Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. L. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

Ž. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija) ir jam paskirtos:

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudos bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės, skirtos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį; BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį; BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir Ž. L. už nurodytas veikas paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo ir 360 MGL (18 000 eurų) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Ž. L. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį ilgiau nei dvi paras neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. J. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija); BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija) ir jam paskirtos:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – 400 MGL (20 000 eurų) dydžio baudos bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikaltimus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. J. paskirta galutinė 550 MGL (27 500 eurų) dydžio baudos bausmė.

1) UAB „CREDIT SERVICE“ pareikštą 1795,42 Eur sumai civilinį ieškinį D. A.;

2) UAB „GS CORE“ (buvusi UAB „GELVORA“) pareikštą civilinį ieškinį 7405,92 Eur sumai D. A.;

3) PLUSPLUS CAPITAL AS pareikštą civilinį ieškinį 39 467,10 Eur sumai G. J. D., A. J. ir Ž. L.;

4) AS INBANK FILIALAS (buvusi UAB „MOKILIZINGAS“) pareikštą civilinį ieškinį 21 914,45 Eur sumai G. J. D.;

5) UAB IPF DIGITAL LIETUVA (buvusi UAB CREDIT24) pareikštą civilinį ieškinį 9 304,65 Eur sumai bei ieškovo patirtas 52,57 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant šį civilinį ieškinį G. J. D.;

6) AB TF BANK pareikštą civilinį ieškinį 9 702,60 Eur sumai, iš kurių 6000 eurų – vartojimo kredito suma, 1974,60 Eur – priskaičiuotos palūkanos už suteiktą kreditą ir 1728 eurų – sutarties administravimo mokestis G. J. D.,-

nutarta palikti nenagrinėtus, pripažįstant civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, tačiau civilinių ieškinių tikslinimus ir jų dydžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka.

Nuosprendžiu nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų D. A., A. J. ir Ž. L. lygiomis dalimis 27,31 Eur (po 9,10 Eur iš kiekvieno) valstybei.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir D. A., bet dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad Ž. L. 2019 metais, laikotarpiu nuo birželio mėn. iki liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, siekdami deklaruoti fiktyvius asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, kad būtų galima apgaule iš finansų įstaigų gauti didesnius kreditus ir paskolas, iš A. J. gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko AB SWEDBANK, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialui, UAB „LVS Intergroup“, AS Inbank filialas („Mokilizingas“), AB SEB bankui, UAB „BnP Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Moment Credit“, UAB „Pro Invest Group“, AB „Tfbank“ apgaulės įtakoje suteikus 70800 Eur kreditų buvo padaryta didelės žalos:

Ž. L. pagamino netikrą dokumentą - 2019 m. birželio 27 d. 1-SD pranešimo duomenų tikslinimą, t. y. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, priimamas į darbą UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir jo valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2018 m. gruodžio 18 d., nors tas asmuo įmonėje nedirbo, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo kartu su 2019 m. birželio 27 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. birželio 27 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. surašė, išspausdino ir pasirašė už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus Ž. L., priima dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo vadybininku asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir įsipareigoja jam mokėti 3851,35 Eur darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gruodžio 18 d., o šią darbo sutartį perdavus asmeniui, pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tas asmuo patvirtino joje esančius duomenis, pasirašė. Po to, Ž. L. 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 17 d. panaudojo žinomai netikrą dokumentą - 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei B. S. melagingus duomenis apie įmonėje dirbantį asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas ir jo darbo užmokestį, nurodydamas pateikti Socialinio draudimo pranešimus apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas, dėl ko B. S., nesuprasdama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdė jai duotus nurodymus, ir taip Ž. L. pagamino 6 (šešis) netikrus dokumentus – 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu apdraustojo asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, draudžiamosios pajamos už 2018 m. gruodžio mėn. buvo 1497,75 Eur, už 2019 m. sausio mėn. – 4964,39 Eur, už 2019 m. vasario mėn. – 4964,39 Eur, už 2019 m. kovo mėn. – 4964,39 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. – 4964,39 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. – 4964,39 Eur, nors tas asmuo įmonėje nedirbo, jam atlyginimas nebuvo mokamas, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo kartu su 2019 m. liepos 17 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. liepos 17 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

2. Be to, Ž. L. 2019 metais, laikotarpiu nuo birželio mėn. iki liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. A., siekdami deklaruoti fiktyvius D. A. darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, kad būtų galima apgaule iš finansų įstaigų gauti didesnius kreditus ir paskolas, iš A. J. gavęs D. A. asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko AS Citadele banko Lietuvos filialui, UAB „Credit Service“, „LVS Intergroup“, UAB „Pro Invest Group“, UAB „Sostinės kreditai“, UAB ,.BnP Finance“ apgaulės įtakoje suteikus kreditų 27 500 Eur sumoje, buvo padaryta didelė žala, tai yra, Ž. L. surašius, išspausdinus ir pasirašius už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus Ž. L., priima dirbti UAB (duomenys neskelbtini) tiekimo vadybininku D. A., įsipareigoja jam mokėti 3716,21 Eur darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gruodžio 21 d., o šią darbo sutartį perdavus D. A., D. A. patvirtino joje esančius duomenis, pasirašė. Po to Ž. L. 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 17 d. panaudojo žinomai netikrą dokumentą – 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pagamino netikrą dokumentą - 2019 m. birželio 27 d. 1-SD pranešimo duomenų tikslinimą, t. y. Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad D. A. priimamas į darbą UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir jo valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2018 m. gruodžio 21 d., nors D. A. įmonėje nedirbo, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo kartu su 2019 m. birželio 27 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. birželio 27 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei B. S. melagingus duomenis apie įmonėje dirbantį D. A. ir jo darbo užmokestį, nurodydamas pateikti Socialinio draudimo pranešimus apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas, dėl ko B. S., nesuprasdama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdė jai duotus nurodymus, ir taip jis (Ž. L.) pagamino 6 (šešis) netikrus dokumentus – 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu apdraustojo D. A. draudžiamosios pajamos už 2018 m. gruodžio mėn. buvo 325,82 Eur, už 2019 m. sausio mėn. – 4790,19 Eur, už 2019 m. vasario mėn. – 4790,19 Eur, už 2019 m. kovo mėn. – 4790,19 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. – 4790,19 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. – 4790,19 Eur, nors D. A. įmonėje nedirbo, jam atlyginimas nebuvo mokamas, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo kartu su 2019 m. liepos 17 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. liepos 17 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

3. Be to, Ž. L. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J. ir su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, taip pat tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, 2019 metais, nenustatytu tiksliu laiku Ž. L., nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, susitarė su A. J. dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini). Iš A. J. gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, sutikusio fiktyviai įsidarbinti, asmens duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje Ž. L. pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB (duomenys neskelbtini) priima į darbą asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, įsipareigoja jam mokėti darbo užmokestį, ir jam Ž. L. 2019 m. birželio mėnesį žinant, kad joks darbas nebus vykdomas, atbuline data – 2018 m. gruodžio 18 d., fiktyviai įdarbino asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, kuriam netikrą dokumentą – darbo sutartį su bendrove 2019 m. birželio mėnesį, nenustatytu tiksliu laiku, A. J. atvežė pasirašyti. Po to, A. J. pasirašytą netikrą dokumentą – darbo sutartį – grąžinus Ž. L., darbo sutartį su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tęsė iki 2019 m. spalio 1 d. bei šiam asmeniui mokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, kurio pinigus gaudavo iš A. J. ir kuris buvo pervedamas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios mokėjimų sistemoje (duomenys neskelbtini), ir priklausančios Ž. L.:

2019 m. birželio 24 d. 15:54 val. - 2854,35 eurai.

Tęsiant nusikalstamą veiką, apie fiktyvų asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, įdarbinimą ir mokamą darbo užmokestį, Ž. L. pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu siekiant užtikrinti to asmens dideles pajamas, kurios bus matomos bandant gauti įvairių finansų įstaigų paskolas, ir suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad tas asmuo yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo.

Tęsiant nusikalstamą veiką, A. J. 2019 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku atvežus asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu adresu, 2019 m. liepos 23 d., 24 d. tas asmuo su tyrimo nenustatytais asmenimis jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidarytas bankų sąskaitas:

2019 m. liepos 24 d. AB Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15000 eurų į AS „Citadele bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „LVS Intergroup“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. AS Inbank filialas („Mokilizingas“) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. AB SEB bankas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7000 eurų į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „BnP Finance“ pagal vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) pervedė 5000 eurų j AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „Moment Credit“ pagal vartojimo kredito sutartį pervedė 800 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „Pro Invest Group“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų paskolą į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 25 d. AB „TfBank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip Ž. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, labai didelės vertės turtą – 70800 eurų ir labai didelės vertės turtinę teisę į asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus – bendroje sumoje 70 800 eurų.

4. Be to, Ž. L. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., D. A. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - finansų įstaigų paskolas ir kreditus, 2019 metais, tiksliai nenustatytu laiku, Ž. L. nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, susitarė su A. J. dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini). Iš A. J. gavęs D. A., sutikusio fiktyviai įsidarbinti, asmens duomenis, tyrimo metu nenustatytoje vietoje Ž. L. pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. 18/12/20, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) priima į darbą D. A., įsipareigoja jam mokėti darbo užmokestį, ir Ž. L. 2019 m. birželio mėnesį žinant, kad joks darbas nebus vykdomas, atbuline data – nuo 2018 m. gruodžio 21 dienos, fiktyviai įdarbino D. A., kuriam pasirašyti netikrą dokumentą – darbo sutartį su bendrove 2019 m. birželio mėnesį A. J. atvežė pasirašyti. Po to, A. J. pasirašytą netikrą dokumentą – darbo sutartį – grąžinus Ž. L.), darbo sutartį su D. A. tęsė iki 2019 m. spalio 1 d. bei D. A. mokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, kurio pinigus gaudavo iš A. J. ir kuris buvo pervedamas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios mokėjimų sistemoje (duomenys neskelbtini), ir priklausančios Ž. L.:

2019 m. birželio 26 d. 09:05 val. - 2750 eurų.

Tęsiant nusikalstamą veiką, apie fiktyvų D. A. įdarbinimą ir mokamą darbo užmokestį Ž. L. pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu siekiant užtikrinti D. A. dideles pajamas, kurios bus matomos bandant gauti įvairių finansų įstaigų paskolas, ir suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad D. A. yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo.

Tęsiant nusikalstamą veiką, A. J. 2019 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, susitarė su R. B. dėl D. A. atvežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pavežimo mieste iš anksto nesutartais adresais. R. B., nesuvokusiam apie daromą nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 24 d. automobiliu atvežus D. A. į (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytu adresu, D. A. su tyrimo nenustatytais asmenimis, jungiantis internetu prie finansų įstaigų UAB „Credit Service“, UAB „BNP Finance“, AS Citadele bankas Lietuvos filialas internetinių svetainių pateikė paraiškas kreditams gauti. Po to, R. B. nuvežus D. A. į AS Citadele banko Lietuvos filialą, adresu: (duomenys neskelbtini), D. A. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2019 m. liepos 24 d. bankas pervedė 14995 eurus į D. A. vardu atidarytą AS Citadele banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamą veiką, 2019 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), būnant bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, tyrimo nenustatytu adresu, D. A. su tyrimo nenustatytais asmenimis finansų įstaigoms jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas D. A. vardu atidarytas bankų sąskaitas:

2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Credit Service“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1500 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. rugpjūčio 2 d. „LVS Intergroup“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Pro Invest Group“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Sostinės kreditai“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip Ž. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, didelės vertės turtą – 22 495 eurus ir turtinę teisę į D. A. vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus – bendroje sumoje 22 495 eurus.

5. A. J. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. L., taip pat asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas bei tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, 2019 metais, tiksliai nenustatytu laiku A. J. susitarė su Ž. L., kuris nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas bei sutikusio fiktyviai įsidarbinti, asmens duomenis, pateikė juos Ž. L., kuriam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagaminus netikrą dokumentą - darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad Ž. L. kaip darbdavys priima į darbą asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei įsipareigoja jam mokėti darbo užmokestį, ir Ž. L. 2019 m. birželio mėnesį, žinant, kad joks darbas nebus vykdomas, atbuline data, nuo 2018 m. gruodžio 18 dienos, fiktyviai įdarbinus asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas bei kuriam pasirašyti netikrą dokumentą - darbo sutartį - su bendrove 2019 m. birželio mėnesį, nenustatytu tiksliu laiku, jis A. J. atvežė pasirašyti. Vėliau A. J. pasirašytą netikrą dokumentą - darbo sutartį - grąžino Ž. L., o šis darbo sutartį su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tęsė iki 2019 m. spalio 1 d. bei asmeniui, pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, mokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, kurio pinigus A. J. pateikdavo Ž. L.. Darbo užmokestis buvo pervedamas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios mokėjimų sistemoje (duomenys neskelbtini), ir priklausančios Ž. L.:

tokiu būdu siekiant užtikrinti asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, dideles pajamas, kurios bus matomos bandant gauti įvairių finansų įstaigų paskolas, ir suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad tas asmuo yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus.

Tęsiant nusikalstamą veiką, A. J. 2019 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, atvežė asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu adresu, kur 2019 m. liepos 23 d., 24 d. tas asmuo su tyrimo nenustatytais asmenimis jungdamasis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas to asmens vardu atidarytas bankų sąskaitas:

2019 m. liepos 24 d. AB Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pervedė 12000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15000 eurų į AS „Citadele bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „LVS Intergroup“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. AS Inbank filialas („Mokilizingas“) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15000 eurų į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. AB SEB bankas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7000 eurų į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „BnP Finance“ pagal vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini)pervedė 5000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „Moment Credit“ pagal vartojimo kredito sutartį pervedė 800 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 24 d. UAB „Pro Invest Group“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų paskolą į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. liepos 25 d. AB „Tfbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

taip A. J. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, labai didelės vertės turtą – 70 800 eurų ir labai didelės vertės turtinę teisę į asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus – bendroje sumoje 70 800 eurų.

6. Be to, A. J. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. L., D. A. bei tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - finansų įstaigų paskolas ir kreditus, 2019 metais, tiksliai nenustatytu laiku A. J. susitarė su Ž. L., kuris nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens gavęs D. A., sutikusio fiktyviai įsidarbinti, asmens duomenis, juos pateikė Ž. L., kuriam tyrimo nenustatytoje vietoje pagaminus netikrą dokumentą - darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jis kaip darbdavys, priima į darbą D. A., įsipareigoja jam mokėti darbo užmokestį, ir Ž. L. 2019 m. birželio mėnesį, žinant, kad joks darbas nebus vykdomas, atbuline data nuo 2018 m. gruodžio 21 dienos fiktyviai įdarbinus D. A., kuriam pasirašyti netikrą dokumentą - darbo sutartį - su bendrove 2019 m. birželio mėnesį A. J. atvežė pasirašyti. Vėliau A. J. pasirašytą netikrą dokumentą – darbo sutartį – grąžino Ž. L., o šis darbo sutartį su D. A. tęsė iki 2019 m. spalio 1 d. bei D. A. mokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, kurio pinigus A. J. pateikdavo Ž. L.. Darbo užmokestis buvo pervedamas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios mokėjimų sistemoje (duomenys neskelbtini), ir priklausančios Ž. L.:

tokiu būdu siekiant užtikrinti D. A. dideles pajamas, kurios bus matomos bandant gauti įvairių finansų įstaigų paskolas, ir suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad D. A. yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo.

Tęsiant nusikalstamą veiką A. J. 2019 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku susitarė su R. B. dėl D. A. atvežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pavežimo mieste iš anksto nesutartais adresais. R. B., nesuvokusiam apie daromą nusikalstamą veiką, 2019 m. liepos 24 d. automobiliu atvežus D. A. į (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu adresu, D. A. su tyrimo nenustatytais asmenimis, jungiantis internetu prie finansų įstaigų UAB „Credit Service”, UAB „BNP Finance“, AS Citadele bankas Lietuvos filialas internetinių svetainių pateikė paraiškas kreditams gauti. Po to, R. B. nuvežus D. A. į AS Citadele banko Lietuvos filialą, adresu: (duomenys neskelbtini), D. A. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2019 m. liepos 24 d. bankas pervedė 14995 eurus į D. A. vardu atidarytą AS Citadele banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamą veiką, 2019 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), būnant bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, tyrimo nenustatytu adresu, D. A. su tyrimo nenustatytais asmenimis jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas D. A. vardu atidarytas bankų sąskaitas:

2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Credit Service“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1500 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. rugpjūčio 2 d. „LVS Intergroup“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Pro Invest Group“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Sostinės kreditai” pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų į AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

taip A. J. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, didelės vertės turtą – 22 495 eurus ir turtinę teisę į D. A. vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus - bendroje sumoje 22 495 eurus.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo Ž. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

13. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinių skundų teisinius argumentus, taip pat byloje atlikusi įrodymų tyrimą – liudytoju apklaususi V. M. bei išreikalavusi G. J. D., pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas bei padarė nors ir ne itin išsamiai motyvuotas, tačiau pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Tuo tarpu kiek tai susiję su nuteistajam Ž. L. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pirmosios instancijos teismas iš esmės tik išdėstė byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apsiribojo tik bendro pobūdžio išvadomis dėl Ž. L. kaltės, detaliau neanalizuodamas nustatytų faktinių aplinkybių įrodymų pakankamumo kontekste, ir dėl šių priežasčių netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepagrįstai pripažino Ž. L. kaltu dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas), o Ž. L. inkriminuotos, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dvi veikos) perkvalifikuojamos į BK 300 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir byloje pareikštus civilinius ieškinius, kas taip pat sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

14. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-689/2018, Nr. 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2023).

15. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir A. J. apeliacinio skundo

33. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas S. K. bei V. M. atžvilgiu nutrauktas, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. vasario 10 d. nutarimais, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (1 t., 100-102, 108-110 b.l.). Duomenų, jog šie procesiniai sprendimai būtų panaikinti baudžiamojoje byloje nėra.

35. Kaip jau ir buvo minėta, Ž. L. bei A. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė tik rašytinius paaiškinimus, kuriuose buvo nurodytos dalinai skirtingos faktinės aplinkybės nei parodytos ikiteisminio tyrimo metu, o parodymus duoti atsisakė, taip pat ir liudytojas R. B. apklausiamas teisme nurodė A. J. (duomenys neskelbtini) susitikęs ne tą pačią dieną, kuomet vežiojo D. A., o dieną prieš tai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-5-719/2022). Įvertinusi byloje ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis nuteistųjų Ž. L. ir A. J. bei minėto liudytojo būtent ikiteisminio parodymais tyrimo metu duotais parodymais, o kitais proceso metu duotais jų parodymais vadovautis tik tiek, kiek jie atitinka byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys atspindi realias įvykių faktines aplinkybes, kadangi jie buvo duoti tiesiogiai apklausiant, taip pat nuo nagrinėjamų įvykių iki apklausų buvo praėjęs sąlyginai mažesnis laiko tarpas, o parodymus davę asmenys nebuvo susipažinę su kitais byloje surinktais įrodymais, kurių visuma patvirtina būtent ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Tuo tarpu kiti Ž. L. ir A. J. parodymai atmestini kaip suderinta nuteistųjų pozicija siekiant suklaidinti teismą. Be viso to, Ž. L. bei A. J. pateiktus rašytinius paaiškinimus paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Ž. L. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo dėl G. J. D. įdarbinimo atgaline data bei didelio atlyginimo šiam mokėjimo taręsis su V. M. (tačiau šis neigė buvus bet kokius susitarimus), būtent šis asmuo atvežęs ir „darbo užmokesčiui“ ir kitiems mokėjimams reikalingus pinigus ir tik kuomet buvo įdarbintas G. J. D., o V. M. kažkur pradingo, prie jo priėjęs A. J. ir paprašęs analogiškomis aplinkybėmis įdarbinti dar vieną asmenį – kaip nustatyta D. A.. Tačiau kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. ((duomenys neskelbtini) (7 t., 155-158, 159-162 b.l.) UAB (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo pranešimą (PT prašymas) apie D. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė 2019 m. birželio 27 d., o socialinio draudimo pranešimą (PT prašymas) apie G. J. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė 2019 m. birželio 28 d. (pranešime nurodoma data 2019 m. birželio 27 d.), tai yra asmenys buvo „įdarbinti“ iš esmės vienu ir tuo pačiu metu. Taip pat kaip matyti iš Ž. L. priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenų (4 t., 119, 121-123 b.l.), pinigai, skirti minėtų asmenų „darbo užmokesčio“ bei kitų mokesčių mokėjimui į šią banko sąskaitą buvo įnešami per kelias dienas, tai yra nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 28 d., taip pat ir „darbo užmokestis“ D. A. ir G. J. D. išmokėtas ir tomis pačiomis dienomis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog minėtų asmenų įdarbinimas buvo vieno, tuo paties metu įvykusio susitarimo pagrindu. Nors tikslus asmuo, kuris A. J. perdavė D. A. bei G. J. D. asmens dokumentus, kurie vėliau A. J. buvo perduoti Ž. L. bei panaudoti sudarant darbo sutartis ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nustatytas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartis duomenys – Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies nuteistojo D. A. bei paties A. J. parodymai – visiškai pagrindžia A. J. inkriminuotus kaltinimus dėl minėtų asmenų įdarbinimo inicijavimo.

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmiau aptartas nuteistojo D. A. nurodytas aplinkybes, susijusias su A. J. atliktų, kaltinimuose nurodytų veiksmų apimtimis, iš dalies patvirtina ir paties A. J., Ž. L., liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys bei kiti byloje surinkti netiesioginiai įrodymai – parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai (3 t., 3-8 b.l.; 15 t., 128-131 b.l.), 2021-05-28 – 2021-05-31 Apžiūros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., 184-206 b.l., 10 t., 1-8 b.l.), kuriuo buvo apžiūrėtas kratos pas A. J. metu paimtas mobilusis telefonas. Nors pateiktu apeliaciniu skundu A. J. ir neigia prisidėjęs prie kaltinimuose nurodytų asmenų įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teiginiai laikytini gynybine nuteistojo pozicija, kuri, be kita ko, yra paneigta ir bylos duomenimis. Kaip matyti A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (šios aplinkybės neneigė ir vėlesniuose parodymuose) patvirtino vežęs pasirašyti darbo sutartis į (duomenys neskelbtini), nurodė, jog jo (duomenys neskelbtini) gatvėje laukė jaunuolis – jaunas, liesas, aukštas, trumpai kirptų plaukų, taip pat su juo susitiko dar kartą – padavė pinigus, „Vėliau, po trumpo laiko, negali įvardinti, panašiu laiku, praktiškai viskas tas pats buvo. Jis atsimena, kad figūravo kitas jaunuolis, kaip pranešime apie įtarimą įvardintas G., atsimena, kad buvo kažkoks dvigubas vardas“, taip pat ir šiuo atveju nuvežė sutartį į (duomenys neskelbtini), jaunuolis pasirašė sutartį ir A. J. sutartį grąžino Ž. L., taip pat „buvo pinigų perdavimas ir šitam jaunuoliui. Pinigai buvo paduoti tam, kad tas jaunuolis juos įsidėtų į savo sąskaitą“, o šiek tiek vėliau A. J. paprašė „G. atvežti iki (duomenys neskelbtini). <...> Ten važiavo į kažkokį butuką <...>. Vieną kartą prašė nuvežti į netoliese link senamiesčio uniją, ar kredito uniją. Jis (A. J.) nuvežė, palaukė, parvežė. Kalbėjosi šiek tiek. Sakė, kad ims paskolas, pirks statybines medžiagas, kad čia dirbs, užsidirbs. Tas G. minėjo, kad ar tai Norvegijoje dirba, ten skolingas daug pinigų, jam reikia užsidirbti. <...> V. vis skambinėdavo, kodus vedžiojo, fotografavosi, filmavosi, sėdėjo jie ten apsikabinę kompiuterį ir viską darė. <...> Kai baigė su kompiuteriu, juos jis (A. J.) nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jie išėjo, o jis (A. J.) sulaukė kaip tik atvažiavusios savo šeimos, jie pas jį į mašiną atsisėdo“ (15 t., 122-127, 143-147 b.l.). A. J. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat iš esmės pripažįsta atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus D. A. epizode, tai yra vežęs jam pasirašyti darbo sutartį, po to ją perdavęs Ž. L., taip pat vežęs Ž. L. perduoti pinigus, tačiau neigia suvokęs apie vykdomus sukčiavimus bei prie jų prisidėjęs. Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų Ž. L. parodymų, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 4 d. jis parodė, kad būtent A. J. jo prašė įdarbinti du asmenis, visus pinigus atvežė A. J., o būtent, „A. pradėjo kalbą, kad jam reikia pagalbos. Jis norėjo įdarbinti pora žmogelių, kiek jis (Ž. L.) suprato, dėl kredito paėmimo ar namo pirkimui ar mašinos pirkimui, neatsimena tiksliai. <..> Buvo sutarta, kad visi pinigai, kurie bus skirti algai, mokesčiams, turi būti jam (Ž. L.) pristatyti, kad nereikėtų iš savos kišenės mokėti. A. sutiko. Taip pat pokalbio metu buvo sutarta darbo užmokesčio suma. Sutarė, kad atlyginimas bus nemažas. Tiesiog sutarė kažkokią sumą ir viskas. A. pasakė, kad reikės įdarbinti atbuline data, nes nori kreiptis dėl paskolos dabar.<...> Sutarė, kad atveš tų asmenų dokumentus, pagal kuriuos jis paruoš darbo sutartis. <...> A. turėjo dviejų vyrukų pasus, bet asmenų pačių nebuvo. Tuos pasus jis (Ž. L.) paėmė, perdavė buhalterei, kuri tvarkė visą buhalteriją, kad sutvarkytų įdarbinimą. <...>Kai buvo paruoštos darbo sutartys, <...> jis tas darbo sutartis vežė pats atiduoti A. , susitiko vėl (duomenys neskelbtini). <...> Jis turėjo atvykti su žmonėmis, kad jie pasirašytų darbo sutartis. Tačiau tie žmonės kartu neatvažiavo. Todėl darbo sutartis jis (Ž. L.) atidavė A. , nes jis pasakė, kad pats nuveš jas, nes tie žmonės negali atvykti ir panašiai. A. sutartis pasiėmė ir išvažiavo. Praėjo vėl kažkiek tai laiko, jis atvežė tas sutartis. Tada sutartis įformino oficialiai. <...> Visus pinigus, reikalingus įdarbinimui, algos mokėjimui, gavo iš A. . Jis juos atveždavo dalimis, ir buvo algos ir mokesčiai mokami tada, kai pinigus A. atveždavo. (13 t., 151-153 b.l.). Apklausiamas 2021 d. kovo 2 d. patvirtino, jog įdarbinti D. A. paprašė A. J. (13 t., 167 b.l.). Nors pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Ž. L. jau nurodė, kad su A. J. tarėsi tik dėl D. A. įdarbinimo bei jis perdavė šio asmens dokumentus ir atvežė „darbo užmokesčiui“ ir mokesčiams mokėti reikalingus pinigus, o pirmasis asmuo – G. J. D., buvo įdarbintas kito asmens prašymu bei, atitinkamai, nuteistasis A. J. šioje dalyje taip pat pakeitė savo parodymus, paneigdamas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie darbo sutarties bei, pinigų vežimą G. J. D., tačiau, kaip ir minėta, šie parodymai atmestini kaip suderinta nuteistųjų pozicija siekiant suklaidinti teismą, taip pat kurią, be kita ko, paneigia (ir kartu patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių teisingumą) ir jau pirmiau aptartas D. A. bei G. J. D. faktinio įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) eiliškumas.

37. Pasak A. J., D. A. parodymus, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) gautą „atlyginimą“ jis išgrynino (duomenys neskelbtini) ir perdavė A. J. paneigia aplinkybė, jog, bylos duomenimis, 2019 m. birželio 21 d. „atlyginimo“ dieną atėjus šiems pinigams į sąskaitą jie išgryninami (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Nors iš D. A. banko sąskaitų išklotinių matyti, jog D. A. pervestų piniginių lėšų dalis iš tiesų buvo išgryninta (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate, tačiau pagal D. A. parodymus jo vardu išduotomis banko kortelėmis jis nedisponavo, kadangi pastarosios buvo paimtos kito asmens – tačiau kitomis dienomis gautas 5 504 Eur „darbo užmokestis“ 2019 m. birželio 25 d. bei 2019 m. birželio 26 d. buvo išgrynintas banko padalinyje (2 t., 71-74 b.l.) ir tai neprieštarauja D. A. parodytoms aplinkybėms apie pinigų išėmimą (nurodė, jog „buvo 5000 eurų, ar 10 000 eurų, neatsimena“) bei perdavimą „direktoriui“, kurį kaip A. J. savo parodymuose yra įvardijęs D. A., tuo labiau, kad nuteistasis D. A. konkrečių dienų kuomet atliko tam tikrus veiksmus nėra įvardijęs.

38. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nustatyta, kaltinime nurodytu laiku D. A. į (duomenys neskelbtini) vežė liudytojas R. B.. Kaip matyti iš šio liudytojo visose proceso stadijose duotų parodymų turinio, būtent A. J. susitarė su liudytoju dėl minėto asmens nuvežimo į (duomenys neskelbtini) bei jo pavežiojimo, nurodė konkretų laiką, vietą (duomenys neskelbtini) mieste, kur lauks D. A., taip pat detaliai apibūdino jo išvaizdą, be to, už D. A. atvežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pavežimo mieste paslaugas R. B. buvo žadamas atlygis, A. J. žadėjo sumokėti nuo 150 iki 300 eurų, taip pat apmokėti ir kuro sąnaudas. Taip pat, pasak liudytojo, A. J. prasitarė, kad jis tuo metu, kai jis (R. B.) vežiojo jaunuolį, vežiojo kitą asmenį, ką tokį tikrai nežino (4 t., 127-138 b.l.; 17 t., 159-162 b.l.). Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats A. J.. Pastebėtina, jog liudytojo R. B., vežusio D. A. į (duomenys neskelbtini), apklausų metu nurodytos aplinkybės apie kelionės, kreditų ėmimo aplinkybes, apie tai, kad tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) susitiko ir A. J., iš dalies atitinka ir D. A. parodymus, be to, šis liudytojas atpažino nuteistąjį D. A., kaip „jaunuolį, kurį vežė į (duomenys neskelbtini) A. J. prašymu“ (4 t. 139-141 b.l.). Kiek tai susiję su liudytojo R. B. parodymų vertinimu, minėtas liudytojas apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jau nurodė A. J. (duomenys neskelbtini) susitikęs dieną prieš „darbą“ bei, jog pačiam A. J. nebuvo žinoma kaip turi atrodyti tas jaunuolis, kurį R. B. reikės nuvežti į (duomenys neskelbtini) bei tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neskaitęs, o iki tol teigė, jog „A. J. pasakė, kad yra vienas žmogus, kurį reikės pavežioti po (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kaip atrodo tas žmogus, kurį reikės paimti, nurodė, kad tai liesas ir ilgas vaikinas, kurį reikės paimti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje“ (2021 m. sausio 9 d. liudytojo apklausos protokolas), „abu su J. man pasakojo kaip turėčiau atpažinti tą jaunuolį, kurį turėsiu vežti į (duomenys neskelbtini)“ (2021 m. vasario 1 d. liudytojo apklausos protokolas). Atitinkamai ir A. J. jau nurodęs, jog 2019 m. liepos 24 d. jis negalėjęs būti (duomenys neskelbtini), kadangi tą pačią dieną su šeima išvyko, ką patvirtino ir jo sutuoktinė. Visgi, ši nuteistojo versija motyvuotai buvo atmesta pirmosios instancijos teismo ir teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti priešingai. Taip pat akcentuotina, jog liudytojo R. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra patvirtinti liudytojo parašu, kas iš esmės reiškia jį susipažinus su protokolo turiniu, be to, kaip ir minėta, jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės sutampa ir su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija jais ir vadovaujasi. Papildomai pažymėtina, jog iš R. B. parodymų matyti, jog A. J. be kitų aplinkybių jam nurodęs ir, kad „apsišvietė“ ir, kad reikia persirašyti jam priklausantį automobilį, kam pasisiūlęs R. B., ir nors šios aplinkybės pačios savaime nėra reikšmingos, tačiau patvirtintos bylos duomenimis – iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad A. J. priklausęs automobilis Porsche Cayenne 2019 m. spalio 10 d. buvo perduotas R. B. (10 t., 109 b.l.), kuomet jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, papildomai sudaro pagrindą neabejoti R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių teisingumu.

39. Pasak A. J., aplinkybė, jog jis 2019 m. liepos 24 d. galėjo būti (duomenys neskelbtini) yra grindžiama prielaidomis bei prieštarauja paties A. J., R. B., D. A., J. J. parodymams, daiktiniams įrodymams, fotografijoms, pasų kopijoms. Teisėjų kolegija sutikti su šiais teiginiais neturi pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog D. A. parodymai, kaip ir minėta, dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) bei grįžimo atgal aplinkybių esminėse detalėse sutampa ir su liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tai yra tiek nuteistasis, tiek liudytojas nurodė vykę į banką esantį „Akropolyje“ bei į kitą banką, po to, pasak R. B., jie užsuko vėl į „Akropolį“ kur susitiko su A. J., kuris jam pasakė, kad „viskas, jau galima grįžti į (duomenys neskelbtini)“ tik dar paprašė parvežti kitą asmenį („S.“) kartu, kuris vykstant atgal buvo neblaivus; taip pat ir D. A. nurodęs, jog (duomenys neskelbtini) „susitiko su kitais žmonėmis, susitikus jis išgirdo tokias kalbas, kad jam mažiau davė tų paskolų, o kitam asmeniui davė daugiau; tame susitikime dalyvavo ir „direktorius“, taip pat parodė, jog į (duomenys neskelbtini) vyko trise ir tas kitas asmuo buvo neblaivus. Taigi, tiek nuteistojo D. A. tiek liudytojo R. B. parodymai patvirtina 2019 m. liepos 24 d. A. J. buvus (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, jog šios aplinkybės iš dalies sutampa ir su paties A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis, tai yra, jis parodė, kad jo paprašė G. atvežti į (duomenys neskelbtini), ką jis ir padaręs, o po visko juos (G. J. D. ir asmenį įvardintą V.) nuvežė į „Akropolį“ (duomenys neskelbtini), kur A. J. sulaukė savo atvažiavusios šeimos. Bylos duomenimis, A. J. 2019 m. liepos 24 d. su šeima išvyko iš Lietuvos (18 t., 23-31 b.l.). Kartu pažymėtina, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, būtent 2019 m. liepos 24 d. paskolų paraiškos buvo teikiamos D. A. ir G. J. D. vardu bei pastarajam buvo suteikta didesnė kreditų suma, kas iš esmės patvirtina D. A. nugirstą pokalbį, jog „vienam davė daugiau paskolų nei kitam“.

40. Kaip matyti, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta E. J., nuteistojo A. J. sutuoktinė, nurodė, jog 2019 m. liepos 24 d. jos vyras buvo (duomenys neskelbtini), apie 14 -14.30 val. su vaikais vyko į kirpyklą (19 t., 83-85 b.l.), taip pat šiems teiginiams pagrįsti byloje buvo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas jų sūnus kirpykloje, oro uoste (18 t., 23-31 b.l.). Visgi, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėtos nuotraukos būtų darytos A. J., o ne jo sutuoktinės, šią aplinkybę visiškai pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, taip pat pažymėtina, jog liudytoja, kaip nuteistojo sutuoktinė, yra suinteresuota bylos baigtimi, o ir jos nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti bei pirmiau aptarti įrodymai. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti E. J. parodymus bei jais nesivadovauti. Kartu pažymėtina, jog kaip matyti iš 2021-05-28 – 2021-05-31 Apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., 184-206 b.l., 10 t., 1-8 b.l.), kuriuo buvo apžiūrėtas kratos pas A. J. metu paimtas mobilusis telefonas HUAWEI VOG-L-29, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), SMS žinučių sąraše buvo rastas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (iš ikiteisminio tyrimo duomenų tai V. M.) bei fiksuotas susirašinėjimas su šiuo numeriu 2019 m. liepos 24 d., tai yra būtent tą dieną, kuomet D. A. buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) ir kuomet buvo teikiamos paskolų paraiškos tiek D. A. tiek G. J. D. vardu, bei kuomet pagal A. J. parodymus jis išvyko į (duomenys neskelbtini) : iš minėto numerio A. J. 18.06 val. gavo SMS žinutę „aš būsiu 18:3“, 18.08 val. gavo SMS žinutę, kurioje nurodoma, jog „išveža atgal 19.40“, 19.41 val. minėtam telefono numeriui atsako „už 8 min bus“, 20:23 val. išsiunčia lapelio nuotrauką, ant kurio rankraštinis užrašas „15689 MAŽAS (šis nutrintas žodis) MAŽILIS“; 20:31 val., išsiunčia lapelio nuotrauką, ant kurio rankraštinis užrašas „(duomenys neskelbtini) Kepure12345 55555(šis žodis nutrintas) 11222 CITADELE“. Šie duomenys nors ir netiesiogiai, tačiau vertinant kartu su kitų byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia nuteistojo D. A. bei liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog A. J. buvo (duomenys neskelbtini) būtent tą dieną, kuomet D. A. buvo vežamas į (duomenys neskelbtini). Taip pat būtent 2019 m. liepos 24 d. D. A. ir G. J. D. vardu buvo kreiptasi į AS „Citadele banką“ Lietuvos filialą su paraiškomis dėl kreditų išdavimo, kurie buvo tenkinti tą pačią dieną suteikiant po 15 000 Eur kreditus (3 t., 160-162 b.l.).

42. Taip pat teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiame nuosprendyje padarytai išvadai nesivadovauti ir atmesti A. J. argumentus, jog ikiteisminio tyrimo metu jis save apkalbėjo, o ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai, ( juose jis pripažino vežęs pasirašyti darbo sutartį, pinigus ne tik D. A. bet ir G. J. D., taip pat pastarąjį vežė į (duomenys neskelbtini), kuomet buvo teikiamos paraiškos kreditams gauti) nėra teisingi, nes buvo daromas psichologinis spaudimas apkalbėti save, tai yra jis pasirašė ne po jo paties duotais, o po tyrėjos suformuluotais parodymais (nors ir pripažino juos skaitęs ir supratęs), kaip pasirinktą gynybos taktiką. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, jog prieš apeliantą buvo naudojamos neteisinės priemonės jo parodymams išgauti, buvo naudojamas psichologinis spaudimas ir pan., tai yra nėra jokių skundų dėl pareigūnų veiksmų, be to, apeliantas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklausiamas 2022 m. liepos 28 d., kuomet pripažino savo veiksmus vežant pasirašyti darbo sutartį G. J. D. taip pat šį asmenį atvežant į (duomenys neskelbtini) kuomet buvo teikiamos paraiškos paskoloms gauti, buvo atstovaujamas jo pasirinkto gynėjo, o versiją apie savęs apkalbėjimą pateikė tik savo rašytiniuose paaiškinimuose po liudytojų apklausų bei kitų byloje surinktų įrodymų ištyrimo, kas iš esmės leidžia spręsti jo rašytinių paaiškinimų suderinimą su byloje surinktais įrodymais. Akcentuotina ir tai, kad kardomoji priemonė – suėmimas, A. J. buvo taikoma kitame paraleliai vykdytame ikiteisminiame tyrime, taigi neva tyrėjai palankių parodymų davimas niekaip nebūtų įtakojęs jam taikytos kardomosios priemonės panaikinimo.

43. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinimuose nurodyti A. J. inkriminuoti veiksmai yra visiškai įrodyti. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija nuteistojo A. J. versiją, jog jam nebuvo žinoma, kad asmenys yra įdarbinami fiktyviai bei apie tolimesnį paskolų ėmimą minėtų asmenų vardu atmeta kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgusi į pirmiau aptartą, gana aktyvų A. J. vaidmenį tiek D. A. tiek asmens pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo epizoduose, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nes nustatyta, kad jis susitarė dėl šių asmenų įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) atgaline data bei nepagrįstai didelių darbo užmokesčių mokėjimo, pateikė Ž. L. šių asmenų asmens dokumentus, reikalingus darbo sutarčių sudarymui, taip pat Ž. L. pagaminus darbo sutartis, perdavė jas asmenims pasirašyti, po to perdavė pinigus, reikalingus „darbo užmokesčio“ bei mokesčių valstybei mokėjimui Ž. L., taip pat susitarė kad R. B. atvežtų D. A. į (duomenys neskelbtini), kur jo vardu būtų pildomos paraiškos kreditams gauti, o pats tuo metu vežė G. J. D. į (duomenys neskelbtini), kur jo vardu taip pat buvo pildomos paraiškos kreditams gauti – teisėjų kolegija konstatuoja nagrinėjamu atveju esant visiškai įrodytą A. J. susitarimą su bei suvokimą, jog jis nusikalstamose veikose dalyvauja kartu su kitais asmenimis.

44. Apeliaciniu skundu A. J. taip pat tvirtina, jog apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl jo padėjimo sukčiauti asmeniui pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo yra priimtas vadovaujantis tik prielaidomis ir nesant nustatytiems konkretiems bendrai veikusiems asmenims, nežinomi susitarimo veiksmai negali būti vertinami kaip bendrininkavimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Dėl to bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017). Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. J. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei tyrimo nenustatytais asmenimis. Bylos duomenys nekelia abejonių, jog tiek asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tiek tyrimo nenustatyti asmenys vykdė objektyviąją nurodyto nusikaltimo pusę ir veikė kaip vykdytojai, o būtent, kaip matyti iš bylos medžiagos asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo sutiko fiktyviai įsidarbinti, kas buvo padaryta su A. J. pagalba, po ko minėtam asmeniui buvo mokamas nepagrįstai didelis darbo užmokestis, bei A. J. atvežus minėtą asmenį į (duomenys neskelbtini), asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo su tyrimo nenustatytais asmenimis jungdamiesi prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikė paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo asmens atidarytas bankų sąskaitas bei tokiais veiksmais savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą labai didelės vertės turtą. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens atlikti nusikalstami veiksmai – jungimasis prie finansų įstaigų internetinių svetainių, paraiškų kreditams gauti teikimas, visą tai atliekant per labai trumpą laikotarpį, nusikalstamos veikos bendrininkams prieš tai atlikus veiksmus sudariusius galimybes įvykdyti nusikalstamą veiką – susitarimas dėl fiktyvaus įdarbinimas atgaline data, mokant didelį darbo užmokestį, asmens pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo atvežimas į nusikalstamos veikos vykdymo vietą bei vežiojimas į kreditų įstaigas sutarčių sudarymui – atlikti tuo pačiu laiku kaip ir bendrininkų ar po to kai šie sudarė sąlygas sukčiauti, vertinami kaip atlikti bendrai, siekiant bendro tikslo, t. y. bendri veiksmai buvo kryptingi ir suderinti. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie keltų abejonių, jog tyrimo metu nenustatytas (-ti) asmuo (-enys) neatitiko nusikalstamos veikos subjekto požymių (įstatyme nustatyto atsakomybės amžiaus, pakaltinamumo).

45. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog tam tikros lėšos iš G. J. D. sąskaitos buvo pervestos V. M., tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje suformuluoto kaltinimo ribas, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos siekiant tinkamai įvertinti apeliantų veiksmų teisinę kvalifikaciją, kadangi jie yra kaltinami veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėję įgyti apgaulės būdu gautas pinigines lėšas. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas apgaule įgytų piniginių lėšų likimas, tai yra nėra nustatyta kas disponavo į D. A. ir G. J. D. sąskaitas pervestomis piniginėmis lėšomis.

46. Kartu pažymėtina, jog pagal teismui pateiktą kaltinimą vykdyti sukčiavimai buvo kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog jie buvo vykdyti iš esmės turint bendrą sukčiavimo sumanymą, o būtent tiek D. A., tiek nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, fiktyviai buvo įdarbinti toje pačioje įmonėje, tuo pačiu metu, parodant didelį gaunamą darbo užmokestį, po to jų vardu per itin trumpą laiką buvo sudaromos vartojimo kreditų ir paskolų sutartys, o gautos piniginės lėšos arba pervedamos tretiesiems asmenims ar išgryninamos ir perduodamos ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims. Kartu pastebėtina, jog kaip matyti iš D. A. ir G. J. D. sąskaitų bankuose išrašų analizės, rasta ir sutampančių IP adresų jungiantis prie elektroniniams finansų įstaigų platformų paskolų suteikimo, ėmimo arba administravimo mokesčio sumokėjimo dienomis: 2019 m. birželio 21 d. prie AB „Šiaulių bankas“ turimos D. A. sąskaitos jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), tas pats IP adresas fiksuojamas ir 2019 m. liepos 18 d. jungiantis prie G. J. D. priklausiusios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos; 2019 m. liepos 24 d. IP adresai (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)naudoti jungiantis prie D. A. AB „Swedbank“ sąskaitos, naudoti ir 2019 m. liepos 23 d. jungiantis prie G. J. D. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos (2 t., 93-96 b.l.; 4 t., 121-124 b.l.), kas leidžia spręsti nusikalstamų sumanymų įgyvendinime veikus tuos pačius asmenis.

47. Dėl A. J. skunde dėstomų argumentų, jog negalima įgyti ir svetimo turto ir kartu turtinės teisės į jį, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, nusikalstamą veiką įvykdę asmenys, veikdami kaip bendrininkai, finansų įstaigoms apgaulės įtakoje pervedus pinigus į D. A. ir G. J. D. vardu atidarytas banko sąskaitas, įgijo svetimą, finansų įstaigoms priklausantį turtą – pinigus, ir kartu turtinę teisę tiek į D. A., tiek į G. J. D. vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus, suteikiančią realią galimybę naudotis ir disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais savo nuožiūra, taigi, šiuo atveju svetimo turto ir turtinės teisės įgijimo požymiai sutapo. Pagrindo teigti esant ydingai suformuotą kaltinimą šioje dalyje, nėra.

48. A. J. pateiktame apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, tačiau atsižvelgus į tai, jog pagal apskundimo pagrindus yra vertinamas viso skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, teisėjų kolegija pasisako ir dėl A. J. skirtos bausmės.

49. A. J. už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė 400 MGL dydžio baudą; už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje – 300 MGL dydžio baudos bausmę. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas A. J. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tai yra, jog buvo padarytas vienas sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, įvertino A. J. vaidmenį nusikalstamose veikose (bendrininkavimas padėti padaryti nusikaltimą), be to, veikos padarymo metu jis buvo neteistas (teistumas išnykęs) bei neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (15 t., 164-169 b.l.), dirbantis (20 t., 40 b.l.). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmiau aptartų aplinkybių visumos bei nuteistąjį charakterizuojančių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tiek BK 42 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo įgyvendinimą užtikrins švelniausia iš sankcijoje numatytų baudos bausmė, kurios dydžiai nustatyti mažesni nei įstatyme nustatytas galimas skirti baudos bausmės vidurkis. Su šiomis išvadomis nesutikti teisėjų kolegija pagrindo neturi.

50. Apelianto manymu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo baudžiamąją atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuos teiginius apeliantas iš esmės grindžia aplinkybe, jog jis nedalyvavo 2019 m. liepos 24 d. ir kitomis dienomis teikiant paraiškas bankams bei išimant ar apgaule užvaldant bet kokį svetimą turtą ar turtinę teisę savo ar kitų asmenų naudai, o taip pat BK 182 straipsnio 3 dalies vienas iš kvalifikuojančių požymių yra sukčiavimas organizuotoje grupėje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais argumentais bei sprendžia, jog minėta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl abiejų nusikalstamų veikų A. J. buvo inkriminuota pagrįstai, o tai, kad A. J. asmeniškai nedalyvavo atliekant tam tikrus veiksmus, jo veikų vertinimui esminės reikšmės neturi, kadangi, esant išvadai, jog A. J. veikė bendrai su kitais asmenimis, nėra būtina, jo jis pats asmeniškai būtų realizavęs visus nusikalstamų veikų sudėties elementus. Taip pat pažymėtina, jog BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytas, kvalifikuojantis požymis – veikos padarymas veikiant organizuotoje grupėje, A. J. nebuvo inkriminuotas bei už tai jis nėra nuteistas.

51. Taip pat teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, A. J. apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog jis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl atskirų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, kadangi tai peržengia Ukrainos Generalinio prokuroro biuro leidimo ribas dėl A. J. išdavimo ir patraukimo atsakomybėn. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek 2021 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. J. ekstradicijos (papildomas prašymas), tiek su šiuo prašymu siunčiamuose dokumentuose – pranešimai apie įtarimą, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartis dėl suėmimo įtariamajam skyrimo (15 t. 22- b.l.), buvo nurodyti konkretūs du, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti, nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas A. J.. 2022 m. gegužės 4 d. Ukrainos generalinio prokuroro biuro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog A. J. išduodamas Lietuvos Respublikai siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 182 str. 2 d. (du nusikaltimai)“ (15 t., b.1. 81-83). Taigi, pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo peržengtos Ukrainos generalinio prokuroro biuro rašte nurodytos išdavimo ribos nėra.

52. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl nepagrįstai į jam skirtą bausmę neįskaityto suėmime išbūto laiko iki perdavimo Lietuvos Respublikai pagal ekstradicijos prašymą, kadangi kaip matyti iš viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-908/2024,buvo ištaisytas rašymo apsirikimas padarytas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-908/2024 rezoliucinėje dalyje bei vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. J. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime Lietuvos Respublikoje bei Ukrainoje išbūtas laiką nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. spalio 3 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmiau minėti laikotarpiai visiškai pagrįstai nebuvo įskaityti į A. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę. Kitų duomenų, jog nagrinėjamoje byloje A. J. realiai būtų buvęs taikomas suėmimas, nėra.

53. Taigi, apibendrindama pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kiek tai susiję su A. J. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, yra iš esmės teisėtas bei pagrįstas, tai yra pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę, o apeliacinio skundų teiginiai priešingų išvadų daryti neleidžia.

Dėl Ž. L. inkriminuoto sukčiavimo

54. Ž. L. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., D. A. bei taip pat tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, Ž. L. susitarus su A. J. dėl apgaulingo D. A. įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), minėtą asmenį įdarbinus atgaline data bei šiam asmeniui mokant nepagrįstai didelį darbo užmokestį, tokiais veiksmai siekiant suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad D. A. yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo, A. J. susitarus su R. B., nesuvokusiu apie daromą nusikalstamą veiką, dėl D. A. atvežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pavežimo mieste iš anksto nesutartais adresais, R. B. atvežus D. A. į (duomenys neskelbtini) bei jam su tyrimo nenustatytais asmenimis jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikus paraiškas kreditams gauti, taip pat šiuos veiksmus vėliau atlikus ir (duomenys neskelbtini) mieste, D. A. sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas D. A. vardu atidarytas bankų sąskaitas ir tokiais veiksmais Ž. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, didelės vertės turtą – 22 495 Eur ir didelės vertės turtinę teisę į D. A. vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus - bendroje sumoje 22 495 Eur.

55. Taip pat jis pripažintas kaltu ir dėl BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J. ir su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, taip pat tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdami tyčią apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, Ž. L. susitarus su A. J. dėl apgaulingo asmens įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), minėtą asmenį įdarbinus atgaline data bei šiam asmeniui mokant nepagrįstai didelį darbo užmokestį, tokiais veiksmai siekiant suklaidinti finansų įstaigų darbuotojus, kad tas asmuo yra dirbantis, gaunantis didelį atlyginimą ir mokus asmuo, A. J. atvežus asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tyrimo nenustatytu adresu bei šiam asmeniui su tyrimo nenustatytais asmenimis jungiantis internetu prie finansų įstaigų internetinių svetainių, pateikus paraiškas kreditams gauti, sudarė kredito sutartis, kurių pagrindu finansų įstaigos pervedė pinigines lėšas į nurodytas asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidalytas bankų sąskaitas ir tokiais veiksmais Ž. L. apgaule savo ir bendrininkų naudai padėjo įgyti svetimą, finansų įstaigoms priklausantį, labai didelės vertės turtą – 70 800 Eur ir labai didelės vertės turtinę teisę į asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus - bendroje sumoje 70 800 Eur.

56. Pateiktu apeliaciniu skundu Ž. L. tvirtina byloje nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kuriuos galima būtų sujungti į vientisą logišką grandinę, leidžiančią daryti ne prielaidą, bet pagrįstą išvadą, jog jis, atgaline data įdarbindamas D. A. ir G. J. D. jo vadovaujamoje bendrovėje tikrai „žinojo visos nusikalstamos schemos esmę“, kaip kad nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, su Ž. L. apeliacinio skundo argumentais, kiek jie susiję su pirmiau nurodytais kaltinimais – bendrininkavimu padedant sukčiauti, visiškai sutinka.

57. Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021 ir kt.). Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

58. Teisėjų kolegija, vertindama kiekvieną iš byloje surinktų įrodymų atskirai, lygindama juos tarpusavyje bei jų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta jokių – nei tiesioginių nei netiesioginių įrodymų, kuriais yra grindžiamas kaltinimas Ž. L. padėjus vykdyti jam inkriminuotus sukčiavimus (dvi veikos). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tokių įrodymų neišdėstė ir skundžiamame nuosprendyje bei Ž. L. kaltę dėl pirmiau nurodytų, BK 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų, nusikalstamų veikų iš esmės pagrindė nurodydamas, jog „iš bylos duomenų taip pat matyti, jog A. J. ir Ž. L. žinojo visos nusikalstamos schemos esmę“. Toks byloje surinktų įrodymų vertinimas bei argumentaciją asmens kaltei pagrįsti nėra ir negali būti laikoma nei tinkama, nei pakankama. Kaip jau buvo aptarta pirmiau, Ž. L. viso vykusio proceso metu neigė, jog jam buvo žinoma apie vykdytus sukčiavimus bei tvirtino niekada apie tai nekalbėjęs nei su V. M. nei su A. J., taip pat nurodė, jog, kaip jam buvo paaiškinta, įdarbinami asmenys dirba užsienyje, tačiau siekia gauti paskolas ar tai nekilnojamojo turto ar transporto priemonių įsigijimui, bei turi piniginių lėšų, kuriomis ir padengs mokėtinus mokesčius bei atlyginimus. Iš tiesų, byloje surinktų ir šio nuosprendžio 16 punkte išdėstytų įrodymų visuma pagrindžia, jog Ž. L. savo vadovaujamoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbino D. A. bei G. J. D., tai yra šie asmenys realiai UAB (duomenys neskelbtini) niekuomet nedirbo bei jokių darbo funkcijų minėtoje įmonėje neatliko, tai yra buvo įdarbinti atgaline data, parodant didelius gaunamus fiktyviai įdarbintų asmenų darbo užmokesčius. Taip pat bylos įrodymai pagrindžia, jog pinigai skirti šių asmenų „darbo užmokesčio“ bei kitų su jų įdarbinimu susijusių mokesčių valstybei mokėjimu į Ž. L. priklausiusią sąskaitą per trumpą laiko tarpą, tačiau dar iki įvykdytų sukčiavimų, buvo įnešti grynaisiais pinigais įvairiomis sumomis ir iš esmės iš karto išmokėti (2 t., 93-95 b.l.; 3 t., 77-89 b.l.; 4 t. 119, 121-123 b.l.). Tačiau jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų Ž. L. versiją dėl minėtų asmenų įdarbinimo tikslo bei leistų daryti išvadą, kad Ž. L. veikė bendrininkų grupėje kartu su kitais kaltinimuose nurodytais asmenimis turėdamas tyčią apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti didelės ir labai didelės vertės svetimą turtą – finansų įstaigų paskolas ir kreditus, ir žinojo, jog D. A. bei G. J. D. vardu bus užpildytos paraiškos kreditams gauti, neplanuojant šių kreditų grąžinti, surinkta nebuvo. Todėl darytina išvada jog egzistuoja tik prielaidos, kad Ž. L. padėjo įvykdyti pirmiau nurodytus sukčiavimus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog, kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos Ž. L. bei A. J. gyvenamosiose vietoje, jų telefonų bei kompiuterių apžiūros, tačiau iš esmės jokių tyrimui reikšmingų duomenų nerasta, tai yra nefiksuota jokių susirašinėjimų, pokalbių ar kitokio bendravimo tarp minėtų asmenų, kuris leistų spręsti, kad Ž. L. žinojo tikruosius įdarbinimo tikslus bei padėjo apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, o vien faktas, jog Ž. L. telefono kontaktuose rastas kontaktas „A. Kaimynas“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš kitų byloje surinktų duomenų sutampa su A. J. naudotu telefono numeriu (11 t., 25-69 b.l.), nėra pakankamas išvadai apie minėtų asmenų susitarimą. Nors D. A. apklausiamas teisminio byloje nagrinėjimo metu ir nurodė, jog pinigai buvo įgyti taip pat ir Ž. L. naudai, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų šį teiginį byloje nėra, be to, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, D. A., net ir sudarant darbo sutartį, niekada tiesiogiai su Ž. L. susitikęs nebuvo. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad Ž. L. dalyvavo padarant jam inkriminuotas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl dokumentų klastojimo

59. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. L. buvo pripažintas kaltu ir dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų dviejų nusikalstamų veikų, tai yra, jog: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. A., siekdami deklaruoti fiktyvius D. A. darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, kad būtų galima apgaule iš finansų įstaigų gauti didesnius kreditus ir paskolas, iš A. J. gavęs D. A. asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko AS Citadele banko Lietuvos filialui, UAB „Credit Service“, „LVS Intergroup“, UAB „Pro Invest Group“, UAB „Sostinės kreditai“, UAB ,.BnP Finance“ apgaulės įtakoje suteikus kreditų 27.500 Eur sumoje, buvo padaryta didelė žala; taip pat, jog veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, siekdami deklaruoti fiktyvius asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, kad būtų galima apgaule iš finansų įstaigų gauti didesnius kreditus ir paskolas, iš A. J. gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko AB SWEDBANK, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialui, UAB „LVS Intergroup“, AS Inbank filialas („Mokilizingas“), AB SEB bankui, UAB „BnP Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Moment Credit“, UAB „Pro Invest Group“, AB „Tfbank“ apgaulės įtakoje suteikus 70 800 Eur kreditų buvo padaryta didelės žalos.

60. Kaip ir minėta, pateiktu apeliaciniu skundu Ž. L. iš esmės neginčija atlikęs pirmiau nurodytus veiksmus, įdarbinant D. A. bei G. J. D., tačiau tvirtina nesant nustatyto jo veikos tikslo, tai yra, jog kaltinime nurodytus dokumentus jis pagamino ir panaudojo siekdamas padaryti ir padaręs didelės ir labai didelės žalos finansinėms bendrovėms. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau jau aptartus motyvus dėl Ž. L. išteisinimo iš kaltinimų dėl bendrininkavimo padedant sukčiauti (dvi veikos), su šiais apelianto argumentais visiškai sutinka.

61. Kaip jau ir minėta pirmiau, byloje surinktų įrodymų visuma – paties nuteistojo Ž. L. parodymai (13 t., 151-155, 167, 175-176 b.l.; 18 t. 93-94 b.l.), nuteistojo D. A. parodymai, (14 t., 58-62, 65-70 b.l.; 17 t., 81-86 b.l.), G. J. D., pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, parodymai duoti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (22 t., 56- 57 b.l.), liudytojo M. L. parodymai (4 t., 162-163 b.l.; 18 t., 15-16 b.l.) patvirtina, jog nei nuteistais D. A. nei G. J. D., kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo bei kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, realiai UAB (duomenys neskelbtini) niekuomet nedirbo bei jokių darbo funkcijų minėtoje įmonėje neatliko, tai yra buvo įdarbinti atgaline data, parodant didelius gaunamus fiktyviai įdarbintų asmenų darbo užmokesčius. Šios aplinkybės Ž. L. nėra ginčijamos ir apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo jomis abejoti. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto rašto „Dėl informacijos pateikimo“, UAB (duomenys neskelbtini)2019 m. birželio 27 d. pateikė socialinio draudimo pranešimą (PT prašymas) apie D. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. gruodžio 21 d., o 2019 m. birželio 28 d. pateikė socialinio draudimo pranešimą (PT prašymas) apie G. J. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018 m. gruodžio 18 d., taip pat pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus reikalavimą draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė G. J. D. ir D. A. darbo sutartis, atitinkamai, 2018 m. gruodžio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinimą dėl pavėluotai teikiamų duomenų ir kitus dokumentus (2019 m. liepos 17 d. raštą su darbuotojų sutartimis), socialinio draudimo pranešimus apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 metų birželio mėnesio buvo sumokėtos 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. birželio 28 d., o delspinigiai už ne laiku sumokėtas įmokas – 2019 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) skyrius įvertinęs pateiktus dokumentus, 2019 m. liepos 17 d. priėmė sprendimus „Dėl apdraustojo (-ųjų) duomenų tikslinimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) PT prašymus“, pagal kuriuos į Registrą įrašė D. A. ir G. J. D. duomenis (7 t., 157-215 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog Ž. L. pagamino netikrus dokumentus – 2019 m. birželio 27 d. 1-SD pranešimo duomenų tikslinimas (du dokumentai dėl D. A. ir G. J. D.), 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus (po šešis dokumentus dėl D. A. ir G. J. D.), kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys – melaginga informacija apie priimamus į darbą asmenis, jiems mokėtiną darbo užmokestį. Aptariamu atveju nustatyta, jog Ž. L. suvokė minėtus dokumentus esant žinomai netikrais (suklastotais), bei norėjo tokio pobūdžio dokumentus įtvirtinti teisinėje apyvartoje – atitinkamai, suklastotus dokumentus pats pagamino, pasirašė už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių bei pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui arba davė nurodymus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei dėl Socialinio draudimo pranešimų apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas parengimo ir pateikimo. Tokiais nuteistojo veiksmais šių dokumentų pagrindu G. J. D. ir D. A. buvo įtraukti į dirbančiųjų ir socialiai apdraustų apskaitą bei atitinkamai įgijo teisę į įvairias su darbiniais santykiais susijusias socialines garantijas, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

62. Apelianto teigimu kaltinimuose nurodyti dokumentai – darbo sutartys ir pranešimai Sodrai savo forma yra tikrieji dokumentai, į kuriuos buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau teisėjų kolegija sutikti su šiais argumentais neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad jokių darbinių – sutartinių santykių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. A. bei G. J. D. nebuvo, taip pat nebuvo jokio susitarimo dėl atlyginimo, tam tikrų darbo funkcijų atlikimo, minėti asmenys net nesiruošė dirbti šioje įmonėje, joks atlygis už realių darbą jiems nebuvo mokamas. Įvertinus aptarta konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje visiškai pagrįstai nusprendė, jog tiek darbo sutartys, tiek ir kartu teikti pranešimai Sodrai tikrovėje neegzistavo ir buvo pagaminti – darbo sutartis pagaminta ją surašius, išspausdinus ir pasirašius, o pranešimai pagaminti surinkus kompiuterio pagalba ir išsiuntus elektroniniu būdu. Akcentuotina, jog pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012).

63. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo aptarta pirmiau, byloje surinktais įrodymais, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo nustatyta, jog Ž. L. buvo žinoma ir jis suvokė, kad fiktyviai įdarbinus kaltinime nurodytus asmenis bei parodant gaunamą didelį neva tai įdarbintų asmenų darbo užmokestį, o pastarieji dėl tokių suklastotų dokumentų veikdami kartu su kitais asmenimis apgaule ims iš finansų įstaigų kreditus bei paskolas, konstatuotina, jog BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – didelė žala, nagrinėju atveju Ž. L. buvo inkriminuotas nepagrįstai ir yra šalintinas iš pareikšto kaltinimo kaip neįrodytas. Esant nustatyta Ž. L. veiksmai abejose nusikalstamose veikose iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojami į BK 300 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis veikų perkvalifikavimas į lengvesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį baudžiamojo kodekso straipsnį, pašalinant tik neįrodytą sukeltos didelės žalos požymį, iš esmės nekeičiant nustatytų faktinių aplinkybių naujomis, nepažeidžia nuteistojo teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo.

64. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja nagrinėjamu atveju esant įrodyta, jog Ž. L.:

64.1. 2019 metais, laikotarpiu nuo birželio mėn. iki liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, siekdami deklaruoti fiktyvius asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, iš A. J. gavęs asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus:

- Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. surašė, išspausdino ir pasirašė už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus Ž. L., priima dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo vadybininku asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir įsipareigoja jam mokėti 3851,35 Eur darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gruodžio 18 d., o šią darbo sutartį perdavus asmeniui, pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, tas asmuo patvirtino joje esančius duomenis, pasirašė. Po to, Ž. L. 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 17 d. panaudojo žinomai netikrą dokumentą - 2018 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

- Tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei B. S. melagingus duomenis apie įmonėje dirbantį asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas ir jo darbo užmokestį, nurodydamas pateikti Socialinio draudimo pranešimus apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas, dėl ko B. S., nesuprasdama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdė jai duotus nurodymus, ir taip Ž. L. pagamino 6 (šešis) netikrus dokumentus - 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu apdraustojo asmens, pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, draudžiamosios pajamos už 2018 m. gruodžio mėn. buvo 1497,75 Eur, už 2019 m. sausio mėn. - 4964,39 Eur, už 2019 m. vasario mėn. - 4964,39 Eur, už 2019 m. kovo mėn. - 4964,39 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. - 4964,39 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. - 4964,39 Eur, nors tas asmuo įmonėje nedirbo, jam atlyginimas nebuvo mokamas, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo kartu su 2019 m. liepos 17 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. liepos 17 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

64.2. Be to, Ž. L. 2019 metais, laikotarpiu nuo birželio mėn. iki liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. A., siekdami deklaruoti fiktyvius D. A. darbinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), parodyti gaunamą didelį fiktyviai įdarbinto asmens darbo užmokestį, iš A. J. gavęs D. A. asmens duomenis, pagamino netikrus dokumentus:

- tai yra, Ž. L. surašius, išspausdinus ir pasirašius už UAB (duomenys neskelbtini) direktorių 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus Ž. L., priima dirbti UAB (duomenys neskelbtini) tiekimo vadybininku D. A., įsipareigoja jam mokėti 3716,21 Eur darbo užmokestį kiekvieną mėnesį, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. gruodžio 21 d., o šią darbo sutartį perdavus D. A., D. A. patvirtino joje esančius duomenis, pasirašė. Po to Ž. L. 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 17 d. panaudojo žinomai netikrą dokumentą - 2018 m. gruodžio 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

- tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pagamino netikrą dokumentą - 2019 m. birželio 27 d. 1-SD pranešimo duomenų tikslinimą, t. y. Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad D. A. priimamas į darbą UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir jo valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2018 m. gruodžio 21 d., nors D. A. įmonėje nedirbo, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo kartu su 2019 m. birželio 27 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. birželio 27 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

- tęsdamas nusikalstamą veiką, Ž. L. pateikdamas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei B. S. melagingus duomenis apie įmonėje dirbantį D. A. ir jo darbo užmokestį, nurodydamas pateikti Socialinio draudimo pranešimus apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas, dėl ko B. S., nesuprasdama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdė jai duotus nurodymus, ir taip jis (Ž. L.) pagamino 6 (šešis) netikrus dokumentus - 2019 m. liepos 17 d. SAM pranešimo SAM3SD priedo duomenų tikslinimus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu apdraustojo D. A. draudžiamosios pajamos už 2018 m. gruodžio mėn. buvo 325,82 Eur, už 2019 m. sausio mėn. - 4790,19 Eur, už 2019 m. vasario mėn. - 4790,19 Eur, už 2019 m. kovo mėn. - 4790,19 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. - 4790,19 Eur, už 2019 m. gegužės mėn. - 4790,19 Eur, nors D. A. įmonėje nedirbo, jam atlyginimas nebuvo mokamas, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo kartu su 2019 m. liepos 17 d. prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo 2019 m. liepos 17 d. pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

65. Ž. L. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos – tyčinės, iš esmės analogiškos – fiktyviai įdarbinant du asmenis, veikos padarymo metu jis buvo neteistas – teisiamas pirmą kartą (13 t., 198-201 b.l.), administracine tvarka baustas (1 t., 1-41 b.l.), dirbantis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, o sunkina, jog veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei vadovaudamasi BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslus nuteistajam galima pasiekti paskiriant vieną iš švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmių – baudos bausmę, bei jos dydį nustatant artimesnę minimaliam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtos bausmės subendrinamos iš dalies ja sudedant, prie griežčiausios iš skirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti Ž. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnyje. Pažymėtina, jog kaip matyti iš šiame nuosprendyje pirmiau aptartų Ž. L. parodymų, jis iš tiesų nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo vadovaujamoje įmonėje fiktyviai, atgaline data, įdarbinęs kaltinimuose nurodytus asmenis, tačiau kitose aplinkybėse – su kuo susitarė dėl asmenų įdarbinimo, kas perdavė „atlyginimų“ bei mokesčių mokėjimui reikalingus pinigus ir kt., nebuvo nuoseklus bei įvairiose proceso stadijoje jo duotų parodymų nėra galima laikyti prisipažinimu įvykdžius nusikalstamas veikas.

67. Atsižvelgiant į byloje priimamą procesinį rezultatą bei pirmiau aptartas aplinkybes, yra tikslinami D. A. bei A. J. inkriminuoti kaltinimai, o būtent iš nuosprendžio pašalinama aplinkybė, jog veikos numatytos BK 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje su Ž. L..

Dėl civilinių ieškinių

68. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu byloje pareikšti civilinių ieškovų ieškiniai - UAB „Credit service“ ieškinys D. A. dėl 1795,42 Eur, kuriuos sudaro 1500 Eur negrąžintas kreditas, 206,99 Eur palūkanos bei 22,50 Eur administravimo mokestis, priteisimo pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 192-193 b.l.); UAB „Gelvora“ (proceso eigoje civilinio ieškovo teises perėmė UAB „GS CORE“) civilinis ieškinys D. A. dėl 7405,92 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 4000 Eur negrąžinto kredito, 1029,05 Eur palūkanų bei 2036,87 Eur administravimo mokestis, pagal UAB „LSV Intergoup“ su D. A. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 51-52 b.l., 19 t., 36-72 b.l.); AS „PlusPlus Capital“ ieškinys G. J. D. dėl 21 581,57 Eur, kuriuos sudaro 15 000 Eur negrąžinto kredito, 732,11 Eur palūkanų, 5849,46 Eur negautos pajamos, priteisimo pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini) ir 17 885,53 Eur, kuriuos sudaro 12 000 Eur negrąžinto kredito, 1332,50 Eur palūkanų bei 4553,03 Eur negautos pajamos, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. lapkričio 14 d. patikslintas ieškinys dėl minėtų sumų priteisimo iš G. J. D., A. J. ir Ž. L. (5 t., 16-66 b.l., 19 t. 112-126 b.l.); AS „Inbank filialas“ (buvusi „Mokilizingas“) ieškinys G. J. D. dėl 21 914,45 Eur, kuriuos sudaro 15 000 Eur paskolos, 1213,72 Eur palūkanos bei sutarties mokestis, 5633,24 Eur negautos pajamos, priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 84 b.l.); UAB „IPF Digital Lietuva“ ieškinys bei 2024 m. vasario 1 d. patikslintas ieškinys G. J. D. dėl 10 057,22 Eur žalos priteisimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., 191-192 b.l., 19 t., 187-188 b.l.); TFBank AB civilinis ieškinys G. J. D. dėl 9 702,60 Eur, kuriuos sudaro 6000 Eur negrąžintas kreditas, 1974,60 Eur palūkanos, 1728 Eur administravimo mokestis, priteisimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., 69 b.l.) palikti nenagrinėti, pripažįstant civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, tačiau civilinių ieškinių tikslinimus ir jų dydžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta perduoti spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, jog pirminiai civiliniai ieškiniai buvo pareikšti tik D. A. ir G. J. D., kuomet dar nebuvo nustatyti visi nusikalstamas veikas įvykdę asmenys, tuo tarpu nagrinėjant bylą civilinių ieškovų atstovai nurodė, jog, jų nuomone, civiliniai ieškiniai turėtų būti priteisiami iš nuosprendžiu pripažįstamais kaltais asmenų, tačiau ieškininių reikalavimų netikslino. Sprendė, kad tokia situacija iš esmės pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti kuo jie yra kaltinami, kokie civiliniai ieškiniai iš jų reikalaujami bei kuo jie grindžiami (BPK 22 straipsnio 2 dalis), bei atsižvelgęs į aplinkybę, jog išplėsti civilinių atsakovų skaičių teismas savo nuožiūra negali, be to, bylos duomenimis, dalis civilinių ieškinių D. A. yra patenkinti civilinio proceso tvarka, siekiant nesudaryti situacijos, kad civiliniai ieškovai nebegalėtų pasinaudoti savo teise reikalauti žalos atlyginimo iš visų kaltųjų asmenų, konstatavo esant pagrindui pripažinti civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, tačiau ieškinio dydžio ir tinkamų atsakovų klausimus paliekant spręsti civilinio proceso numatyta tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Visgi, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje minėtus civilinius ieškinius nurodė palikti nenagrinėtus, pripažįstant civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o civilinių ieškinių tikslinimus ir jų dydžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka.

69. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

70. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiame nuosprendyje pirmiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinimuose nurodytais veiksmais buvo padaryta turtinė žala civiliniams ieškovams, tai yra, jog pateikti ieškiniai yra pagrįsti, bei ši žala priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistųjų įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Tačiau teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas pirmiau nurodytą procesinį sprendimą, tai yra civilinius ieškinius palikdamas nenagrinėtus bei kartu pripažindamas civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, netinkamai taikė civilinių procesinių įstatymų normas, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

71. Kaip ir minėta, šioje byloje civilinius reikalavimus pagal sudarytas vartojimo kreditų ir paskolų sutartis nuteistajam D. A. pareiškė UAB „Credit service“ ir UAB „Gelvora“ (proceso eigoje civilinio ieškovo teises perėmė UAB „GS CORE“), likę civiliniai ieškiniai pareikšti G. J. D., kurio galimai padarytos veikos nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ne kartą akcentavo, jog G. J. D. nagrinėjamoje byloje nėra kaltinamasis bei ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra išskirtas šiam pasislėpus, taigi jokie procesiniai sprendimai nei dėl jo baudžiamosios nei dėl civilinės atsakomybės negali būti priimami, visgi, šioje baudžiamojoje byloje pareikštus ieškinius minėtam asmeniui paliko nenagrinėtus, kartu pripažindamas civilinių ieškovų teisę į civilinių ieškinių patenkinimą. Atsižvelgusi į susidariusią procesinę situaciją, kuomet G. J. D., kaip ir minėta, šioje nagrinėjamoje byloje nėra kaltinamasis, taigi visi su šiuo asmeniu susiję civiliniai reikalavimai, kildinami iš jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, turi būti nagrinėjami kartu su jo baudžiamąją byla, tuo tarpu ieškininiai reikalavimai kitiems nuteistiesiems nebuvo pareikšti, tai yra išsakyti tik civilinių ieškovų atstovų žodiniai paaiškinimai dėl solidaraus žalos priteisimo iš visų nuteistųjų, tačiau tokie paaiškinimai nelaikyti tinkamu ieškinio pareiškimu, sudarančiu civiliniams atsakovams visas galimybes pasinaudoti procesinėmis teisėmis gintis nuo reiškiamų reikalavimų. Siekiant neužkirsti kelio civiliniams ieškovams pasinaudoti savo teise reikalauti žalos atlyginimo iš visų kaltųjų asmenų, teisėjų kolegija konstatuoja esant teisiniam pagrindui pakeisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį bei civilinius ieškinius, pareikštus G. J. D. bei AS „PlusPlus Capital“ 2023 m. lapkričio 14 d. pareikštą patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimų G. J. D. bei A. J. palikti nenagrinėtais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks procesinis sprendimas suteikia civiliniams ieškovams, atsižvelgus į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, galimybę reikšti reikalavimus ne baudžiamojo proceso tvarka.

72. Tuo tarpu AS „PlusPlus Capital“ 2023 m. lapkričio 14 d. pareikštas patikslintas ieškinys, kuris, kaip ir minėta pirmosios instancijos teismo buvo priimtas 2023 m. gruodžio 18 d. protokoline nutartimi, dalyje dėl reikalavimų Ž. L. yra atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

73. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nuteistajam D. A. pareikšti civiliniai ieškiniai yra susiję su vartojimo teisiniais santykiais, nuteistiesiems, atsižvelgiant į specifinį civilinių teisinių santykių reglamentavimą, buvo sudėtinga gintis tiek nuo baudžiamųjų kaltinimų tiek nuo civilinių reikalavimų, taip pat apklausiami civilinių ieškovų atstovai iš esmės paaiškino, jog, jų nuomone, civiliniai ieškiniai turėtų būti priteisiami iš nuosprendžiu pripažintų kaltais asmenų, tačiau, kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškininių reikalavimų netikslino, tuo tarpu išplėsti civilinių atsakovų skaičių teismas savo nuožiūra negali. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti civilinių ieškovų, pareiškusių civilinius ieškinius dėl nusikalstamos veikos, kurioje dalyvavo D. A. teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o civilinių ieškinių tikslinimus ir jų dydžius, nuosprendžiui įsiteisėjus spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka, yra teisėtas bei pagrįstas, todėl šioje dalyje skundžiamas procesinis sprendimas yra patikslinamas, pašalinant iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, jog šie civiliniai ieškiniai yra paliekami nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

Ž. L. išteisinti iš kaltinimų pagal 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti.

- iš BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl asmens pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo įdarbinimo dokumnetų suklastojimo) į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 70 (septyniasdešimt) MGL arba 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

- iš BK 300 straipsnio 3 dalies ( dėl D. A. įdarbinimo dokumentų suklastojimo) į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 80 (aštuoniasdešimt) MGL arba 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės skirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir Ž. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 (vieno šimto dvidešimt) MGL arba 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) baudą.

Įpareigoti Ž. L. baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ (įmokos kodas 6801). Taip pat išaiškinti, kad nustatytu laiku baudos nesumokėjus, ji bus perduota antstoliams išieškoti priverstinai.

Pripažinti civilinių ieškovų UAB „Credit service“ ir UAB „GS CORE“ teisę į civilinių ieškinių pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patenkinimą, civilinių ieškinių tikslinimo bei jų dydžio klausimus perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

- AS „PlusPlus Capital“ patikslintą civilinį ieškinį G. J. D. ir A. J. dėl 21 581,57 Eur, kurį sudaro 15 000 Eur negrąžinto kredito, 732,11 Eur palūkanų, 5849,46 Eur negautų pajamų priteisimo pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini) ir 17 885,53 Eur, kurį sudaro 12 000 Eur negrąžinto kredito, 1332,50 Eur palūkanų bei 4553,03 Eur negautų pajamų, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo;

- AS „Inbank filialas“ (buvusi „Mokilizingas“) civilinį ieškinį G. J. D. dėl 21 914,45 Eur, kurį sudaro 15 000 Eur paskolos, 1213,72 Eur palūkanų bei sutarties mokesčio, 5633,24 Eur negautų pajamų priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

- UAB „IPF Digital Lietuva“ 2024 m. vasario 1 d. patikslintą civilinį ieškinį G. J. D. dėl 10 057,22 Eur žalos priteisimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

- TFBank AB civilinį ieškinį G. J. D. dėl 9 702,60 Eur, kurį sudaro 6000 Eur negrąžinto kredito, 1974,60 Eur palūkanų, 1728 Eur administravimo mokesčio priteisimo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmesti AS „PlusPlus Capital“ 2023 m. lapkričio 14 d. pareikštą patikslintą ieškinį, dalyje dėl reikalavimų Ž. L..

Pašalinti iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio aprašomosios dalies, kad:

D. A. jam inkriminuotą, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. L..

A. J. jam inkriminuotas, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. L..

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. J. ( A. J.) apeliacinį skundą atmesti.