- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-247-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05573-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30121-1193/2024 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paslaugos būstui“ pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl 384,36 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
2. Atsakovė pareiškimą grindė tuo, kad jai 2024 m. rugsėjo 6 d. įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, t. y. tiek pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, tiek ieškinio ir jo priedų kopijos. Aptariami dokumentai nedelsiant buvo perduoti teisininkui. Apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 26 d., kuomet gavo dokumentus iš teismo. Atsakovei tapo žinoma, kad dėl techninių kliūčių teisininkas negavo atsakovės siųstų dokumentų, todėl neprisijungė prie civilinės bylos ir nepateikė atsiliepimo. Atsakingas už daugiabučio namo priežiūrą asmuo sirgo, todėl atsakovė neturėjo galimybės anksčiau pateikti teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas sprendime nurodė, jog 2024 m. balandžio 26 d. dėl netinkamai prižiūrimo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, buvo užlietas butas Nr. 124. Buto apžiūros metu užfiksuotos laminato grindų, lubų, sienų apdailos deformacijos, žala padaryta dėl vandens patekimo iš lauko pro stogą, per angas ar kitas nesandarias vietas. Tačiau remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2024 m. balandžio 26 d. Klaipėdoje neužfiksuota kritulių. Be to, ginčo butas Nr. 124 yra 6 aukšte, o pastatas yra 7 aukštų. Jeigu stogas būtų buvęs nesandarus, tai vanduo būtų prabėgęs ir padaręs žalą aukščiau esančiam butui Nr. 127 ar šalia esantiems butams, tačiau nesulaukta jokių skundų. Vienkartinis vandens pratekėjimas negali suketi laminato grindų, lubų, sienų apdailos deformacijos. Atsakovės specialistai pagal ginčo buto savininko prašymą 2024 m. vasario 13 d. atliko ginčo buto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą. Jame užfiksuota, jog balkonų lubų apdaila, kurią atliko buto savininkas, įrengta naudojant PVC (plastikines) dailylentes. Kaimynų butų balkonai įrengti naudojant polikarbonatinę pusiau skaidrią dangą be jokios vidaus balkonų apdailos. Buto savininko savarankiškai įrengta papildoma apdaila neatitinka projektinių sprendimų. Papildomai sumontuoti buto balkono elementai sudaro ilgalaikę apkrovą balkono konstrukcijoms, o tai gali sąlygoti konstrukcijų deformacijas. Dėl šių priežasčių gali susiformuoti plyšiai, įtrūkimai, per kuriuos, esant krituliams, gali atsirasti pratekėjimas iš išorės bei užlieti patalpas. Buto savininkas įpareigotas atidengti savarankiškai sumontuotą balkono konstrukcijų apdailą, informuoti administratorių. Buto užliejimo priežastis nežinoma. Nėra duomenų apie kritulius mieste ar vamzdynų avarijas. Todėl, atsakovės nuomone, nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime prašė netenkinti atsakovės pareiškimo. Nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės kreipimąsi į teisininką, taip pat nėra duomenų apie technines kliūtis. Be to, net ir tuo atveju, jeigu atsakovė pateiktų įrodymus, leidžiančius įsitikinti dokumentų siuntimu teisininkui, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos pateikti atsiliepimą, sekti teismo nustatytus terminus ir vykdyti juos. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuris turi patirties teisminiuose ginčuose. Jai žinomos procesinių veiksmų neatlikimo pasekmės. Nagrinėjamos situacijos atveju turėjo ir galėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsakovė buvo tinkamai informuota apie ieškinį ir apie pareigą pateikti atsiliepimą. Nors atsakovė grindžia pareiškimą internetinės svetainės duomenimis apie Klaipėdos mieste buvusius kritulius, tačiau nepateikė duomenų, kurioje vietoje yra meteorologinė stotis bei duomenų apie stoties atstumą nuo ginčo vietos. Aplinkybė, jog nuo įvykio vietos nutolusioje stotyje nebuvo fiksuoti krituliai, neleidžia teigti, jog kritulių nebuvo įvykio vietoje. Atsakovės teiginiai, jog ginčo butas nėra viršutiniame aukšte, todėl negalėjo būti užlietas per stogą, yra deklaratyvūs. Ieškovė pateikė teismui daugiabučio namo fasado nuotraukas, kuriose matyti namo fasadas, besiribojantis su daugiabučiu namu. Nuotraukoje matyti, kad virš apdrausto turto yra įrengta terasa, kurios pagrindas apdraustame bute atlieka stogo funkciją. Nurodytas aplinkybes patvirtina taip pat ir su ieškiniu pateiktas apžiūros aktas. Atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą faktinę situaciją įvertinti kitaip, nei buvo padaryta sprendime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai iš atsakovės 384,36 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
6. Atsakovė UAB „Paslaugų būstas“ pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2024 m. rugsėjo 6 d. Šių aplinkybių atsakovė neginčija. Tačiau atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 20 d., nepateikė atsiliepimo į jai pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė teismui jokių atsiliepimo nepateikimo priežasčių, nepateikė teismui prašymų pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių. Todėl teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Atsakovė pareiškime nurodė, jog, gavusi teismo procesinius dokumentus, persiuntė juos teisininkui, bet dėl techninių kliūčių teisininkas negavo dokumentų, todėl per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, elektroninio susirašinėjimo, momentinių fotonuotraukų ar kitų įrodymų). Todėl teismas vertino, jog neaišku, ar atsakovė iš tikrųjų persiuntė teisininkui dokumentus, kada konkrečiai tai padarė ir kam konkrečiai ji persiuntė dokumentus. Atsakovė nenurodė, kokios konkrečiai tai buvo techninės kliūtys, nepateikė aiškių ir konkrečių paaiškinimų apie jos teigiamas technines kliūtis, ir jų egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad net jeigu iš tikrųjų atsakovė nedelsdama persiuntė dokumentus savo teisininkui, ji, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, turėjo kreiptis į teisininką, siekdama išsiaiškinti, ar siųsti dokumentai buvo tinkamai pristatyti, domėtis bylos eiga. Atsakovė yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, todėl jai taikomi kur kas aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, pasitelkti tokius išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku organizuoti darbus, kad nepraleistų įstatymais ir teismo nustatytų procesinių terminų veiksmams atlikti.
8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsakovės elgesį procese, darė išvada, kad atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nelaikytinos svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo atsakovės valios ir objektyviai sutrukdžiusiomis jai pateikti atsiliepimą į ieškinį bei nesudaro pagrindo tenkinti jos pareiškimą.
9. Teismas, spręsdamas, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Teismas pažymėjo, kad priimtu teismo sprendimu už akių teismas ieškovei, kaip draudikei, iš atsakovės, kaip ginčo namo administratorės, priteisė žalos atlyginimą už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamai prižiūrėto daugiabučio gyvenamojo namo stogo. Į bylą pateikti žalą ir jos dydį pagrindžiantys įrodymais, kuriuos teismas įvertino priimdamas sprendimą už akių. Atsakovė savo nesutikimą su teismo priimtu sprendimu už akių grindžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2024 m. balandžio 26 d. duomenimis, kuriuose nurodyta, jog tądien nebuvo užfiksuota kritulių. Tačiau atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kurie atskleistų tokios stoties atstumą nuo ginčo buto, nenurodė, ar yra artimesnių stočių, kurios fiksuotų duomenis arčiau ginčo buto. Atsakovė tokių aplinkybių nepaaiškino ir 2024 m. lapkričio 8 d. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose.
Atsiliepimas
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo žinomas ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų, be kita ko, nuotraukų turinys, kurių visetu rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą už akių, taip pat ir ieškovės atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsikirtimų turinys, tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių paaiškinimų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju vanduo į butą galėjo pratekėti ne pro ginčo balkono stogą, bet vandens patekimą sąlygojo būtent balkono vidaus apdailos konstrukcijos ar kitos priežastys.
Žemesnės instancijos teismas
11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra nė vienos iš sąlygų panaikinti teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Teismas priėmė nutartį vadovaudamasis tik ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, visiškai nevertindamas atsakovės pareiškimo turinio ir pridėtų rašytinių įrodymų.
12.2. Teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenų, kuriuose užfiksuota, kad 2024 m. balandžio 26 d. Klaipėdos mieste kritulių nefiksuota, kas patvirtina, jog vandens pratekėjimas nebuvo sąlygotas atmosferinių kritulių.
12.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė nebandė išsamiai ištirti draudiminio įvykio priežasčių ir išsiaiškinti realių jo atsiradimo aplinkybių, nustatyti už žalą atsakingą subjektą, nors tokius įrodymus privalėjo pateikti teismui. Turto apžiūros aktas surašytas ieškovės specialisto. Neaišku, ar minėtą turto apžiūros aktą pasirašė atitinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas, kadangi tai patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė. Specialisto nurodyta aplinkybė vienareikšmiškai nepatvirtina, kad vanduo pratekėjo stogą. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad drėgmė buvo matuota matuokliu, tačiau ieškovė į bylą nepateikė duomenų ar drėgmės matuoklis buvo kalibruotas, todėl negalima vertinti ar drėgmė išmatuota tinkamai. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai turi ryšį su nagrinėjamu ginču ir jų įvertinimas gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
12.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad vienkartinis vandens pratekėjimas, negali sukelti tokių padarinių, kaip laminato grindų, lubų, sienų apdailos deformacijos. Tokių defektų atsiradimą gali įtakoti tik ilgalaikė drėgmė.
12.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad turto apžiūra atlikta praėjus daugiau nei 10 dienų nuo įvykio. Per tokį laiko tarpą žala gali būti ir dirbtinai padidinta, siekiant didesnės draudimo išmokos.
12.6. Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktą 2024 m. vasario 13 d. ginčo buto apžiūros aktą, nurodydamas, kad akte nėra konstatuota, jog dėl būtent buto savininko pasirinktų balkono apdailos medžiagų yra įvykusios konstrukcijų deformacijos. Apžiūros akte nurodyta, kad balkonų lubų apdaila, kurią įrengė pats buto savininkas, įrengta naudojant PVC (plastikines) dailylentes, neatitinka projektinių sprendimų. Teismas nevertino aplinkybės, kad žalai atsirasti turėjo įtakos trečiojo asmens nerūpestingumas, papildomai įsirengiant apdailos elementus, sudarančius ilgalaikę apkrovą balkono konstrukcijoms.
12.7. Ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra ne tik, kad nepagrįstas tinkamais įrodymais, bet ir nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šių sąlygų neįrodžius, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 384,36 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 26 d. daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), dėl netinkamos prižiūrimo (nesandaraus) daugiabučio namo stogo buvo užlietas butas Nr. 124. Nukentėjusioji įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0374975). Ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą, todėl ieškovė išmokėjo 384,36 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti ir kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės (namo administratorės). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Ginčo dėl to byloje nekilo.
16. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai iš atsakovės 384,36 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Atsakovė UAB „Paslaugų būstas“ pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
18. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareikšto prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavęs, kad atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nelaikytinos svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo atsakovės valios ir objektyviai sutrukdžiusiomis jai pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Atsakovė, nesutikdama su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
19. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
20. Kadangi atskirajame skunde nekeliamas (ne)galėjimo priimti sprendimą už akių klausimas, laikytina, kad apeliantė pripažino, jog nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šio pagrindo (ne)buvimo.
21. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
23. Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
24. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas).
25. Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžia: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2024 m. balandžio 26 d. duomenimis apie kritulius Klaipėdoje, kuriuose nurodyta, jog tądien nebuvo užfiksuota kritulių; aplinkybe, jog ginčo butas yra 6 aukšte iš 7 name esančiųjų aukštų, todėl jeigu būtų nesandari stogo danga, kaip nurodė ieškovė, pirmiausia vanduo būtų prabėgęs ir padaręs žalą aukščiau esančiam butui, ar šalimais esantiems butams, tačiau skundų iš kitų butų savininkų negauta; aplinkybe, kad buto savininkas balkone yra atlikęs neprojektinę balkono apdailą, kuri galėjo sąlygoti balkono konstrukcijų deformaciją, plyšių atsiradimą, įtrūkimus, per kuriuos galėjo patekti vanduo. Apeliantė kartu su pareiškimu pateikė ir 2024 m. vasario 13 d. atsakovės specialistų atliktos ginčo buto apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog buto savininko papildomai įrengta buto balkono sienų ir lubų apdaila neatitinka projektinių sprendimų. Papildomai sumontuoti apdailos elementai sudaro ilgalaikę apkrovą balkono konstrukcijoms, kas ilgainiui gali sąlygoti konstrukcijų deformacijas. Dėl šių priežasčių gali susiformuoti plyšiai bei įtrūkimai per kuriuos, esant krituliams, gali atsirasti pratekėjimas iš išorės bei užlieti patalpas. Atsakovė pabrėžė, jog ginčo buto užliejimo priežastis nėra žinoma, kadangi įvykio metu Klaipėdos mieste kritulių nefiksuota. Be to, vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės pozicija bei pateikti įrodymai dėl draudiminio įvykio priežasčių ir jo atsiradimo aplinkybių, atsakingo už žalą subjekto, yra visiškai priešingi. Šių aplinkybių ir pateiktų įrodymų prieštaringumo netyrus pirmosios instancijos teisme, priimant sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neturėjo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, o jas išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės.
30. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas apima esminį proceso rungimosi principą. Šiuo atveju, apeliantės pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vienareikšmiškai patvirtina, jog byloje susiklosčiusi faktinė situacija buvo pakankama konstatuoti esant būtinybę užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą. Kartu buvo pakankamas pagrindas konstatuoti esant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi aptariamu atveju egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė sprendimo už akių panaikinimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.