- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-03
- Bylos Nr.
- 1A-4-879/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07248-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- A. J., Ž. L.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
- 1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.2.3Sukčiavimas įgyjant labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (182 str. 3 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. L. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:
Ž. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija) ir jam paskirtos:
- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudos bausmė;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės, skirtos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį; BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir Ž. L. už nurodytas veikas paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo ir 360 MGL (18 000 eurų) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Ž. L. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį ilgiau nei dvi paras neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija); BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija) ir jam paskirtos:
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 400 MGL (20 000 eurų) dydžio baudos bausmė;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikaltimus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. J. paskirta galutinė 550 MGL (27 500 eurų) dydžio baudos bausmė.
1) UAB „CREDIT SERVICE“ pareikštą 1795,42 Eur sumai civilinį ieškinį D. A.;
2) UAB „GS CORE“ (buvusi UAB „GELVORA“) pareikštą civilinį ieškinį 7405,92 Eur sumai D. A.;
3) PLUSPLUS CAPITAL AS pareikštą civilinį ieškinį 39 467,10 Eur sumai G. J. D., A. J. ir Ž. L.;
4) AS INBANK FILIALAS (buvusi UAB „MOKILIZINGAS“) pareikštą civilinį ieškinį 21 914,45 Eur sumai G. J. D.;
5) UAB IPF DIGITAL LIETUVA (buvusi UAB CREDIT24) pareikštą civilinį ieškinį 9 304,65 Eur sumai bei ieškovo patirtas 52,57 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant šį civilinį ieškinį G. J. D.;
6) AB TF BANK pareikštą civilinį ieškinį 9 702,60 Eur sumai, iš kurių 6000 eurų – vartojimo kredito suma, 1974,60 Eur – priskaičiuotos palūkanos už suteiktą kreditą ir 1728 eurų – sutarties administravimo mokestis G. J. D.,-
nutarta palikti nenagrinėtus, pripažįstant civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, tačiau civilinių ieškinių tikslinimus ir jų dydžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka.
Nuosprendžiu nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų D. A., A. J. ir Ž. L. lygiomis dalimis 27,31 Eur (po 9,10 Eur iš kiekvieno) valstybei.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir D. A., bet dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad Ž. L. 2019 metais, laikotarpiu nuo birželio mėn. iki liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, siekdami deklaruoti fiktyvius asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, kad būtų galima apgaule iš finansų įstaigų gauti didesnius kreditus ir paskolas, iš A. J. gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko AB SWEDBANK, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialui, UAB „LVS Intergroup“, AS Inbank filialas („Mokilizingas“), AB SEB bankui, UAB „BnP Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Moment Credit“, UAB „Pro Invest Group“, AB „Tfbank“ apgaulės įtakoje suteikus 70800 Eur kreditų buvo padaryta didelės žalos:
Ž. L. pagamino netikrą dokumentą - 2019 m. birželio 27 d. 1-SD pranešimo duomenų tikslinimą, t. y. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, priimamas į darbą UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir jo valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2018 m. gruodžio 18 d., nors tas asmuo įmonėje nedirbo, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo kartu su 2019 m. birželio 27 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. birželio 27 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. surašė, išspausdino ir pasirašė už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus Ž. L., priima dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo vadybininku asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir įsipareigoja jam mokėti 3851,35 Eur darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gruodžio 18 d., o šią darbo sutartį perdavus asmeniui, pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tas asmuo patvirtino joje esančius duomenis, pasirašė. Po to, Ž. L. 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 17 d. panaudojo žinomai netikrą dokumentą - 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei B. S. melagingus duomenis apie įmonėje dirbantį asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas ir jo darbo užmokestį, nurodydamas pateikti Socialinio draudimo pranešimus apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas, dėl ko B. S., nesuprasdama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdė jai duotus nurodymus, ir taip Ž. L. pagamino 6 (šešis) netikrus dokumentus – 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu apdraustojo asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, draudžiamosios pajamos už 2018 m. gruodžio mėn. buvo 1497,75 Eur, už 2019 m. sausio mėn. – 4964,39 Eur, už 2019 m. vasario mėn. – 4964,39 Eur, už 2019 m. kovo mėn. – 4964,39 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. – 4964,39 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. – 4964,39 Eur, nors tas asmuo įmonėje nedirbo, jam atlyginimas nebuvo mokamas, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo kartu su 2019 m. liepos 17 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. liepos 17 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
2. Be to, Ž. L. 2019 metais, laikotarpiu nuo birželio mėn. iki liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. A., siekdami deklaruoti fiktyvius D. A. darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, kad būtų galima apgaule iš finansų įstaigų gauti didesnius kreditus ir paskolas, iš A. J. gavęs D. A. asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko AS Citadele banko Lietuvos filialui, UAB „Credit Service“, „LVS Intergroup“, UAB „Pro Invest Group“, UAB „Sostinės kreditai“, UAB ,.BnP Finance“ apgaulės įtakoje suteikus kreditų 27 500 Eur sumoje, buvo padaryta didelė žala, tai yra, Ž. L. surašius, išspausdinus ir pasirašius už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus Ž. L., priima dirbti UAB (duomenys neskelbtini) tiekimo vadybininku D. A., įsipareigoja jam mokėti 3716,21 Eur darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gruodžio 21 d., o šią darbo sutartį perdavus D. A., D. A. patvirtino joje esančius duomenis, pasirašė. Po to Ž. L. 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 17 d. panaudojo žinomai netikrą dokumentą – 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pagamino netikrą dokumentą - 2019 m. birželio 27 d. 1-SD pranešimo duomenų tikslinimą, t. y. Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad D. A. priimamas į darbą UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir jo valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2018 m. gruodžio 21 d., nors D. A. įmonėje nedirbo, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo kartu su 2019 m. birželio 27 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. birželio 27 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei B. S. melagingus duomenis apie įmonėje dirbantį D. A. ir jo darbo užmokestį, nurodydamas pateikti Socialinio draudimo pranešimus apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas, dėl ko B. S., nesuprasdama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdė jai duotus nurodymus, ir taip jis (Ž. L.) pagamino 6 (šešis) netikrus dokumentus – 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu apdraustojo D. A. draudžiamosios pajamos už 2018 m. gruodžio mėn. buvo 325,82 Eur, už 2019 m. sausio mėn. – 4790,19 Eur, už 2019 m. vasario mėn. – 4790,19 Eur, už 2019 m. kovo mėn. – 4790,19 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. – 4790,19 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. – 4790,19 Eur, nors D. A. įmonėje nedirbo, jam atlyginimas nebuvo mokamas, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo kartu su 2019 m. liepos 17 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. liepos 17 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
3. Be to, Ž. L. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J. ir su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, taip pat tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, 2019 metais, nenustatytu tiksliu laiku Ž. L., nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, susitarė su A. J. dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini). Iš A. J. gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, sutikusio fiktyviai įsidarbinti, asmens duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje Ž. L. pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB (duomenys neskelbtini) priima į darbą asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, įsipareigoja jam mokėti darbo užmokestį, ir jam Ž. L. 2019 m. birželio mėnesį žinant, kad joks darbas nebus vykdomas, atbuline data – 2018 m. gruodžio 18 d., fiktyviai įdarbino asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, kuriam netikrą dokumentą – darbo sutartį su bendrove 2019 m. birželio mėnesį, nenustatytu tiksliu laiku, A. J. atvežė pasirašyti. Po to, A. J. pasirašytą netikrą dokumentą – darbo sutartį – grąžinus Ž. L., darbo sutartį su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tęsė iki 2019 m. spalio 1 d. bei šiam asmeniui mokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, kurio pinigus gaudavo iš A. J. ir kuris buvo pervedamas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios mokėjimų sistemoje (duomenys neskelbtini), ir priklausančios Ž. L.:
2019 m. birželio 24 d. 15:54 val. - 2854,35 eurai.
Tęsiant nusikalstamą veiką, apie fiktyvų asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, įdarbinimą ir mokamą darbo užmokestį, Ž. L. pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu siekiant užtikrinti to asmens dideles pajamas, kurios bus matomos bandant gauti įvairių finansų įstaigų paskolas, ir suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad tas asmuo yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo.
Tęsiant nusikalstamą veiką, A. J. 2019 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku atvežus asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu adresu, 2019 m. liepos 23 d., 24 d. tas asmuo su tyrimo nenustatytais asmenimis jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidarytas bankų sąskaitas:
2019 m. liepos 24 d. AB Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15000 eurų į AS „Citadele bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „LVS Intergroup“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. AS Inbank filialas („Mokilizingas“) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. AB SEB bankas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7000 eurų į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „BnP Finance“ pagal vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) pervedė 5000 eurų j AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „Moment Credit“ pagal vartojimo kredito sutartį pervedė 800 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „Pro Invest Group“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų paskolą į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 25 d. AB „TfBank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip Ž. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, labai didelės vertės turtą – 70800 eurų ir labai didelės vertės turtinę teisę į asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus – bendroje sumoje 70 800 eurų.
4. Be to, Ž. L. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., D. A. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - finansų įstaigų paskolas ir kreditus, 2019 metais, tiksliai nenustatytu laiku, Ž. L. nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, susitarė su A. J. dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini). Iš A. J. gavęs D. A., sutikusio fiktyviai įsidarbinti, asmens duomenis, tyrimo metu nenustatytoje vietoje Ž. L. pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. 18/12/20, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) priima į darbą D. A., įsipareigoja jam mokėti darbo užmokestį, ir Ž. L. 2019 m. birželio mėnesį žinant, kad joks darbas nebus vykdomas, atbuline data – nuo 2018 m. gruodžio 21 dienos, fiktyviai įdarbino D. A., kuriam pasirašyti netikrą dokumentą – darbo sutartį su bendrove 2019 m. birželio mėnesį A. J. atvežė pasirašyti. Po to, A. J. pasirašytą netikrą dokumentą – darbo sutartį – grąžinus Ž. L.), darbo sutartį su D. A. tęsė iki 2019 m. spalio 1 d. bei D. A. mokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, kurio pinigus gaudavo iš A. J. ir kuris buvo pervedamas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios mokėjimų sistemoje (duomenys neskelbtini), ir priklausančios Ž. L.:
2019 m. birželio 26 d. 09:05 val. - 2750 eurų.
Tęsiant nusikalstamą veiką, apie fiktyvų D. A. įdarbinimą ir mokamą darbo užmokestį Ž. L. pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu siekiant užtikrinti D. A. dideles pajamas, kurios bus matomos bandant gauti įvairių finansų įstaigų paskolas, ir suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad D. A. yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo.
Tęsiant nusikalstamą veiką, A. J. 2019 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, susitarė su R. B. dėl D. A. atvežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pavežimo mieste iš anksto nesutartais adresais. R. B., nesuvokusiam apie daromą nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 24 d. automobiliu atvežus D. A. į (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytu adresu, D. A. su tyrimo nenustatytais asmenimis, jungiantis internetu prie finansų įstaigų UAB „Credit Service“, UAB „BNP Finance“, AS Citadele bankas Lietuvos filialas internetinių svetainių pateikė paraiškas kreditams gauti. Po to, R. B. nuvežus D. A. į AS Citadele banko Lietuvos filialą, adresu: (duomenys neskelbtini), D. A. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2019 m. liepos 24 d. bankas pervedė 14995 eurus į D. A. vardu atidarytą AS Citadele banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant nusikalstamą veiką, 2019 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), būnant bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, tyrimo nenustatytu adresu, D. A. su tyrimo nenustatytais asmenimis finansų įstaigoms jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas D. A. vardu atidarytas bankų sąskaitas:
2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Credit Service“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1500 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. rugpjūčio 2 d. „LVS Intergroup“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Pro Invest Group“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Sostinės kreditai“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip Ž. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, didelės vertės turtą – 22 495 eurus ir turtinę teisę į D. A. vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus – bendroje sumoje 22 495 eurus.
5. A. J. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. L., taip pat asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas bei tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, 2019 metais, tiksliai nenustatytu laiku A. J. susitarė su Ž. L., kuris nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas bei sutikusio fiktyviai įsidarbinti, asmens duomenis, pateikė juos Ž. L., kuriam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagaminus netikrą dokumentą - darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad Ž. L. kaip darbdavys priima į darbą asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei įsipareigoja jam mokėti darbo užmokestį, ir Ž. L. 2019 m. birželio mėnesį, žinant, kad joks darbas nebus vykdomas, atbuline data, nuo 2018 m. gruodžio 18 dienos, fiktyviai įdarbinus asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas bei kuriam pasirašyti netikrą dokumentą - darbo sutartį - su bendrove 2019 m. birželio mėnesį, nenustatytu tiksliu laiku, jis A. J. atvežė pasirašyti. Vėliau A. J. pasirašytą netikrą dokumentą - darbo sutartį - grąžino Ž. L., o šis darbo sutartį su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tęsė iki 2019 m. spalio 1 d. bei asmeniui, pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, mokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, kurio pinigus A. J. pateikdavo Ž. L.. Darbo užmokestis buvo pervedamas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios mokėjimų sistemoje (duomenys neskelbtini), ir priklausančios Ž. L.:
tokiu būdu siekiant užtikrinti asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, dideles pajamas, kurios bus matomos bandant gauti įvairių finansų įstaigų paskolas, ir suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad tas asmuo yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus.
Tęsiant nusikalstamą veiką, A. J. 2019 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, atvežė asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu adresu, kur 2019 m. liepos 23 d., 24 d. tas asmuo su tyrimo nenustatytais asmenimis jungdamasis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas to asmens vardu atidarytas bankų sąskaitas:
2019 m. liepos 24 d. AB Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pervedė 12000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15000 eurų į AS „Citadele bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „LVS Intergroup“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. AS Inbank filialas („Mokilizingas“) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. AB SEB bankas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7000 eurų į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „BnP Finance“ pagal vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini)pervedė 5000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „Moment Credit“ pagal vartojimo kredito sutartį pervedė 800 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 24 d. UAB „Pro Invest Group“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų paskolą į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. liepos 25 d. AB „Tfbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
taip A. J. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, labai didelės vertės turtą – 70 800 eurų ir labai didelės vertės turtinę teisę į asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus – bendroje sumoje 70 800 eurų.
6. Be to, A. J. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. L., D. A. bei tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - finansų įstaigų paskolas ir kreditus, 2019 metais, tiksliai nenustatytu laiku A. J. susitarė su Ž. L., kuris nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens gavęs D. A., sutikusio fiktyviai įsidarbinti, asmens duomenis, juos pateikė Ž. L., kuriam tyrimo nenustatytoje vietoje pagaminus netikrą dokumentą - darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jis kaip darbdavys, priima į darbą D. A., įsipareigoja jam mokėti darbo užmokestį, ir Ž. L. 2019 m. birželio mėnesį, žinant, kad joks darbas nebus vykdomas, atbuline data nuo 2018 m. gruodžio 21 dienos fiktyviai įdarbinus D. A., kuriam pasirašyti netikrą dokumentą - darbo sutartį - su bendrove 2019 m. birželio mėnesį A. J. atvežė pasirašyti. Vėliau A. J. pasirašytą netikrą dokumentą – darbo sutartį – grąžino Ž. L., o šis darbo sutartį su D. A. tęsė iki 2019 m. spalio 1 d. bei D. A. mokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, kurio pinigus A. J. pateikdavo Ž. L.. Darbo užmokestis buvo pervedamas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios mokėjimų sistemoje (duomenys neskelbtini), ir priklausančios Ž. L.:
tokiu būdu siekiant užtikrinti D. A. dideles pajamas, kurios bus matomos bandant gauti įvairių finansų įstaigų paskolas, ir suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad D. A. yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo.
Tęsiant nusikalstamą veiką A. J. 2019 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku susitarė su R. B. dėl D. A. atvežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pavežimo mieste iš anksto nesutartais adresais. R. B., nesuvokusiam apie daromą nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 24 d. automobiliu atvežus D. A. į (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu adresu, D. A. su tyrimo nenustatytais asmenimis, jungiantis internetu prie finansų įstaigų UAB „Credit Service”, UAB „BNP Finance“, AS Citadele bankas Lietuvos filialas internetinių svetainių pateikė paraiškas kreditams gauti. Po to, R. B. nuvežus D. A. į AS Citadele banko Lietuvos filialą, adresu: (duomenys neskelbtini), D. A. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2019 m. liepos 24 d. bankas pervedė 14995 eurus į D. A. vardu atidarytą AS Citadele banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsiant nusikalstamą veiką, 2019 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), būnant bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, tyrimo nenustatytu adresu, D. A. su tyrimo nenustatytais asmenimis jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas D. A. vardu atidarytas bankų sąskaitas:
2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Credit Service“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1500 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. rugpjūčio 2 d. „LVS Intergroup“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Pro Invest Group“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Sostinės kreditai” pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
taip A. J. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, didelės vertės turtą – 22 495 eurus ir turtinę teisę į D. A. vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus - bendroje sumoje 22 495 eurus.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
7. Ž. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir dėl šios dalies priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, o jam pareikštą civilinį ieškinį atmesti.
7.1. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 299 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, nepašalino byloje esančių abejonių ir nevertino jų apelianto naudai bei nuosprendį grindė prielaidomis, taip pat neatskleidė ir nedetalizavo apelianto kaltės turinio. Akcentuoja pirmosios instancijos teismą tik išvardijus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, tačiau neatlikus jokios jų analizės, susiejant į vieningą loginę grandinę. Pasak apelianto, byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kuriuos galima būtų sujungti į vientisą logišką grandinę, leidžiančią daryti ne prielaidą, bet pagrįstą išvadą, jog Ž. L., atbuline data įdarbindamas D. A. ir G. J. D. jo vadovaujamoje bendrovėje tikrai, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, „žinojo visos nusikalstamos schemos esmę“, tai yra, jog jam buvo žinoma, kad veikia su A. J. bei kitais asmenimis ir siekia padėti savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą. Tokių įrodymų nekonkretizavo ir teismas.
7.2. Akcentuoja viso proceso metu nuosekliai tvirtinęs, kad nurodytus asmenis atbuline data jis įdarbino V. M. ir A. J. prašymu, nes tai buvo naudinga jo verslui – augo UAB (duomenys neskelbtini) vertė, o piniginės lėšos atlyginimų bei mokesčių mokėjimui buvo perduotos V. M. ir A. J.. Nuosprendyje nėra nustatytas ir aprašytas loginis ryšys, kuris Ž. L. veiksmus, formaliai įdarbinant nurodytus asmenis, susietų su jo tyčia (suvokimu ir noru) padėti kitiems bendrininkams savintis svetimą, finansų įstaigoms priklausantį turtą.
7.3. Esant bet kokiai iš padėjimo formų būtina neginčijamai nustatyti, kad padėjėjas tikslinę pagalbą - tai yra tą, kuri sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams, suteikė sąmoningai, žinodamas apie tokios pagalbos priežastinį ryšį su bendrininkų planuojamos veikos nusikalstamais padariniais ir tų padarinių sąmoningai siekė. Tai reiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju privalu nustatyti, jog Ž. L. sąmoningai įdarbino G. J. D. ir D. A. būtent tam, kad vėliau per kreditų ir paskolų paėmimą savintis nukentėjusių bendrovių turtą ir sąmoningai to norėjo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris paneigtų apelianto duotus parodymus ir leistų daryti bent prielaidą dėl Ž. L. galimo žinojimo apie planuojamus kreditinius sukčiavimus. Ž. L. inkriminuotas padėjimas daryti sukčiavimus yra grindžiamas ne konkrečiais byloje surinktais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, bet prokuratūros prielaida, manymu, jog G. J. D. ir D. A. jis įdarbino kaltinime aprašytai nusikalstamai veikai daryti.
7.4. Apeliantui pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 ir 3 dalis kontekste, teismas greta kitų byloje surinktų įrodymų visiškai nevertino liudytojo V. M. parodymų. Nors V. M. tvirtina niekada neprašęs V. L. ką nors įdarbinti ir nieko nežinantis apie kokius nors kreditinius sukčiavimus, pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių tvirtinti, jog šiuo aspektu V. M. akivaizdžiai meluoja ir būtent jis nagrinėjamoje baudžiamojoje yra byloje tiriamų sukčiavimų vykdytojas ir galimai organizatorius. O būtent, visus fiktyviai įdarbintiems asmenims reikalingus pinigus per vieną ar kelis kartus apeliantui perdavė V. M. ir A. J.. Bylos įrodymais objektyviai nustatyta, kad 2019 m. birželio 20 — 28 dienomis į finansinių paslaugų bendrovėje (duomenys neskelbtini) esančią UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo įnešta viso - 50 485 EUR, iš kurių per tą patį laikotarpį virš 21 tūkstančio eurų pervesta SODRai ir VMI, o likusieji G. J. D. ir D. A. kaip darbo užmokestis. Šios aplinkybės visiškai patvirtina Ž. L. parodymus ir kartu leidžia spręsti, kad apeliantas neturėjo pagrindo netikėti V. M. žodžiais apie prašomų įdarbinti žmonių finansinę padėtį. Be to, aplinkybę, kad jis neįtarė apie planuotus sukčiavimus patvirtina ir tai, kad po to, kai oficialiai buvo įdarbinti G. J. D. ir D. A., V. M. ir A. J. nutraukė su juo bet kokius santykius.
7.5. Pasak apelianto, byloje nėra nustatyti ir jam inkriminuoto siekio padėti kitiems bendrininkams įgyti labai didelės vertės svetimą turtą motyvai – byloje nėra jokių duomenų, jog jis bendrauti ar palaikytų ryšius su kitais nuteistaisiais. Byloje nenustačius, kad iš inkriminuotos veikos Ž. L. turėjo materialinės naudos, arba veikė, norėdamas padėti bendrininkui dėl asmeninių priežasčių, tenka konstatuoti, jog apelianto veiksmai formaliai įdarbinant G. J. D. ir D. A. negalėjo būti kvalifikuojami ir atitinkamai Ž. L. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 bei 3 dalis.
7.6. Nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, yra materialios sudėties ir norint asmenį pripažinti kaltu padarius tokį nusikaltimą būtina įrodyti, kad klastodamas dokumentus kaltininkas sąmoningai siekė padaryti ir padarė didelės žalos saugomoms vertybėms. Kaltinimas Ž. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį tiek G. J. D., tiek ir D. A. epizoduose suformuluotas taip, kad netikrus dokumentus kaltinamasis pagamino ir panaudojo siekdamas padaryti ir padaręs didelės žalos finansinėms bendrovėms ir pagal tokį kaltinimą apeliantas gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas tik tuo atveju, jei kartu jis bus pripažintas kaltu ir nuteistas pagal pirmiau aptartus kaltinimus dėl sukčiavimų.
7.7. Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, akcentuoja, jog jis nepagamino netikrų dokumentų, kadangi kaltinime nurodyti ir skundžiamame nuosprendyje vertinti dokumentai – darbo sutartys ir pranešimai Sodrai, savo forma yra tikrieji dokumentai, į kuriuos buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija dėl tariamo darbo ir algos. Priešingu atveju, šie dokumentai kaip netikri nebūtų buvę priimti Sordos padalinyje, o G. J, D. ir D. A. — įtraukti į dirbančiųjų ir socialiai apdraustų apskaitą. D. A. epizode Ž. L. yra kaltinamas, tame tarpe ir pagal teismo patikslintą kaltinimą tuo, kad dėl jo pagamintų ir panaudotų netikrų dokumentų „apgaulės įtakoje suteikus kreditų 27.500 Eur sumoje, buvo padaryta didelė žala“, tačiau bylos duomenimis kredito įstaigos D. A. suteikė paskolų tik 22 495 Eur bendrai sumai, kas taip pat yra nurodyta tiek D. A., tiek ir Ž. L. pareikštame kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
7.8. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirtos tinkamai neindividualizuotos bausmės. Taip pat, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, apeliantas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pilnai pripažino visas jam inkriminuotas faktines aplinkybes. Jis neigia tik tai, kad kaltinime aptarti dokumentai buvo klastojami siekiant sukčiavimo tikslų. Apelianto vertinimu, už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus teismo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, nors ir atidėta, yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Ž. L. yra teisiamas pirmą kartą, tiek socialine, tiek ekonomine prasme yra aktyvus asmuo, verslininkas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, parinkti kur kas labiau inkriminuotą veiką atitinkančią ir turtinį pobūdį turinčią bausmės rūšį – baudą ir kartu švelninti galutinę subendrintą bausmę.
7.9. Taip pat ir paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau nei dvi paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios yra nelogiškas, nepagrįstas ir aiškiai perteklinis, kadangi Ž. L. yra dirbantis, pagal savo darbo pobūdį apeliantas nuolat važinėja po visą Lietuvos teritoriją, todėl paskirtas draudimas ženkliai ir neproporcingai apsunkins jo darbinę veiklą, kuri yra reikšminga vykdant kitą teismo įpareigojimą - per vienerius metus sumokėti paskirtą 18 000 Eur baudą.
7.10. Akcentuoja, jog civilinių ieškinių apeliantui nagrinėjamoje byloje pareikšta nebuvo ir tik 2023 m. lapkričio 14 d. civilinis ieškovas „PlusPlus Capital“ AS, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 39 467,10 Eur civilinį ieškinį G. J. D., pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo nurodytą sumą prašo priteisti solidariai iš G. J. D., A. J. ir Ž. L.. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį paliko nenagrinėtą, kaip pateiktą pažeidžiant BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau kartu dėl šio civilinio ieškinio priėmė dar vieną sprendimą – pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso nustatyta tvarka, taip pažeidžiant teisinį reglamentavimą, kadangi nėra galima civilinį ieškinį palikti ir nenagrinėtu ir kartu jį išspręsti.
8. A. J. pateiktu apeliaciniu skundu prašo:
Žemesnės instancijos teismas
- panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį;
- išreikalauti G. J. D. ir D. A. parodymus iš ikiteisminio tyrimo bylos (duomenys neskelbtini)ir prijungti prie šios bylos;
- įpareigoti prokurorą išreikalauti iš finansinių įstaigų bankomatų įrašus, kuriuose užfiksuoti „atlyginimų“ ir nusikalstamu būdu įgyto turto - pinigų išėmimai iš D. A. ir G. J. D. sąskaitų, siekiant nustatyti tai atlikusius asmenis ir patvirtinti D. A. parodymus, kad jo finansiniais instrumentais - bankinėmis kortelėmis naudojosi asmenys organizavę ir vykdę nusikaltimą;
- išreikalauti V. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (76 nuosprendžio lapas) esančio UAB (duomenys neskelbtini) išrašą už 2019 m.;
- įpareigoti prokurorą nustatyti asmenis pravarde „Z.“ (galimai B.) ir vardu Ą., bei apklausti juos teisme;
- nustatyti V. Z. (tuo laiku dirbo UAB (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą ir apklausti apie D. A. ir G. J. D. kreditingumo tikrinimo aplinkybes.
8.1. Teismas skundžiamame nuosprendyje vadovavosi ne teisme patikrintais įrodymais, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų atskirais fragmentais, galimais savęs apkalbėjimais, kas prieštarauja teisme nagrinėtiems įrodymams ir įrodymų viseto vertinimui. Akcentuoja, jog teismas negali remtis spėliojimais ar prielaidomis, todėl neturėtų pripažinti bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu tik pagal tikimybę ar spėlionę, kad tokie žmonės egzistavo – nenustačius asmenų tyčios, susitarimo, bendrininkų vaidmenų ar veiksmų pasiskirstymo, nežinomi susitarimo veiksmai negali būti vertinami kaip bendrininkavimas. Teismas atmetė kaltinamųjų A. J., Ž. L. parodymus motyvuodamas jų siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau visiškai nevertino G. J. D. parodymų, o D. A. parodymais vadovavosi tik iš dalies. Apie „nenustatytų“ asmenų motyvus nepasisakė nieko, nes kaip teigiama jie nenustatyti, nors kaltinamieji A. J., Ž. L., D. A., liudytojas R. B. šiuos asmenis įvardino vardais ir pavardėmis bei atpažino.
8.2. Teismas skundžiamame nuosprendyje, abiejuose A. J. inkriminuotuose nusikaltimuose, A. J. ir Ž. L. įvardino kaip nusikaltimų padėjėjus, tačiau nenurodė ir nenustatė kitų šioje byloje patrauktų ir nepatrauktų atsakomybėn asmenų nusikalstamų vaidmenų - šių nusikaltimų vykdytojų, organizatorių ir kurstytojų. Tokiu būdu teismas neatskleidė bendrininkavimo tyčios, kadangi du padėjėjai negali būti bendrininkų grupė darant nusikalstamą veiką, nenustačius ir neįvardinus bent jau nusikaltimų vykdytojų. Byloje nėra surinktą jokių įrodymų apie tai, kad A. J. ir Ž. L. buvo žinoma apie sukčiavimą pateikiant paraiškas bankui ir jie tame procese visiškai nedalyvavo. Abejonės turėjo būti traktuojamos kaltinamųjų naudai, tačiau teismas šias abejones traktavo kaip nusikaltimo įrodymus. Pats teismas nuosprendyje aiškiai pasisako, kad nei A. J., nei Ž. L. nedalyvavo 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. rugpjūčio 2 d. nusikalstamuosiuose veiksmuose, kai buvo teikiamos fiktyvios paraiškos bankams dėl paskolų gavimo, nedalyvavo šių pinigų gavimo ar išgryninimo operacijose, negavo jokios dalies iš nusikaltimais įgytų piniginių lėšų. Jokios faktinės bylos aplinkybės nerodo ir teismas taip pat jų nenurodo, kad A. J. buvo žinoma apie nusikaltimo planą, mastą, būdus nusikaltimui padaryti (mechanizmas, prisijungimai prie bankų, paraiškų pateikimai ir t. t.). Nesurinkus įrodymų apie A. J. ir Ž. L. žinojimą daryti sukčiavimo nusikalstamas veikas ir siekį palengvinti daromą sukčiavimą bendrininkams, jų galimai nusikalstama veika apima tik BK 300 straipsnį, o A. J. veiksmai - padėjimą suklastoti dokumentą ir tai tik įrodžius jo siekį tai padaryti.
8.3. Nurodo, kad jam nieko nebuvo žinoma apie ketinimą suklastoti dokumentus ir jis vykdė S. K. prašymą. D. A. teisme parodė, kad jis nesitarė nei su A. J., nei su Ž. L. vykdyti sukčiavimo, t. y. teikti fiktyvias paraiškas finansų įstaigoms ir tokiu būdu apgaule užvaldyti svetimą turtą. D. A. su A. J. buvo nepažįstami ir jis atvežė pasirašyti tik sutartį fiziškai, nieko apie ją neaiškindamas ir paėmė vieną kartą iš jo UAB (duomenys neskelbtini) „atlyginimo“ pinigus. Pasak D. A., nusikaltimo schemą, būdus, mechanizmą jam pasiūlė ne A. J. ar Ž. L., o M. S., pas kurį buvo visi D. A. asmens dokumentai, bankiniai dokumentai, kortelės, prisijungimo kodai, kuriuos po nusikaltimo D. A. atidavė taip pat M. S.. Būtent M. S. buvo nusikaltimų iniciatorius, kurstytojas ir tuo pačiu vykdytojas. A. J. ir Ž. L. nėra pažįstami su šiuo asmeniu ir byloje nefiksuotas joks jų kontaktas. Nors teismas D. A. parodymus vertina kaip teisingus ir padėjusius atskleisti nusikalstamą veiką, tačiau nutyli ir netiki tais pačiais parodymais apie nusikaltimo organizatorių vykdytoją ir tuos nusikalstamus vaidmenis be jokių motyvų ir įrodymų priskiria A. J..
8.4. Teigia nesant nustatytiems subjektyviesiems bendrininkavimo požymiams - padėjėjų (A. J. ir Ž. L.) ir šių nusikaltimų vykdytojų, organizatorių, kurstytojų tarpusavio susitarimas ir bendra tyčia. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. J. niekada nepažinojo D. A. ir G. J. D., kurių vardu buvo apgaule įgyjamas finansinių įstaigų turtas, ir tarp jų nebuvo jokio susitarimo daryti nusikalstamas veikas, o A. J. nedalyvavo pateikiant paraiškas bankams, gaunant pinigus, gryninant ar dalinant šį nusikalstamu būdu įgytą turtą. Daugelis kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų buvo padaryti, kai A. J. buvo (duomenys neskelbtini) (po 2019 m. liepos 24 d.), todėl jis net teoriškai negalėjo dalyvauti nusikaltimo padaryme, o tik 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo teikiamos fiktyvios paraiškos ir gaunami kreditai ir tokiu būdu vykdomas sukčiavimas. Tokias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino D. A. ir Ž. L., ir pagarsinti G. J. D. parodymai iš 2023 m. sausio 25 d. nutarimo (nuosprendžio 116-117 lapai). Būtent šis asmuo nurodo, kad jo nusikaltimo bendrininkai buvo asmenys pravarde „Z.“ , kurio vardas R. ar R. ir „Ą.“. A. J. nurodė, kad būtent šie asmenys Ą. ir Z. yra S. K. draugai, tačiau teismas jų nenustatė ir neapklausė, nors gynyba to prašė. A. J. nurodė, kad „Z.“ yra galimai B., o Ą. vardas asmens, kuris bendravo su S. K. ir buvo Lietuvoje teisiamas už finansinius nusikaltimus ir apie tai rašė laikraščiai. Dėl atskirų veiksmų (nuvežimo D. A. sutarties, jos parvežimo, kažkokio voko vežimo Ž. L.) jo prašė S. K., kuris nesakė kodėl tai reikia padaryti. D. A. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. nusikaltimus darė su M. S. ir „H.“ (V. M.), o A. J. 2019 m. rugpjūčio 2 d. nusikalstamuose veiksmuose nedalyvavo ir nesitarė jų daryti. Teismas neanalizavo, ar tai yra tęstinė veikla ar nauji nusikaltimai, nors tai aiškus ir konkretus susitarimas daryti naują nusikalstamą veiką 2019 m. rugpjūčio 2 d. dalyvaujant konkrečiai susitarusiems asmenims (D. A., M. S. ir V. M.).
8.5. Kaltinime nurodyta, kad A. J. turėjo tyčią savo naudai įgyti didelės ir labai didelės vertės turtą, tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas. Vienintelė nuosprendyje A. J. konstatuojama tyčia ir nauda yra nurodoma nuosprendžio 129 lape, tai yra „pinigus grynais Ž. L. atveždavo A. J., taigi jis disponavo realiais pinigais, turėjo iš to naudos kartu su kitais asmenimis“. Toks A. J. tyčios apgaule užvaldyti finansinių institucijų turtą apibūdinimas yra visiškai nesuprantamas, nelogiškas bei prieštaraujantis bylos faktinėms aplinkybėms. Šių pinigų pagalba buvo siekiama pagrįsti tik fiktyviai įdarbintų asmenų algas ir jie buvo pervedami iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbintiems asmenims, šiais pinigais buvo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti mokesčiai valstybei už fiktyviai įdarbintus asmenis, todėl šie pinigai nėra nusikaltimo dalykas. Teisme Ž. L. nurodė, kad dėl D. A. įdarbinimo tarėsi su A. J., o dėl G. J. D. prašė V. M.. Jis taip pat patvirtino, kad A. J. galėjo tai prašyti padaryti prašomas S. K., nes jis buvo susipykęs su S. K. ir būtų nevykdęs jo prašymų (A. J. nurodė, kad vykdė S. K. prašymą, kuris tai vardino, kaip darbo bandomąjį laikotarpį, siūlydamas įdarbinti jį į UAB (duomenys neskelbtini)). G. J. D., kurio atžvilgiu byla išskirta, fiktyvaus įdarbinimo epizode teismo daromos išvados prieštarauja Ž. L., A. J. parodymams, pagarsintiems G. J. D. parodymams. Byloje nefiksuotas joks G. J. D. ir A. J. kontaktas, jie nėra pažįstami. 2019 m. birželio 24 d. gavus iš UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimą, iš G. J. D. sąskaitos buvo padarytas 5970 Eur pavedimas V. M. kaip skolos grąžinimas (nuosprendžio 76 lapas ). Nei teismas nei prokuratūra nepatikrino V. M. minimos sąskaitos ir pinigų judėjimo joje, jis kaltintojo net nebuvo įrauktas į kaltinamąjį aktą ir apklaustas teisme tik gynybos reikalavimu. V. M. yra būtent tas žmogus, kurį Ž. L. savo parodymuose įvardino kaip asmenį, kuris prašė ir bendravo su juo dėl G. J. D. įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini). Šis pavedimas parodo aiškų ir neabejotiną V. M. ryšį su G. J. D. įdarbinimu nusikaltimo pasirengimo stadijoje ir jo fiktyvaus atlyginimo pinigų kilme ir įrodo, kad A. J. neturėjo nieko bendra su G. J. D. įdarbinimu į UAB (duomenys neskelbtini) ir tolimesniu sukčiavimu šiame epizode. D. A., Ž. L. ir R. B. V. M. nurodo kaip vieną iš nusikaltimo vykdytojų, todėl akivaizdu, kad teismas padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas ir be jokių įrodymų priskyrė A. J. veiksmus, kurių jis neatliko. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad D. A. „ atlyginimas“ iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervedamas į korteles, D. A. nurodo, kad jis tuos pinigus išgrynino (duomenys neskelbtini) ir perdavė A. J.. Tačiau bylos duomenimis 2019 m. birželio 21 d. „atlyginimo“ dieną atėjus šiems pinigams į sąskaitą jie išgryninami (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose. Atsižvelgiant į D. A. parodymus, kad jis (duomenys neskelbtini) niekada negrynino bankomatuose pinigų (grynino (duomenys neskelbtini)), o jo banko kortelės buvo pas M. S., akivaizdu, kad A. J. to atlikti negalėjo, nors teismas šiuos veiksmus priskyrė A. J. ir pavadino tai nusikalstamu bendrininkavimu ir padėjimu padaryti nusikaltimą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad po 2019 m. birželio 24 d. „atlyginimo“ iš UAB (duomenys neskelbtini) gavimo G. J. D. 2019 m. birželio 26 d. padaro 875 Eur pavedimą D. A. kaip skolos grąžinimą. Atsižvelgiant į tai, kad D. A. korteles, kodus valdė M. S., bei į V. M. gaunamus pavedimus akivaizdu, kad buvo atliekamos bankinės operacijos su D. A. ir G. J. D. „darbo užmokesčio“ pinigais ir tai atliko ne A. J..
8.6. Byloje sukonstruoti kaltinimai, kad 1 epizodą (dėl apgaule įgyto svetimo 70800 Eur turto) padaro du padėjėjai Ž. L. ir A. J., asmuo kurio atžvilgiu byla išskirta ir nenustatyti asmenys. Kadangi „nenustatyti asmenys“ neapklausti, teismas nesivadovavo J. G. D., kurio atžvilgiu byla išskirta, pagarsintais parodymais, taip pat nesivadovavo ir teisme duotais Ž. L. ir A. J. parodymais, apelianto įsitikinimu, teismas pritaikė analogiją, tai yra nusprendė, kad šiame epizode buvo analogiškai, kaip ir epizode su D. A.. Taigi, teismas, remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis, akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir buvo subjektyvus. Prielaidomis grindžiama ir aplinkybė, kad A. J. 2019 m. liepos 24 d. galėjo būti (duomenys neskelbtini) ir daryti nusikalstamą veiką, nors tai prieštarauja pačio A. J., R. B., D. A., J. J. parodymams, daiktiniams įrodymams, fotografijoms (ir esančioms A. J. paskyroje), pasų kopijoms.
Žemesnės instancijos teismas
8.7. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad „A. J. ir Ž. L. nenuoširdumą parodymuose akivaizdžiai įrodo pasirinktas būdas neduoti teisme parodymų, atsakyti tik į pasirenkamus klausimus, jau po įrodymų ištyrimo“. Pažymi, kad kaltinamojo parodymai teisme kartu yra viena iš gynybos priemonių, o duoti parodymus yra kaltinamojo teisė, bet ne pareiga.
8.8. Kaip matyti iš gynybos pateikto 2023 m. sausio 25 d. nutarimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), G. J. D. šioje byloje yra apklaustas apie faktines aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos šioje byloje. Būtent šiuose parodymuose G. J. D., kurio atžvilgiu byla išskirta, tačiau laikomas A. J. bendrininku, nurodo, kad A. J. ir kitų kaltinamųjų nepažįsta, o nusikaltimą darė su kitais asmenimis, t. y. „Z.“ ir Ą.. Minimoje byloje taip pat yra ir D. A. teikti parodymai, kurie akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams šioje byloje. Teismas taip pat atsisakė įpareigoti prokurorą nustatyti V. Z. gyvenamąją vietą ir iškviesti ir apklausti jį liudytoju. Būtent šis asmuo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) su S. K. ir ši įmonė ir asmuo tikrino D. A. ir G. J. D. finansinę padėtį ir kreditingumą prieš nusikaltimus. Tai patvirtino ir liudytoja R. V.. Teismo taip pat buvo prašoma iš bankų išreikalauti vaizdo įrašus (bankomatų), kuriuose būtų matyti asmenys, kurie įnešinėjo ir išiminėjo „atlyginimo“ pinigus, bei išgrynino nusikalstamu būdu įgytus pinigus iš G. J. D. ir D. A. sąskaitų. Teismas atsisakė šiuos įrodymus išreikalauti ir be jokių argumentų nuosprendyje teigė, kad tai padarė A. J.. Apelianto įsitikinimu, teismas, atsisakydamas išreikalauti įrodymus, kurie teisintų A. J. ir konstatuotų konkrečias faktines aplinkybes, buvo šališkas vertinime ir toks tyrimas negali būti laikomas objektyviu ir visapusišku.
8.9. Teigia, jog vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. J. ekstradicijos (papildomas prašymas) bei 2022 m. gegužės 4 d. Ukrainos generalinio prokuroro biuro rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama apie sprendimą išduoti A. J., nėra nurodyti du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnyje, taigi mano, jog teismas negalėjo jo pripažinti kaltu dėl atskirų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje padarymo, nes tai prieštarauja išdavusios šalies valiai
8.10. Pažymimi, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas į jam skirtą bausmę A. J. suėmime išbūtas laikas, o būtent ekstradicijoje suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., bei nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. birželio 6 d.), t. y. 208 paros suėmimo. Kadangi paskirta bausmė - bauda, vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, ji turėjo būti prilyginta 416 MGL.
8.11. Nepagrįstai buvo pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikos padarytos bendrininkų grupėje. Be to, BK 182 straipsnio 3 dalies vienas iš kvalifikuojančių požymių yra sukčiavimas organizuotoje grupėje, kuri yra sunkesnė už bendrininkavimo formą – bendrininkų grupė, todėl teismas neturėjo šios aplinkybės pripažinti sunkinančia.
Žemesnės instancijos teismas
8.12. Teismo nuosprendyje nurodomas apgaule svetimo turto ir tuo pačiu didelės svetimos turtinės teisės įgijimas vienu metu daro nesuprantamas teismo traktuojamas faktines aplinkybes. Kaip galima sukčiaujant ir užvaldant finansinių įstaigų pinigus tuo pačiu įgyti svetimą kitų asmenų turtinę teisę. Pasak apelianto, toks teismo teiginys tik dar kartą parodo, kad teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir joms prieštarauja, nors teismas nuosprendžiu pasisakė, kad kaltinimas pasitvirtino pilnumoje.
9. Teismo posėdyje nuteistasis A. J. bei jo gynėjas, taip pat nuteistojo Ž. L. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistojo Ž. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pateiktais apeliaciniais skundais iš esmės yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei jo pagrindu padarytos išvados dėl nuteistųjų Ž. L. ir A. J. kaltės įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip ir minėta, skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir D. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nebuvo gauta, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) pažeidimų, dėl jo pasisakys tik tiek, kiek tai susiję su apeliantams inkriminuotomis veikomis.
12. Taip pat didžioji dalis apeliacinių skundų argumentų bei prašymų yra susiję trečiųjų asmenų (V. M., M. S., S. K.), ikiteisminio tyrimo eigoje buvusių įtariamaisiais galimai atliktais veiksmais – išreikalauti V. M. banko sąskaitos išrašą už 2019 metus; bankomatų vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti pinigų išėmimai iš D. A. ir G. J. D. sąskaitų; nustatyti asmenį pravarde „Z.“ ir pan. – bei proceso eigoje jau buvo išnagrinėti ir motyvuotai atmesti, be to, dėl minimų asmenų yra priimti prokuroro procesiniai sprendimai, kuriais jau buvo įvertintas jų kaltės turinys, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo ribas, suformuluotas tiek prokuroro kaltinamuoju aktu tiek pateiktais apeliaciniais skundais, dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.
13. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinių skundų teisinius argumentus, taip pat byloje atlikusi įrodymų tyrimą – liudytoju apklaususi V. M. bei išreikalavusi G. J. D., pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas bei padarė nors ir ne itin išsamiai motyvuotas, tačiau pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Tuo tarpu kiek tai susiję su nuteistajam Ž. L. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pirmosios instancijos teismas iš esmės tik išdėstė byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apsiribojo tik bendro pobūdžio išvadomis dėl Ž. L. kaltės, detaliau neanalizuodamas nustatytų faktinių aplinkybių įrodymų pakankamumo kontekste, ir dėl šių priežasčių netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepagrįstai pripažino Ž. L. kaltu dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas), o Ž. L. inkriminuotos, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dvi veikos) perkvalifikuojamos į BK 300 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir byloje pareikštus civilinius ieškinius, kas taip pat sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
14. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-689/2018, Nr. 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2023).
15. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir A. J. apeliacinio skundo
16. Visų pirma, apsibrėždama apeliacinių skundų nagrinėjimų ribas, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl kaltinimuose nurodytų aplinkybių, susijusių su vartojimo kreditų ir paskolų faktiniu išdavimu, tai yra, jog buvo kreiptasi į finansų įstaigas dėl vartojimo kreditų išdavimo bei, jog kaltinimuose nurodytos sumos buvo pervestos į D. A. bei G. J. D., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, šiam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, vardu atidarytas sąskaitas bei šios aplinkybės nėra kvestionuojamos. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų bei skundžiamame nuosprendyje detaliai išdėstytų, įrodymų visuma – paties D. A. parodymai (14 t., 58-70 b.l.; 17 t., 81-85 b.l.), 2020 m. balandžio 14 d. vyr. tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. A. sąskaitų bankuose išrašų analizės duomenys (2 t., 93-96 b.l.); 2022 m. vasario 1 d. vyr. tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G. J. D. sąskaitų bankuose analizės duomenys (6 t., 26-30 b.l.); finansinių įstaigų pateikti duomenys apie D. A. ir G. J. D. sąskaitų išrašus bei elektroninių prisijungimų prie sąskaitos duomenys (2 t., 59-74, 83-92 b.l., 5 t., 177-205 b.l.; 6 t., 1-17, 22-25 b.l.); duomenys apie D. A. ir G. J. D. sudarytas vartojimo kredito sutartis (2 t., 159-180 b.l., 3 t., 1-23, 24-44, 49-50, 72-85, 91-111, 118-137, 140-148 b.l, 4 t., 174-219 b.l.; 5 t., 1-11 b.l.; 6 t., 38-59, 62-73, 102-118, 121-145, 158-170 b.l.; 7 t. 13-30, 33-36, 52-65 b.l.); apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti D. A. ir G. J. D. pokalbiai su kredito įstaigos atstovais (2 t., 181-185 b.l.; 6 t. 146-149 b.l.); 2021 m. vasario 23 d. vyr. tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl analizės apie D. A. imtas paskolas duomenys (3 t., 160-162 b.l.); 2022 m. rugpjūčio 25 d. vyr. tyrėjos R. K. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl analizės G. J. D. paimtas paskolas duomenys (7 t., 96-98 b.l.), ir teisėjų kolegija papildomai dėl jų nepasisako.
17. Taip pat byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nei nuteistais D. A. nei G. J. D., kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo bei kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, realiai UAB (duomenys neskelbtini) niekuomet nedirbo bei jokių darbo funkcijų minėtoje įmonėje neatliko, tai yra buvo įdarbinti atgaline data, parodant didelius gaunamus fiktyviai įdarbintų asmenų darbo užmokesčius. Kaip parodė nuteistasis D. A., jam buvo atvežta darbo sutartis ir duota pasirašyti, neatsimena, kas sutartyje buvo parašyta, nesakė, koks atlyginimas, ką reikės dirbti, koks darbo profilis, „sutartis buvo skirta jam fiktyviai įdarbinti, iš tiesų jis nebūtų dirbęs ir nedirbo“ (14 t., 58-62, 65-70 b.l.; 17 t., 81-86 b.l.). Iš apeliacinės instancijos teisme išreikalautų bei pagarsintų G. J. D., pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jis nurodęs, kad „minėtas vyriškis jam pasakė, kad galėtų jį įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini) kurioje jis dirbdamas gautų atlyginimą ir tokiu būdu galėtų paimti paskolą. <...> sakė, kad jam pačiam nieko nereikės daryti, jis pats viską už jį padarys. Minėjo, kad jo atlyginimas į rankas bus apie 3000 eurų. <...> Jam sutikus su darbo sąlygomis vyriškis nurodė, kad jam bus reikalingas jo asmens dokumentas, nes reikėjo sudaryti darbo sutartį, ir dar paprašė jo banko sąskaitos. Jis minėtam vyriškiui padavė savo pasą bei nurodė savo „Swedbank“ banko sąskaitą. Tada po kelių dienų jie vėl susitiko su minėtu vyriškiu, jis jam grąžino pasą, bei davė pasirašyti ant darbo sutarties. Jis nepamena kokios darbo sąlygos buvo nurodytos sutartyje, nes jau praėjo daug laiko. Taip pat nepamena kokios buvo nurodytos darbo valandos, koks buvo nurodytas darbo užmokestis jis taip pat nepamena. <...> Minėtame UAB (duomenys neskelbtini) jis niekada jokių funkcijų neatliko. Negali nurodyti kokiu adresu yra minėta UAB (duomenys neskelbtini), nes niekada ten nebuvo. Kaip ir minėjo turėjo būti darbų vadovu, tačiau jokių darbo funkcijų jis neatliko. Jo darbas buvo fiktyvus. Dirbdamas jis nesinaudojo nei kompiuteriu, nei telefonu, nei el. paštu. Kas buvo minėtos įmonės vadovas jis nesidomėjo, todėl nurodyti negali. Jokie nurodymai dėl darbo jam nebuvo duodami. Taip pat negali nurodyti kas buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jis pats bendravo tik su minėtu vyriškiu, kurio pravardė „Z.“. Kiek pamena į jo sąskaitą per kelis kartus buvo pervesta virš 10 000 eurų, tikslios sumos ir už kokį laikotarpį buvo pervesti šie pinigai jis nurodyti negali, nes nepamena. Jis gaudamas minėtus pinigus, turėjo juos nuimti nuo savo sąskaitos ir juos visus atiduoti vyriškiui, kurio pravardė „Z.“, nes jis jam taip buvo nurodęs. „Z.“ jis atiduodavo visus pinigus jam pačiam nieko nelikdavo“ (22 t., 56- 57 b.l.). Aplinkybes apie minėtų asmenų fiktyvų įdarbinimą nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino ir pats nuteistasis Ž. L. bei jos nėra ginčijamos ir pateiktu apeliaciniu skundu. Kaip paaiškino Ž. L., jis davė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei nurodymą parengti darbo sutartis, pagal kurias į UAB (duomenys neskelbtini) atbuline data buvo priimti dirbti G. J. D. ir D. A., šias sutartis pasirašė arba pateikė pasirašyti buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. L., taip pat davė įmonės buhalterei pavedimą pateikti Socialinio draudimo fondo valdybai standartizuotus pranešimus apie minėtų priimtų darbuotojų darbo pradžią bei draudžiamąsias pajamas. Taip pat parodė, jog minėti asmenys buvo įdarbinti pagal susitarimą su A. J. (arba V. M.), nors asmenys realiai nedirbo, o visus pinigus reikalingus sumokėti mokesčiams bei darbo užmokesčiams jam perduodavo (13 t., 151-155, 167, 175-176 b.l.; 18 t. 93-94 b.l.). Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir M. L., buvusio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi iki šias pareigas užimant Ž. L. parodymai, tai yra, jog „jam nėra žinoma kokiomis aplinkybėmis buvo įdarbinti J. G. D. ir D. A., taip pat, jog jam nebuvo žinoma apie jokius didelius įmonėje mokamus darbo užmokesčius“ (4 t., 162-163 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus bei papildomai paaiškino, kad tokių algų (4000 Eur) niekam nemokėjo (18 t., 15-16 b.l.).
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, kiek tai susiję su pateiktais apeliaciniais skundais dėl sukčiavimo, padarė išvadas, jog pirmiau nurodytas fiktyvus D. A. bei G. J. D. įdarbinimas, deklaruojant didelį įdarbintų asmenų darbo užmokestį, buvo atliktas su tikslu apgaule įgyti didelės (D. A. epizodas) ir labai didelės (pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo asmens epizodas) vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, bei įvykdyti nurodytas nusikalstamas veikas padėjo Ž. L. ir A. J.. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas grindė aplinkybėmis, jog būtent A. J. susitarė su Ž. L. dėl minėtų asmenų fiktyvaus įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), jis pateikė Ž. L. reikalingus įdarbinimui asmenų duomenis, o pastarajam pagaminus reikalingas sukčiavimui darbo sutartis, jas nuvežė D. A. ir G. J. D. pasirašyti, jis taip pat vežė pinigus Ž. L., kad šis pervestų juos į įmonės sąskaitą, o paskui iš jos mokėtų mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRAI, taip pat fiktyvius atlyginimus D. A. ir G. J. D., susitarė, kad R. B. atvežtų D. A. į (duomenys neskelbtini), kur jo vardu būtų pildomos paraiškos kreditams gauti, pats vežė G. J. D. į (duomenys neskelbtini), kur jo vardu buvo pildomos paraiškos kreditams gauti. Taip pat konstatavo, jog tiek A. J. tiek Ž. L. iš minėto veikimo gavo naudą, o būtent, A. J. disponavo realiais pinigais, o Ž. L. nauda buvo jo vadovaujamos įmonės mokumo padidėjimas, lemiantį lengvą, pelningą pardavimą. Be to, konstatavo ir tai, jog patį susitarimo faktą įrodo pačių nuteistųjų parodymai bei kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis iš dalies sutinka. Konstatuotina, jog nepaisant teismo argumentacijos bei išsamios motyvacijos trūkumo, A. J. atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas jį pripažinti kaltu dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo yra iš esmės teisingas bei pagrįstas, taigi, teisėjų kolegija tik papildo skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus. Tuo tarpu Ž. L. kaltės įvykdžius sukčiavimą, tai yra, jog jam buvo žinoma, kad įdarbinus minėtus asmenis naudojant apgaulę bus teikiamos paraiškos finansų įstaigoms dėl paskolų ir kreditų gavimo bei, jog jis veikė bendrai su kitais kaltinimuose nurodytais asmenimis (įvairiomis sudėtimis) nepatvirtina jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai, o tokių nenurodė ir pirmosios instancijos teismas.
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju tiek nuteistieji, tiek liudytojai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, jų nurodytos aplinkybės tiek dėl asmeninių veiksmų, tiek dėl kitų asmenų (ne)dalyvavimo įvairiose proceso stadijose kito – kartu akcentuojant ir kitus veikose galimai dalyvavusius asmenis, kuriems kaltinamuoju aktu jokie kaltinimai pareikšti nebuvo. Nuteistasis D. A., kiek tai susiję su kaltinimu sukčiaujant bei įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis savo kaltę iš esmės pripažino, tai yra pripažino, jog pasirašė fiktyvią darbo sutartį, kad norėjo „lengvų“ pinigų, tačiau liko apgautas, nes jam buvo žadėtas asmeninis bankrotas ir, jog už nieką nereikės atsakyti. Kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, jis jokių pinigų negavo, „..pinigai buvo įgyti Ž. L. ir A. J. naudai. Su jais susipažino per M. S.“. Jam teko važinėti į bankus, M. S. D. A. tiesiai šviesiai ir pasakė, kad reikia viską susitvarkyti šiandien, nes per kitas dienas bankas gali pamatyti apgaulę. Jis atsidarė sąskaitas įvairiuose bankuose, korteles atidavė M. S.. Vėliau jam paskambino M. S. ir pasakė, kad jam atveš darbo sutartį, kurią turės pasirašyti. Sutartis buvo skirta jį fiktyviai įdarbinti, iš tiesų jis nebūtų dirbęs ir nedirbo. Neatsimena, kas sutartyje buvo parašyta, nesakė, koks atlyginimas, ką reikės dirbti, koks darbo profilis. Sutartį atvežė, kaip M. sakė, „direktorius“ (kaltinamasis ranka parodė į A. J.). Su A. J. nebuvo kalbos apie tai, kad ims paskolą ir nebuvo kalbėta, kad su juo dalinsis pinigais. „Darbo sutartį jam atvežė prie (duomenys neskelbtini) g. esančios profesinės mokyklos bendrabučio. Sutartis buvo iš vieno arba dviejų lapų. Spėjo įsidėmėti, kad sutartyje buvo parašytas įmonės pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini) ir direktoriaus vardas pavardė, bet tiksliai direktoriaus vardo pavardės neatsimena. Kas atvežė tą sutartį, tas ir pasiėmė. Pinigų, kurie jam buvo pervedami kaip atlyginimas, jis negavo.“ Tikslindamas paskolų „ėmimo“ aplinkybes D. A. parodė, jog pirmas nuomotas butas buvo (duomenys neskelbtini), M. S. jam nurodė laiką, vietą, kada jį paims, paėmė nepažįstamas asmuo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Nuvyko į išnuomotą butą, „iš kurio viskas ir buvo daroma“, bute buvo 4 asmenys, kurių nepažįsta. Į „Citadele“ banką jį vežė, bet neatsimena kas, jam atrodo „H.“, bet jo vardo nežino. „Apie 17:00-18:00 val. iš (duomenys neskelbtini) išvažinėjo į (duomenys neskelbtini), bet žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo dar kitas asmuo, kuris ėmė paskolas, nes mašinoje girdėjo pokalbį, sakė vienam suteikė daugiau, kitam mažiau, vienam 27 000 eurų, o kitam 70 000 eurų. Paskui gal po dviejų dienų viskas vyko (duomenys neskelbtini) <...> ten dalyvavo M. S. ir „H.“. Neatsimena, kas pildė kredito paraiškas, ar M., ar „H.“. Jis nepažįsta asmens, pravarde „H.“, jį matė tik du kartus. „Direktorių“ matė irgi du kartus, kai atvežė darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini). Prisimena, buvo susitikę (duomenys neskelbtini) gatvėje su A. J., jis buvo su „BMW“, o dokumentus atvežė su „Porsche Cayenne“. Ž. L. nematęs, viskas vyko per M. S.. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu D. A. duotų parodymų (14 t., 58-62, 65-70 b.l.), jis taip pat teigė, kad imti paskolas jam pasiūlęs M. S. bei paaiškinęs kaip viską daryti. Taip pat, jog „paskambino M. ir pasakė, kad turi atvažiuoti „direktorius“ ir įteikti darbo sutartį, kad jis (D. A.) pasirašytų darbo sutartį. <...> Susitiko su M., kalbėjosi, ir tada atvažiavo ir tas „direktorius“. „Direktorius“ atvažiavo su BMW, pilkos spalvos, numerių nežino. Susitiko (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) jaunimo mokyklos, netoli ten buvo. „Direktorius“ atnešė darbo sutartį, o jis (D. A.) pasirašė. Norėjo pasiskaityti, bet buvo atsakyta, kad nėra čia ką skaityti ir sako, matai parašyta darbo sutartis. Kiek spėjo pamatyti, kad darbo sutartyje paminėta UAB (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, tai buvo dviejų lapų sutartis, dėjo vieną parašą. Kai sutartis buvo pasirašyta, dokumentą atgal pasiėmė „direktorius“. Niekas nieko jam neaiškino apie reikiamą atlikti darbą, pareigas. Jokia kalba iš viso nėjo apie jokį darbą, ar reiks jį dirbti ar ne, tik darbo sutartis pasirašyta.“. Taip pat jis parodė, kad „direktoriui“, M. S. lieptas, atidavė iš Citadele banko išgrynintus pinigus, jam buvo paduota banko kortelė ir liepta nuimti visus pinigus, „tiksliai nepamena, kiek ten tų pinigų buvo, ar 10000 eurų, ar 5000 eurų. Bet buvo nemažai, netilpo į du vokus“. „Sekančią dieną susitiko su „direktoriumi“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vakare, apie 5-6 valandą. Tada jis (D. A.) buvo vienas. „Direktorius“ atvažiavo ne vienas, buvo su kažkokiu vadinamu „H.“. Kai susitiko su jais, ėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje daugiabutyje. <...> Ten „Direktorius“ su „H.“ dirbo savo darbus kompiuteriu, o jis (D. A.) į telefoną įlindęs naršė. Ir, kiek pamena, „Direktorius“ padavė kažkiek pinigų, kad įdėti į Citadelės kortelę. Liepė grįžti. Jis nepamena, kokiame bankomate, tačiau išėjo ir per bankomatą įdėjo į Citadelės sąskaitą pinigus, kuriuos padavė „direktorius“. Sąskaita, į kurią dėjo pinigus, buvo ne jo (D. A.), kieno ji buvo, pasakyti negali. Po kelių savaičių, liepos mėnesį, jam M. S. pasakė, kad reikės dėl paskolos važiuoti į (duomenys neskelbtini). „Kas jį tada vežė, nepasakys tiksliai, gal „direktorius“, gal jo draugas. Kiek atsimena, tai važiavo automobiliu BMW, sidabrinės spalvos“, <...> „Kai pateko į butą, tai į butą atvažiavo kiti asmenys: „Direktorius“, „H.“, ir dar vienas asmuo. Tai buvo vyras. Nesenas, jaunesnis. Apie šį asmenį nieko negali pasakyti. <...> Pirma pati paskola buvo iš banko Citadelė. <...> Jį (D. A.) nuvežė į Citadele banką. Su kuriuo ten važiavo, nepasakys, bet nuvežė. Važiavo dviese. Link Akropolio. Iki banko palydėjo tas vairuotojas, kuris atvežė, viską nurodė, ką sakyti banke. Tik į banką jis nėjo, laukė. <...> Dar (duomenys neskelbtini)susitiko su kitais žmonėmis. Susitikus, jis išgirdo tokias kalbas, kad jam mažiau davė tų paskolų, o kitam asmeniui davė daugiau. Tame susitikime dalyvavo „Direktorius“, „H.“ ir daugiau visokių asmenų. <...> Važiavo į (duomenys neskelbtini) trise gal, jei gerai pamena. Tačiau tas trečias ar vienas iš keturių, nepamena, buvo girtas. Ir, kai jau grįžinėjo į (duomenys neskelbtini), tas girtas klausė jo, ar neturi kokių pažįstamų su teisėmis, kuris galėtų jo automobilį pervaryti į jo namus rajone, nes mašina buvo palikta kažkur parke (duomenys neskelbtini). <...> Po kelių dienų vėl viskas pasikartojo. M. S. paskambino, kad reikės susitikti dėl paskolų, susitiko, važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, į nuomotą butą, kuriame buvo vėl keliese, jis (D. A.), M. S., „H.“. Čia kartojosi viskas, kas vyko (duomenys neskelbtini). Kai buvo įdarbintas melagingai uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini),jam buvo mokama alga, kuri buvo pervedama į sąskaitą. Tiksliai pasakyti apie šitų pinigų atėjimus ir išėjimus nieko negali, nepamena, ten viskas jau susimaišę. Reikėjo paimti keletą kartų tuos pinigus, atiduoti „direktoriui“. Jau negali pasakyti tikslių sumų. Kažką atsimena apie 10000 eurų, kad tokia suma buvo. Kažkas buvo su paskutiniais mokėjimais, kad reikėjo patvirtinti juos, kad tokią algą gauna, tačiau neturėjo reikiamų dokumentų, tai negalėjo jų paimti.“. D. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino šių parodymų teisingumą bei paaiškino, jog „gali būti, kad su „direktoriumi“ buvo susitikę apie 5 kartus. D. A. išgrynino pinigus, kai į „PayPal“ buvo įkritę, ar į banko sąskaitą, neatsimena. Į banką važiavo su „Seat“ markės automobiliu, su „Direktoriumi“ susitiko kitoje gatvės pusėje prie banko, jis atvažiavo ir kaltinamasis pats jam nunešė pinigus prie automobilio, pinigai buvo voke. Buvo 5000 eurų, ar 10 000 eurų, neatsimena. Perduodamas pinigus, su „direktoriumi“ nebendravo, jam nieko nesakė. Viską liepdavo daryti M. S..“ (17 t., 81-86, 156-157 b.l.).
20. Iš 2020 m. spalio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. A. atpažino A. J., kaip asmenį, apklausose nurodytą „direktorių“, kuris D. A. atvežė pasirašyti įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, „viskam vadovavo, organizavo viską dėl paskolų“ (2 t., 3-8 b.l.).
21. Iš 2021 m. kovo 22 d. d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, matyti, kad D. A. atpažino V. M., kaip asmenį savo parodymuose įvardintą „h.“, tai yra asmenį, kuris „bute (duomenys neskelbtini) dirbo su kompiuteriu, tvarkė reikalus su bankų paskolomis“ (2 t., 13-17 b.l.)
22. Liudytojas M. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. vasario 10 d. nutarimu, nesant surinktų pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (1 t., 116-118 b.l.). Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu iš esmės neigė ką nors žinantis apie vykdytus sukčiavimus bei D. A. vardu paimtas paskolas, apie jo įdarbinimą, parodė kartais lydėdavęs D. A., vežiodavęs po miestą siekdamas padėti – buvo kartu su D. A. ir „H.“ bute (duomenys neskelbtini), kuomet buvo imamos paskolos, taip pat pavežė juos iki banko, kuomet D. A. ėjo nusiimti pinigų. Taip pat nurodė, jog kitų kaltinamųjų nepažįsta, A. J. matytas tik – D. A. visada pasakodavo, kad A. J. yra „direktorius“ (12 t., 107-113 b.l.; 17 t., 163-165 b.l.).
23. Tiek nuteistasis Ž. L. tiek A. J. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė bei po liudytojų apklausų pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė dalinai skirtingas faktines aplinkybes nei, kad teigė iki tol vykusio ikiteisminio tyrimo metu. Ž. L., kiek tai susiję su apeliacinių skundų ribomis, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad „dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kaltu prisipažino iš dalies ir tik dėl to, kad iš tiesų atliko dalį veiksmų, o būtent, davė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei nurodymą parengti darbo sutartis, pagal kurias į UAB (duomenys neskelbtini) atbuline data buvo priimti dirbti G. J. D. ir D. A., šias sutartis pasirašė arba pateikė pasirašyti buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui M. L.. Taip pat davė įmonės buhalterei pavedimą pateikti Socialinio draudimo fondo valdybai standartizuotus pranešimus apie minėtų priimtų darbuotojų darbo pradžią bei draudžiamąsias pajamas. Tačiau teigė, šių veiksmų neatlikęs bendrininkų grupėje su G. J. D. ar D. A., kadangi jų nepažinojo. Dėl šių asmenų įdarbinimo aplinkybių paaiškino susipažinęs su V. M., „vieno iš apsilankymo restorane metu 2019 m. vasarą, V. paprašė paslaugos – įdarbinti kurioje nors iš vadovaujamų įmonių jo kažkokį pažįstamą, kuris skiriasi su žmona, iš kurios jam reikia išpirkti namo dalį, dėl to nori paimti paskolą, tačiau dirba užsienyje, berods Anglijoje ir nors pinigų turi, paskolos Lietuvoje jam neduoda. V. patikrino, kad visus pinigus, reikalingus mokesčiams ir darbo užmokesčio mokėjimui jis paduos. Kadangi vystant įmonių veiklą su tikslu parduoti labai svarbu, kad joje dirbtų kuo daugiau žmonių, o jų atlyginimai būtų kuo didesni, nes potencialus pirkėjas - investuotojas mato, kad įmonė vykdo aktyvią veiklą, sumoka daug mokesčių valstybei, todėl už tokią įmonę pasiruošęs mokėti daugiau, todėl V. pasiūlymas įdarbinti jo pažįstamą buvo priimtinas“. Taip UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas S. M., o po to, pagal analogišką schemą, V. prašymu, įdarbintas ir G. J. D.. „V. pasakė, kad žmogus yra grįžęs iš užsienio ir planuoja pirkti ar tai būtą ar tai mašiną ir jam reikia paskolos. Pinigų šis žmogus yra užsidirbęs, todėl duos kiek reikia sumokėti mokesčiams ir mokėti darbo užmokestį.“. Nurodė siekęs G. J. D. įdarbinti realiai, tačiau V. jam pasakė, kad „žmogus ar tai užgėręs, ar kažkas panašaus, todėl dabar pats pasirodyti negali, paprašė įdarbinti atbuline data ir prižadėjo, kad vėliau žmogus tikrai ateis. Tada buvo tvarkomi - G. J. D. įdarbinimo dokumentai – V. perdavė jo pasą, jis (Ž. L.) davė pavedimą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei ir ji paruošė darbo sutartį, kurią perdavė V.. Po kelių dienų jis grąžino sutartį su darbuotojo parašu. Tada sutartį atidavė buhalterei ir paprašė atlikti visus reikiamus formalumus su SODRA. V. atvežė visus reikalingus pinigus, kuriuos įnešė į įmonės sąskaitą ir iš jos padarė pavedimus - darbo užmokestį į - G. J. D. banko sąskaitą, kurią nurodė V., taip pat sumokėjo SODRAI visus reikalingus mokesčius. V. vis žadėjo, kad - G. J. D. tuoj-tuoj pasirodys, tačiau po kurio laiko ir pats pradingo, į restoraną neateidavo ir į skambučius neatsiliepdavo. Apytiksliai tuo pat metu, tai yra V. kažkur pradingus, restorane prie jo priėjo A. J.. A. J. asmeniškai nepažinojo, bet ne kartą matė jį restorane bendroje kompanijoje su V. ir kitais. A. J. paprašė pagalbos, tai yra įdarbinti dar vieną žmogų. Šiuo metu jau nebeprisimena ar A. J. sakė, kad atėjo nuo V. ar ne, bet suprato, kad jis tikrai yra nuo V. ir vykdo jo pavedimą. A. J. turėjo <...> D. A. pasą ir perdavė jį. Toliau viskas vyko lygiai taip pat ir D. A. buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) analogiškai kaip ir G. J. D.. Tačiau po D. A. įdarbinimo pinigus mokesčiams ir darbo užmokesčiui sumokėti atvežė A. J..“. Po D. A. įdarbinimo, pradingo ir A. J., o nežinodamas ką toliau daryti su įdarbintais žmonėmis bei nenorėdamas jiems mokėti atlyginimų iš įmonės lėšų, fiksavo pravaikštas ir atleido juos iš darbo (18 t., 93-94 b.l.). Kaip matyti iš Ž. L. 2021 m. vasario 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (pažymėtina, jog įtarimas tuo metu Ž. L. buvo pareikštas tik dėl D. A. epizodo), jis paaiškino, kad „buvo iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos daromi mokėjimai asmeniui. Kiek atsimena, tai buvo toks atvejis, kai tas A. J. sutvarkė darbo sutartis ant įmonės (duomenys neskelbtini), ir to jaunuolio, kur minėtas įtarime (D. A.). Buvo viskas surašyta, ir alga, ir mokesčiai, viskas surašyta, ir va, taip atsirado tas žmogus. Taip tam žmogui buvo mokama alga iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini). <...> Tuos pinigus gavo iš J., tie pinigai sukosi ratu. Tačiau, kaip parašyta įtarime, tai tikrai negavo jokių pinigų nei iš kažkokių paskolų ar kitų, kuriuos kažkas savo naudai įgijo. <...> A. J. jis žino, atrodo, nuo 2019 metų vasaros. <...> Tada atsimena, kad A. pradėjo kalbą, kad jam reikia pagalbos. Jis norėjo įdarbinti pora žmogelių, kiek jis (Ž. L.) suprato, dėl kredito paėmimo ar namo pirkimui ar mašinos pirkimui, neatsimena tiksliai. O kadangi jam (Ž. L.) buvo naudinga turėti kažkokį darbuotoją įmonėje, už kurį galima mokėti mokesčius ir tokiu būdu kelti įmonės vertę, nes tuo metu žino, kad reikėjo pardavimui paruošti statybinę įmonę licenzijai išimti. Tai ir bekalbant su A. , pagalvojo, kad ir pačiam nauda bus. Tai su tokiu pasiūlymu sutiko. Tada ir aptarė įdarbinimo aplinkybes. Buvo sutarta, kad visi pinigai, kurie bus skirti algai, mokesčiams, turi būti jam (Ž. L.) pristatyti, kad nereikėtų iš savos kišenės mokėti. A. sutiko. Taip pat pokalbio metu buvo sutarta darbo užmokesčio suma. Sutarė, kad atlyginimas bus nemažas. Tiesiog sutarė kažkokią sumą ir viskas. A. pasakė, kad reikės įdarbinti atbuline data, nes nori kreiptis dėl paskolos dabar. Ar galima žmogų įdarbinti atbuline data, jis (Ž. L.) lygtais jau žinojo, nes kažkada domėjosi, ar klausė, nes reikėjo, neatsimena dabar, bet dėl atbulinėmis datomis įdarbinimo domėjosi, tik ar tada su A. kalbant, ar iš anksčiau, nepasakys, nepamena. <...> Sutarė, kad atveš tų asmenų dokumentus, pagal kuriuos jis paruoš darbo sutartis. <...> Po kelių dienų A. paskambino į mobilųjį, <...> pasakė, kad jis privažiuos, susitarė kur susitiks. <...> A. turėjo dviejų vyrukų pasus, bet asmenų pačių nebuvo. Tuos pasus jis (Ž. L.) paėmė, perdavė buhalterei, kuri tvarkė visą buhalteriją, kad sutvarkytų įdarbinimą. Visas sąlygas įdarbinimo nurodė jis (Ž. L.), ji tik vykdė, ką liepė. Taip buvo sutvarkytas įdarbinimas dviejų asmenų į UAB (duomenys neskelbtini). Neatsimena, nepasakys nei vieno iš tų asmenų nei vardo, nei pavardės. Gal net nežiūrėjo, ką paėmė, ir neskaitė tų dokumentų asmenų. <...> Kai buvo paruoštos darbo sutartys, tai net ne tą pačią dieną, nes kažkaip užsitempė, jis tas darbo sutartis vežė pats atiduoti A. , susitiko vėl (duomenys neskelbtini). Tai buvo vėl po kelių dienų po pasų padavimo. Susitarė susitikti telefonu, A. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) Jis turėjo atvykti su žmonėmis, kad jie pasirašytų darbo sutartis. Tačiau tie žmonės kartu neatvažiavo. Todėl darbo sutartis jis (Ž. L.) atidavė A. , nes jis pasakė, kad pats nuveš jas, nes tie žmonės negali atvykti ir panašiai. A. sutartis pasiėmė ir išvažiavo. Praėjo vėl kažkiek tai laiko, jis atvežė tas sutartis. Tada sutartis įformino oficialiai. <...> Visus pinigus, reikalingus įdarbinimui, algos mokėjimui, gavo iš A. . Jis juos atveždavo dalimis, ir buvo algos ir mokesčiai mokami tada, kai pinigus A. atveždavo. Nebuvo taip, kad pirma sumokama, o vėliau pinigai atvežami. Toks buvo susitarimas nuo pat pradžių. Visus pinigus atveždavo tik A. . <...> Čia buvo viskas kelių dienų bėgyje. O kai buvo viskas sutvarkyta, buvo viskas. <...> Tai apie tas paskolas jis (Ž. L.) visiškai nieko nežino, jokių paskolų pinigų negavo“ (13 t., 151-155 b.l.). Vėlesnių apklausų metu Ž. L. pasiliko prie savo duotų parodymų esmės (13 t., 167, 175-176 b.l.).
24. Kaip nustatyta, Ž. L. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas užėmė nuo (duomenys neskelbtini) (5 t., 134-135 b.l.)
25. Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (13 t. 179-182 b.l.) matyti, kad Ž. L. atpažino A. J., kaip „asmenį apie kurį davė parodymus ir kuris paprašė įdarbinti du jaunuolius atbulinėmis datomis UAB (duomenys neskelbtini), kuris atvežė darbo sutartis pasirašytas tų jaunuolių“.
26. Liudytoja B. S., buhalterė Ž. L. nurodymu tvarkiusi įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Ž. L. jos paprašė įdarbinti du ar tris žmones atbuline data, liudytoja tą ir padarė – jos pareigos buvo, sutvarkyti „Sodros“ formas. Tų asmenų darbo sutartis pateikė Ž. L., jose buvo nurodyta ankstesnė data. Jie mokesčius sumokėjo ir priėmė tuos žmones. Neatsimena, kas sumokėjo mokesčius, žino tik, kad mokesčiai buvo sumokėti ir „Sodra“ patvirtino priėmimą (17 t., 183 b.l.).
27. Savo ruožtu, nuteistasis A. J. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės neigė įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nors ir pripažino vežęs pasirašyti darbo sutartį D. A. bei po to ją perdavęs Ž. L., taip pat nuvežęs į voką sudėtus pinigus Ž. L., tačiau tai daręs tik kitų asmenų prašymu iš draugiškumo, taip pat pasiūlęs R. B. užsidirbti pavežiojant asmenį (kaip nustatyta D. A.), tuo tarpu iš esmės neigė pažįstantis G. J. D., o jei ikiteisminio tyrimo metu sakė priešingai – save apkalbėjo. Nurodė „2019 ar 2020 metais vasaros laike bendravęs su S. K., jis tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), įsikūrusioje (duomenys neskelbtini) mieste. <...> Ten kartais būdavo ir V. M. <...>. Visas jų darbas buvo susijęs su paskolomis. <...> S. K. kažkuriuo metu paklausė ar jam patiktų toks darbas kaip jų ir ar nenorėtų pabandyti dirbti jų komandoje. <...> Nebuvo jokios kalbos ar susitarimo dėl nelegalių ar kitokių nusikalstamų sandorių ir tuo labiau dėl nusikaltimų darymo. <...> Būdavo, kad S. K. prašydavo nuvežti jo klientams ((duomenys neskelbtini) ar rajone) kokius nors dokumentus, ar paimti kliento parašą ir grąžinti S. K. tuos pačius dokumentus, ar perduoti, ar paimti vienus ar kitus dokumentus. Tai būdavo, prašymai, sutartys, blankai ar dar kažkokie dokumentai. Jam (A. J.) tai nebuvo įdomu (turinys), nes tai padarydavo iš draugiškumo ir be jokio atlygio ir jokio intereso. <..> Buvo atvejis, kai S. K. pasakė ,kad reikalinga surašytas darbo sutartis nuvežti busimam darbuotojui į (duomenys neskelbtini), duoti pasirašyti ir vėl parvežti į (duomenys neskelbtini), bei vėliau jas nuvežti Ž. L., kad jis šį vaikiną įdarbintų UAB (duomenys neskelbtini) Ž. L. pažinojo ir jis ir K. ir V.. Atrodo, kad K. sakė nesakyti, kad tai jo prašymu, o pasakyti, kad tai prašė V. M.. <...> grįždamas į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvės. Ten turėjo laukti vaikinas. <...> Tas žmogus buvo jaunuolis, jaunas, lieso sudėjimo, aukštas, trumpai kirptų plaukų. <...> tai gali būti ir kaltinamasis D. A. nors jo nepažino ir neatpažįsta“. Kaip nurodė, šis vaikinas pasirašė darbo sutartį ir A. J. įdėjo į voką, kurį atidavė Ž. L.. „ Dar yra Ž. L. nuvežęs voke įdėtus pinigus (taip sakė S. K.), kuriuos davė S. K. ir V. Z.. <..> tai galėjo būti susiję su to vaikino įdarbinimu, gal tai galėjo būti alga ar išmokos.“ Ar tas vaikinas iš tiesų dirbo, jam nebuvo žinoma, taip pat daugiau nė karto su juo nesimatė. Apie kaltinime nurodytus, D. A. imtus kreditus jam nieko nėra žinoma. Taip pat nurodė 2019 m. liepos 24 d. su šeima išskridęs į (duomenys neskelbtini) bei į (duomenys neskelbtini) atvykęs tik 19 val., taigi, G. J. D. epizode jis negalėjo dalyvauti, pabrėžia nevežęs jokių įdarbinimo dokumentų G. J. D.. Kiek prisimena S. K. yra prašęs tą dieną kažką pavežioti už pinigus, tačiau jis atsisakė ir užsidirbti pavežiojant pasiūlė R. B.. Nurodė, kad S. K. paprašytas yra kažkokiam jaunuoliui vežęs pinigus, tačiau tai nesusiję su pateiktu įtarimu ir kaltinamuoju D. A., o ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas priešingai, kažką sumaišė ir nurodė neteisingas aplinkybes. Dėl G. J. D., ikiteisminio tyrimo metu lygtais nuotraukoje atpažino jaunuolį, kurį vežė į (duomenys neskelbtini), tačiau nei vardo nei pavardės nežino. Žodis „lygtai“ buvo apspręstas tyrėjos pasakymų, kad „čia tas vaikinas“ iš įtarimo. Negali tvirtinti, kad būtent tai yra G. J. D.. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu galėjo save neteisingai apkalbėti, sumaišydamas įvykius, žmones, laikus, bei siekdamas padėti tyrėjai. Taip pat jam buvo žadama, kad jeigu duos parodymus, tai bus sušvelninta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl save ir apkalbėjo nurodydamas neteisingas faktines aplinkybes arba aplinkybes, kurias apklausų metu minėjo tyrėja (18 t., 177-188 b.l.). Kaip matyti 2022 m. liepos 28 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. J. taip pat paaiškino, kad pradėjo lankytis įmonėje (duomenys neskelbtini) pas S. K. – jį pakvietė susipažinti su darbu ir jei patiks, priims. „Pirmos užduotys buvo nuvežti darbo sutartis, nuvežti, kad pasirašytų, atvežti atgal. Ir vieną ar du kartus buvo perduodami pinigai žmogui, kad tuos pinigus įdėtų į savo sąskaitą <...> Jam (A. J.) reikėjo nuvežti sutartis, kad pasirašytų (duomenys neskelbtini). Jam pasakė, kad su vienu (duomenys neskelbtini) gatvėje turėjo susitikti. Reikėjo atvažiuoti, jis išeis, paimti iš jo parašą ir viskas. To žmogaus nei pažinojo, nei nieko. Jis žinojo su kokia mašina jis (A. J.) atvažiuos. Tas (duomenys neskelbtini) gatvėje žmogus buvo jaunuolis, jaunas, liesas, aukštas, trumpai kirptų plaukų, tą žmogų labai trumpai matė, iš nuotraukos gal ir prisimintų pamatęs. Tą sutartį žmogus pasirašė pats, ir ją jis (A. J.) nuvežė atgal S. ar jo tam kolegai, nepamena. <...> Toliau, ar dėl jo ar ne dėl jo, po kurio laiko vėl reikėjo susitikti su tuo jaunuoliu (duomenys neskelbtini), kad jam paduoti pinigus. Pinigų buvo daugiau nei keli šimtai eurų, ten gal tūkstantis, keli tūkstančiai, nežino. <...> Vėliau, po trumpo laiko, negali įvardinti, panašiu laiku, praktiškai viskas tas pats buvo. Jis atsimena, kad figūravo kitas jaunuolis, kaip pranešime apie įtarimą įvardintas G., atsimena, kad buvo kažkoks dvigubas vardas. Vėl jo (A. J.) prašė S. vadinama bendrovė, vėl tos pačios aplinkybės, turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) sutartį. Sutartis buvo paduota Ž., o prašyta paduoti ir inicijuota S. <...> Sutartį jis (A. J.) nuvežė į (duomenys neskelbtini), tas jaunuolis pasirašė, kaip ir su pirmu tuo jaunuoliu, ir viskas, sutartį grąžino Ž.. Antro jaunuolio smarkiai apibūdinti negalėtų, atsimena, kad jis buvo stambesnis, žemesnis už pirmąjį. Dėl tų sutarčių viskas. Buvo pinigų perdavimas ir šitam jaunuoliui. Tik nepamena, ar tai buvo vieną kartą ar du kartus. Pinigai buvo paduoti tam, kad tas jaunuolis juos įsidėtų į savo sąskaitą. Buvo pinigų nemažai irgi, ne šimtas eurų, tačiau kiek, nepasakys. Po kažkurio laiko, savaitė, mėnuo, tai paprašė jo (A. J.) G. atvežti iki (duomenys neskelbtini). <...> Ten važiavo į kažkokį butuką <...>. Vieną kartą prašė nuvežti į netoliese link senamiesčio uniją, ar kredito uniją. Jis (A. J.) nuvežė, palaukė, parvežė. Kalbėjosi šiek tiek. Sakė, kad ims paskolas, pirks statybines medžiagas, kad čia dirbs, užsidirbs. Tas G. minėjo, kad ar tai Norvegijoje dirba, ten skolingas daug pinigų, jam reikia užsidirbti. <...> V. vis skambinėdavo, kodus vedžiojo, fotografavosi, filmavosi, sėdėjo jie ten apsikabinę kompiuterį ir viską darė. <...> Kai baigė su kompiuteriu, juos jis (A. J.) nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jie išėjo, o jis (A. J.) sulaukė kaip tik atvažiavusios savo šeimos, jie pas jį į mašiną atsisėdo. Papildomai apie darbo sutarčių sudarymo aplinkybes paaiškino, kad „tai buvo sutartys, darbo sutartys, abi sutartys buvo iš Ž.. <...> Pats jis (A. J.) tų sutarčių neskaitė, nesidomėjo. Buvo parašytos tose sutartyse jaunuolių vardai pavardės, jiems tik reikėjo pasirašyti prie pavardžių ir viskas. Jam (A. J.) nežinomas tų sutarčių turinys, tai svetimos sutartys ir jis jų neskaitė. Tie jaunuoliai skaitė, matė, pasirašė. <...> Ką matė iš G., tai jie turėjo ten viską - korteles, prisijungimus. <...> Ar tie jaunuoliai turėjo kažkokios naudos iš viso šito reikalo, jis (A. J.) negali pasakyti, o tas G. - tai laimingas buvo, paklausus, ar viskas gerai, atsakė, kad viskas gerai, nevisiškai taip, kaip planuota, bet viskas gerai. Minėjo, kad jam užteks padengti skolas Norvegijoje. Sakė, kad užsidengs skolas, sakė, kad investuos į statybines medžiagas, į „fūrą“, kažką vežios dirbti ir panašiai“ (15 t., 122-127 b.l.). 2022 m. rugpjūčio 9 d. įtariamojo papildomos apklausos metu A. J. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir papildomai parodė, kad „kažką pamena, kad galbūt teko prašyti R. B. 2019 metų vasarą pavežioti po (duomenys neskelbtini) jaunuolį iš (duomenys neskelbtini). Kažkas buvo tokio, bet tiksliai pasakyti negali“, taip pat, jog „vežė kažkokius dokumentus iš S. Ž.. S. tikrino ar turi kreditingumą. Jis žiūrėdavo žmonių kreditingumą dėl paskolų. Neteko jam (A. J.) vežioti pinigų į (duomenys neskelbtini) Ž., kad tas juos įdėtų į sąskaitą ir vedžiotų jaunuoliams. <...> Po to vaikinuko, to dvigubu vardu G. J. D., jis (A. J.) suprato, kad kažkas negerai. Važiavo pas S., „nedavažiavo“. Prašė laukti degalinėje, laukė jo. Tada kažkoks butas, ne oficialus ofisas. Pats S. nebeatvažiavo. Tai sukėlė įtarimų. Po to dar pamatė, kad visi tarpusavyje pykstasi, muštynės, rankų laužymai, pinigų nepasidalina, tai ir pasitraukė, nebesikišo (15 t., 143-147 b.l.).
28. Kaip matyti iš 2022 m. liepos 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, A. J. atpažino G. J. D., kaip „tą jaunuolį, kuris buvo G., tas dvigubu vardu“ bei kuris „buvo su V., kurį aš vežiau į (duomenys neskelbtini)“ (15 t., 128-131 b.l.).
29. Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta A. J. ir iš matymo žino Ž. turbūt. Paaiškino, kad su A. J. buvo susitikę (duomenys neskelbtini) dieną prieš visą tą „darbą“, jam A. J. pasakė, kad gali būti „darbo nuo S.“ – reikės pavežioti žmones, „Akinis“ liudytojui nupasakojo, kaip turi atrodyti tas jaunuolis, A. J. to nežinojo. Liudytojas ryte atvyko apie 8:00 val. į (duomenys neskelbtini) g., kiek pamena prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur jo laukė jaunuolis bei, kurį nuvežė į (duomenys neskelbtini). „Adresas, kur važiuoti (duomenys neskelbtini), buvo duotas, bet neatsimena, kas tą adresą davė, ar „akinis“, ar A. J.. A. J. nebuvo atvykęs, nes jis turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). <...> (duomenys neskelbtini) liudytojas susitiko su S., nieko jis nesakė, tik pasisveikino ir visi ėjo į butą. S. bute išsitraukęs kompiuterį, kažką darė, liudytojas nežiūrėjo ką jis darė. Tas jaunuolis, kurį atvežė, darė kažkokius skambučius. Pirmą kartą, kiek pamena, važiavo į prekybos centrą „Akropolis“, <...> jaunuolis pirmą kartą tikrai nuėjo į banką. <...> Paskui sėdo į automobilį, ir jei neklysta, važiavo dar į kitą banką, bet liudytojas tada jau sėdėjo ant suoliuko, laukė jo ir paskui jie važiavo atgal į butą.“. Ar tą dieną skambino A. J. neatsimena, jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad skambino, tai galėjo taip būti. „Kai grįžo į butą, S. vėl paprašė alaus, R. B. nuvažiavo į parduotuvę nupirkti alaus“, į (duomenys neskelbtini) važiavo trise, S. sėdėjo gale ir buvo neblaivus, „vaikas“ sėdėjo priekyje, jei neklysta. Apie asmenų įdarbinimą į įmones nieko negirdėjo, nei žadėto atlygio nei išlaidų už kurą negavo (17 t., 159-162 b.l.) 2021 m. sausio 9 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, jog „2019 metų vasarą <...> pas jį į namus atvažiavo A. J.. <...> Jo numeris naujas buvo (duomenys neskelbtini). Iš šio numerio jis skambindavo. <...> J. buvo atvažiavęs su savo automobiliu BMW, tamsios spalvos, ir dar su vienu asmeniu, kurio pravardė „akinius“, šito asmens jokių kitų duomenų nežino. <...> Ir A. J. pasakė, kad yra vienas žmogus, kurį reikės pavežioti po (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kaip atrodo tas žmogus, kurį reikės paimti, nurodė, kad tai liesas ir ilgas vaikinas, kurį reikės paimti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Sakė, kad reikės pavežioti sekančią dieną, žadėjo atlygį nuo 150 iki 300 eurų plius už kurą. <...> Sekančią dieną, jei neklysta 8 valandą ryte, sutartoje vietoje atvažiavo, kur atėjo jaunuolis. Jis buvo liesas, aukštas, mėlynais, nešvariais, patrintais džinsais. Jaunuolis buvo toks netvarkingais pasišiaušusiais plaukais, pailgo veido, randų jokių nepastebėjo, nekalbus. <...> Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), liudytojas parašė A. J. VIBER programėle, kur važiuoti. A. J. nurodė atvažiuoti į degalinę prie (duomenys neskelbtini)universiteto, prie prekybos centro „Panorama“. <...> Degalinėje jau buvo A. J., <...> pasakė, kad gaus SMS žinutę su adresu, kur reikės važiuoti. Gavęs adresą, jį persiuntė jam (R. B.)“. Atvykus nurodytu adresu, atvažiavo dar du vyriškiai, vienas jų „vadintas pravarde „ryžas“, tai pravardė už akių, o daug vėliau liudytojas sužinojo, kad lygtais jį vadino S.“.<...> po to S. pasakė, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esantį „Akropolį“ ir su tuo jaunuoliu jis (R. B.) išvažiavo, o S. liko bute. Nuvažiavus į „Akropolį“, iš automobilio išlipo abu su jaunuoliu, šis nuėjo į kažkokį banką, o jis ėjo papietauti. <...> Po to paskambino S., pasakė, kad viskas. <...> S. pasakė, kad jis palydėtų vaikinuką į kitą banką „Akropolyje“ priešais „Ermitažą“. Palydėjo, jaunuolis nuėjo į banką“, po to grįžo į butą. „Bute visi pabuvo labai trumpai ir liudytojas gavo nurodymą važiuoti į buvusį „Šiaurės miestelį“ Vilniuje. Važiavo tik su jaunuoliu. „Šiaurės miestelyje“ jaunuolis ėjo į kažkokį banką, <...> grįžtant paskambino ir A. J., kuris paklausė kaip sekas. Jis (R. B.) pasakė, kad grįžta. A. J. paklausė, kodėl grįžta, atsakė, kad taip liepė, nes nebėra kažkam laiko. A. J. supyko, sakė, kad sočiai to laiko, kad susikalbės su „ryžu“. Jis (R. B.) grįždamas užsuko dar į „Akropolį“, kur laukė A. J.. <...> A. J. tada buvo su minėtu „akinium“. A. jam tada pasakė, kad viskas, jau galima grįžti į (duomenys neskelbtini), tik paklausė, ar jis galės pavežti ir S.. Nuvažiavo į butą, ten paėmė S., sustojo alaus. S. jautėsi labai blogai, sėdėjo gale, ten gėrė alų. <...> Taip pat negavo ir jokio atlygio, nes A. J. pasakė, kad minusinė „sdielkė“, kad sumokės iš savų, o dabar neturi pinigų. Daugiau to jaunuolio liudytojas niekur nevežiojo, su juo nesusitiko, niekas neprašė jo vežti daugiau. Daugiau nieko ir nepadėjo. Vėliau, jau praėjus geram laikui, A. J. vis užsimindavo, kad viskas blogai, kad reikia mašiną persirašyti, kad apsišvietė. <...> Apie fiktyvų darbą bendrovėse girdėjo, kaip sakė, po ilgesnio laiko, pats A. J. apie tai prasitarė. Taip pat A. J. prasitarė, kad jis tuo metu, kai jis (R. B.) vežiojo jaunuolį, vežiojo kitą asmenį, ką tokį tikrai nežino (4 t., 127-138 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu dėl pirmiau nurodytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas R. B. paaiškino manantis, kad „apie patį „vaiką“, apie jo išvaizdą tikrai papasakojo „akinis“, ne A. J., nurodė, kad tas „vaikas“ lieknas ir aukštas. Galėjo per skubėjimą susimaišyti, nežino, kodėl taip pasakė“, taip pat, jog ne tą „darbo“ dieną, dieną prieš su A. J. buvo susitikę prie pedagoginio. „Vieną kartą jie susitiko (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos vakarą (duomenys neskelbtini), kai gavo adresą, tada kitą dieną važiavo į (duomenys neskelbtini) su „vaiku“. Tą dieną A. J. liudytojas nematė. S. pats R. B. paprašė, kad jį paimtų“, be to nurodė, kad „ikiteisminio tyrimo metu galbūt nepaminėjo apie tai, kad S. daugiausiai čia viską organizuoja. Savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu neskaitė. Gali būti, kad du kartus buvo apklausiamas. Apklausai policijoje ruošėsi, bet teismas yra teismas, labiau jaudinasi. Neatitikimai parodymuose todėl, kad pamiršo. Buvo kviečiamas į vieną akistatą. Atsisakė atpažinti „akinį“ dėl to, kad bijojo tiek dėl savęs, tiek dėl savo šeimos sveikatos“ (17 t., 159-162 b.l.).
30. Kaip matyti iš 2021 m. vasario 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, liudytojas R. B. atpažino D. A. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, kaip „vaikinuką, kurį teko vežioti 2019 metais (duomenys neskelbtini) A. J. prašymu“ (4 t., 139-144 b.l.).
31. Liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „jų įmonė teikdavo finansines tarpininkavimo paslaugas verslui, į juos kreipėsi A. , buvo atvykęs su dar dvejais žmonėmis, tai Ž. ir dar kažkuo, ir jie norėjo įsigyti, kiek liudytojas pamena, būstą ir persifinansuoti ar servisą, ar garažą, ar sklypą, kadangi tai buvo fiziniai asmenys, o jie dirba tik su verslu, tai jie davė kontaktą (duomenys neskelbtini) ir minėti asmenys ten tvarkėsi.“. Paaiškino, jog A. J. žino tik kaip (duomenys neskelbtini) klientą, jo neprašė nuvežti, ar paimti pinigus, R. B., M. S. nepažįsta. Iš esmės analogiškos pozicijos liudytojas laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu (13 t., 25-28 b.l.).
32. Liudytojas V. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme neigė ką nors žinantis apie imtas paskolas, nurodė S. K., R. B., D. A. nepažįstantis, taip pat nėra girdėjęs apie kažkokio asmens pavežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); A. J. pažįsta, nes seniau kartu su juo „baliavodavo“; Ž. taip pat pažįsta „jis turėjo barą, liudytojas derino su (duomenys neskelbtini), Ž. norėjo susiderinti paramą, bet jam nepavyko“, teigė į Ž. L. nesikreipęs su prašymu įdarbinti žmones atbuline data ar, kad šis padėtų tam įdarbintam žmogui paimti paskolą (17 t., 184-186 b.l.). Iš esmės analogiškos pozicijos liudytojas laikėsi ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (12 t., 194-195 b.l.). Patenkinus nuteistųjų bei jų gynėjų prašymus, siekiant pašalinti skunduose keliamas abejones, apeliacinės instancijos teisme dar kartą buvo apklaustas V. M., kuris negalėjo nurodyti iš esmės jokių bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nurodydamas, jog neatsimena savo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, taip pat negali atsakyti „kaip gali būti, kad toks asmuo G. J. D. 2019 m. birželio 25 d. grąžino jam paskolą ir pervedė 5 970 Eur į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke“ bei „kodėl D. A. iš nuotraukų atpažino jį kaip asmenį, su kuriuo buvo kartu tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) butuose, kad tvarkė kompiuterį, teikė jo vardu prašymus dėl paskolų ėmimo“, taip pat, jog „kas yra R. B. nežino ir jo parodymų negali komentuoti“, o pagarsinus iki šiol vykusio proceso metu jo duotus parodymus, nurodė „papildomai nieko pridurti neturintis“ (22 t., 60 b.l.).
33. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas S. K. bei V. M. atžvilgiu nutrauktas, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. vasario 10 d. nutarimais, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (1 t., 100-102, 108-110 b.l.). Duomenų, jog šie procesiniai sprendimai būtų panaikinti baudžiamojoje byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pirmiau aptartų nuteistųjų bei liudytojų parodymų turinį byloje surinktų įrodymų visumos kontekste darė išvadą, jog nuteistojo D. A. parodymai laikytini labiausiai patikimais, kadangi juos su atitinkamomis interpretacijomis savo naudai patvirtino Ž. L. bei A. J., taip pat iš dalies ir liudytojai M. S., M. K., S. K., R. B.. Teisėjų kolegija su šia išvada iš esmės sutinka, kadangi nepaisant tam tikro fragmentiškumo, tikėtina ir dėl nulemto praėjusio nemažo laiko tarpo nuo nagrinėjamų įvykių, įvykių gausos bei asmeninių nuteistojo D. A. psichosocialinių ypatumų, akcentuotų ir skundžiamame nuosprendyje (14 t., 110-136 b.l.), byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, D. A. nurodytos faktinės aplinkybės labiausiai sutampa su kitais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog apklausiamas įvairiose proceso stadijose D. A. pasakodamas apie „įdarbinimą“ bei paskolų ėmimo aplinkybes nuosekliai įvardijo asmenis bei jų konkrečius veiksmus, tai yra: „direktorių“, kurį vėliau atpažino kaip A. J., būtent, jog šis asmuo jam atvežė pasirašyti įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus bei pasirašytą sutartį pasiėmė atgal; būtent jam atidavė banke išgrynintus ir į voką sudėtus pinigus – ar tai „5000 ar 10000 Eur, neatsimena“ (bylos duomenimis, bankomate išgrynintas D. A. „darbo užmokestis“ sudarė 5504 Eur); „H.“; paskolų ėmimo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) aplinkybes bei šiuos jo parodymus iš dalies patvirtina ir M. S. parodymai, kuris nors ir neigė prisidėjęs imant paskolas D. A. vardu bei tokių įrodymų byloje nebuvo surinkta, tačiau nurodė buvęs bute (duomenys neskelbtini) kartu su D. A. ir „H.“, kuomet buvo imamos paskolos, pavežęs juos iki bankomato, kuomet D. A. vyko nusiimti pinigų; taip pat ir liudytojo R. B. parodymai pagrindžia D. A. nurodytas aplinkybes apie kelionę į (duomenys neskelbtini) ir atgal ir ten vykusį paskolų ėmimo procesą. Aplinkybė, jog dalies asmenų nurodytų D. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepaneigia nuteistojo nurodytų aplinkybių teisingumo.
35. Kaip jau ir buvo minėta, Ž. L. bei A. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė tik rašytinius paaiškinimus, kuriuose buvo nurodytos dalinai skirtingos faktinės aplinkybės nei parodytos ikiteisminio tyrimo metu, o parodymus duoti atsisakė, taip pat ir liudytojas R. B. apklausiamas teisme nurodė A. J. (duomenys neskelbtini) susitikęs ne tą pačią dieną, kuomet vežiojo D. A., o dieną prieš tai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-5-719/2022). Įvertinusi byloje ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis nuteistųjų Ž. L. ir A. J. bei minėto liudytojo būtent ikiteisminio parodymais tyrimo metu duotais parodymais, o kitais proceso metu duotais jų parodymais vadovautis tik tiek, kiek jie atitinka byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys atspindi realias įvykių faktines aplinkybes, kadangi jie buvo duoti tiesiogiai apklausiant, taip pat nuo nagrinėjamų įvykių iki apklausų buvo praėjęs sąlyginai mažesnis laiko tarpas, o parodymus davę asmenys nebuvo susipažinę su kitais byloje surinktais įrodymais, kurių visuma patvirtina būtent ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Tuo tarpu kiti Ž. L. ir A. J. parodymai atmestini kaip suderinta nuteistųjų pozicija siekiant suklaidinti teismą. Be viso to, Ž. L. bei A. J. pateiktus rašytinius paaiškinimus paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Ž. L. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo dėl G. J. D. įdarbinimo atgaline data bei didelio atlyginimo šiam mokėjimo taręsis su V. M. (tačiau šis neigė buvus bet kokius susitarimus), būtent šis asmuo atvežęs ir „darbo užmokesčiui“ ir kitiems mokėjimams reikalingus pinigus ir tik kuomet buvo įdarbintas G. J. D., o V. M. kažkur pradingo, prie jo priėjęs A. J. ir paprašęs analogiškomis aplinkybėmis įdarbinti dar vieną asmenį – kaip nustatyta D. A.. Tačiau kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. ((duomenys neskelbtini) (7 t., 155-158, 159-162 b.l.) UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo pranešimą (PT prašymas) apie D. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė 2019 m. birželio 27 d., o socialinio draudimo pranešimą (PT prašymas) apie G. J. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė 2019 m. birželio 28 d. (pranešime nurodoma data 2019 m. birželio 27 d.), tai yra asmenys buvo „įdarbinti“ iš esmės vienu ir tuo pačiu metu. Taip pat kaip matyti iš Ž. L. priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenų (4 t., 119, 121-123 b.l.), pinigai, skirti minėtų asmenų „darbo užmokesčio“ bei kitų mokesčių mokėjimui į šią banko sąskaitą buvo įnešami per kelias dienas, tai yra nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 28 d., taip pat ir „darbo užmokestis“ D. A. ir G. J. D. išmokėtas ir tomis pačiomis dienomis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog minėtų asmenų įdarbinimas buvo vieno, tuo paties metu įvykusio susitarimo pagrindu. Nors tikslus asmuo, kuris A. J. perdavė D. A. bei G. J. D. asmens dokumentus, kurie vėliau A. J. buvo perduoti Ž. L. bei panaudoti sudarant darbo sutartis ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nustatytas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartis duomenys – Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies nuteistojo D. A. bei paties A. J. parodymai – visiškai pagrindžia A. J. inkriminuotus kaltinimus dėl minėtų asmenų įdarbinimo inicijavimo.
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmiau aptartas nuteistojo D. A. nurodytas aplinkybes, susijusias su A. J. atliktų, kaltinimuose nurodytų veiksmų apimtimis, iš dalies patvirtina ir paties A. J., Ž. L., liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys bei kiti byloje surinkti netiesioginiai įrodymai – parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai (3 t., 3-8 b.l.; 15 t., 128-131 b.l.), 2021-05-28 – 2021-05-31 Apžiūros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., 184-206 b.l., 10 t., 1-8 b.l.), kuriuo buvo apžiūrėtas kratos pas A. J. metu paimtas mobilusis telefonas. Nors pateiktu apeliaciniu skundu A. J. ir neigia prisidėjęs prie kaltinimuose nurodytų asmenų įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teiginiai laikytini gynybine nuteistojo pozicija, kuri, be kita ko, yra paneigta ir bylos duomenimis. Kaip matyti A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (šios aplinkybės neneigė ir vėlesniuose parodymuose) patvirtino vežęs pasirašyti darbo sutartis į (duomenys neskelbtini), nurodė, jog jo (duomenys neskelbtini) gatvėje laukė jaunuolis – jaunas, liesas, aukštas, trumpai kirptų plaukų, taip pat su juo susitiko dar kartą – padavė pinigus, „Vėliau, po trumpo laiko, negali įvardinti, panašiu laiku, praktiškai viskas tas pats buvo. Jis atsimena, kad figūravo kitas jaunuolis, kaip pranešime apie įtarimą įvardintas G., atsimena, kad buvo kažkoks dvigubas vardas“, taip pat ir šiuo atveju nuvežė sutartį į (duomenys neskelbtini), jaunuolis pasirašė sutartį ir A. J. sutartį grąžino Ž. L., taip pat „buvo pinigų perdavimas ir šitam jaunuoliui. Pinigai buvo paduoti tam, kad tas jaunuolis juos įsidėtų į savo sąskaitą“, o šiek tiek vėliau A. J. paprašė „G. atvežti iki (duomenys neskelbtini). <...> Ten važiavo į kažkokį butuką <...>. Vieną kartą prašė nuvežti į netoliese link senamiesčio uniją, ar kredito uniją. Jis (A. J.) nuvežė, palaukė, parvežė. Kalbėjosi šiek tiek. Sakė, kad ims paskolas, pirks statybines medžiagas, kad čia dirbs, užsidirbs. Tas G. minėjo, kad ar tai Norvegijoje dirba, ten skolingas daug pinigų, jam reikia užsidirbti. <...> V. vis skambinėdavo, kodus vedžiojo, fotografavosi, filmavosi, sėdėjo jie ten apsikabinę kompiuterį ir viską darė. <...> Kai baigė su kompiuteriu, juos jis (A. J.) nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jie išėjo, o jis (A. J.) sulaukė kaip tik atvažiavusios savo šeimos, jie pas jį į mašiną atsisėdo“ (15 t., 122-127, 143-147 b.l.). A. J. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat iš esmės pripažįsta atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus D. A. epizode, tai yra vežęs jam pasirašyti darbo sutartį, po to ją perdavęs Ž. L., taip pat vežęs Ž. L. perduoti pinigus, tačiau neigia suvokęs apie vykdomus sukčiavimus bei prie jų prisidėjęs. Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų Ž. L. parodymų, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 4 d. jis parodė, kad būtent A. J. jo prašė įdarbinti du asmenis, visus pinigus atvežė A. J., o būtent, „A. pradėjo kalbą, kad jam reikia pagalbos. Jis norėjo įdarbinti pora žmogelių, kiek jis (Ž. L.) suprato, dėl kredito paėmimo ar namo pirkimui ar mašinos pirkimui, neatsimena tiksliai. <..> Buvo sutarta, kad visi pinigai, kurie bus skirti algai, mokesčiams, turi būti jam (Ž. L.) pristatyti, kad nereikėtų iš savos kišenės mokėti. A. sutiko. Taip pat pokalbio metu buvo sutarta darbo užmokesčio suma. Sutarė, kad atlyginimas bus nemažas. Tiesiog sutarė kažkokią sumą ir viskas. A. pasakė, kad reikės įdarbinti atbuline data, nes nori kreiptis dėl paskolos dabar.<...> Sutarė, kad atveš tų asmenų dokumentus, pagal kuriuos jis paruoš darbo sutartis. <...> A. turėjo dviejų vyrukų pasus, bet asmenų pačių nebuvo. Tuos pasus jis (Ž. L.) paėmė, perdavė buhalterei, kuri tvarkė visą buhalteriją, kad sutvarkytų įdarbinimą. <...>Kai buvo paruoštos darbo sutartys, <...> jis tas darbo sutartis vežė pats atiduoti A. , susitiko vėl (duomenys neskelbtini). <...> Jis turėjo atvykti su žmonėmis, kad jie pasirašytų darbo sutartis. Tačiau tie žmonės kartu neatvažiavo. Todėl darbo sutartis jis (Ž. L.) atidavė A. , nes jis pasakė, kad pats nuveš jas, nes tie žmonės negali atvykti ir panašiai. A. sutartis pasiėmė ir išvažiavo. Praėjo vėl kažkiek tai laiko, jis atvežė tas sutartis. Tada sutartis įformino oficialiai. <...> Visus pinigus, reikalingus įdarbinimui, algos mokėjimui, gavo iš A. . Jis juos atveždavo dalimis, ir buvo algos ir mokesčiai mokami tada, kai pinigus A. atveždavo. (13 t., 151-153 b.l.). Apklausiamas 2021 d. kovo 2 d. patvirtino, jog įdarbinti D. A. paprašė A. J. (13 t., 167 b.l.). Nors pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Ž. L. jau nurodė, kad su A. J. tarėsi tik dėl D. A. įdarbinimo bei jis perdavė šio asmens dokumentus ir atvežė „darbo užmokesčiui“ ir mokesčiams mokėti reikalingus pinigus, o pirmasis asmuo – G. J. D., buvo įdarbintas kito asmens prašymu bei, atitinkamai, nuteistasis A. J. šioje dalyje taip pat pakeitė savo parodymus, paneigdamas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie darbo sutarties bei, pinigų vežimą G. J. D., tačiau, kaip ir minėta, šie parodymai atmestini kaip suderinta nuteistųjų pozicija siekiant suklaidinti teismą, taip pat kurią, be kita ko, paneigia (ir kartu patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių teisingumą) ir jau pirmiau aptartas D. A. bei G. J. D. faktinio įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) eiliškumas.
37. Pasak A. J., D. A. parodymus, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) gautą „atlyginimą“ jis išgrynino (duomenys neskelbtini) ir perdavė A. J. paneigia aplinkybė, jog, bylos duomenimis, 2019 m. birželio 21 d. „atlyginimo“ dieną atėjus šiems pinigams į sąskaitą jie išgryninami (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Nors iš D. A. banko sąskaitų išklotinių matyti, jog D. A. pervestų piniginių lėšų dalis iš tiesų buvo išgryninta (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate, tačiau pagal D. A. parodymus jo vardu išduotomis banko kortelėmis jis nedisponavo, kadangi pastarosios buvo paimtos kito asmens – tačiau kitomis dienomis gautas 5 504 Eur „darbo užmokestis“ 2019 m. birželio 25 d. bei 2019 m. birželio 26 d. buvo išgrynintas banko padalinyje (2 t., 71-74 b.l.) ir tai neprieštarauja D. A. parodytoms aplinkybėms apie pinigų išėmimą (nurodė, jog „buvo 5000 eurų, ar 10 000 eurų, neatsimena“) bei perdavimą „direktoriui“, kurį kaip A. J. savo parodymuose yra įvardijęs D. A., tuo labiau, kad nuteistasis D. A. konkrečių dienų kuomet atliko tam tikrus veiksmus nėra įvardijęs.
38. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nustatyta, kaltinime nurodytu laiku D. A. į (duomenys neskelbtini) vežė liudytojas R. B.. Kaip matyti iš šio liudytojo visose proceso stadijose duotų parodymų turinio, būtent A. J. susitarė su liudytoju dėl minėto asmens nuvežimo į (duomenys neskelbtini) bei jo pavežiojimo, nurodė konkretų laiką, vietą (duomenys neskelbtini) mieste, kur lauks D. A., taip pat detaliai apibūdino jo išvaizdą, be to, už D. A. atvežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pavežimo mieste paslaugas R. B. buvo žadamas atlygis, A. J. žadėjo sumokėti nuo 150 iki 300 eurų, taip pat apmokėti ir kuro sąnaudas. Taip pat, pasak liudytojo, A. J. prasitarė, kad jis tuo metu, kai jis (R. B.) vežiojo jaunuolį, vežiojo kitą asmenį, ką tokį tikrai nežino (4 t., 127-138 b.l.; 17 t., 159-162 b.l.). Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats A. J.. Pastebėtina, jog liudytojo R. B., vežusio D. A. į (duomenys neskelbtini), apklausų metu nurodytos aplinkybės apie kelionės, kreditų ėmimo aplinkybes, apie tai, kad tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) susitiko ir A. J., iš dalies atitinka ir D. A. parodymus, be to, šis liudytojas atpažino nuteistąjį D. A., kaip „jaunuolį, kurį vežė į (duomenys neskelbtini) A. J. prašymu“ (4 t. 139-141 b.l.). Kiek tai susiję su liudytojo R. B. parodymų vertinimu, minėtas liudytojas apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jau nurodė A. J. (duomenys neskelbtini) susitikęs dieną prieš „darbą“ bei, jog pačiam A. J. nebuvo žinoma kaip turi atrodyti tas jaunuolis, kurį R. B. reikės nuvežti į (duomenys neskelbtini) bei tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neskaitęs, o iki tol teigė, jog „A. J. pasakė, kad yra vienas žmogus, kurį reikės pavežioti po (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kaip atrodo tas žmogus, kurį reikės paimti, nurodė, kad tai liesas ir ilgas vaikinas, kurį reikės paimti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje“ (2021 m. sausio 9 d. liudytojo apklausos protokolas), „abu su J. man pasakojo kaip turėčiau atpažinti tą jaunuolį, kurį turėsiu vežti į (duomenys neskelbtini)“ (2021 m. vasario 1 d. liudytojo apklausos protokolas). Atitinkamai ir A. J. jau nurodęs, jog 2019 m. liepos 24 d. jis negalėjęs būti (duomenys neskelbtini), kadangi tą pačią dieną su šeima išvyko, ką patvirtino ir jo sutuoktinė. Visgi, ši nuteistojo versija motyvuotai buvo atmesta pirmosios instancijos teismo ir teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti priešingai. Taip pat akcentuotina, jog liudytojo R. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra patvirtinti liudytojo parašu, kas iš esmės reiškia jį susipažinus su protokolo turiniu, be to, kaip ir minėta, jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės sutampa ir su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija jais ir vadovaujasi. Papildomai pažymėtina, jog iš R. B. parodymų matyti, jog A. J. be kitų aplinkybių jam nurodęs ir, kad „apsišvietė“ ir, kad reikia persirašyti jam priklausantį automobilį, kam pasisiūlęs R. B., ir nors šios aplinkybės pačios savaime nėra reikšmingos, tačiau patvirtintos bylos duomenimis – iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad A. J. priklausęs automobilis Porsche Cayenne 2019 m. spalio 10 d. buvo perduotas R. B. (10 t., 109 b.l.), kuomet jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, papildomai sudaro pagrindą neabejoti R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių teisingumu.
39. Pasak A. J., aplinkybė, jog jis 2019 m. liepos 24 d. galėjo būti (duomenys neskelbtini) yra grindžiama prielaidomis bei prieštarauja paties A. J., R. B., D. A., J. J. parodymams, daiktiniams įrodymams, fotografijoms, pasų kopijoms. Teisėjų kolegija sutikti su šiais teiginiais neturi pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog D. A. parodymai, kaip ir minėta, dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) bei grįžimo atgal aplinkybių esminėse detalėse sutampa ir su liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tai yra tiek nuteistasis, tiek liudytojas nurodė vykę į banką esantį „Akropolyje“ bei į kitą banką, po to, pasak R. B., jie užsuko vėl į „Akropolį“ kur susitiko su A. J., kuris jam pasakė, kad „viskas, jau galima grįžti į (duomenys neskelbtini)“ tik dar paprašė parvežti kitą asmenį („S.“) kartu, kuris vykstant atgal buvo neblaivus; taip pat ir D. A. nurodęs, jog (duomenys neskelbtini) „susitiko su kitais žmonėmis, susitikus jis išgirdo tokias kalbas, kad jam mažiau davė tų paskolų, o kitam asmeniui davė daugiau; tame susitikime dalyvavo ir „direktorius“, taip pat parodė, jog į (duomenys neskelbtini) vyko trise ir tas kitas asmuo buvo neblaivus. Taigi, tiek nuteistojo D. A. tiek liudytojo R. B. parodymai patvirtina 2019 m. liepos 24 d. A. J. buvus (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, jog šios aplinkybės iš dalies sutampa ir su paties A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis, tai yra, jis parodė, kad jo paprašė G. atvežti į (duomenys neskelbtini), ką jis ir padaręs, o po visko juos (G. J. D. ir asmenį įvardintą V.) nuvežė į „Akropolį“ (duomenys neskelbtini), kur A. J. sulaukė savo atvažiavusios šeimos. Bylos duomenimis, A. J. 2019 m. liepos 24 d. su šeima išvyko iš Lietuvos (18 t., 23-31 b.l.). Kartu pažymėtina, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, būtent 2019 m. liepos 24 d. paskolų paraiškos buvo teikiamos D. A. ir G. J. D. vardu bei pastarajam buvo suteikta didesnė kreditų suma, kas iš esmės patvirtina D. A. nugirstą pokalbį, jog „vienam davė daugiau paskolų nei kitam“.
40. Kaip matyti, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta E. J., nuteistojo A. J. sutuoktinė, nurodė, jog 2019 m. liepos 24 d. jos vyras buvo (duomenys neskelbtini), apie 14 -14.30 val. su vaikais vyko į kirpyklą (19 t., 83-85 b.l.), taip pat šiems teiginiams pagrįsti byloje buvo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas jų sūnus kirpykloje, oro uoste (18 t., 23-31 b.l.). Visgi, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėtos nuotraukos būtų darytos A. J., o ne jo sutuoktinės, šią aplinkybę visiškai pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, taip pat pažymėtina, jog liudytoja, kaip nuteistojo sutuoktinė, yra suinteresuota bylos baigtimi, o ir jos nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti bei pirmiau aptarti įrodymai. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti E. J. parodymus bei jais nesivadovauti. Kartu pažymėtina, jog kaip matyti iš 2021-05-28 – 2021-05-31 Apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., 184-206 b.l., 10 t., 1-8 b.l.), kuriuo buvo apžiūrėtas kratos pas A. J. metu paimtas mobilusis telefonas HUAWEI VOG-L-29, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), SMS žinučių sąraše buvo rastas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (iš ikiteisminio tyrimo duomenų tai V. M.) bei fiksuotas susirašinėjimas su šiuo numeriu 2019 m. liepos 24 d., tai yra būtent tą dieną, kuomet D. A. buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) ir kuomet buvo teikiamos paskolų paraiškos tiek D. A. tiek G. J. D. vardu, bei kuomet pagal A. J. parodymus jis išvyko į (duomenys neskelbtini) : iš minėto numerio A. J. 18.06 val. gavo SMS žinutę „aš būsiu 18:3“, 18.08 val. gavo SMS žinutę, kurioje nurodoma, jog „išveža atgal 19.40“, 19.41 val. minėtam telefono numeriui atsako „už 8 min bus“, 20:23 val. išsiunčia lapelio nuotrauką, ant kurio rankraštinis užrašas „15689 MAŽAS (šis nutrintas žodis) MAŽILIS“; 20:31 val., išsiunčia lapelio nuotrauką, ant kurio rankraštinis užrašas „(duomenys neskelbtini) Kepure12345 55555(šis žodis nutrintas) 11222 CITADELE“. Šie duomenys nors ir netiesiogiai, tačiau vertinant kartu su kitų byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia nuteistojo D. A. bei liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog A. J. buvo (duomenys neskelbtini) būtent tą dieną, kuomet D. A. buvo vežamas į (duomenys neskelbtini). Taip pat būtent 2019 m. liepos 24 d. D. A. ir G. J. D. vardu buvo kreiptasi į AS „Citadele banką“ Lietuvos filialą su paraiškomis dėl kreditų išdavimo, kurie buvo tenkinti tą pačią dieną suteikiant po 15 000 Eur kreditus (3 t., 160-162 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
41. Kaip matyti iš išreikalautų bei apeliacinės instancijos teisme pagarsintų G. J. D., pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), jis nurodė, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą norėjo pasiimti paskolą, tačiau bankai atsisakė ją išduoti. „Kiek pamena gegužės mėnesį, jis vis dar būdamas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste atsitiktinai sutiko iš matymo pažįstamą vyriškį, žino, kad jo pravardė yra „Z.“, vardas kiek pamena yra R. arba R., tiksliai nenurodys, nes neatsimena. <...> vyriškis pasakė, kad galėtų jam padėti gauti paskolą. <...> minėtas vyriškis jam pasakė, kad galėtų jį įdarbinti į UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbdamas gautų atlyginimą ir tokiu būdu galėtų paimti paskolą. <...> sakė, kad jam pačiam nieko nereikės daryti, jis pats viską už jį padarys. Minėjo, kad jo atlyginimas į rankas bus apie 3000 eurų. <...> Jis minėtam vyriškiui padavė savo pasą bei nurodė savo „Swedbank“ banko sąskaitą. Tada po kelių dienų jie vėl susitiko su minėtu vyriškiu, jis jam grąžino pasą, bei davė pasirašyti ant darbo sutarties. <...> Minėtame UAB (duomenys neskelbtini) jis niekada jokių funkcijų neatliko. <...> Kiek pamena į jo sąskaitą per kelis kartus buvo pervesta virš 10 000 eurų, tikslios sumos ir už kokį laikotarpį buvo pervesti šie pinigai jis nurodyti negali, nes nepamena. Jis gaudamas minėtus pinigus, turėjo juos nuimti nuo savo sąskaitos ir juos visus atiduoti vyriškiui, kurio pravardė „Z.“, <...> 2019 m., vasarą, galimai liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, kiek pamena, tai buvo liepos pabaiga, „Z.“ jam nurodė, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes jis sutvarkė visus reikalus, ir jam bus suteikta paskola. Kokio modelio automobiliu jie vyko į Vilnių jis šiuo metu jau nepamena. Juos, t, y. jį ir Z. į (duomenys neskelbtini) vežė jam nepažįstamas vyriškis, kurio jokių anketinių duomenų jis nežino, veido bruožų jis neįsidėmėjo ir juo atpažinti negalėtų. Atvykę į (duomenys neskelbtini) jie buvo sustoję kažkokiam bute, kurio adresu jis tikrai nepamena. <...> būdamas minėtame bute pradėjo skambinti į minėtus bankus bei įmonės. Kiek pamena keli bankai bei kelios įmonės jam sutiko suteikti paskolas. <...> Bendrai iš visų bankų ir įmonių buvo paimta virš 60 000 eurų paskolos, iš kurių jis pats gavo tik apie 10 000 eurų, o kiti pinigai liko „Z.“ ir kitiems dviem minėtiems asmenims. Pinigai į jo sąskaitą buvo pervesti tą pačią dieną. Minėti asmenys jį vėžė į bankus, iš kur jis nuo savo sąskaitos paėmė minėtus pinigus ir atidavė jiems. Kada buvo nuimti pinigai, jis „Z.“ ir vyriškis, kuris juos vežė grįžo į (duomenys neskelbtini), o tas kitas vyriškis liko (duomenys neskelbtini). <...> Jis pats asmeniškai asmenų, kurių anketiniai duomenys yra D. A., M. L., Ž. L. nepažįsta. Nes su juo bendravę minėti asmenys nesikreipė vieni į kitus vardais. Kiek pamena galimai į tą vyriškį, kuris jį ir „Z.“ vežė į (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi „Ą.“, tačiau, ar tai yra vardas ar pravardė jis nežino. (18 t., 98-99 b.l.). Visgi, aplinkybė, jog G. J. D. apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime parodė, jog dėl fiktyvaus įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) bei paskolų ėmimo jis taręsis su kitais asmenimis – įvardintais „Z.“ bei Ą., nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi, kaip matyti iš kaltinimų bei baudžiamosios bylos duomenų, dalis nusikalstamose veikose dalyvavusių asmenų taip ir nebuvo nustatyti.
42. Taip pat teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiame nuosprendyje padarytai išvadai nesivadovauti ir atmesti A. J. argumentus, jog ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo, o ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai, ( juose jis pripažino vežęs pasirašyti darbo sutartį, pinigus ne tik D. A. bet ir G. J. D., taip pat pastarąjį vežė į (duomenys neskelbtini), kuomet buvo teikiamos paraiškos kreditams gauti) nėra teisingi, nes buvo daromas psichologinis spaudimas apkalbėti save, tai yra jis pasirašė ne po jo paties duotais, o po tyrėjos suformuluotais parodymais (nors ir pripažino juos skaitęs ir supratęs), kaip pasirinktą gynybos taktiką. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, jog prieš apeliantą buvo naudojamos neteisinės priemonės jo parodymams išgauti, buvo naudojamas psichologinis spaudimas ir pan., tai yra nėra jokių skundų dėl pareigūnų veiksmų, be to, apeliantas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklausiamas 2022 m. liepos 28 d., kuomet pripažino savo veiksmus vežant pasirašyti darbo sutartį G. J. D. taip pat šį asmenį atvežant į (duomenys neskelbtini) kuomet buvo teikiamos paraiškos paskoloms gauti, buvo atstovaujamas jo pasirinkto gynėjo, o versiją apie savęs apkalbėjimą pateikė tik savo rašytiniuose paaiškinimuose po liudytojų apklausų bei kitų byloje surinktų įrodymų ištyrimo, kas iš esmės leidžia spręsti jo rašytinių paaiškinimų suderinimą su byloje surinktais įrodymais. Akcentuotina ir tai, kad kardomoji priemonė – suėmimas, A. J. buvo taikoma kitame paraleliai vykdytame ikiteisminiame tyrime, taigi neva tyrėjai palankių parodymų davimas niekaip nebūtų įtakojęs jam taikytos kardomosios priemonės panaikinimo.
43. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinimuose nurodyti A. J. inkriminuoti veiksmai yra visiškai įrodyti. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija nuteistojo A. J. versiją, jog jam nebuvo žinoma, kad asmenys yra įdarbinami fiktyviai bei apie tolimesnį paskolų ėmimą minėtų asmenų vardu atmeta kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgusi į pirmiau aptartą, gana aktyvų A. J. vaidmenį tiek D. A. tiek asmens pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo epizoduose, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nes nustatyta, kad jis susitarė dėl šių asmenų įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) atgaline data bei nepagrįstai didelių darbo užmokesčių mokėjimo, pateikė Ž. L. šių asmenų asmens dokumentus, reikalingus darbo sutarčių sudarymui, taip pat Ž. L. pagaminus darbo sutartis, perdavė jas asmenims pasirašyti, po to perdavė pinigus, reikalingus „darbo užmokesčio“ bei mokesčių valstybei mokėjimui Ž. L., taip pat susitarė kad R. B. atvežtų D. A. į (duomenys neskelbtini), kur jo vardu būtų pildomos paraiškos kreditams gauti, o pats tuo metu vežė G. J. D. į (duomenys neskelbtini), kur jo vardu taip pat buvo pildomos paraiškos kreditams gauti – teisėjų kolegija konstatuoja nagrinėjamu atveju esant visiškai įrodytą A. J. susitarimą su bei suvokimą, jog jis nusikalstamose veikose dalyvauja kartu su kitais asmenimis.
44. Apeliaciniu skundu A. J. taip pat tvirtina, jog apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl jo padėjimo sukčiauti asmeniui pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo yra priimtas vadovaujantis tik prielaidomis ir nesant nustatytiems konkretiems bendrai veikusiems asmenims, nežinomi susitarimo veiksmai negali būti vertinami kaip bendrininkavimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Dėl to bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017). Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. J. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei tyrimo nenustatytais asmenimis. Bylos duomenys nekelia abejonių, jog tiek asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tiek tyrimo nenustatyti asmenys vykdė objektyviąją nurodyto nusikaltimo pusę ir veikė kaip vykdytojai, o būtent, kaip matyti iš bylos medžiagos asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo sutiko fiktyviai įsidarbinti, kas buvo padaryta su A. J. pagalba, po ko minėtam asmeniui buvo mokamas nepagrįstai didelis darbo užmokestis, bei A. J. atvežus minėtą asmenį į (duomenys neskelbtini), asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo su tyrimo nenustatytais asmenimis jungdamiesi prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo asmens atidarytas bankų sąskaitas bei tokiais veiksmais savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą labai didelės vertės turtą. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens atlikti nusikalstami veiksmai – jungimasis prie finansų įstaigų internetinių svetainių, paraiškų kreditams gauti teikimas, visą tai atliekant per labai trumpą laikotarpį, nusikalstamos veikos bendrininkams prieš tai atlikus veiksmus sudariusius galimybes įvykdyti nusikalstamą veiką – susitarimas dėl fiktyvaus įdarbinimas atgaline data, mokant didelį darbo užmokestį, asmens pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo atvežimas į nusikalstamos veikos vykdymo vietą bei vežiojimas į kreditų įstaigas sutarčių sudarymui – atlikti tuo pačiu laiku kaip ir bendrininkų ar po to kai šie sudarė sąlygas sukčiauti, vertinami kaip atlikti bendrai, siekiant bendro tikslo, t. y. bendri veiksmai buvo kryptingi ir suderinti. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie keltų abejonių, jog tyrimo metu nenustatytas (-ti) asmuo (-enys) neatitiko nusikalstamos veikos subjekto požymių (įstatyme nustatyto atsakomybės amžiaus, pakaltinamumo).
45. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog tam tikros lėšos iš G. J. D. sąskaitos buvo pervestos V. M., tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje suformuluoto kaltinimo ribas, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos siekiant tinkamai įvertinti apeliantų veiksmų teisinę kvalifikaciją, kadangi jie yra kaltinami veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėję įgyti apgaulės būdu gautas pinigines lėšas. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas apgaule įgytų piniginių lėšų likimas, tai yra nėra nustatyta kas disponavo į D. A. ir G. J. D. sąskaitas pervestomis piniginėmis lėšomis.
46. Kartu pažymėtina, jog pagal teismui pateiktą kaltinimą vykdyti sukčiavimai buvo kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog jie buvo vykdyti iš esmės turint bendrą sukčiavimo sumanymą, o būtent tiek D. A., tiek nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, fiktyviai buvo įdarbinti toje pačioje įmonėje, tuo pačiu metu, parodant didelį gaunamą darbo užmokestį, po to jų vardu per itin trumpą laiką buvo sudaromos vartojimo kreditų ir paskolų sutartys, o gautos piniginės lėšos arba pervedamos tretiesiems asmenims ar išgryninamos ir perduodamos ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims. Kartu pastebėtina, jog kaip matyti iš D. A. ir G. J. D. sąskaitų bankuose išrašų analizės, rasta ir sutampančių IP adresų jungiantis prie elektroniniams finansų įstaigų platformų paskolų suteikimo, ėmimo arba administravimo mokesčio sumokėjimo dienomis: 2019 m. birželio 21 d. prie AB „Šiaulių bankas“ turimos D. A. sąskaitos jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), tas pats IP adresas fiksuojamas ir 2019 m. liepos 18 d. jungiantis prie G. J. D. priklausiusios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos; 2019 m. liepos 24 d. IP adresai (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)naudoti jungiantis prie D. A. AB „Swedbank“ sąskaitos, naudoti ir 2019 m. liepos 23 d. jungiantis prie G. J. D. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos (2 t., 93-96 b.l.; 4 t., 121-124 b.l.), kas leidžia spręsti nusikalstamų sumanymų įgyvendinime veikus tuos pačius asmenis.
47. Dėl A. J. skunde dėstomų argumentų, jog negalima įgyti ir svetimo turto ir kartu turtinės teisės į jį, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, nusikalstamą veiką įvykdę asmenys, veikdami kaip bendrininkai, finansų įstaigoms apgaulės įtakoje pervedus pinigus į D. A. ir G. J. D. vardu atidarytas banko sąskaitas, įgijo svetimą, finansų įstaigoms priklausantį turtą – pinigus, ir kartu turtinę teisę tiek į D. A., tiek į G. J. D. vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus, suteikiančią realią galimybę naudotis ir disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais savo nuožiūra, taigi, šiuo atveju svetimo turto ir turtinės teisės įgijimo požymiai sutapo. Pagrindo teigti esant ydingai suformuotą kaltinimą šioje dalyje, nėra.
48. A. J. pateiktame apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, tačiau atsižvelgus į tai, jog pagal apskundimo pagrindus yra vertinamas viso skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, teisėjų kolegija pasisako ir dėl A. J. skirtos bausmės.
49. A. J. už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė 400 MGL dydžio baudą; už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje – 300 MGL dydžio baudos bausmę. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas A. J. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tai yra, jog buvo padarytas vienas sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, įvertino A. J. vaidmenį nusikalstamose veikose (bendrininkavimas padėti padaryti nusikaltimą), be to, veikos padarymo metu jis buvo neteistas (teistumas išnykęs) bei neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (15 t., 164-169 b.l.), dirbantis (20 t., 40 b.l.). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmiau aptartų aplinkybių visumos bei nuteistąjį charakterizuojančių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tiek BK 42 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo įgyvendinimą užtikrins švelniausia iš sankcijoje numatytų baudos bausmė, kurios dydžiai nustatyti mažesni nei įstatyme nustatytas galimas skirti baudos bausmės vidurkis. Su šiomis išvadomis nesutikti teisėjų kolegija pagrindo neturi.
50. Apelianto manymu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo baudžiamąją atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuos teiginius apeliantas iš esmės grindžia aplinkybe, jog jis nedalyvavo 2019 m. liepos 24 d. ir kitomis dienomis teikiant paraiškas bankams bei išimant ar apgaule užvaldant bet kokį svetimą turtą ar turtinę teisę savo ar kitų asmenų naudai, o taip pat BK 182 straipsnio 3 dalies vienas iš kvalifikuojančių požymių yra sukčiavimas organizuotoje grupėje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais argumentais bei sprendžia, jog minėta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl abiejų nusikalstamų veikų A. J. buvo inkriminuota pagrįstai, o tai, kad A. J. asmeniškai nedalyvavo atliekant tam tikrus veiksmus, jo veikų vertinimui esminės reikšmės neturi, kadangi, esant išvadai, jog A. J. veikė bendrai su kitais asmenimis, nėra būtina, jo jis pats asmeniškai būtų realizavęs visus nusikalstamų veikų sudėties elementus. Taip pat pažymėtina, jog BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytas, kvalifikuojantis požymis – veikos padarymas veikiant organizuotoje grupėje, A. J. nebuvo inkriminuotas bei už tai jis nėra nuteistas.
51. Taip pat teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, A. J. apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog jis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl atskirų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, kadangi tai peržengia Ukrainos Generalinio prokuroro biuro leidimo ribas dėl A. J. išdavimo ir patraukimo atsakomybėn. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek 2021 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. J. ekstradicijos (papildomas prašymas), tiek su šiuo prašymu siunčiamuose dokumentuose – pranešimai apie įtarimą, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartis dėl suėmimo įtariamajam skyrimo (15 t. 22- b.l.), buvo nurodyti konkretūs du, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti, nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas A. J.. 2022 m. gegužės 4 d. Ukrainos generalinio prokuroro biuro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog A. J. išduodamas Lietuvos Respublikai siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 182 str. 2 d. (du nusikaltimai)“ (15 t., b.1. 81-83). Taigi, pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo peržengtos Ukrainos generalinio prokuroro biuro rašte nurodytos išdavimo ribos nėra.
52. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl nepagrįstai į jam skirtą bausmę neįskaityto suėmime išbūto laiko iki perdavimo Lietuvos Respublikai pagal ekstradicijos prašymą, kadangi kaip matyti iš viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-908/2024,buvo ištaisytas rašymo apsirikimas padarytas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-908/2024 rezoliucinėje dalyje bei vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. J. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime Lietuvos Respublikoje bei Ukrainoje išbūtas laiką nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. spalio 3 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmiau minėti laikotarpiai visiškai pagrįstai nebuvo įskaityti į A. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę. Kitų duomenų, jog nagrinėjamoje byloje A. J. realiai būtų buvęs taikomas suėmimas, nėra.
53. Taigi, apibendrindama pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kiek tai susiję su A. J. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, yra iš esmės teisėtas bei pagrįstas, tai yra pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę, o apeliacinio skundų teiginiai priešingų išvadų daryti neleidžia.
Dėl Ž. L. inkriminuoto sukčiavimo
54. Ž. L. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., D. A. bei taip pat tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, Ž. L. susitarus su A. J. dėl apgaulingo D. A. įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), minėtą asmenį įdarbinus atgaline data bei šiam asmeniui mokant nepagrįstai didelį darbo užmokestį, tokiais veiksmai siekiant suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad D. A. yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo, A. J. susitarus su R. B., nesuvokusiu apie daromą nusikalstamą veiką, dėl D. A. atvežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pavežimo mieste iš anksto nesutartais adresais, R. B. atvežus D. A. į (duomenys neskelbtini) bei jam su tyrimo nenustatytais asmenimis jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikus paraiškas kreditams gauti, taip pat šiuos veiksmus vėliau atlikus ir (duomenys neskelbtini) mieste, D. A. sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas D. A. vardu atidarytas bankų sąskaitas ir tokiais veiksmais Ž. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, didelės vertės turtą – 22 495 Eur ir didelės vertės turtinę teisę į D. A. vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus - bendroje sumoje 22 495 Eur.
55. Taip pat jis pripažintas kaltu ir dėl BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J. ir su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, taip pat tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, Ž. L. susitarus su A. J. dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), minėtą asmenį įdarbinus atgaline data bei šiam asmeniui mokant nepagrįstai didelį darbo užmokestį, tokiais veiksmai siekiant suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad tas asmuo yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo, A. J. atvežus asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu adresu bei šiam asmeniui su tyrimo nenustatytais asmenimis jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikus paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidalytas bankų sąskaitas ir tokiais veiksmais Ž. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, labai didelės vertės turtą – 70 800 Eur ir labai didelės vertės turtinę teisę į asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus - bendroje sumoje 70 800 Eur.
56. Pateiktu apeliaciniu skundu Ž. L. tvirtina byloje nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kuriuos galima būtų sujungti į vientisą logišką grandinę, leidžiančią daryti ne prielaidą, bet pagrįstą išvadą, jog jis, atgaline data įdarbindamas D. A. ir G. J. D. jo vadovaujamoje bendrovėje tikrai „žinojo visos nusikalstamos schemos esmę“, kaip kad nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, su Ž. L. apeliacinio skundo argumentais, kiek jie susiję su pirmiau nurodytais kaltinimais – bendrininkavimu padedant sukčiauti, visiškai sutinka.
57. Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021 ir kt.). Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).
58. Teisėjų kolegija, vertindama kiekvieną iš byloje surinktų įrodymų atskirai, lygindama juos tarpusavyje bei jų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta jokių – nei tiesioginių nei netiesioginių įrodymų, kuriais yra grindžiamas kaltinimas Ž. L. padėjus vykdyti jam inkriminuotus sukčiavimus (dvi veikos). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tokių įrodymų neišdėstė ir skundžiamame nuosprendyje bei Ž. L. kaltę dėl pirmiau nurodytų, BK 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų, nusikalstamų veikų iš esmės pagrindė nurodydamas, jog „iš bylos duomenų taip pat matyti, jog A. J. ir Ž. L. žinojo visos nusikalstamos schemos esmę“. Toks byloje surinktų įrodymų vertinimas bei argumentaciją asmens kaltei pagrįsti nėra ir negali būti laikoma nei tinkama, nei pakankama. Kaip jau buvo aptarta pirmiau, Ž. L. viso vykusio proceso metu neigė, jog jam buvo žinoma apie vykdytus sukčiavimus bei tvirtino niekada apie tai nekalbėjęs nei su V. M. nei su A. J., taip pat nurodė, jog, kaip jam buvo paaiškinta, įdarbinami asmenys dirba užsienyje, tačiau siekia gauti paskolas ar tai nekilnojamojo turto ar transporto priemonių įsigijimui, bei turi piniginių lėšų, kuriomis ir padengs mokėtinus mokesčius bei atlyginimus. Iš tiesų, byloje surinktų ir šio nuosprendžio 16 punkte išdėstytų įrodymų visuma pagrindžia, jog Ž. L. savo vadovaujamoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbino D. A. bei G. J. D., tai yra šie asmenys realiai UAB (duomenys neskelbtini) niekuomet nedirbo bei jokių darbo funkcijų minėtoje įmonėje neatliko, tai yra buvo įdarbinti atgaline data, parodant didelius gaunamus fiktyviai įdarbintų asmenų darbo užmokesčius. Taip pat bylos įrodymai pagrindžia, jog pinigai skirti šių asmenų „darbo užmokesčio“ bei kitų su jų įdarbinimu susijusių mokesčių valstybei mokėjimu į Ž. L. priklausiusią sąskaitą per trumpą laiko tarpą, tačiau dar iki įvykdytų sukčiavimų, buvo įnešti grynaisiais pinigais įvairiomis sumomis ir iš esmės iš karto išmokėti (2 t., 93-95 b.l.; 3 t., 77-89 b.l.; 4 t. 119, 121-123 b.l.). Tačiau jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų Ž. L. versiją dėl minėtų asmenų įdarbinimo tikslo bei leistų daryti išvadą, kad Ž. L. veikė bendrininkų grupėje kartu su kitais kaltinimuose nurodytais asmenimis turėdamas tyčią apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti didelės ir labai didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, ir žinojo, jog D. A. bei G. J. D. vardu bus užpildytos paraiškos kreditams gauti, neplanuojant šių kreditų grąžinti, surinkta nebuvo. Todėl darytina išvada jog egzistuoja tik prielaidos, kad Ž. L. padėjo įvykdyti pirmiau nurodytus sukčiavimus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog, kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos Ž. L. bei A. J. gyvenamosiose vietoje, jų telefonų bei kompiuterių apžiūros, tačiau iš esmės jokių tyrimui reikšmingų duomenų nerasta, tai yra nefiksuota jokių susirašinėjimų, pokalbių ar kitokio bendravimo tarp minėtų asmenų, kuris leistų spręsti, kad Ž. L. žinojo tikruosius įdarbinimo tikslus bei padėjo apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, o vien faktas, jog Ž. L. telefono kontaktuose rastas kontaktas „A. Kaimynas“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš kitų byloje surinktų duomenų sutampa su A. J. naudotu telefono numeriu (11 t., 25-69 b.l.), nėra pakankamas išvadai apie minėtų asmenų susitarimą. Nors D. A. apklausiamas teisminio byloje nagrinėjimo metu ir nurodė, jog pinigai buvo įgyti taip pat ir Ž. L. naudai, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų šį teiginį byloje nėra, be to, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, D. A., net ir sudarant darbo sutartį, niekada tiesiogiai su Ž. L. susitikęs nebuvo. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad Ž. L. dalyvavo padarant jam inkriminuotas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl dokumentų klastojimo
59. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. L. buvo pripažintas kaltu ir dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų dviejų nusikalstamų veikų, tai yra, jog: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. A., siekdami deklaruoti fiktyvius D. A. darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, kad būtų galima apgaule iš finansų įstaigų gauti didesnius kreditus ir paskolas, iš A. J. gavęs D. A. asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko AS Citadele banko Lietuvos filialui, UAB „Credit Service“, „LVS Intergroup“, UAB „Pro Invest Group“, UAB „Sostinės kreditai“, UAB ,.BnP Finance“ apgaulės įtakoje suteikus kreditų 27.500 Eur sumoje, buvo padaryta didelė žala; taip pat, jog veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, siekdami deklaruoti fiktyvius asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, kad būtų galima apgaule iš finansų įstaigų gauti didesnius kreditus ir paskolas, iš A. J. gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko AB SWEDBANK, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialui, UAB „LVS Intergroup“, AS Inbank filialas („Mokilizingas“), AB SEB bankui, UAB „BnP Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Moment Credit“, UAB „Pro Invest Group“, AB „Tfbank“ apgaulės įtakoje suteikus 70 800 Eur kreditų buvo padaryta didelės žalos.
60. Kaip ir minėta, pateiktu apeliaciniu skundu Ž. L. iš esmės neginčija atlikęs pirmiau nurodytus veiksmus, įdarbinant D. A. bei G. J. D., tačiau tvirtina nesant nustatyto jo veikos tikslo, tai yra, jog kaltinime nurodytus dokumentus jis pagamino ir panaudojo siekdamas padaryti ir padaręs didelės ir labai didelės žalos finansinėms bendrovėms. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau jau aptartus motyvus dėl Ž. L. išteisinimo iš kaltinimų dėl bendrininkavimo padedant sukčiauti (dvi veikos), su šiais apelianto argumentais visiškai sutinka.
61. Kaip jau ir minėta pirmiau, byloje surinktų įrodymų visuma – paties nuteistojo Ž. L. parodymai (13 t., 151-155, 167, 175-176 b.l.; 18 t. 93-94 b.l.), nuteistojo D. A. parodymai, (14 t., 58-62, 65-70 b.l.; 17 t., 81-86 b.l.), G. J. D., pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, parodymai duoti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (22 t., 56- 57 b.l.), liudytojo M. L. parodymai (4 t., 162-163 b.l.; 18 t., 15-16 b.l.) patvirtina, jog nei nuteistais D. A. nei G. J. D., kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo bei kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, realiai UAB (duomenys neskelbtini) niekuomet nedirbo bei jokių darbo funkcijų minėtoje įmonėje neatliko, tai yra buvo įdarbinti atgaline data, parodant didelius gaunamus fiktyviai įdarbintų asmenų darbo užmokesčius. Šios aplinkybės Ž. L. nėra ginčijamos ir apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo jomis abejoti. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto rašto „Dėl informacijos pateikimo“, UAB (duomenys neskelbtini)2019 m. birželio 27 d. pateikė socialinio draudimo pranešimą (PT prašymas) apie D. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. gruodžio 21 d., o 2019 m. birželio 28 d. pateikė socialinio draudimo pranešimą (PT prašymas) apie G. J. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. gruodžio 18 d., taip pat pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus reikalavimą draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė G. J. D. ir D. A. darbo sutartis, atitinkamai, 2018 m. gruodžio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinimą dėl pavėluotai teikiamų duomenų ir kitus dokumentus (2019 m. liepos 17 d. raštą su darbuotojų sutartimis), socialinio draudimo pranešimus apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 metų birželio mėnesio buvo sumokėtos 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. birželio 28 d., o delspinigiai už ne laiku sumokėtas įmokas – 2019 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) skyrius įvertinęs pateiktus dokumentus, 2019 m. liepos 17 d. priėmė sprendimus „Dėl apdraustojo (-ųjų) duomenų tikslinimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) PT prašymus“, pagal kuriuos į Registrą įrašė D. A. ir G. J. D. duomenis (7 t., 157-215 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog Ž. L. pagamino netikrus dokumentus – 2019 m. birželio 27 d. 1-SD pranešimo duomenų tikslinimas (du dokumentai dėl D. A. ir G. J. D.), 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus (po šešis dokumentus dėl D. A. ir G. J. D.), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys – melaginga informacija apie priimamus į darbą asmenis, jiems mokėtiną darbo užmokestį. Aptariamu atveju nustatyta, jog Ž. L. suvokė minėtus dokumentus esant žinomai netikrais (suklastotais), bei norėjo tokio pobūdžio dokumentus įtvirtinti teisinėje apyvartoje – atitinkamai, suklastotus dokumentus pats pagamino, pasirašė už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių bei pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui arba davė nurodymus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei dėl Socialinio draudimo pranešimų apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas parengimo ir pateikimo. Tokiais nuteistojo veiksmais šių dokumentų pagrindu G. J. D. ir D. A. buvo įtraukti į dirbančiųjų ir socialiai apdraustų apskaitą bei atitinkamai įgijo teisę į įvairias su darbiniais santykiais susijusias socialines garantijas, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
62. Apelianto teigimu kaltinimuose nurodyti dokumentai – darbo sutartys ir pranešimai Sodrai savo forma yra tikrieji dokumentai, į kuriuos buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau teisėjų kolegija sutikti su šiais argumentais neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad jokių darbinių – sutartinių santykių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. A. bei G. J. D. nebuvo, taip pat nebuvo jokio susitarimo dėl atlyginimo, tam tikrų darbo funkcijų atlikimo, minėti asmenys net nesiruošė dirbti šioje įmonėje, joks atlygis už realių darbą jiems nebuvo mokamas. Įvertinus aptarta konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje visiškai pagrįstai nusprendė, jog tiek darbo sutartys, tiek ir kartu teikti pranešimai Sodrai tikrovėje neegzistavo ir buvo pagaminti – darbo sutartis pagaminta ją surašius, išspausdinus ir pasirašius, o pranešimai pagaminti surinkus kompiuterio pagalba ir išsiuntus elektroniniu būdu. Akcentuotina, jog pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012).
63. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo aptarta pirmiau, byloje surinktais įrodymais, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo nustatyta, jog Ž. L. buvo žinoma ir jis suvokė, kad fiktyviai įdarbinus kaltinime nurodytus asmenis bei parodant gaunamą didelį neva tai įdarbintų asmenų darbo užmokestį, o pastarieji dėl tokių suklastotų dokumentų veikdami kartu su kitais asmenimis apgaule ims iš finansų įstaigų kreditus bei paskolas, konstatuotina, jog BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – didelė žala, nagrinėju atveju Ž. L. buvo inkriminuotas nepagrįstai ir yra šalintinas iš pareikšto kaltinimo kaip neįrodytas. Esant nustatyta Ž. L. veiksmai abejose nusikalstamose veikose iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojami į BK 300 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis veikų perkvalifikavimas į lengvesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį baudžiamojo kodekso straipsnį, pašalinant tik neįrodytą sukeltos didelės žalos požymį, iš esmės nekeičiant nustatytų faktinių aplinkybių naujomis, nepažeidžia nuteistojo teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo.
64. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja nagrinėjamu atveju esant įrodyta, jog Ž. L.:
64.1. 2019 metais, laikotarpiu nuo birželio mėn. iki liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, siekdami deklaruoti fiktyvius asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, iš A. J. gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus:
- Ž. L. pagamino netikrą dokumentą - 2019 m. birželio 27 d. 1-SD pranešimo duomenų tikslinimą, t. y. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, priimamas į darbą UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir jo valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2018 m. gruodžio 18 d., nors tas asmuo įmonėje nedirbo, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo kartu su 2019 m. birželio 27 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. birželio 27 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
- Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. surašė, išspausdino ir pasirašė už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus Ž. L., priima dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo vadybininku asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir įsipareigoja jam mokėti 3851,35 Eur darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gruodžio 18 d., o šią darbo sutartį perdavus asmeniui, pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tas asmuo patvirtino joje esančius duomenis, pasirašė. Po to, Ž. L. 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 17 d. panaudojo žinomai netikrą dokumentą - 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
- Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei B. S. melagingus duomenis apie įmonėje dirbantį asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas ir jo darbo užmokestį, nurodydamas pateikti Socialinio draudimo pranešimus apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas, dėl ko B. S., nesuprasdama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdė jai duotus nurodymus, ir taip Ž. L. pagamino 6 (šešis) netikrus dokumentus - 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu apdraustojo asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, draudžiamosios pajamos už 2018 m. gruodžio mėn. buvo 1497,75 Eur, už 2019 m. sausio mėn. - 4964,39 Eur, už 2019 m. vasario mėn. - 4964,39 Eur, už 2019 m. kovo mėn. - 4964,39 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. - 4964,39 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. - 4964,39 Eur, nors tas asmuo įmonėje nedirbo, jam atlyginimas nebuvo mokamas, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo kartu su 2019 m. liepos 17 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. liepos 17 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
64.2. Be to, Ž. L. 2019 metais, laikotarpiu nuo birželio mėn. iki liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. A., siekdami deklaruoti fiktyvius D. A. darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, iš A. J. gavęs D. A. asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus:
- tai yra, Ž. L. surašius, išspausdinus ir pasirašius už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus Ž. L., priima dirbti UAB (duomenys neskelbtini) tiekimo vadybininku D. A., įsipareigoja jam mokėti 3716,21 Eur darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gruodžio 21 d., o šią darbo sutartį perdavus D. A., D. A. patvirtino joje esančius duomenis, pasirašė. Po to Ž. L. 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 17 d. panaudojo žinomai netikrą dokumentą - 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
- tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pagamino netikrą dokumentą - 2019 m. birželio 27 d. 1-SD pranešimo duomenų tikslinimą, t. y. Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad D. A. priimamas į darbą UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir jo valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2018 m. gruodžio 21 d., nors D. A. įmonėje nedirbo, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo kartu su 2019 m. birželio 27 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. birželio 27 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
- tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei B. S. melagingus duomenis apie įmonėje dirbantį D. A. ir jo darbo užmokestį, nurodydamas pateikti Socialinio draudimo pranešimus apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas, dėl ko B. S., nesuprasdama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdė jai duotus nurodymus, ir taip jis (Ž. L.) pagamino 6 (šešis) netikrus dokumentus - 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu apdraustojo D. A. draudžiamosios pajamos už 2018 m. gruodžio mėn. buvo 325,82 Eur, už 2019 m. sausio mėn. - 4790,19 Eur, už 2019 m. vasario mėn. - 4790,19 Eur, už 2019 m. kovo mėn. - 4790,19 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. - 4790,19 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. - 4790,19 Eur, nors D. A. įmonėje nedirbo, jam atlyginimas nebuvo mokamas, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo kartu su 2019 m. liepos 17 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. liepos 17 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
65. Ž. L. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos – tyčinės, iš esmės analogiškos – fiktyviai įdarbinant du asmenis, veikos padarymo metu jis buvo neteistas – teisiamas pirmą kartą (13 t., 198-201 b.l.), administracine tvarka baustas (1 t., 1-41 b.l.), dirbantis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, o sunkina, jog veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei vadovaudamasi BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslus nuteistajam galima pasiekti paskiriant vieną iš švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių – baudos bausmę, bei jos dydį nustatant artimesnę minimaliam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtos bausmės subendrinamos iš dalies ja sudedant, prie griežčiausios iš skirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti Ž. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnyje. Pažymėtina, jog kaip matyti iš šiame nuosprendyje pirmiau aptartų Ž. L. parodymų, jis iš tiesų nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo vadovaujamoje įmonėje fiktyviai, atgaline data, įdarbinęs kaltinimuose nurodytus asmenis, tačiau kitose aplinkybėse – su kuo susitarė dėl asmenų įdarbinimo, kas perdavė „atlyginimų“ bei mokesčių mokėjimui reikalingus pinigus ir kt., nebuvo nuoseklus bei įvairiose proceso stadijoje jo duotų parodymų nėra galima laikyti prisipažinimu įvykdžius nusikalstamas veikas.
67. Atsižvelgiant į byloje priimamą procesinį rezultatą bei pirmiau aptartas aplinkybes, yra tikslinami D. A. bei A. J. inkriminuoti kaltinimai, o būtent iš nuosprendžio pašalinama aplinkybė, jog veikos numatytos BK 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje su Ž. L..
Dėl civilinių ieškinių
68. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu byloje pareikšti civilinių ieškovų ieškiniai - UAB „Credit service“ ieškinys D. A. dėl 1795,42 Eur, kuriuos sudaro 1500 Eur negrąžintas kreditas, 206,99 Eur palūkanos bei 22,50 Eur administravimo mokestis, priteisimo pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 192-193 b.l.); UAB „Gelvora“ (proceso eigoje civilinio ieškovo teises perėmė UAB „GS CORE“) civilinis ieškinys D. A. dėl 7405,92 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 4000 Eur negrąžinto kredito, 1029,05 Eur palūkanų bei 2036,87 Eur administravimo mokestis, pagal UAB „LSV Intergoup“ su D. A. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 51-52 b.l., 19 t., 36-72 b.l.); AS „PlusPlus Capital“ ieškinys G. J. D. dėl 21 581,57 Eur, kuriuos sudaro 15 000 Eur negrąžinto kredito, 732,11 Eur palūkanų, 5849,46 Eur negautos pajamos, priteisimo pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini) ir 17 885,53 Eur, kuriuos sudaro 12 000 Eur negrąžinto kredito, 1332,50 Eur palūkanų bei 4553,03 Eur negautos pajamos, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. lapkričio 14 d. patikslintas ieškinys dėl minėtų sumų priteisimo iš G. J. D., A. J. ir Ž. L. (5 t., 16-66 b.l., 19 t. 112-126 b.l.); AS „Inbank filialas“ (buvusi „Mokilizingas“) ieškinys G. J. D. dėl 21 914,45 Eur, kuriuos sudaro 15 000 Eur paskolos, 1213,72 Eur palūkanos bei sutarties mokestis, 5633,24 Eur negautos pajamos, priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 84 b.l.); UAB „IPF Digital Lietuva“ ieškinys bei 2024 m. vasario 1 d. patikslintas ieškinys G. J. D. dėl 10 057,22 Eur žalos priteisimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 191-192 b.l., 19 t., 187-188 b.l.); TFBank AB civilinis ieškinys G. J. D. dėl 9 702,60 Eur, kuriuos sudaro 6000 Eur negrąžintas kreditas, 1974,60 Eur palūkanos, 1728 Eur administravimo mokestis, priteisimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., 69 b.l.) palikti nenagrinėti, pripažįstant civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, tačiau civilinių ieškinių tikslinimus ir jų dydžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta perduoti spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, jog pirminiai civiliniai ieškiniai buvo pareikšti tik D. A. ir G. J. D., kuomet dar nebuvo nustatyti visi nusikalstamas veikas įvykdę asmenys, tuo tarpu nagrinėjant bylą civilinių ieškovų atstovai nurodė, jog, jų nuomone, civiliniai ieškiniai turėtų būti priteisiami iš nuosprendžiu pripažįstamais kaltais asmenų, tačiau ieškininių reikalavimų netikslino. Sprendė, kad tokia situacija iš esmės pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti kuo jie yra kaltinami, kokie civiliniai ieškiniai iš jų reikalaujami bei kuo jie grindžiami (BPK 22 straipsnio 2 dalis), bei atsižvelgęs į aplinkybę, jog išplėsti civilinių atsakovų skaičių teismas savo nuožiūra negali, be to, bylos duomenimis, dalis civilinių ieškinių D. A. yra patenkinti civilinio proceso tvarka, siekiant nesudaryti situacijos, kad civiliniai ieškovai nebegalėtų pasinaudoti savo teise reikalauti žalos atlyginimo iš visų kaltųjų asmenų, konstatavo esant pagrindui pripažinti civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, tačiau ieškinio dydžio ir tinkamų atsakovų klausimus paliekant spręsti civilinio proceso numatyta tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Visgi, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje minėtus civilinius ieškinius nurodė palikti nenagrinėtus, pripažįstant civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o civilinių ieškinių tikslinimus ir jų dydžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka.
69. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
70. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiame nuosprendyje pirmiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinimuose nurodytais veiksmais buvo padaryta turtinė žala civiliniams ieškovams, tai yra, jog pateikti ieškiniai yra pagrįsti, bei ši žala priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistųjų įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Tačiau teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas pirmiau nurodytą procesinį sprendimą, tai yra civilinius ieškinius palikdamas nenagrinėtus bei kartu pripažindamas civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, netinkamai taikė civilinių procesinių įstatymų normas, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
71. Kaip ir minėta, šioje byloje civilinius reikalavimus pagal sudarytas vartojimo kreditų ir paskolų sutartis nuteistajam D. A. pareiškė UAB „Credit service“ ir UAB „Gelvora“ (proceso eigoje civilinio ieškovo teises perėmė UAB „GS CORE“), likę civiliniai ieškiniai pareikšti G. J. D., kurio galimai padarytos veikos nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ne kartą akcentavo, jog G. J. D. nagrinėjamoje byloje nėra kaltinamasis bei ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra išskirtas šiam pasislėpus, taigi jokie procesiniai sprendimai nei dėl jo baudžiamosios nei dėl civilinės atsakomybės negali būti priimami, visgi, šioje baudžiamojoje byloje pareikštus ieškinius minėtam asmeniui paliko nenagrinėtus, kartu pripažindamas civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą. Atsižvelgusi į susidariusią procesinę situaciją, kuomet G. J. D., kaip ir minėta, šioje nagrinėjamoje byloje nėra kaltinamasis, taigi visi su šiuo asmeniu susiję civiliniai reikalavimai, kildinami iš jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, turi būti nagrinėjami kartu su jo baudžiamąją byla, tuo tarpu ieškininiai reikalavimai kitiems nuteistiesiems nebuvo pareikšti, tai yra išsakyti tik civilinių ieškovų atstovų žodiniai paaiškinimai dėl solidaraus žalos priteisimo iš visų nuteistųjų, tačiau tokie paaiškinimai nelaikyti tinkamu ieškinio pareiškimu, sudarančiu civiliniams atsakovams visas galimybes pasinaudoti procesinėmis teisėmis gintis nuo reiškiamų reikalavimų. Siekiant neužkirsti kelio civiliniams ieškovams pasinaudoti savo teise reikalauti žalos atlyginimo iš visų kaltųjų asmenų, teisėjų kolegija konstatuoja esant teisiniam pagrindui pakeisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį bei civilinius ieškinius, pareikštus G. J. D. bei AS „PlusPlus Capital“ 2023 m. lapkričio 14 d. pareikštą patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimų G. J. D. bei A. J. palikti nenagrinėtais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks procesinis sprendimas suteikia civiliniams ieškovams, atsižvelgus į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, galimybę reikšti reikalavimus ne baudžiamojo proceso tvarka.
72. Tuo tarpu AS „PlusPlus Capital“ 2023 m. lapkričio 14 d. pareikštas patikslintas ieškinys, kuris, kaip ir minėta pirmosios instancijos teismo buvo priimtas 2023 m. gruodžio 18 d. protokoline nutartimi, dalyje dėl reikalavimų Ž. L. yra atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
73. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nuteistajam D. A. pareikšti civiliniai ieškiniai yra susiję su vartojimo teisiniais santykiais, nuteistiesiems, atsižvelgiant į specifinį civilinių teisinių santykių reglamentavimą, buvo sudėtinga gintis tiek nuo baudžiamųjų kaltinimų tiek nuo civilinių reikalavimų, taip pat apklausiami civilinių ieškovų atstovai iš esmės paaiškino, jog, jų nuomone, civiliniai ieškiniai turėtų būti priteisiami iš nuosprendžiu pripažintų kaltais asmenų, tačiau, kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškininių reikalavimų netikslino, tuo tarpu išplėsti civilinių atsakovų skaičių teismas savo nuožiūra negali. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti civilinių ieškovų, pareiškusių civilinius ieškinius dėl nusikalstamos veikos, kurioje dalyvavo D. A. teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o civilinių ieškinių tikslinimus ir jų dydžius, nuosprendžiui įsiteisėjus spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka, yra teisėtas bei pagrįstas, todėl šioje dalyje skundžiamas procesinis sprendimas yra patikslinamas, pašalinant iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, jog šie civiliniai ieškiniai yra paliekami nenagrinėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:
Ž. L. išteisinti iš kaltinimų pagal 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti.
- iš BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl asmens pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo įdarbinimo dokumnetų suklastojimo) į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 70 (septyniasdešimt) MGL arba 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
- iš BK 300 straipsnio 3 dalies ( dėl D. A. įdarbinimo dokumentų suklastojimo) į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 80 (aštuoniasdešimt) MGL arba 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės skirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir Ž. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 (vieno šimto dvidešimt) MGL arba 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) baudą.
Įpareigoti Ž. L. baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ (įmokos kodas 6801). Taip pat išaiškinti, kad nustatytu laiku baudos nesumokėjus, ji bus perduota antstoliams išieškoti priverstinai.
Pripažinti civilinių ieškovų UAB „Credit service“ ir UAB „GS CORE“ teisę į civilinių ieškinių pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patenkinimą, civilinių ieškinių tikslinimo bei jų dydžio klausimus perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
- AS „PlusPlus Capital“ patikslintą civilinį ieškinį G. J. D. ir A. J. dėl 21 581,57 Eur, kurį sudaro 15 000 Eur negrąžinto kredito, 732,11 Eur palūkanų, 5849,46 Eur negautų pajamų priteisimo pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini) ir 17 885,53 Eur, kurį sudaro 12 000 Eur negrąžinto kredito, 1332,50 Eur palūkanų bei 4553,03 Eur negautų pajamų, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo;
- AS „Inbank filialas“ (buvusi „Mokilizingas“) civilinį ieškinį G. J. D. dėl 21 914,45 Eur, kurį sudaro 15 000 Eur paskolos, 1213,72 Eur palūkanų bei sutarties mokesčio, 5633,24 Eur negautų pajamų priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
- UAB „IPF Digital Lietuva“ 2024 m. vasario 1 d. patikslintą civilinį ieškinį G. J. D. dėl 10 057,22 Eur žalos priteisimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
- TFBank AB civilinį ieškinį G. J. D. dėl 9 702,60 Eur, kurį sudaro 6000 Eur negrąžinto kredito, 1974,60 Eur palūkanų, 1728 Eur administravimo mokesčio priteisimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Atmesti AS „PlusPlus Capital“ 2023 m. lapkričio 14 d. pareikštą patikslintą ieškinį, dalyje dėl reikalavimų Ž. L..
Pašalinti iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio aprašomosios dalies, kad:
D. A. jam inkriminuotą, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. L..
A. J. jam inkriminuotas, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. L..
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistojo A. J. ( A. J.) apeliacinį skundą atmesti.