- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- eA-537-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00418-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-39521 „Dėl Socialinio draudimo pensijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2021 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-616 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (10.1) DV_S-39521“ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo A. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikto prašymo; 4) įpareigoti VSDFV priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo A. K. 2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. skundų; 5) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo papildant stažą laikotarpiais, kuriais atliko gamybinę praktiką Kauno J. Janonio popieriaus fabrike laikotarpiu nuo 1977 m. birželio 13 d. iki 1977 m. rugpjūčio 9 d. bei Latvijos Respublikos įmonėje „Rigachimmaš“ laikotarpiu nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 28 d. VSDFV Kauno skyrius Sprendimu atsisakė įskaityti į stažą pareiškėjo gamybinės praktikos laikotarpį Kauno J. Janonio popieriaus fabrike, o dėl pareiškėjo gamybinės praktikos laikotarpio Latvijos Respublikos įmonėje „Rigachimmaš“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyrių, kuris 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu išsiuntė paklausimą Latvijos kompetentingai įstaigai dėl pareiškėjo stažo patvirtinimo Latvijos Respublikoje.
3. Pareiškėjas teigė, kad nesutikdamas su Sprendimu, 2020 m. spalio 9 d. pateikė skundą VSDFV, kuri jo skundo netenkino.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra be motyvų ir argumentų, kadangi iš jo turinio visiškai neaišku, kodėl buvo atsisakyta įskaityti į stažą gamybinės praktikos laikotarpį Kauno J. Janonio popieriaus fabrike. Paaiškino, kad gamybinės praktikos metu (Kauno J. Janonio popieriaus fabrike) gyveno namuose pas tėvus, o praktikos Latvijos Respublikos įmonėje „Rigachimmaš“ metu gyveno įmonės bendrabutyje ir gaudavo darbo užmokestį.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad mokydamasis įgijo ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją (specialybę), specialybės įgijimui atliko gamybinę praktiką. Besimokydamas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute (dabar Kauno Technologijos universitetas) ir tuo pačiu atliekant gamybinę praktiką, gaudavo atlygį už darbą ir stipendiją, kurie buvo vieninteliai pragyvenimo šaltiniai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17 punktą, šių nuostatų 1 priedo 26 punktą, į stažą turi būti įskaitytas aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas.
6. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovas atmestinai rūpinosi ir dokumentų, galinčių patvirtinti pensijai apskaičiuoti reikalingą stažą, rinkimu. Sprendime nurodė, jog nėra dokumentų, patvirtinančių gamybinės praktikos metu Kauno J. Janonio fabrike jo dirbto darbo apmokėjimą. Pareiškėjas buvo priverstas pats vargti ir ieškoti dokumentų Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve, ir tokie dokumentai buvo surasti. Pareiškėjas teigė, kad VSDFV Kauno skyrius pažeidė ir 20 darbo dienų administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminą, nes neturėdamas reikalingos informacijos ir jos gavimui nepratęsęs termino, priėmė Sprendimą. Taip pat VSDFV sprendimą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, nes jį pasirašęs asmuo neturėjo įgaliojimo jį pasirašyti.
7. Prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjas nurodė, kad nesutikdamas su Sprendimu, 2020 m. spalio 9 d. pateikė skundą VSDFV, o negavęs atsakymo, jis keletą kartų skambino į VSDFV. Iš pradžių jam buvo pasakyta, kad išsiaiškins ir praneš, tačiau jokios informacijos nepateikė, 2020 m. gruodžio 3 d. telefonu buvo informuotas, kad jo skundas gautas ir nagrinėjamas, tačiau ir po to VSDFV nenagrinėjo jo skundo ir sprendimą priėmė tik tada, kai jis kreipėsi į Seimo kontrolierių. Taigi VSDFV įvairiais būdais nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. sausio 27 d. jį klaidino, vilkino jo skundo išnagrinėjimo klausimą, kad pareiškėjas praleistų visus terminus apskųsti VSDFV veiksmus bei priimtą sprendimą. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą, kurį patvirtina 2020 m. lapkričio 3 d. medicinos dokumentų išrašas, jam pakilo spaudimas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsiliepime nurodė, Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys yra aiškus ir suprantamas. Į pareiškėjo prašymus atsakyta teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą dėl gamybinės praktikos atlikimo laikotarpio įskaitymo į stažą ir pridėjo 2020 m. birželio 5 d. Kauno technologijos universiteto pažymos kopiją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 3 d. buvo Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Mechanikos fakulteto dieninių studijų studentu, remiantis studijų knygelės Nr. M-3984 įrašais, nuo 1977 m. birželio 13 d. iki 1977 m. rugpjūčio 9 d. atliko gamybinę praktiką Kauno J. Janonio popieriaus fabrike, ir nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 28 d. atliko gamybinę praktiką įmonėje „Rigachimmaš“.
10. Atsakovas nurodė, kad atlikus paiešką nustatyta, jog daugiau duomenų apie priėmimą į darbą/atleidimą iš darbo gamybinės praktikos metu, išmokėtą atlyginimą pareiškėjo asmens byloje nėra. Buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyrių su prašymu pateikti duomenis apie pareiškėjo gautas pajamas atliekant gamybinę praktiką Kauno J. Janonio popieriaus fabrike. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriaus gauta 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažyma Nr. 24-2-1479, kurioje nurodyta, kad A. K. asmens sąskaitos kortelė neperduota. Prie pažymos pridėta Kauno J. Janonio popieriaus fabriko vadovo 1977 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 95K kopija, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas buvo priimtas atlikti praktiką laikotarpiu nuo 1977 m. birželio 8 d. iki 1977 m. rugpjūčio 1 d. Kauno J. Janonio popieriaus fabrike. Gautuose dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas, taip pat nėra duomenų apie minėtu laikotarpiu apskaičiuotą (išmokėtą) atlyginimą, todėl nebuvo teisinio pagrindo įskaityti į stažą pareiškėjo gamybinės praktikos laikotarpio Kauno J. Janonio popieriaus fabrike. Be to, Sprendimu VSDFV Kauno skyrius informavo, kad dėl tarpininkavimo patvirtinant pareiškėjo gamybinės praktikos laikotarpį Latvijos Respublikos įmonėje „Rigachimmaš“ buvo kreiptasi į VSDFV Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyrių. VSDFV Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyrius išsiuntė paklausimą Latvijos Respublikos kompetentingai įstaigai dėl pareiškėjo stažo patvirtinimo Latvijos Respublikoje. 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakymas dar nebuvo gautas. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl gamybinės praktikos laikotarpio įmonėje „Rigachimmaš“ įskaitymo į stažą sprendimą priims Latvijos Respublika. Latvijos Respublikos Valstybinė socialinio draudimo agentūra 2020 m. spalio 30 d. informavo, kad Kauno technologijos universiteto 2020 m. birželio 5 d. pažyma nėra draudimo laikotarpį Latvijos Respublikoje patvirtinantis dokumentas. VSDFV pasiūlė pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į įmonę, kurioje atliko praktiką, arba į Latvijos Respublikos nacionalinį archyvą su prašymu pateikti darbo faktą įrodančius dokumentus.
11. Atsakovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai – įsakymai dėl priėmimo į darbą Kauno J. Janonio popieriaus fabrike ir atleidimą iš jo – galėtų būti iš naujo vertinami kaip galbūt patvirtinantys jo socialinio draudimo stažą. Tačiau šie dokumentai buvo pateikti tik teismui jau po bylos iškėlimo teisme, o priimant Sprendimą, VSDFV Kauno skyrius šių dokumentų neturėjo.
12. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
13. Nurodė, kad asmenims, įgijusiems stažo ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Europos Sąjungos (toliau - ir ES) valstybėse narėse, kiekviena ES valstybė narė skiria pensiją už jos teritorijoje įgytą stažą, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančiu reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentai) bei savo nacionaliniais teisės aktais. Lietuvoje kompetentinga įstaiga, atsakinga už ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų įgyvendinimą socialinio draudimo pensijų srityje, yra VSDFV Vilniaus skyrius (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2010 m. liepos 28 įsakymas Nr. A1-376/V-676).
14. Teigė, kad atsižvelgus į tai, jog nėra dokumentų (duomenų), patvirtinančių, kad nuo 1977 m. birželio 13 d. iki 1977 m. rugpjūčio 9 d., pareiškėjas atlikdamas gamybinę praktiką, dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama, ir Latvijos Respublikos valstybinė socialinio draudimo agentūra nėra patvirtinusi pareiškėjo darbo fakto nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 28 d., bei į taikomą teisinį reglamentavimą, VSDFV sprendime pagrįstai konstatuota, kad VSDFV Kauno skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. teisėtai ir pagrįstai atsisakė įskaityti į pareiškėjo stažą laikotarpį nuo 1977 m. birželio 13 d. iki 1977 m. rugpjūčio 9 d., o dėl pensijos, atsižvelgiant į laikotarpį nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 28 d., kuriuo gamybinę praktiką pareiškėjas atliko Latvijos Respublikoje, galės būti sprendžiama, jei šį laikotarpį patvirtins Latvijos Respublikos Valstybinė socialinio draudimo agentūra, todėl naikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą nėra teisinio pagrindo.
15. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis praktikos laikotarpiu gyveno pas tėvus, gamybinės praktikos metu pagaminti gaminiai būdavo parduodami ir mokamas tam tikras atlyginimas, nepaneigia VSDFV sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, nustatytų remiantis rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai yra pakankami pagrįsti, kad praktikos metu buvo mokamas atlyginimas.
16. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja D. K. teisėtai pasirašė pareiškėjo skundžiamą VSDFV sprendimą, remdamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus nuostatais.
17. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog buvo vilkinamas jo skundo dėl Sprendimo nagrinėjimas. VSDFV apie pareiškėjo neva pateiktą 2020 m. spalio 9 d. skundą tapo žinoma tik 2020 m. gruodžio 30 d., kai VSDFV buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos raštas (2020 m. gruodžio 28 d. Nr.4D-2020/1-1607/3D-3334), kuriuo atsakovas buvo informuotas apie pareiškėjo Seimo kontrolieriui pateiktą pareiškėjo skundą dėl VSDFV pareigūnų veiksmų galbūt vilkinant jo skundo nagrinėjimą. VSDFV gauti skundai registruojami atitinkamame registre ir tvarkomi Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. Įsakymu Nr.V-118 nustatyta tvarka. Priėmus skundą, pareiškėjui įteikiamas, o jeigu skundas gautas paštu, per pasiuntinį ar elektroniniu būdu – per 2 darbo dienas nuo skundo gavimo pareiškėjo nurodytu adresu išsiunčiamas skundo gavimo faktą patvirtinantis dokumentas ar spaudu pažymėta skundo kopija. Dokumentų valdymo taikomosios sistemos registruose nėra duomenų apie 2020 m. spalio 9 d.–2021 m. sausio 4 d. laikotarpiu gautą ir užregistruotą A. K. 2020 m. spalio 9 d. skundą, pareiškėjas nepateikė jokių jo skundo pateikimo įrodymų. Iš garso įrašų nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. lapkričio 26 d. teiravosi dėl jo pateikto skundo ir 2020 m. gruodžio 3 d. buvo informuotas, kad jo skundas gautas bei nagrinėjamas. VSDFV pripažino, kad 2020 m. gruodžio 3 d. telefoninio pokalbio metu pareiškėjui buvo suteikta klaidinanti informacija, todėl nusprendė laikyti, kad skundas pateiktas 2020 m. gruodžio 30 d. (kai gavo persiųstą skundą), tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog VSDFV iš pareiškėjo gavo 2020 m. spalio 9 d. skundą. Be to, skundus dėl teritorinių skyrių sprendimų VSDFV galima apskųsti per 6 mėnesius. Pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. skundas gautas 2020 m. gruodžio 30 d. (nepraleidus termino), jis nustatyta tvarka išnagrinėtas, VSDFV neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
II.
18. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas į pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti jo mokymosi tuometiniame Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute metu gamybinės praktikos atlikimo laikotarpius: Kauno J. Janonio popieriaus fabrike laikotarpiu nuo 1977 m. birželio 13 d. iki 1977 m. rugpjūčio 9 d. bei Latvijos Respublikos įmonėje „Rigachimmaš“ laikotarpiu nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Kauno technologijos universiteto 2020 m. birželio 5 d. pažymą Nr. DV32, kurioje nurodyti aukščiau paminėti gamybinės praktikos atlikimo laikotarpiai. VSDFV Kauno skyrius Sprendimu atsisakė įskaityti į pareiškėjo stažą minėtus gamybinės praktikos laikotarpius, konstatavęs, jog nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 1977 m. birželio 13 d. iki 1977 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas, bei jam praktikos metu buvo mokamas atlyginimas. Dėl laikotarpio nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 28 d. atliktos gamybinės praktikos Latvijos Respublikos įmonėje „Rigachimmaš“, Sprendime pažymėjo, kad buvo kreiptasi į Latvijos Respublikos Valstybinę socialinio draudimo agentūrą. Sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl gamybinės praktikos laikotarpio įmonėje „Rigachimmaš“ įskaitymo į stažą sprendimą priims Latvijos Respublikos kompetentinga institucija.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu, jį apskundė VSDFV, kuri pareiškėjo skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau– ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
22. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas, būdamas studentu, jo nurodytais laikotarpiais atliko praktiką Kauno J. Janonio popieriaus fabrike bei Latvijos Respublikoje buvusioje įmonėje „Rigachimmaš“, tačiau svarbu nustatyti, ar pareiškėjui praktikos atlikimo metu buvo mokama už darbą. Kadangi Kauno technologijos universiteto 2020 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. DV32 nebuvo duomenų apie jam mokėtą darbo užmokestį, VSDFV Kauno skyrius 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. DV_S-34276 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyrių, prašydamas pateikti pažymą apie A. K. pajamas jo gamybinės praktikos Kauno J. Janonio popieriaus fabrike metu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyrius 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 24-2-1479 VSDFV Kauno skyriui atsiuntė Kauno J. Janonio popieriaus fabriko vadovo 1997 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 95K kopiją dėl A. K. praktikos atlikimo, kuriuo A. K. buvo priimtas atlikti praktiką laikotarpiu nuo 1977 m. birželio 8 d. iki 1977 m. rugpjūčio 1 d., informavo, kad A. K. asmens sąskaitos kortelė neperduota. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo gamybinės praktikos metu Kauno J. Janonio popieriaus fabrike jam buvo mokamas darbo užmokestis, VSDFV Kauno skyriui nebuvo pateikta.
23. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog VSDFV Kauno skyrius ėmėsi aktyvių ir tinkamų veiksmų, siekdamas tinkamai išspręsti pareiškėjo prašymą. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovui būtų galėję kilti abejonės Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 24-2-1479 pateiktų duomenų teisingumu. Pats pareiškėjas VSDFV Kauno skyriui papildomų dokumentų iki Sprendimo priėmimo nepateikė. Teismas sprendė, kad VSDFV Kauno skyrius dėl pareiškėjo prašymo dalies į pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti jo mokymosi tuometiniame Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute metu gamybinės praktikos atlikimo laikotarpį Kauno J. Janonio popieriaus fabrike laikotarpiu nuo 1977 m. birželio 13 d. iki 1977 m. rugpjūčio 9 d., priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 6 d. teismui pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriaus 2021 m. spalio 7 d. raštą Nr. 24-2-2325 ir su šiuo raštu pareiškėjo gautus archyvinius dokumentus: A. K., dirbusio J. Janonio popieriaus fabrike, 1977 m. atlyginimo priskaitymo žiniaraščių ir vadovo 1977 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 95K, 1977 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 101/k ir 1977 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 121/k kopijas. Minėti dokumentai VSDFV Kauno skyriui iki Sprendimo priėmimo nebuvo pateikti, todėl Sprendimu nebuvo įvertinti.
25. Teismas atkreipė dėmesį, kad VSDFV Kauno skyriaus atstovė patvirtino, jog pareiškėjas iki šiol atsakovui nėra pateikęs tų dokumentų, kuriuos 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui. Jeigu dokumentai bus pateikti VSDFV Kauno skyriui, šie dokumentai galėtų būti vertinami kaip galbūt patvirtinantys pareiškėjo socialinio draudimo stažą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naujai gauti dokumentai nėra įvertinti kompetentingos institucijos, pareiškėjas, siekdamas, kad į jo socialinio draudimo stažą būtų įskaitytas J. Janonio popieriaus fabrike atliktas gamybinės praktikos laikotarpis, naujai jo gautus paminėtus dokumentus privalo pateikti VSDFV Kauno skyriui, kuris, juos įvertinęs, priims naują administracinį sprendimą.
26. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo dalies papildyti stažą laikotarpiu nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 28 d., kuomet pareiškėjas atliko gamybinę praktiką įmonėje „Rigachimmaš“, VDSFV Kauno skyrius 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr.(10.11E) DV_S-34652 pareiškėjo pateiktą Kauno technologijos universiteto pažymą, prašydamas tarpininkauti patvirtinant pareiškėjo gamybinės praktikos laikotarpį įmonėje „Rigachimmaš“, persiuntė VSDFV Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyriui, kuris 2020 m rugpjūčio 13 d. raštu Nr.VUI_ES2-195 išsiuntė paklausimą Latvijos kompetentingai institucijai dėl pareiškėjo stažo patvirtinimo Latvijos Respublikoje.
27. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su prašymu, be kita ko, ir dėl darbo laikotarpio Latvijos Respublikoje įskaitymo į valstybinio socialinio draudimo stažą, kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kuris nėra atsakingas už ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų įgyvendinimą socialinio draudimo pensijų srityje, todėl VSDFV Kauno skyrius pagrįstai persiuntė Kauno technologijos universiteto 2020 m. birželio 5 d. pažymą VSDFV Vilniaus skyriui, kaip kompetentingai įstaigai, atsakingai už ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų įgyvendinimą socialinio draudimo pensijų srityje, ir apie tai savo Sprendime informavo pareiškėją, Sprendime taip pat nurodė, kad gavus atsakymą, apie priimtą sprendimą pareiškėją informuos raštu. Priimant Sprendimą atsakymas iš Latvijos Respublikos (per VSDFV Vilniaus skyrių) dar nebuvo gautas. Latvijos Respublikos valstybinė socialinio draudimo agentūra SED 2020 m. spalio 30 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė atsakymą, kad jo siųstas dokumentas (Kauno technologijos universiteto 2020 m. birželio 5 d. pažyma) nėra draudimo laikotarpį Latvijoje patvirtinantis dokumentas. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas VSDFV sprendimu, be kita ko, pasiūlant pareiškėjui dėl jo darbo faktą patvirtinančių dokumentų suradimo kreiptis tiesiogiai į Latvijos Respublikos įmonę, kurioje atliko praktiką, arba į Latvijos Respublikos nacionalinį archyvą.
28. Teismas sprendė, kad Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai nepatvirtinus draudimo laikotarpio Latvijoje, nėra pagrindo į pareiškėjo socialinio draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1978 m. rugpjūčio 1 d. iki 1978 m. rugsėjo 28 d., kuomet pareiškėjas atliko gamybinę praktiką įmonėje „Rigachimmaš“.
29. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Analogiškais motyvais teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas VSDFV sprendimas. Netenkinęs prašymo panaikinti Sprendimą ir VSDFV sprendimą, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus.
30. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą, kad VSDFV sprendimą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, nes ginčijamą VSDFV sprendimą pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo. Teismas, remdamasis VSDFV Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus nuostatų, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-493, 6.1 punktu, 7.7, 7.8 punktų nuostatomis, sprendė, kad VSDFV sprendimą pasirašiusi D. K. turėjo įgaliojimus jį pasirašyti.
31. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad VSDFV Kauno skyrius, neturėdamas reikalingos informacijos ir jos gavimui nepratęsus termino, Sprendimą priėmė pažeidęs 20 darbo dienų administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminą, teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymą, VSDFV Kauno skyrius 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. (10.1) DV_S-39521 „Dėl Socialinio draudimo pensijos“, pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo terminas neviršija 20 darbo dienų (pradedamas skaičiuoti nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir baigiasi 2020 m. rugpjūčio 31 d.).
32. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš VSDFV veiksmų, į jo telefoninius skambučius iš pradžių nepateikus jokios informacijos apie jo skundo gavimą, dar vėliau pateikiant jam klaidinančią informaciją apie tai, jog jo skundas nebuvo gautas, ir tik po trečio skambučio patvirtinus, kad skundas gautas; tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, jį apgaudinėjant bei klaidinant ir visais įmanomais būdais VSDFV siekiant nenagrinėti jo 2020 m. spalio 9 d. pateikto skundo dėl Sprendimo. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV nepagrįstai vilkino jo skundo nagrinėjimą, jį diskriminuodama ir jo interesus laikydama mažiau svarbiais, taip akivaizdžiai žalodama jo sveikatą. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių VSDFV veiksmų jis negalėjo normaliai dirbti, užmigti, sparčiai pablogėjo jo sveikata, turėjo vartoti medikamentus.
33. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, skundai VSDFV dėl jos teritorinių skyrių sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. VSDFV Kauno skyriaus Sprendimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 31 d., taigi, pareiškėjas skundą dėl jo paduoti turėjo teisę iki 2021 m. vasario 28 d. Pareiškėjas teigia, kad skundą dėl Sprendimo VSDFV pateikė 2020 m. spalio 9 d., tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ne tik skundo išsiuntimo datą, bet ir patį skundo išsiuntimo VSDFV faktą. Tokių duomenų, teikdamas 2020 m. gruodžio 18 d. skundą, pareiškėjas nepateikė ir Seimo kontrolierių įstaigai, tai konstatuota ir Seimo kontrolieriaus 2020 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. 4D-2020/1-1607/3D-3334. Pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. skundo pateikimo fakto taip pat nepatvirtina ir pateikti VSDFV Dokumentų valdymo taikomosios sistemos duomenys, kadangi toks skundas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. VSDFV nebuvo registruotas.
34. Teismas nurodė, kad skundą Seimo kontrolierių įstaigai 2020 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu pateikė pareiškėjo įgaliotas asmuo, kartu pateikdamas ir 2020 m. spalio 9 d. skundą VSDFV direktorei. Seimo kontrolierius, nustatęs, kad su skundu nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į VSDFV direktorę dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, atsisakė nagrinėti pareiškėjo Seimo kontrolieriui pateiktą skundą, o jo pridėtą 2020 m. spalio 9 d. skundą, adresuotą VSDFV, persiuntė nagrinėti VSDFV, kuri šį skundą savo dokumentų sistemoje registravo 2020 m. gruodžio 30 d. Teismas laikė nepaneigta atsakovo VSDFV nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. skundas dėl Sprendimo VSDFV pirmą kartą buvo gautas 2020 m. gruodžio 30 d., skundą persiuntus iš Seimo kontrolierių įstaigos. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, suinteresuoto asmens skundą VSDFV turi išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo. Gavusi pareiškėjo skundą, VSDFV jį išnagrinėjo tinkamai, nepažeisdama teisės aktais nustatytų terminų, ir 2021 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (18.2E) I-616.
35. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti garso įrašai patvirtina, jog 2020 m. gruodžio 3 d. telefoninio pokalbio metu pareiškėjui VSDFV informacinis centras pateikė informaciją, kad pareiškėjo skundas VSDFV gautas, šią aplinkybę pripažįsta ir VSDFV, nurodydama, jog tokia pateikta informacija buvo klaidinga. Įvertinęs nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. skundo gavimo VSDFV, neteisingos informacijos 2020 m. gruodžio 3 d. pateikimą pareiškėjui telefonu, teismas jas vertino kaip žmogišką klaidą, nesudarančią pagrindo atsakovo VSDFV veiksmus pripažinti neteisėtais. Tokia išvadą teismas grindė ir tuo, kad minėta klaida nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginant savo teises, taip pat ir ginti savo teises teisme. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad VSDFV sąmoningai siekė klaidinti pareiškėją ar vengė nagrinėti jo skundą.
36. Nenustatęs VSDFV neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir argumentų, teismas nesigilino į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jų nevertino bei dėl jų nepasisakė, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriame išdėstyti motyvai ir argumentai yra neaiškūs, netikslūs ir dviprasmiški bei prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.
39. Atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus, iš dalies neteisėtai paneigė pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principą, neteisėtai suteikiant prioritetą atsakovų neteisėtais veiksmais priimtiems jų ginčijamiems sprendimams prieš privatų pareiškėjo interesą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui senatvės pensija turi būti apskaičiuota ir paskirta pagal jo įgytą darbo stažą, kuris pagrįstas byloje rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
40. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi atsakovų VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV priimtuose ginčijamuose sprendimuose išdėstytais argumentais, juos atkartodamas, tačiau savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas teismo sprendimas arba byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
41. Pareiškėjas nurodo, kad vertindamas ginčijamų atsakovo sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, teismas neatliko to tinkamai ir išsamiai, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nurodydamas, jog sistemiškai įvertinęs išdėstytą aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad minėti administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, išsamiai motyvuoti, juose pateiktas detalus nustatytų faktinių aplinkybių aprašymas ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas jų vertinimas, aktai priimti VSDFV kompetencijos ribose, iš jų turinio pareiškėjas, vadovaujantis bendruoju protingumo principu, galėjo ir turėjo suprasti sprendimų esmę bei motyvus.
42. Pareiškėjas vertina, kad į bylą pateiktų atsakovo VSDFV Kauno skyriaus Sprendimas ir VSDFV 2021 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-616 bei sprendimuose nurodytų priedų turinys tokios išvados nepatvirtina, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo teismui pateiktų archyvinių dokumentų.
43. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato galimybės administracinį ginčą nagrinėjantiems tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms, tiek teismams sukurti vertinamo administracinio akto motyvus ar juos papildyti, o tokie šių subjektų motyvai negali būti laikomi sudedamąja administracinių aktų dalimi vertinant šių atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams. VSDFV nagrinėjamo ginčo ribose veikia būtent kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje per se (savaime) nereiškia, kad jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, į šią dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja dalimi. Nagrinėjamu atveju atsakovas VSDFV Kauno skyrius privalėjo faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už priimta ginčijamą sprendimą, bet ir pareiškėjui.
Šalies argumentai
44. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju, senatvės pensija jam turi būti apskaičiuota ir paskirta pagal jo įgytą darbo stažą, kuris pagrįstas byloje rašytiniais įrodymais. Teisės aktai nustato, kokiais dokumentais gali būti įrodomi Įstatyme nurodyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Šiuo atveju VSDFV Kauno skyrius gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Viešojo administravimo subjekto reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, laikomas biurokratizmu. Dokumentams ir informacijai pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas. Pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą.
45. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo. Nors pareiškėjas paaiškino teisme, kad kokių VSDFV veiksmų negalėjo normaliai dirbti, užmigti, smarkiai pablogėjo jo sveikata, turi vartoti medikamentus iki šiol, pateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismas jų nepagrįstai nelaikė reikšmingais ir nevertino. Asmens klaidinimas atsakovo veiksmais sukėlė pareiškėjui itin didelius neigiamus išgyvenimus, jis iki šiol patiria pažeminimą, kad sąžiningai uždirbęs užtarnautą pensiją iki šiol negali jos visos gauti ir yra priverstas bylinėtis su atsakovais jau ne pirmame teisminiame procese.
Žemesnės instancijos teismas
46. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas teigia, kad jis skundą dėl Sprendimo VSDFV pateikė 2020 m spalio 9 d., tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ne tik skundo išsiuntimo datą, bet ir patį skundo išsiuntimo VSDFV faktą, yra tik teismo subjektyvi nuomonė, akivaizdžiai prieštaraujanti byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, prieštaraujanti logikos dėsniams, kadangi į bylą išreikalauti garso įrašai patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 3 d. telefoninio pokalbio metu pareiškėjui VSDFV informacinis centras pateikė informaciją, jog jo skundas VSDFV gautas. Šią aplinkybę pripažįsta ir VSDFV, tai sudaro pagrindą VSDFV veiksmus pripažinti neteisėtais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad VSDFV sąmoningai siekė klaidinti pareiškėją ar vengė nagrinėti jo skundą arba jei to ir nesiekė, tai suklaidinimo faktas vis tiek buvo, t. y. buvo neteisėti veiksmai. Akivaizdu, kad dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jis patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, pablogėjo jo miego kokybė ir sutriko normali sveikatos būklė. Egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakomybę atsakovui ir priteisti pareiškėjui prašomą neturtinę žalą.
Šalies argumentai
47. Pareiškėjo teigimu, VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV tarnautojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl nekyla abejonių dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, nes akivaizdu, jog dėl nurodytų atsakovo atstovų veiksmų, pareiškėjas iki šiol patiria pažeminimą, neteisybės jausmą, nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, emocinį šoką, gilius ir ilgalaikius emocinius pergyvenimus, nemigą, sveikatos pablogėjimą, depresiją, orumo pažeminimą ir socialinės padėties pablogėjimą bei nepatogumus atsakovams vengus nagrinėti jo skundą.
48. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamu sprendimu yra pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintos jo teisės – į teisingą teismą, teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinės gynybos priemonę, nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Šalies argumentai
49. Pareiškėjas akcentuoja, kad nurodytas aplinkybes vertintina kaip teismo šališkumą valstybinės institucijos naudai, juo labiau pareiškėjas su tokiu teismo įpareigojimu ir sudaryta galimybe bei teismo pasiūlymu, nepaisant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų procesinių terminų, atsakovui teikti papildomus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, taip aiškiai rodant šališkumą atsakovų naudai, pažeidžiant pareiškėjo teises ir interesus. Toks teismo procesinis elgesys vertintinas kaip nenoras konstruktyviai išspręsti kilusį ginčą, o tik kaip formalus teisingumo vykdymas.
Atsiliepimas
50. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
51. Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, jokie konkretūs skundžiamo administracinio akto trūkumai, pareiškėjui sutrukdę suprasti šio akto turinį, faktinį ir teisinį pagrindą, nėra nurodyti.
Žemesnės instancijos teismas
52. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus Sprendime aiškiai ir išsamiai išdėstytos bei įvertintos faktinės aplinkybės, nurodytas teisinis reglamentavimas, motyvai, kuriais grindžiamas priimtas sprendimas, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
53. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir argumentų, teismas nesigilino, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Priešingai, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visus pareiškėjo pateiktus ir teismo prie bylos prijungtus dokumentus. Nevertinta tik dalis dokumentų, susijusių su pareiškėjo gamybinės praktikos atlikimu ir (ar) darbu Jonavos azotinių trąšų gamykloje, Kaišiadorių sodininkystės tarybiniame ūkyje bei Palemono keramikos gamykloje, kurie nebuvo prijungti prie bylos.
54. Atsakovas taip pat nurodo, kad išnagrinėjus šią bylą ir atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, A. K. 2022 m. kovo 15 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė J. Janonio popieriaus fabriko 1977 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 101-k, J. Janonio popieriaus fabriko 1977 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 121-k ir Atlygio priskaitymo žiniaraščio kopijas. VSDFV Kauno skyrius, įvertinęs šiuos naujai gautus dokumentus, įskaitė į pareiškėjo socialinio draudimo stažą jo darbo laikotarpį J. Janonio popieriaus fabrike nuo 1977 m. birželio 28 d. iki 1977 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-592 nusprendė nuo 2022 m. balandžio 1 d. apskaičiuoti naujo dydžio socialinio draudimo senatvės pensiją.
55. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokių jo skundo argumentų, motyvų skundžiamu sprendimu nevertino pirmosios instancijos teismas, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Šiuo atveju teismas įvertino visus juridinę reikšmę turinčius visų proceso šalių argumentus bei pateiktus įrodymus, tinkamai motyvavo sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl to, jog jis, pareiškėjo teigimu, yra be motyvų ir argumentų.
56. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip teisingai nustatė teismas, pareiškėjas neįrodė, kad VSDFV jis 2020 m. spalio 9 d. skundą išsiuntė, o 2020 m. gruodžio 3 d. telefoninio pokalbio metu suteikta neteisinga informacija apie skundo gavimą vertintina kaip žmogiška klaida, nesutrukdžiusi pareiškėjui pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginant savo teises, taip pat ginti savo teises teisme ir nesudarančia pagrindo VSDFV veiksmus pripažinti neteisėtais. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė ir kitų VSDFV civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ryšio. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, pateiktas skundas VSDFV turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Pareiškėjas, netgi būdamas įsitikinęs, kad VSDFV 2020 m. spalio 9 d. gavo jo skundą, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog skundas privalo būti išnagrinėtas greičiau nei per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 9 d. Atsakovas taip pat teigia, kad pateiktas viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos 2020 m. lapkričio 3 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas tik patvirtina, kad A. K. šiame išraše/siuntime nurodytomis ligomis sirgo iki įstatyme numatyto jo skundo nagrinėjimo termino pabaigos, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl VSDFV veiksmų.
Atsiliepimas
57. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
58. Atsakovas nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisingai nustatė, jog nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, 1977 m. birželio 8 d.–1977 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu J. Janonio popieriaus fabrike atlikdamas gamybinę praktiką, dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama. Teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo 2021 m. gruodžio 6 d. teismui pateiktų Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotų archyvinių dokumentų, kurie galbūt patvirtina atlyginimo mokėjimo pareiškėjui praktikos metu faktą. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingai sprendė, kad administracinis teismas negali priimti sprendimo, priskirtino viešojo administravimo institucijos kompetencijai, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą.
59. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjas, siekdamas, kad į jo stažą būtų įskaitytas praktikos J. Janonio popieriaus fabrike laikotarpis, naujai gautus archyvinius dokumentus privalo pateikti VSDFV Kauno skyriui, kuris turi priimti naują administracinį sprendimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad VSDFV Kauno skyrius Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė įskaityti į pareiškėjo stažą 1977 m. birželio 8 d.–1977 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpį. Taigi atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad teismas nevertino pareiškėjo 2021 m. gruodžio 6 d. teismui pateiktų dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
60. Atmestinas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakomybę atsakovui ir priteisti pareiškėjui prašomą neturtinę žalą. VSDFV vertinimu, teismas teisingai konstatavo, kad VSDFV veiksmai, t. y. neteisingos informacijos apie VSDFV gautą pareiškėjo skundą pateikimas 2020 m. gruodžio 3 d. telefoninio pokalbio metu, vertintini kaip žmogiška klaida ir todėl nėra pagrindo VSDFV veiksmus pripažinti neteisėtais. Teismas pažymėjo, kad minėta VSDFV klaida nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginant savo teises, taip pat ir ginti savo teises teisme. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad VSDFV sąmoningai siekė klaidinti pareiškėją ar vengė nagrinėti jo skundą. Teismas pagrįstai sprendė, kad nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, dėl to viešoji atsakomybė negalima ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo atmetė.
61. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima spęsti, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, jog buvo pažeistos proceso teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose nustatyti pagrindai, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
62. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (10.1) DV_S-39521 „Dėl Socialinio draudimo pensijos“ ir VSDFV 2021 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-616 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (10.1) DV_S-39521“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo.
63. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens ginčijamuose sprendimuose aiškiai ir išsamiai įvertintos faktinės aplinkybes, nurodytas teisinis reguliavimas bei motyvai, kuriais grindžiami sprendimai, jie atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Nenustatęs atsakovo VSDFV neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
64. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino materialiosios ir netinkamai taikė proceso teisės normas, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nevertino pareiškėjo teismui pateiktų įrodymų, nepagrįstai nepriteisė neturtinę žalą, sprendimo motyvai ir argumentai neaiškūs, nevertino skundžiamų sprendimų atitikties VAĮ administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, bylą išnagrinėjo šališkai, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikintinas.
65. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
66. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
67. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti skundžiamus atsakovų sprendimus, byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimus į skundą, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ar yra nemotyvuotas.
69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime aiškiai išdėstė argumentus, kuriais remdamasis netenkino pareiškėjo skundo. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, sutinka su teismo išvadomis ir motyvais.
70. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teismui pateikti įrodymai, kurių jis nebuvo pateikęs atsakovams priimant ginčijamus sprendimus, teismo negali būti vertinami, kadangi, vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3112-442/2021, 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-545-602/2022 ir kt.).
71. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, jog išnagrinėjus šią bylą ir atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, A. K. 2022 m. kovo 15 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė J. Janonio popieriaus fabriko 1977 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 101-k, J. Janonio popieriaus fabriko 1977 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 121-k ir Atlygio priskaitymo žiniaraščio kopijas. VSDFV Kauno skyrius, įvertinęs šiuos naujai gautus dokumentus, įskaitė į pareiškėjo socialinio draudimo stažą jo darbo laikotarpį J. Janonio popieriaus fabrike nuo 1977 m. birželio 28 d. iki 1977 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-592 nusprendė nuo 2022 m. balandžio 1 d. apskaičiuoti naujo dydžio socialinio draudimo senatvės pensiją.
72. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kiek tai susiję su skundžiamų sprendimų neatitikimu VAĮ nustatytiems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).
73. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus), ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016; 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.). Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.).
74. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų atsakovo priimtų sprendimų turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra tinkamai motyvuoti, juose nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniams sprendimams įtakos turėjusios aplinkybės. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjui yra aiškus priimtų sprendimų teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
75. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui. Aplinkybės, jog 2020 m. gruodžio 3 d. telefoninio pokalbio metu pareiškėjui VSDFV informacinis centras pateikė klaidingą informaciją, kad jo skundas VSDFV gautas, neneigia ir VSDFV. Tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. skundo gavimu VSDFV, taip pat jo nagrinėjimo VSDFV aplinkybes bei terminus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jos nesudaro pagrindo atsakovo VSDFV veiksmus pripažinti neteisėtais. Minėta klaida nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginant savo teises, taip pat ir ginti savo teises teisme. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad VSDFV sąmoningai siekė klaidinti pareiškėją ar vengė nagrinėti jo skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis aptariamu klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai yra grindžiami ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu jo įsitikinimu apie VSDFV darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Nesant pagrindo konstatuoti VSDFV neteisėtus veiksmus ar neveikimą, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.
76. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas, o tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.
77. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, taip pat ir susiję su teisėto lūkesčio principo pažeidimu, neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
78. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
79. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.