansavimas projektams, surinkusiems 82 ir daugiau balų. Paraiška nefinansuojamų projektų sąraše užėmė 2 vietą.
23. Teismas pabrėžė, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovai iš esmės praplėtė keliamo ginčo ribas, papildomai išdėstydami argumentus ir dėl galimai netinkamos eksperčių, vertinusių Paraišką, kvalifikacijos bei dėl kitų procedūrinių pažeidimų – nepakankamas (ar visiškas nebuvimas) skiriamo balo pagrįstumas.
24. Teismas, įvertinęs Kvietime nurodytą lėšų sumą, Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 2 ir 3 priedus, Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnį, padarė išvadą, kad po Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo priėmimo, kuriuo lėšų Sporto rėmimo fonde dydis buvo sumažintas, Ministerija negali paskirstyti Kvietime nurodytų preliminarių sumų. Ministerijos skaičiavimais, įvertinus Seimo perskirstytas Sporto rėmimo fondo lėšas aukšto meistriškumo sportui, Kvietimo suma Švietimo mainų paramos fondo administruojamoms 1-4 sritims siekia iki 11 988 800 Eur, iš kurių sporto renginių organizavimo srityje sudaro 1 952 301,15 Eur (kurioje Paraišką teikė ir pareiškėjas). Pagal skundžiamo Įsakymo 1 priedą finansuojamiems 2021–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu, iš viso yra skirta 1 927 434,07 Eur. Įvertinęs 24 867,08 Eur lėšų likutį Sporto renginių organizavimo srityje (1 952 301,15 Eur – 1 927 434,07 Eur), teismas pritarė Ministerijos pozicijai, kad finansuoti Projektą, kuriuo prašoma skirti 178 720,58 finansavimą, objektyviai nėra jokių galimybių (nepakanka lėšų).
25. Teismas pažymėjo, kad Kvietime nurodytas žodis „preliminariai“ jau buvo įrašytas tikslingai žinant, kad Seimas gali apsispręsti pakeisti lėšų Sporto rėmimo fonde dydį, t. y. lėšų, esančių Fonde, dydis galėjo keistis patvirtinus metų valstybės biudžetą. Valstybės biudžeto keitimas reglamentuotas Konstitucijos nuostatomis, o pareiškėja, įvertinusi šią aplinkybę, turėjo prisiimti riziką dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi teisę ir gali biudžetiniais metais keisti valstybės biudžetą. Apie tai, kad galimai galėtų būti sumažintos Sporto rėmimo fondo lėšos, perkeliant dalį lėšų aukšto meistriškumo sportui finansuoti, buvo žinoma dar iki patvirtinant Kvietimą (Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotas 41 Seimo nario pasiūlymas) ir klausimo dėl Ministerijos 2021 m. asignavimų sportui išsprendimas buvo atidėtas pavasario sesijai. Vėlesni biudžeto pakeitimai buvo susiję būtent su 2021 metais. Teismas konstatavo, kad, esant tokiai viešai informacijai bei atsižvelgiant į tai, kad Kvietime buvo nurodyta, jog skirtinos sumos yra preliminarios, sutiktina su Ministerijos argumentais, kad Kvietime nurodytos preliminarios sumos negalėjo sukurti teisėto pagrindo manyti, kad visa Sporto rėmimo fondo suma bus paskirstyta būtent Kvietimu arba, kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų tikrai pakaks.
26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nors ir nurodė, kad jam abejones sukėlė eksperčių, vertinusių Paraišką, turima kvalifikacija, tačiau šių abejonių jokiais svariais įrodymais nepagrindė. Liudytojos (ekspertės, vertinusios Paraišką) teismo posėdyje nurodė turimas kvalifikacijas, kurias, be kita ko, prieš tai jau buvo įvertinęs už paraiškų vertinimą atsakingas Fondas. Liudytojos buvo paskirtos Paraiškos vertintojomis ir tai reiškia, kad institucijai, atsakingai už tinkamą paraiškų vertinimą, abejonių dėl eksperčių kvalifikacijos nekilo. Liudytojos teismo posėdyje nurodė, kad atitinkamos kvalifikacijos bėgimo sporto srityje nereikėjo turėti. Teismas, įvertinęs tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, turinčių pagrindą abejoti liudytojų tinkama kvalifikacija, vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo abejonių pripažinti pagrįstomis, be to, abejonės dėl liudytojų kvalifikacijos grindžiamos daugiau abstrakčiais pagrindais.
27. Teismas nurodė, kad iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą.
28. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo atstovų išdėstyti prieštaravimai dėl Paraiškos vertinimo, nepateikiant konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, nelaikytini įrodymais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio prasme, t. y. pareiškėjo atstovų teismo posėdžio metu nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina jų įrodinėjamų aplinkybių – procesinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką. Pareiškėjo atstovai, nesutikdami su kai kuriuo ekspertiniu įvertinimu (balu), išsamių ir argumentuotų prieštaravimų nepateikė. Teismo posėdyje metu apklaustos liudytojos (Paraiškos vertintojos) patvirtino, kad vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į visą turimą medžiagą, tuo metu rinkoje esančias kainas, siekiant kuo efektyviau ir ekonomiškiau įvertinti prašomas skirti lėšas, liudytoja V. P. nurodė, kad atskiro elemento pakomentavimas ir reiškia vieno skyriaus bendrą pakomentavimą, t. y., vertinant paraiškas, atskiras balo komentavimas nenurodomas, o pateikiama bendra vieno skyriaus išvada. Pareiškėjas, nesutikdamas su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų (pvz. kito eksperto atliktas vertinimas ar pan.), paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisingai atliktą.
29. Teismas konstatavo, kad, nenustačius neteisėtų Ministerijos veiksmų (neveikimo), nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino.
III.
30. Pareiškėjas VšĮ „Kauno maratono klubas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
31. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai prieštarauja lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principui. Pirmosios instancijos teismas vėlesniam teisiniam reguliavimui, t. y. Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymui, kuris įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. suteikė prioritetą prieš ankstesniu teisiniu reguliavimu nustatytus teisinius santykius, t. y. prieš teisinius santykius tarp atsakovo ir pareiškėjo pagal 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo” Nr. V-1866.
32. Pareiškėjas teigia, kad Įsakymo pasekmės galėjo kilti tik iš Kvietimo, tačiau ne iš 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymas, nes Įsakymo priėmimo metu (o tuo labiau ir Paraiškos) Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas net nebuvo priimtas. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs tik 2021 m. liepos 1 d., turėjo įtaką Sporto rėmimo fondo finansavimui iš esmės ne tik pažeidė teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, apibrėžtumo principą, bet ir įpareigojo pareiškėją laikytis tokio teisinio reguliavimo, kuris neegzistavo visoje paramos schemoje, t. y. nuo Kvietimo iki Įsakymo priėmimo.
33. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas Kvietime netinkamai interpretavo žodį „preliminariai“. Pareiškėjo vertinimu, žodis „preliminariai“ nebūtinai reiškia lėšų Kvietime sumažėjimą, be to, prieš priimant Valstybės biudžeto įstatymą nebuvo nei vieno oficialaus pasiūlymo (oficialūs pasiūlymai buvo teikiami nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d.), kuriuose būtų užsiminta, kad ateityje reiktų mažinti Sporto rėmimo fondui skirtiną finansavimo dydį, be to, po Biudžeto įstatymo priėmimo, nauji pasiūlymai Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymui pradėti teikti dar 2021 m. birželio 17 d. Iš 19 pasiūlymų Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymui, nei vienas iš pasiūlymų nekalbėjo apie Sporto rėmimo fondo lėšų sumažinimą. Tokie Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimai prasidėjo jau po Įsakymo priėmimo.
34. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo programinį ir projektinį finansavimas. Tai, kad dalis Seimo narių siūlė aukšto meistriškumo programinį finansavimą padidinti dar nereiškia, kad: (i) toks finansavimas buvo padidintas – o jis nebuvo padidintas Biudžeto įstatymu; (ii) finansavimas aukšto meistriškumo programiniam finansavimui turėtų būti didinamas projektinio finansavimo sąskaita. Tokie Seimo narių siūlymai reiškia tą patį, kas ir prašyti didinti programinį aukšto meistriškumo reguliavimą, pavyzdžiui kitai ministerijai skirtinų asignavimų sąskaita. Be to, dar nereiškia, kad tai įvyktų, nes tai yra tik pasiūlymai.
Šalies argumentai
35. Pareiškėjas nurodo, kad, net ir pasikeitę teisės aktai (dėl bet kokių priežasčių) neturi daryti įtaką individualaus teisės akto taikymui konkretaus pareiškėjo atžvilgiu. Prielaidos gauti finansavimą buvo sukurtos pareiškėjui ne Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymu, o Kvietimu ir Valstybės biudžeto įstatymu. Taigi tik Kvietimas ir Įsakymas gali sukurti prielaidas gauti Sporto rėmimo fondo finansavimą arba negauti. Iki Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo neegzistavo jokios teisinės prielaidos neskirti Sporto rėmimo fondo finansavimo pareiškėjui, nes Sporto rėmimo fondo finansavimo suma Įsakymu nebuvo visiškai išnaudota.
36. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal Aprašo 42 punktą ekspertams taikomi išsilavinimo, kompetencijos, nepriekaištingos reputacijos ir nešališkumo reikalavimai, nei vienas iš Paraišką vertinusių ekspertų neatitiko Aprašo 42 punkte nustatytų šių kompetencijos reikalavimų: turėti vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti.
Šalies argumentai
37. Pareiškėjas paaiškina, kad Kvietimo priede Vertinimo lape pateikdami savo vertinimą ekspertai nesivadovavo Paraiškos turinio, išlaidų tinkamumo ir pagrįstumo vertinimo forma (Kvietimo 3 priedas) (toliau – ir Forma). Vertintojos tik nurodė, kad jos pakomentavo ne kiekvieną vertinimo elementą, bet atskiras grupes bendrai, todėl, pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu vertintojos atliko neteisėtus veiksmus ir veikė ne pagal Kvietimą.
38. Pareiškėjas teigia, kad Paraiškos vertinimą atlikę ekspertai nevykdė pareigos pakomentuoti kiekvieno vertinimo kriterijaus – bendrojo ir specialaus – elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis; ekspertai, vertindami Paraišką, nesivadovavo jiems privalomomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, kurios pagrįstų konkretaus balo skyrimą konkrečiam vertinimo elementui; Paraiškos vertinimą atlikę ekspertai nesivadovavo specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka.
39. Pareiškėjas akcentuoja, kad Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas bei naikintinas, kadangi Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos jiems nustato Aprašo 42 punktas, todėl Paraiškos vertinimas (Vertinimo lapas), kuris yra sudėtinė Įsakymo dalis, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Paraiškos vertinimas, kuris atsispindi Vertinimo lape, atliktas nesivadovaujant Formoje nustatytais vertinimo reikalavimais. Įsakymas prieštarauja Kvietimui, nes lėšų skirti finansavimą Projektui turėjo užtekti pagal Kvietimą.
Šalies argumentai
40. Pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja pagrindas atlyginti pareiškėjui padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės jokiais kitais teisėtais bei veiksmingais būdais, kaip tik reikalaudamas žalos atlyginimo, apginti savo teises, kurių pažeidimai padaryti viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (sprendimais).
Atsiliepimas
41. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
42. Atsakovas nurodo, kad Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas nėra vienintelis veiksnys daręs lėšų planavimui ir administravimui įtaką Sporto rėmimo fonde.
43. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai nenumato, kad Sporto rėmimo fonde kvietimo suma privalo būti paskelbta pareiškėjams arba, kad Ministerija net paskelbusi kvietimų sumas privalo jas iki kiekvieno euro paskirstyti tų metų pareiškėjams. Nėra ribojamas nei kvietimų skaičius nei jų sumų nurodymas ar nenurodymas – tokios argumentacijos Ministerija laikosi iki šiol ir nuosekliai tai įrodinėja, o pareiškėjas nėra paneigęs šio argumento.
44. Atsakovas nurodo, kad Seimo pasiūlymas (viešai prieinamas) sumažinti Sporto rėmimo fonde lėšas buvo remiamas tuo, kad lėšų trūko programiniam aukšto meistriškumo sporto finansavimui.
45. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas visiškai nekreipia dėmesio, kad yra ir kitos sritys, kuriose būtina paskirstyti finansavimą, ne tik ta kurioje pateikta paraiška. Sporto rėmimo fondas yra tam tikra lėšų dalis, paskirstyta per bendrus asignavimui Ministerijai, turinti labai aiškiai tikslinę paskirtį – fizinio aktyvumo skatinimas. Visas Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymas iš esmės yra baigiamas tada kai visos Sporto rėmimo fondo lėšos paskirstomos pagal visas 5 sritis (Sporto įstatymo 17 str. 1 dalis). Pareiškėjo logika prieštarauja Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 logikai kur šio nutarimo 1 punktu paskirstomo proporcijos projektams.
46. Atsakovas paaiškina, kad Ministerijos viso kvietimo lėšų dydį ir faktinį sporto renginių organizavimo srities lėšų panaudojimą, kurį Ministerija pagrindė ir pirmoje instancijoje, lėmė nuo 2019, 2020 m. prisiimti įsipareigojimai projektų vykdytojams, taip pat ir Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimas, nors pareiškėjas akcentuoja tik Kvietimo lėšų sumas ir ministro įsakymais paskirstytas lėšas. Ministerijai Aprašo nutarime nustatytos Vyriausybės proporcijos kiekvienai veiklos sričiai, kurių siektina laikytis ir planuoti tam lėšas. Pareiškėjas argumentuoja, kad tik po Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo Ministerija galėjo keisti įsakymus mažinant paskirstomų lėšų sumą sporto renginių organizavimo srityje, tačiau Ministerija nekeitė įsakymų sumų, nes lėšos buvo planuojamos.
47. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė fakto, kad Ministerijos, kaip institucijos veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltė. Vien rėmimas preliminariai suplanuotų lėšų kvietime maksimaliais skaičiais, esant realiai galimybei, kad Seimas turėjo teisę perskirstyti 2021 m. biudžetą, Ministerijai įvertinus ir tikslingai nustačius kvietime preliminarias sumas, taip pat įvertinus 2019, 2020 m. prisiimtus finansinius įsipareigojimus, kurie turėjo būti dengiami po Konstitucinio teismo 2020 m. nutarimo iš 2021 m. kvietimui skirtų lėšų sumos, dar neleidžia teigti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras, patvirtinęs ir nepatikslinęs 2021 m. preliminarios kvietimo sumos padarė neteisėtą sprendimą, sukeliantį lūkestį pareiškėjui gauti finansavimą. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nei Ministerijai, nei Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti reikalaujamos žalos.
48. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Švietimo mainų paramos fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ji atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
49. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas pažeidė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, nes pareiškėjas šioje byloje tiek pateiktame skunde, tiek patikslintame skunde ne tik neskundė, bet net nepaminėjo ekspertų kvalifikacijos ar ekspertinio vertinimo pagrįstumo. Praplėsti ginčo pagrindą nebuvo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo, taip pat ekspertinis vertinimas nesikeitė, todėl naujų aplinkybių, dėl kurių galėtų atsirasti būtinybė pateikti patikslintą skundą vėliau, nebuvo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl eksperčių kvalifikacijos ir ekspertinio vertinimo, neturėtų būti vertinami, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nesant pagrindo praplėtė ginčo nagrinėjimo ribas (pateikė papildomus ginčo pagrindus, argumentus).
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėjo argumentai dėl ekspertų kompetencijos būtų vertinami, jie vis tiek yra nepagrįsti, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo pasitelkė ekspertus, kurie turi 3 metų darbo patirtį fizinio aktyvumo srityje (sporto sritys skirstomos pagal tai, kaip jos apibrėžtos Sporto įstatymo 4 str.). Aprašo 42 punktas numato prievolę turėti ekspertams 3 metų patirtį sporto srityje (kaip minėta, vadovaujantis Sporto įstatymo 4 straipsniu, sporto sritys yra dvi: fizinis aktyvumas bei aukštas meistriškumas, o Sporto rėmimo fondo lėšos yra skiriamos išskirtinai tik veikloms, skirtoms fiziniam aktyvumui skatinti), tačiau neįpareigoja turėti patirtį konkrečioje vertinamoje sporto šakoje. Šioje byloje abi ekspertės, vertinusios paraišką, turėjo 3 metus darbo patirtį fizinio aktyvumo sporto srityje.
51. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina įrodinėjamų aplinkybių – procesinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką. Pareiškėjas, nesutikdamas su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų (pvz. kito eksperto atliktas vertinimas ar pan.), paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė.
52. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų pagrįstos jo išlaidos Projekto įgyvendinimui, atitinkami, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas patyrė žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
53. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V-833 dalies, kuria neskirtas finansavimas iš Sporto rėmimo fondo projektui pagal pareiškėjo paraišką Nr. SRF-SRO-2021-1-0024, pagrįstumo ir teisėtumo bei žalos atlyginimo.
54. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad Įsakymas, kuriuo neskirtas finansavimas pareiškėjo projektui, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, priimant skundžiamą Įsakymą, atmetė ir pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą dėl negautų pajamų.
55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės, susijusios su Sporto rėmimo fondo lėšų skyrimu ir naudojimu, aiškinimu ir taikymu, laikosi pozicijos, jog, vertinant pareiškėjo Paraišką, buvo pažeistos vertinimo procedūros – ekspertai neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, nesilaikyta Formoje nurodytų imperatyvių reikalavimų pakomentuoti kiekvieną konkretaus vertinimo kriterijaus elementą.
56. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
57. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė faktines aplinkybes, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo: pareiškėjas, remdamasis Kvietimu, Ministerijai pateikė Paraišką, prašydamas skirti 178 720,58 Eur finansavimą Projektui. Paraiška buvo pripažinta tinkama finansuoti, vertinimo metu surinko 81,5 balo, tačiau Projektas nebuvo finansuotas, nes Sporto rėmimo fonde nebuvo pakankamai lėšų sporto renginių organizavimo veiklai. Iš pagal Kvietimą pateiktų paraiškų buvo skirtas finansavimas projektams, kurie vertinimo metu surinko 82 ir daugiau balų.
58. Ginčui spręsti aktualios teisės normos – Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo 16 ir 17 straipsniai numatė, jog sportas finansuojamas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitų lėšų. Valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Šią pareigą Vyriausybė atliko , patvirtindama Aprašą, kuriuo nustatyti reikalavimai pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarka. Aprašo 4 punktas nustatė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar įgyvendinančias taisykles. Ministerija 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtino Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisykles. Sporto rėmimo fondo lėšas administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
59. Taisyklių 3-4 punktai numato, jog Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kiekvienais metais visas tų metų Fondo lėšas (išskyrus lėšų dalį skirtą Fondui administruoti), skirtas fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, sporto renginių organizavimo ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimo ir sporto informacijos sklaidos projektams, paskirsto skelbdama kvietimą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras. Kvietimo dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 , kuris patvirtino sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas finansuojamų veiklų sritims, o preliminarią sumą nustato Ministerija skelbdama atitinkamų metų kvietimą teikti paraiškas projektams.
60. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos; teisine prasme valstybės biudžetas yra įstatymas, kuriuo biudžetiniams metams patvirtinamas valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas ( Konstitucinio teismo 2002 m. sausio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos ir konkrečiai – iš Konstitucijos 129 straipsnio nuostatos, kad biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną, išplaukia, kad įstatymais, numatančiais tam tikras išlaidas, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams (2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo būtų paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams, kartu būtų paneigiamos konstitucinė Vyriausybės pareiga rengiant valstybės biudžeto projektą ir konstitucinė Seimo pareiga svarstant ir tvirtinant valstybės biudžetą tinkamai atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
61. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnis leidžia Lietuvos Respublikos Seimui keisti valstybės biudžetą, t.y. tiek padidinti tam tikroms sritims skiriamus asignavimus, tiek ir juos sumažinti.
62. Iš to darytina išvada, jog Ministerija iš Sporto rėmimo fondo lėšų gali projektams finansuoti paskirstyti tiek lėšų, kiek šiam tikslui būna numatyta konkrečių metų Valstybės biudžeto įstatyme. Iki Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo priėmimo Ministerijai buvo numatyta didesnė valstybės biudžeto lėšų suma, tačiau vėliau ši suma buvo sumažinta 6 422 000 Eur, taigi Ministerija, laikydamasi finansinės drausmės, galėjo tik dalies finansuoti veiklas, nurodytas Kvietime. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad Įsakymas buvo priimtas iki Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo priėmimo, nes teisėkūros proceso metu Ministerijai jau buvo iš anksto žinomos perskirstomos lėšos, o be to, Įsakymo priėmimu neužkertamas kelias vėliau priimti papildomą individualų teisės aktą, kuriuo būtų skiriamas papildomas finansavimas kitiems projektus pateikusiems asmenims, paaiškėjus, kad Sporto rėmimo fonde yra papildomų nepaskirstytų lėšų.
63. Vien ta aplinkybė, jog Kvietime buvo numatyta didesnė lėšų suma, nei buvo realiai skirta, negalėjo pareiškėjui sukelti teisėtų lūkesčių, jog finansavimas jo pateiktam projektui bus būtinai skiriamas. Pareiškėjas iš Kvietimo galėjo kildinti tik tokius teisėtus lūkesčius, jog tinkamai parengęs paraišką, galės dalyvauti konkurse, ir pagal įvertinimo balą eilės tvarka galės pretenduoti į finansavimą iš Sporto rėmimo fondo lėšų, tačiau tik tokia apimtimi, kiek šiam tikslui lėšų bus numatyta Valstybės biudžeto įstatyme. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo žodį „preliminariai“, nes šis terminas nurodytas Taisyklėse ir turi būti suprantamas, kaip numatoma paskirstyti pinigų suma, kurios dydis gali kisti į vieną ar kitą pusę, atsižvelgus į Vyriausybės sudarytame ir Seimo patvirtintame valstybės biudžete tam tikslui realiai numatytas lėšas.
64. Nors apeliantas teigia, jog sporto renginių organizavimui 2021 metais turėjo būti skirta 2 788 927,20 Eur suma, tačiau tokį savo argumentą grindžia tik Kvietimu. Tuo tarpu realias Sporto rėmimo lėšų paskirstymo proporcijas ir lėšų kiekvienai finansuojamų veiklų sričiai dydį lemia ne Kvietimas, tačiau Nutarimas ir Valstybės biudžeto įstatymas. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė bylai aktualias teisės normas, todėl apelianto argumentai šiuo aspektu atmestini.
65. Pasisakydama dėl kito pagrindinio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovai papildė skundo pagrindą naujais argumentais, susijusiais su netinkamu Paraiškos vertinimu, tik teismo posėdyje, praleidę aukščiau nurodytą terminą, tam nebuvo gautas kitų proceso šalių sutikimas, todėl nebuvo laikytasi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Tačiau turėdama omenyje tai, kad pirmosios instancijos teismas leido pareiškėjo atstovams papildyti skundo pagrindą ir pasisakė dėl jų argumentų skundžiamame procesiniame dokumente, teisėjų kolegija tokią situaciją vertina kaip pirmosios instancijos teismo manymą, jog skundo pagrindo papildymas buvo būtinas bylai teisingai išspręsti ir toliau pasisakys dėl šių argumentų.
66. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl Paraišką vertinusių ekspertų kvalifikacijos bei vertinimo procedūros laikymosi, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apelianto nusiskundimai šiais aspektais yra subjektyvūs ir nepagrįsti.
67. Reikalavimai paraiškoms ir jų vertinimui nustatyti Aprašo 40 punkte bei Taisyklių 53-54 punktuose. Paraiškų turinio vertinimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Be to, Taisyklių 44.1.2 punktas numatė, jog paraiškų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimui Atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus, kuriems pagal Taisyklių 61 punktą keliami minimalūs reikalavimai, įvardinti Aprašo 42 punkte (turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti), būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkiems. Taisyklių 58 punkte, be kita ko, nustatyta, jog paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos darbuotojai.
68. Pareiškėjo Paraiška buvo teikiama vadovaujantis Kvietimu, o vertinama atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 patvirtinto 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai 3 priedą Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turtinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapą (Forma).
69. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo Paraišką vertinę ekspertai atitiko Aprašo 42 punkte nustatytus minimalius reikalavimus ( turėjo aukštąjį išsilavinimą ir 3 metų darbo patirtį fizinio aktyvumo sporto srityje, atitiko nepriekaištingos reputacijos ir nešališkumo reikalavimus), todėl pareiškėjo išsakytos abejonės nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog vertintojai buvo nekvalifikuoti ar nekompetetingi.
70. Teisėjų kolegija, įvertinusi užpildytos Formos turinį, pažymi, kad joje kiekvienas konkretus kriterijus yra įvertintas balu, ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Formoje suformuluotas prašymas pakomentuoti kriterijų vertinimo elementus nėra imperatyvaus pobūdžio, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, jog kuris nors iš kriterijų nagrinėjamu atveju buvo įvertintas netinkamai, skirtas neteisingas balų skaičius ar netinkamai nurodytos kriterijų grupei skirtos išvados ir komentarai. Tai leidžia daryti išvadą, jog vertinant pareiškėjo Projektą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą.
71. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo skundo argumentus ir šiuo aspektu, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
72. Pripažinęs atsakovo veiksmus teisėtais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo. Nesant pažeistų pareiškėjo teisių, nėra galimas ir turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas.
73. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas
74. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Kauno maratono klubas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.