- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2-319-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02193-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Arūnas Cibulskas, Brigita Jankauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. G. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų E. B. ir N. B. gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove; 2) priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – atsakovas) nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Eur; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų su atsakovu bendravimo tvarką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Šalių vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime – teikia išlaikymą, perka buitinius reikmenis ir higienos priemones, rūbus, maistą ir kt., taip pat yra visiškai atsakinga už vaikų auklėjimą, dvasinį ir moralinį ugdymą ir rūpinasi jų sveikata.
1.2. Atsakovas nepilnamečiams vaikams pirkdavo maisto, tačiau to nepakanka išlaikyti vaikus. Nepilnamečių vaikų rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien mamos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti svarbiausi vaikų poreikiai.
1.3. Atsižvelgiat į tai, kad atsakovo psichinė sveikata šiuo metu nėra stabili, siekiant, kad vaikai turėtų saugią aplinką būnant su atsakovu, būtina nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais tik esant kartu kitiems suaugusiems asmenims (pvz. atsakovo tėvai).
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat sutinka, kad vaikams turi mokėti išlaikymą, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu bei prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Nurodo, kad:
2.1. Nekilnojamojo ar kito vertingo turto neturi. Pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur. Turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam mokamas 150 Eur išlaikymas.
2.2. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 3 333 Eur. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl mano, kad ji turėtų prisiimti didesnę vaikų išlaikymo dalį.
2.3. Gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, nuo liepos mėnesio alkoholio nevartoja. Stengiasi tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaikus, su jais nesielgia netinkamai ir nedaro jiems jokios žalingos įtakos, todėl nėra jokio pagrindo riboti bendravimą su jais.
2.4. Bendravimas su vaikais turėtų būti užtikrintas kiek įmanoma maksimaliai, todėl siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad atsakovas bet kada, iš anksto su ieškove suderinęs bendravimo vietą ir laiką, galėtų su vaikais susitikti ir bendrauti.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio tenkinimui neprieštarauja.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad ne pirmas kartais kai atsakovas būdamas neblaivus prižiūri vaikus. Su tėčiu vaikai matosi kartą per savaitę, dukra dažniau. Dažniausia kartu su jais būna ir seneliai. Atsakovas iki šiol vartoja alkoholį, skambina būdamas išgėręs. Kai vaikai grįžta papasakoja, kad tėtis geria alų. Išlaikymo reguliaraus nemoka, rugsėjo mėnesį sumokėjo po 150 Eur kiekvienam vaikui tik vieną kartą. Buvo vaikai pas senelius, paskambino pasakė, kad atsakovas girtas. Gali bendrauti būdamas blaivus neribojant laiko. Ieškovės gaunamos pajamos nuo 2 000 – 3 000 Eur (atskaičius mokesčius).
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Papildomai parodė, kad šiuo metu ieškosi darbo. Negali dirbti sunkaus fizinio darbo dėl nugaros išvaržos. Jau seniai reikia daryti operaciją, tačiau po jos visai negalės nieko sunkaus dirbti. Turi telekomunikacijų inžinieriaus išsilavinimą, bet neturi įgūdžių, niekada pagal profesiją nedirbo. Visada dirbo pramonėje, pablogėjus sveikatai pradėjo dirbti taksi vairuotoju, tada gaunamos pajamos buvo 1 000 Eur. Tik prieš mėnesį pasibaigė bankroto byla. Su vaikais matosi, sūnų gal kartą per savaitę, dukrą 2-3 kartus, kadangi pasiima iš muzikos mokyklos. Kai būna vaikai pas jį, juos pamaitina. Be to, davė ieškovei ir grynųjų pinigų, sūnus kartu su atsakovu gyveno, tad išlaikė. Dukrai taip pat pirko kompiuterį, davė 500 Eur akiniams. Kai susiras darbą galės mokėti ir didesnį išlaikymą, tačiau šiuo metu gali tik po 150 Eur kiekvienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Į teismo posėdį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), neatvyko prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad palaiko poziciją pateiktą išvadoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
7. Byloje nagrinėjami klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. Gimimo liudijimo (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, nepilnamečio vaiko N. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas V. B., motina – V. G..
8.2. Gimimo įrašo (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, nepilnamečio vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas V. B., motina – V. G..
8.3. 2024 m. liepos 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos duomenimis, atsakovui paskirtas kompleksinis ambulatorinis gydymo kursas metams nuo priklausomybės alkoholiui.
8.4. UAB „Ignitis“ kvito duomenimis ieškovė už elektrą moka 130-185 Eur.
8.5. Ieškovė su kredito unija „Saulėgrąža“ sudariusi kredito sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 51 620 Eur kreditas iki 2037 m. gegužės 25 d., mėnesio įmoka 386,44 Eur.
8.6. Šalių dukra N. B. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. lankė vasaros atostogų užsiėmimus laisvalaikio studijoje „Po skambučio“.
8.7. Ieškovė už papildomus anglų kalbos kursus N. B. sumokėjo 45 Eur. Vaikai lanko baseiną.
8.8. UAB „Barbora“ 2024 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitos faktūros duomenimis, ieškovė už maisto ir kt. prekes bei jo pristatymą sumokėjo 74,23 Eur.
8.9. Ieškovės pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. duomenimis, pajamų iš gyventojų suma – 40 000 Eur.
8.10. Nekilnojamojo registro išrašo duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini).
8.11. Gimimo liudijimo (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką M. B., gimusį (duomenys neskelbtini).
8.12. VĮ „Regitra duomenimis“ atsakovo vadu registruota viena transporto priemonė „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
9. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).
11. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog vaikai gyventų pas ieškovę, nekilo. Teismas nustatė, kad vaikai gyvena su ieškove. Išvadą byloje teikianti Tarnyba nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos poziciją bei tai, kad atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu nepateikė, teismas sprendžia, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.
Dėl išlaikymo priteisimo
14. Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Eur. Atsakovas sutinka su prievole mokėti išlaikymą, tačiau prašo priteisti 300 Eur dydžio sumą (kiekvienam vaikui po 150 Eur). Prašymą motyvuoja tuo, kad jokio nekilnojamojo ar vertingo turto neturi. Gyvena pas tėvus. Šiuo metu ieškosi geriau apmokamo darbo, tačiau dėl sveikatos sutrikimų (išvaržos) negali dirbti sunkaus fizinio darbo, todėl sunku susirasti. Be to, turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam teikia 150 Eur išlaikymą.
15. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
17. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2024 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekė 924 Eur, t. y. apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius (nuo 2025 m. sausio 1 d. 1 038 Eur (777,39 Eur atskaičius mokesčius)).
20. Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečių vaikų poreikių lentelę iš kurios matyti, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalinga ne mažiau kaip 800 Eur dydžio suma. Nepilnamečiai vaikai lanko būrelius, vaikams reikalingos higienos priemonės, vitaminai ir etc. Duomenų, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių, byloje nėra. Pažymėtina, jog šalių dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, o sūnus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas tėvus. Jo vardu registruota viena transporto priemonė. Šiuo metu niekur nedirba, be to, 2024 m. gruodžio 13 d. baigta bankroto byla. Be šalių vaikų, turi dar vieną nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Tuo tarpu ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos 2 000 – 3 000 Eur, turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais. Kaip matyti, ieškovės finansinė padėtis kur kas geresnė nei atsakovo.
22. Teismas sutinka su ieškovės atstovės nuomone, kad tai, jog ieškovės finansinė padėtis geresnė, neeliminuoja atsakovo prievolės teikti išlaikymą vaikams. Tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
23. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti vaikams 800 Eur dydžio išlaikymo, toks išlaikymo dydis apsunkintų atsakovo finansinę padėtį ir realiai jam būtų neįgyvendinamas. Kita vertus, atsakovo siūlomas išlaikymas vaikams po 150 Eur negalėtų patenkinti net minimalių būtiniausių vaikų poreikių bei yra priešingas vaikų interesams.
24. Nors atsakovas nurodo, kad didesnės sumos teikti negali, teismas kategoriškai sutikti negali. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbingumo lygis jam nėra sumažintas, ilgą laiką dirbo taksi vairuotoju, uždirbdavo apie 1 000 Eur. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog bankroto byla jo atžvilgiu jau baigta, su kreditoriais atsakovas yra atsiskaitęs, tad atsakovas gali disponuoti didesne pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, bei tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis profesinį išsilavinimą, darytina išvada, jog atsakovas gali ir turi dėti didesnes pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų patenkinti ne tik savo, bet ir savo nepilnamečių vaikų bent minimalius poreikius.
25. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių šiuo metu neturėtų galimybės kiekvienam vaikui teikti po 400 Eur dydžio išlaikymą. Teismo vertinimu, protinga laikino išlaikymo suma, atitinkanti bent jau minimalius (bazinius), kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc., vaikų poreikius bei atsakovo turimas galimybes išlaikymo teikimui yra kiekvienam vaikui po 360 Eur per mėnesį. Prašomas išlaikymo dydis iš esmės atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra apskaičiuotas atsižvelgiant į šiuo metu esantį minimalų vidutinį atlyginimą, t. y. priteistina suma šiek tiek mažesnė nei minimalus 388,65 Eur išlaikymo dydis.
26. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 360 Eur periodinių išmokų (kiekvienam vaikui), skaičiuojamų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2024 m. rugpjūčio 8 d., per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
27. Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
28. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
29. Ieškovė atsižvelgiat į tai, kad atsakovo psichinė sveikata šiuo metu nėra stabili ir atsakovas vartoja alkoholį, siekiant, kad vaikai turėtų saugią aplinką būnant su atsakovu, prašo nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais tik esant kartu kitiems suaugusiems asmenims (pvz. atsakovo tėvai). Atsakovas prašo nustatyti, kad su vaikais gali bendrauti neribojant laiko, kai yra blaivas.
30. Ieškovė prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką nesiekė apriboti atsakovo teisės bendrauti su vaikais, tačiau nori užtikrinti, kad atsakovas būdamas su nepilnamečiais nedarys jiems žalos – nevartos alkoholio ir juos prižiūrės.
31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas elgėsi neatsakingai vaiko atžvilgiu – 2024 m. liepos 4 d. prižiūrėdamas sūnų vartojo alkoholį. Kita vertus, atsakovas stengiasi spręsti savo problemas dėl priklausomybės alkoholiui, dalyvauja kursuose, bendrauja su specialistais. Taip pat svarbu tai, jog vaikas dėl įvykio nurodė, kad tėtis nesitrankė ir daiktų nemetė, jo nebijo. Vaikai su tėčiu sutaria gerai.
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, riboti maksimaliai atsakovo bendravimą su vaikais nėra pagrindo. Nors atsakovas pasielgė neatsakingai, tačiau vaikui fizinio skausmo ar pavojaus sveikatai ir gyvybei nesukėlė, o supratus pasekmes ėmėsi veiksmų. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas šiuo metu būdamas su vaikais toliau vartoja alkoholį. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog šalių vaikai yra pakankamo amžiaus, jog suprastų kai tėtis yra neblaivus ir apie tai galėtų pranešti mamai, po ko mama imtis atitinkamų priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma bendravimo tvarka, t. y. atsakovas iš anksto su ieškove suderinęs bendravimo vietą ir laiką su vaikais gali matytis tik būdamas blaivas, leis pasiekti tiek ieškovės tikslus, tiek užtikrins atsakovo kaip tėvo teises matytis su savo nepilnamečiais vaikais lygiomis teisėmis su ieškove bei apsaugos vaikų interesus nevaržomai bendrauti su abiem tėvais. Tad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
34. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
35. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, teiktiną kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2024 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
36. Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Civilinis kodeksas (CK) (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).
37. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.
38. Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo. Taip yra vien jau dėl to, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
39. Teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiams vaikams nuolatinio išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso 620 Eur (400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 220 Eur žyminio mokesčio).
41. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (8.28Mr.)ATP-C-2024-07477 atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc.
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Tad, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 580 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis dėl išlaikymo, antrinės teisinės pagalbos), valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.
44. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,93 Eur, ši suma iš atsakovo nepriteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)., ir N. B., gimusiai (duomenys neskelbtini)., nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2024 m. rugpjūčio 8 d., iki jų pilnametystės, kiekvienam vaikui po 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina V. G..
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. B. ir N. B. gyvenamąją vietą kartu su motina V. G..
Nustatyti atsakovo V. B. (V. B.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. B. ir N. B. tvarką:
1) atsakovas V. B. (V. B.) su ieškove V. G. iš anksto suderinęs bendravimo vietą ir laiką su vaikais gali matytis tik būdamas blaivas.
Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.) 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. G. naudai.
Sprendimo dalį dėl nepilnamečiams E. B. ir N. B. priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.
Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.
Bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai iš atsakovo nepriteisti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.