Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei D. J., atsakovei E. Ž.

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams A. M. ir E. Ž. dėl žalos atlyginimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, j. a. k. 191683350, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir E. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 4788,86 Eur žalai, padarytai Fondo biudžetui, atlyginti (b.l. 1-3, dok-5004). Patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino ieškinio sumą iki 3892,02 Eur (b.l. 37, dok-127468).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), patikrinęs Registro duomenų bazėje 2007 – 2008 metais sukauptus draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2008-09-11 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), j. a. k. (duomenys neskelbtini), apdraustųjų duomenis ir draudėjo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąraše 2008-12-01 buvo 16 apdraustųjų, iš jų 7 apdraustosioms atskirais ketvirčiais nurodytos ženkliai didesnės, nei kitų įmonės darbuotojų, draudžiamosios pajamos ir joms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, be to, šioms apdraustosioms ženkliai didesnės draudžiamosios pajamos apskaičiuotos būtent tais laikotarpiais, iš kurių apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos.

Viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų – atsakovė E. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)” įsidarbino (duomenys neskelbtini) (2008 metų 3 ketvirtį). Tik įsidarbinus, E. Ž. 2008 metų 3 ketvirtį buvo apskaičiuota 17400,00 Lt draudžiamųjų pajamų, 4 ketvirtį – 19500,00 Lt draudžiamųjų pajamų, 2009 metų 1 ketvirtį – 7569,00 Lt draudžiamųjų pajamų. Siekdamas užtikrinti, kad į Registrą nebūtų įrašyti neteisingi, nepagrįsti duomenys, kol bus gautos tyrimo išvados iš teisėsaugos institucijų, VSDFV Vilniaus skyrius 2009-02-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė duomenų apie E. Ž. 2008 metų 4 ketvirčio draudžiamąsias pajamas (19500,00 Lt) įrašymą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus socialinio draudimo pranešimus ir įrašė į Registro duomenų bazę E. Ž. 2008 metų 4 ketvirčio 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. Ž. paskirta 10523,52 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01), kuri nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, motinystės pašalpa E. Ž. už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) apskaičiuota pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008 metų gegužės iki 2009 metų sausio mėnesio, taikant 120,96 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas E. Ž. draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, – 22620,00 Lt dalijant iš šio laikotarpio 187 darbo dienų skaičiaus (Nuostatų 9 p.).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-07-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. Ž. paskirta 51347,95 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Įstatymo 6 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01), kuri nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, motinystės (tėvystės) pašalpa E. Ž. už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008 metų rugsėjo iki 2009 metų gegužės mėnesių, taikant 118,71 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas E. Ž. draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2009-05-31, – 22199,08 Lt dalijant iš šio laikotarpio 187 darbo dienų skaičiaus (Nuostatų 9 p.).

Kilus įtarimams, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai galimai elgėsi nesąžiningai, teikiant duomenis apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams draudžiamosios pajamos atitinkamais laikotarpiais buvo padidintos ne su tikslu apmokėti už jų atliktą darbą, o turint tikslą gauti nepagrįstą naudą – iš Fondo biudžeto mokamas socialinio draudimo išmokas, VSDFV Vilniaus skyrius 2008-12-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyrių su prašymu ištirti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nėra nusikalstamos veikos požymių. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį užbaigus baudžiamoji byla, kurioje A. M., E. Ž. ir kiti asmenys kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 3 d., 203 str. 2d., 222 str. 1 d., 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 300 str. 3 d., 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., buvo perduota teismui.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu buvo taikytas laikinas E. Ž. nuosavybės teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, apribojimas ir nuo 2009-09-01 buvo sustabdytas motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas.

Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės (pašalpoms) V. L. 2009-10-29 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž. išmokėjus:

1) paskirtą 10523,52 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), Fondo biudžetui padaryta 10523,52 Lt (3047,82 Eur) žala (iš jų 8521,50 Lt (2468,00 Eur) pervesta į E. Ž. asmeninę sąskaitą ir 2002,02 Lt (579,83 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio);

2) dalį paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) – 6011,47 Lt, Fondo biudžetui padaryta 6011,47 Lt (1741,04 Eur) žala (iš jų 4916,87 Lt (1424,02 Eur) pervesta į E. Ž. asmeninę sąskaitą ir 1094,60 Lt (317,02 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).

Iš viso E. Ž. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 16534,99 Lt (4788,86 Eur) žala (iš jų 13438,37 Lt (3892,02 Eur) pervesta į E. Ž. asmeninę sąskaitą ir 3096,62 Lt (896,84 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).

Ikiteisminio tyrimo metu VSDFV Vilniaus skyrius 2009-11-04 pareiškė civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00122-08 dėl Fondo biudžetui padarytos žalos, išmokėjus E. Ž. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atlyginimo ir šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) E. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-05-23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 nutraukė baudžiamąjį procesą A. M. atžvelgiu dėl nusikalstomų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 3 d. 203 str. 2 d., 222 str. 1 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teismai konstatavo, kad A. M. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo redakcija), 215 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo redakcija), 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo redakcija), 203 str. 2 d. (2004-02-14 įstatymo redakcija), 222 str. 1 d. (2004-07-13 įstatymo redakcija), požymiai, E. Ž. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo redakcija), 25 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2006-01-20 įstatymo redakcija), požymiai.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) ir nuo 2017-01-01 – 21 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir kt., 6.263 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Dėl A. M. ir E. Ž. kaltų veiksmų E. Ž. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 4788,86 Eur (16534,99 Lt) žala, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) ir nuo 2017-01-01 – 21 str. 1 d., šią žalą solidariai turi atlyginti atsakovai A. M. ir E. Ž..

Atsakovo nuomone, nėra draudžiama mokėti darbo užmokestį tokį, kokį tarpusavyje sutaria darbuotojas ir darbdavys, nėra tokių įstatymų, kurie nustatytų kiek galima mokėti darbuotojui, o kiek negalima.

Atkreipia dėmesį, nuo priskaičiuoto didelio darbo užmokesčio atsakovei buvo mokami atitinkamai dideli mokesčiai valstybei. Atsakovas jokių pinigų, kuriuos gavo E. Ž., negavo.

Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovės atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, o tai atsakovo manymu, reiškia, kad ji nėra kalta pagal jai reikštus kaltinimus, nors jos kaltę ir atsakomybę ieškovas sieja su būsimu nuosprendžiu. Atsakovo atsakomybę dėl menamos žalos atlyginimo ieškovas sieja taip pat su būsimu teismo nuosprendžiu, tačiau mano negalima iš asmens reikalauti to, ko jis nėra gavęs ir organizavęs.

Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovas bando nustatyti atsakovui ir E. Ž. solidarią atsakomybę, tačiau nenurodo ir nebando įrodyti šiai atsakomybei atsirasti pagrindų, nenurodo materialinės teisės normos, kurios pagrindu atsakovo ir E. Ž. atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė.

CK 1.127 str. nurodo, kada reikėtų skaičiuoti ieškinio senaties pradžią ir nagrinėjamu atveju reikėtų vėliausiai nuo motinystės išmokų sustabdymo momento, t. y. 2009-02-27. Tokiu atveju ieškovas su ieškiniu turėjo kreiptis į teismą vėliausiai 2012-02-27, o ne 2022-03-03, teisėjos priimta rezoliucija ieškinys priimtas 2022-03-03.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad ieškinio senatis praleista virš dešimt metų. CK 1.131 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinio senatis yra praleista dėl svarbių priežasčių ir teismas tas priežastis tikrai pripažįsta svarbiomis, tai teismas gali senaties terminą atnaujinti, tik aišku tam turi būti pateikti svarūs ir įtikinami įrodymai. Atsakovo nuomone, nėra svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Atsakovė E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo atmesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus ieškinį pilna apimtimi, taip pat prašo taikyti senaties terminą priimant teismo sprendimą (b.l.7-10, dok-49526).

Atsiliepime į ieškinį (b.l.7-10, dok-49526) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad jos kaltė nėra įrodyta teisme, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškinyje atsakovės kaltė preziumuojama, grindžiama tik kaltinamojo akto argumentais. Pažymi, kad ieškovės minimas kaltinamasis aktas nėra patvirtintas apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taip pat pažymi, kad nėra patenkintas ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-188/2022, o atsakovė niekada nepripažino savo kaltės ir kaltų veiksmų.

Taip pat pažymi, kad reikalavimui keliamam pagal CK 6.263 str. 1 d. ir 2 d. yra suėjęs senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nepareiškusi pretenzijos atsakovei per 3 metų terminą, su ieškiniu į teismą kreipėsi praleidusi CK 1.125 str. 9 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.

Deliktinės atsakomybės atveju pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos tenka ieškovui. Akivaizdu, kad ieškovas neįrodinėja atsakovės kaltės jokiais leistinais įrodymais.

Neišnagrinėtos baudžiamosios bylos kaltinamasis aktas negali būti pripažintas leistinu įrodymu (BPK 20 str. 4 d.), todėl neleistinas ir civiliniame procese.

Pažymi, kad visi ieškovės reikalavimai gali būti išspręsti ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-188/2022 pareiškus civilinį ieškinį. To reikalauja proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

Taip pat pažymi, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėja iškart todėl bet kuriam proceso dalyviui (turinčiam apelianto teises) padavus apeliacinį skundą, bylos stabdymą tektų tęsti iki įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje, todėl prašymą stabdyti civilinę bylą atsakovė laiko nepagrįstu ir pažeidžiančiu proceso koncentruotumo principą.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Kaip nustatyta byloje, ieškovas Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pradiniu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir E. Ž. 4788,86 Eur žalos atlyginimo, (b.l. 1-3, dok-5004). Patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino ieškinio sumą iki 3892,02 Eur, o dalyje dėl 896,84 Eur žalos priteisimo ieškinio atsisakė (b.l. 37, dok-127468).

Ieškinys grindžiamas tuo, kad nurodyta žala (3892,02 Eur) ieškovui padaryta bendrais atsakovų veiksmais, t.y. atsakovei, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo atsakovas A. M., pastarajai nepagrįstai išmokėjo:

1) paskirtą 10523,52 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), Fondo biudžetui padaryta 10523,52 Lt (3047,82 Eur) žala (iš jų 8521,50 Lt (2468,00 Eur) pervesta į E. Ž. asmeninę sąskaitą ir 2002,02 Lt (579,83 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio);

2) dalį paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) – 6011,47 Lt, Fondo biudžetui padaryta 6011,47 Lt (1741,04 Eur) žala (iš jų 4916,87 Lt (1424,02 Eur) pervesta į E. Ž. asmeninę sąskaitą ir 1094,60 Lt (317,02 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio), viso pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 16534,99 Lt (4788,86 Eur) žala (iš jų 13438,37 Lt (3892,02 Eur) pervesta į E. Ž. asmeninę sąskaitą ir 3096,62 Lt (896,84 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).

Bylos duomenimis, atsakovei (duomenys neskelbtini) (2008 metų 3 ketvirtį) įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008 metų 3 ketvirtį buvo apskaičiuota 17400,00 Lt draudžiamųjų pajamų, 4 ketvirtį – 19500,00 Lt draudžiamųjų pajamų, 2009 metų 1 ketvirtį – 7569,00 Lt draudžiamųjų pajamų.

Kilus įtarimams dėl nepagrįstai nurodytų pajamų ieškovas kreipėsi į teisėtvarkos instituciją ir VSDFV Vilniaus skyrius 2009-02-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė duomenų apie E. Ž. 2008 metų 4 ketvirčio draudžiamąsias pajamas (19500,00 Lt) įrašymą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus socialinio draudimo pranešimus ir įrašė į Registro duomenų bazę E. Ž. 2008 metų 4 ketvirčio 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas.

Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) E. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-07 d. nutartimi pagal ieškovo prašymą civilinė byla buvo sustabdyta iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-288/2022 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) (b.l. 33) dėl kito atsakovo A. M.

Nurodytoje byloje A. M. buvo pareikštas kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjime, savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. A. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDFV Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus E. Ž. ir kitiems asmenims, ir pasiūlius šį planą vykdyti, E. Ž. ir kiti asmenys sutiko su šiais pasiūlymais.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2023-08-11 d. pranešimas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo (b.l. 36, dok-127473) teisėjos rezoliucija buvo patenkintas nutarus atnaujinti bylos nagrinėjimą ir paskirti nuotolinį teismo posėdį 2023-10-03 d. 09.00 val., nes Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023-05-23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 nutraukė baudžiamąjį procesą A. M. atžvelgiu dėl nusikalstomų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 3 d. 203 str. 2 d., 222 str. 1 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nurodyta nutartis įsiteisėjusi.

Taigi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 d., 2023-05-23 d. nutartimis baudžiamasis procesas atsakovų atžvelgiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo senaties terminui.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nes nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių jų atžvilgiu, t.y. jų nusikalstoma veika yra neįrodyta, be to, prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Tokiu būdu, byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo pagrįstumo bei ieškinio senaties taikymo.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Teismas, svarstydamas ieškovo reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) ir nuo 2017-01-01 d. – 21 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip teisingai nurodė ieškovas, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 10 str. socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Visi draudėjai, tame skaičiuje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, kurie įrašomi į Registro duomenų bazę, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre.

Bylos duomenimis, ir dėl to nėra ginčo, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo yra atsakovas A. M., ginčo laikotarpiu pateikė valstybės įmonei „Registrų centras“ duomenis apie atsakovei E. Ž. už 2008 metų 3 ketvirtį apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas (17400,00 Lt), 2008 metų 4 ketvirtį apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas (19500,00 Lt), 2009 metų 1 ketvirtį apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas (19500,00 Lt), kurių pagrindu atsakovė iš ieškovo fondo lėšų bendrai neteisėtai gavo 3892,02 Eur motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų sumą.

Nors atsakovai neigia neteisėtus veiksmus, teismas svarstydamas šalių argumentus, atsižvelgia į galiojantį teisinį reglamentavimą bei į teismų praktiką.

Pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atsakingą už žalą padariusį asmenį.

CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-1144-560/2021; LAT 2018-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (LAT 2010-04-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (LAT 2020-12-16 nutartis civ.bylojeNr. e3K-3-344-701/2020 bei joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) E. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui Teismas nustatė, jog dešimties kaltinamųjų atžvilgiu yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas: tame skaičiuje, E. Ž. (veika padaryta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), senatis – 2019-09-23).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-05-23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 nutraukė baudžiamąjį procesą A. M. atžvelgiu dėl nusikalstomų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 3 d. 203 str. 2 d., 222 str. 1 d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

E. Ž. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savivaldybėse, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama bendrininkų grupe su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo – pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjime, savo ir A. M. naudai įgyti svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule savo ir A. M. naudai įgijo svetimą turtą – 13 438,37 Lt Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančių lėšų – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų:

E. Ž. žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. M., kad šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ tačiau ji – E. Ž. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, ir pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitinių laikotarpių apdraustuosius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį.

A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad E. Ž. darbo funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko bei darbo užmokesčio negavo, į 2008-07-10 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad E. Ž. (duomenys neskelbtini) priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ant šio pranešimo pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir 2008-08-20 pateikė šį pranešimą VSDF valdybos Vilniaus skyriui, esančiam Laisvės pr. 28, Vilniuje, į 2008-10-14 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. III ketvirčio apdraustuosius įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva E. Ž. 2008 m. III ketvirtį gavo 17 400,00 Lt draudžiamųjų pajamų, ant šio pranešimo pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir 2008-07-15 pateikė šį pranešimą VSDF valdybos Vilniaus skyriui, į 2009-01-15 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva E. Ž. 2008 m. IV ketvirtį gavo 18 400,00 Lt draudžiamųjų pajamų, ant šio pranešimo pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir 2009-01-15 pateikė šį pranešimą VSDF valdybos Vilniaus skyriui, į 2009-04-15 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. IV ketvirčio apdraustuosius įrašė žinomai neteisingus duomenis, neva E. Ž. 2009 m. I ketvirtį gavo 7 569,00 Lt draudžiamųjų pajamų, ant šio pranešimo pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir 2009-04-15 pateikė šį pranešimą VSDF valdybos Vilniaus skyriui.

A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad E. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2009-05-15 VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą ir (duomenys neskelbtini) nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad E. Ž. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių dokumentų pagrindu VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2009-05-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 10 523,52 Lt motinystės pašalpos bei, iš šios sumos išskaičiavus 2 002,02 Lt pajamų mokestį ir įsipareigojo E. Ž. išmokėti 8 521,50 Lt motinystės pašalpos.

VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2009-05-25 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2009-06-01 mokėjimo pavedimu į E. Ž. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 8 521,50 Lt motinystės pašalpos.

A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis E. Ž. vardu išduota debetine kortele, išgrynino minėtą pinigų sumą ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą minėtų pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė E. Ž.

A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad E. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo funkcijų neatliko, darbo užmokesčio negavo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2009-06-29 VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad E. Ž. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti E. Ž. vaiko priežiūros atostogas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šių dokumentų pagrindu VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2009-07-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 51 347,95 Lt motinystės pašalpos bei, iš šios sumos išskaičiavus 9 326,65 Lt pajamų mokestį ir įsipareigojo E. Ž. išmokėti 42 021,30 Lt motinystės pašalpos.

VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2009-07-14 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu laikotarpiu nuo 2009-07-17 iki (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais į E. Ž. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 4 916,87 Lt motinystės pašalpos, po to A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis E. Ž. vardu išduota debetine kortele, išgrynino minėtą pinigų sumą ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą minėtų pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė E. Ž.

A. M. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), 215 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo redakcija), požymiai.

Taip pat jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), naudojamai nusikalstamai veiklai nuslėpti: jis, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos neatlieka, o skirta tik apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, buvo šios įmonės direktoriumi. M. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 203 straipsnio 2 dalyje (2004-02-14 įstatymo redakcija), požymiai.

Taip pat A. M. buvo kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d. (2004-07-13 įstatymo redakcija) bei tuo, kad jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjime, savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą 742 231,79 Lt Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančių lėšų – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų:

A. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus E. Ž. sutiko su šiais pasiūlymais.

Atsakovai nurodė, kad jų atžvilgiu teismo apkaltinamieji nuosprendžiai nebuvo priimti, bylos nutrauktos suėjus apklatinamųjų nuosprendžių senaties terminui, t.y. jų kaltė neįrodyta ir civilinė atsakomybė negalima. Teismas nesutinka su šiais argumentais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-06-27 d. nutarimo dėl „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies. 327 str. 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai” Nr. KT19-N10/2016 byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015 III skyriaus 2 p. išaiškinta, kad EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencija savaime nedraudžia tokio baudžiamojo proceso, kuriame apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma ir byla nutraukiama teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės ir užtikrinus kaltinamojo gynybos teises, pripažinus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad senaties terminas suėjo prieš priimant šį sprendimą. Tokiu teismo sprendimu gali būti tenkinamas ir civilinis ieškinys (žr. 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje C. F. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 21534/05).

Šio nutarimo IV skyriaus 6.1. p. taip pat nurodyta, kad BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, šių terminų skaičiavimo taisyklės (inter alia senaties eigos sustojimo ir nutrūkimo sąlygos), išvardyti nusikaltimai, kuriems nėra senaties. Pabrėžtina, kad pagal BK 95 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Vadinasi, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

O šio nutarimo IV skyriaus 9 p. numatyta, kad tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Šiuo nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 38-1734) tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Iš esmės šiuo nutarimu pripažįstama, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, neprieštarauja Konstitucijai. Taip pat Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies ir 327 straipsnio 1 punkto nuostatos tiek, kiek jos atitinkamai įgalioja suėjus senaties terminui nutraukti procesą pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape arba pradėjus bylą nagrinėti, bet teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat apeliacinės instancijos teisme panaikinant pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukiant bylą, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas. Atsižvelgiant į šį Konstitucinio teismo išaiškinimą bei į tai, kad BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, buvo priimti baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso (2017-11-28 įstatymo Nr. XIII-805 redakcija). Byloje buvo nustatyta, kad atsakovai to nepageidavo.

Taigi nutraukiant baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties yra konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas, kas duoda neginčytiną pagrindą pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, tačiau BPK 307 straipsnis neleidžia vartoti šio termino kituose procesiniuose dokumentuose, išskyrus apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi kaltininkas pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nepripažįstamas kaltu dėl jos padarymo.

Tai suponuoja teismo išvadą, kad atsakovai baudžiamojoje byloje pagrįstai buvo kaltinami jiems pareikštų kaltinimų padarymu, tačiau jų atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai nebuvo priimti dėl apkaltinamųjų nuosprendžių senaties taikymo ir jiems neprašant tęsti proceso. Tokiu būdu atsakovų neteisėti veiksmai šiame civiliniame procese įrodyti.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, jos direktorius atsakovas A. M. fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus E. Ž. sutiko su šiais pasiūlymais ir gavo jai nepriklausančias sumas.

Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių teismo nustatytų aplinkybių (CPK 12 str., 178 str.), ir jų veiksmuose yra visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys dėl veiksmų ir žalos).

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (LAT 2015-05-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

Tokiu būdu, yra pagrindas patenkinti ieškinį visiškai, priteisiant iš atsakovų solidariai 3892,02 Eur žalos atlyginimo ieškovo naudai.

Teismas pažymi, kad CK 1.138 str. 6 p. civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius).

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.6 str. 3 d. nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 str.1 d., kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tam, jog būtų galima taikyti šią normą, būtina nustatyti, kad buvo bendri visų atsakovų veiksmai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (LAT 2010-05-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010-05-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-205/2010).

Žala aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui ( LAT 2015-07-03 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra, tačiau nagrinėjamoje byloje to nėra įrodyta (CPK 178 str.). Kaltinimai atsakovams pareikštas dėl bendros nusikalstomos veiklos, kurios atskirti negalima, todėl ieškinys tenkintinas visiškai padaryta žala ieškovui priteistina iš atsakovų solidariai.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį jų atžvilgiu atmesti, nes pagal CK 1.125 str. 8 d. ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trijų metų ieškininės senaties terminas.

Atsakovų nuomone, remiantis CK 1.127 str. ieškinio senaties pradžia turi būti skaičiuojama nuo motinystės išmokų sustabdymo momento, t. y. 2009-02-27, o ieškovas su ieškiniu į teismą turėjo kreiptis iki 2012-02-27, o kreipėsi 2022-03-03, tą dieną teisėjos rezoliucija ieškinys ir buvo priimtas. Taip pat nurodė, kad nėra svarbių priežasčių senaties terminui atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Be to, praleistas ir 10 metų bendras senaties terminas.

Teismas, svarstydamas atsakovų prašymą, atsižvelgia į tai, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (LAT 2007-10-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškinio senaties pradžia prasidėjo nuo ieškovo 2008-12-17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą“ kreipimosi į FNTT prie LR VRM, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00122-08, kuriame 2009-11-04 ieškovas pareiškė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys (praėjo 10 mėn. 18 d., t. y. 322 d. nuo 2008-12-17 iki 2009-11-04 d.).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) E. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui Teismas nustatė, jog dešimties kaltinamųjų atžvilgiu yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas: tame skaičiuje, E. Ž. (veika padaryta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), senatis – 2019-09-23).

Į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškovas kreipėsi -2022-03-03 d. , t.y. praėjus 17 mėn. 3 d. (nuo 2020-09-30 iki 2022-03-03 d.), viso terminas yra 17 mėn. 21 d., t.y. bendras ieškinio senaties terminas- treji metai nepraleistas.

Teismas pažymi, kad baudžiamoji byla Nr. 1-198-1129/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) neužbaigta iki šiol, procesinis sprendimas dėl ieškovo 2009-11-04 d. pareikšto civ.ieškinio nepriimtas, nors baudžiamasis procesas dėl atsakovų nusikalstomų veikų nutrauktas suėjus apkaltinamųjų nuosprendžių senaties terminui. Nedraudžiama kreiptis su civ.ieškiniu civilinio proceso tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies.

Byloje nėra duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą yra atleistas nuo žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 88 Eur (po 44 Eur iš kiekvieno atsakovo) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 57,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Šios išlaidos priteitinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, nes ieškinys patenkintas visiškai (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovų A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 3892,02 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du Eur 02 ct) žalos atlyginimo ieškovo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, j. a. k. 191683350, naudai.

Priteisti iš atsakovų A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis Eur), t.y. po 44 Eur (keturiasdešimt keturis Eur) iš kiekvieno atsakovo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovų A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis Eur 92 ct), t.y. po 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 96 ct) iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.