Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 289 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. O. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. O. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022-03-01 11.35 val. iki 2022-03-02 15.20 val. (2 dienos).

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nurodyta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendžiu nuteistas ir M. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nebuvo gauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. O. nuteistas už tai, kad M. K. ir V. O., veikdami bendrininkų grupe, pasisavinę valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su laisvėje esančiu V. O., iš anksto susitarė, kad V. O. nuvyks pas L. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur, parodęs policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, taip pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, paaiškins, kad pas nukentėjusiąją yra netikri pinigai, kuriuos reikia patikrinti, ir tokiu būdu ją suklaidinęs, paims pinigus ir pasišalins.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. K. laikotarpiu nuo 2022-02-26 iki 2022-03-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, internete radęs policijos pareigūno pažymėjimo, kuriame buvo vyro nuotrauka ir pavardė „v. k.“, nuotrauką ir išsisaugojęs savo telefone „Samsung Galaxy A2“, per programėlę „Telegram“ atsiuntė į V. O. telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, atvykus pas L. K., parodyti šią pažymėjimo nuotrauką nukentėjusiajai ir prisistatyti policijos pareigūnu. Po to 2022-03-01, apie 10.15 val., M. K. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs L. K. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs namų valdybos pirmininku nurodė, kad yra neužskaityti mokesčiai, kuriuos ji sumokėjo padirbtais pinigais, todėl pas ją atvyks policijos pareigūnas, kuris patikrins pinigus, taip įtikino L. K. įsileisti į namus tariamą policijos pareigūną ir jam paduoti patikrinti pinigus.

V. O., tęsdamas bendrininko pradėtą nusikalstamą veiką bei vykdydamas M. K. nurodymus, 2022-03-01, apie 11.30 val., atvyko pas L. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur, parodęs telefone M. K. jam atsiųstą policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, taip pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą ir tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, nurodė L. K. pateikti jam pinigus, kadangi reikia juos nufotografuoti. Nukentėjusioji L. K., būdama apgauta, koridoriuje iš savo piniginės ištraukusi 2 kupiūras po 20 eurų pateikė V. O., kuris imituodamas pinigų patikrinimą, juos nufotografavo ir grąžino atgal nukentėjusiajai. Po to nuėjus į miegamąjį, kur nukentėjusioji L. K. ant lovos išdėliojo 3 kupiūras po 100 eurų ir 8 kupiūras po 50 eurų, V. O. juos nufotografavęs, staiga juos pagriebė bei kartu ir piniginę, kurioje buvo 13,90 eurų, iš buto pabėgo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo V. O. kaltės padarius BK 289 straipsnyje numatytą nusikaltimą

6. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam V. O. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai V. O. pripažino kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes ir savaip juos vertindamas, nesuteikia teisinio pagrindo jį išteisinti pagal BK 289 straipsnį.

11. Apelianto teiginiai, jog jį sekę policijos pareigūnai jo tyčia nesulaikė ir leido jam padaryti nusikalstamas veikas, yra nelogiški ir visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju apsisprendimas daryti nusikalstamas veikas akivaizdžiai priklausė tik nuo paties V. O. valios. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdoma pataisos namų kontrolė, policijos pareigūnai gavo informaciją apie tai, kad Klaipėdoje bus vykdomas sukčiavimas. Būtent tai lėmė, kad jie iš karto po nusikalstamų veikų padarymo spėjo atvykti ir sulaikyti iš L. K. namo laiptinės išeinantį V. O. su apgaulės būdu iš nukentėjusiosios įgytais pinigais.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina, jog V. O. buvo pagrįstai nuteistas ir pagal BK 289 straipsnį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neabejotinai įrodyta ir abejonių nekelia, o remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais V. O. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam V. O. paskirtos bausmės

13. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta bausme, teigia, jog jam paskirta per griežta bausmė, ir prašo paskirti jam švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bausmę. Tačiau pagrindo sušvelninti nuteistajam V. O. paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą V. O. skyrė griežčiausias savo rūšimi, artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi baigtas tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, vieną iš jų nuosavybei, kitą – viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Abi nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš vyresnio amžiaus labiau socialiai pažeidžiamą žmogų, veikos buvo organizuotos ir ne atsitiktinės. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę – V. O. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas 16 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, iš kurių daugiausia – už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 134–157), nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (t. 1, b. l. 158). Teismas taip pat įvertino tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu V. O. buvo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos veikos – sukčiavimo, o Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. O. kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, veikiant organizuotoje grupėje, nuosavybei, finansų sistemai bei elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui padarymo. Įvertinęs aptartas V. O. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskiriant laisvės atėmimo bausmes, jų trukmę nustatant artimą sankcijose numatytiems šių bausmių vidurkiams. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje, padarytos esant idealiajai sutapčiai, todėl, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už jas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu. Teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl minėtą subendrintą bausmę vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino trečdaliu.

17. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam V. O. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu V. O. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybe, todėl darytina išvada, jog nei apeliantui už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė, nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog net ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra gerokai mažesnė nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į tai, jog naujas tyčines nusikalstamas veikas V. O. padarė būdamas daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškas arba panašias nusikalstamas veikas, o anksčiau jam jau ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apelianto prašoma su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

18. Nors apeliantas akcentuoja, kad savo kaltės neneigė, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytas nusikalstamas veikas skirtinų laisvės atėmimo bausmių, artimų sankcijų vidurkiui, tačiau šio vidurkio neviršijančių, skyrimą, taip pat lėmė tai, kad jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo, ypač atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniu skundu nuteistasis jau neigia savo kaltę dėl BK 289 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

19. Nors apeliantas teigia, jog nusikalstamas veikas padarė iš nevilties, tuo metu buvo praradęs darbą, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimos maitintojas, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir aptariamu atveju savaime negali pateisinti nusikalstamų veikų darymo ir būti laikomos pakankamomis bausmės sušvelninimui. Skundo teiginiai, kad nuteistasis dirba, pasižada daugiau nenusikalsti, stoti į doros kelią, auginti vaikus dorais piliečiais, laikytini deklaratyviais, nes iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių „Sodros“ informacinės sistemos 2022-11-05 duomenų matyti, jog V. O. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigos vėl nebedirba, o nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas labai daug kartų teistas, praėjus tik šiek tiek daugiau nei pusmečiui po to, kai 2021-08-06 buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę. Be to, šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-48-417/2022, kurioje V. O. yra kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (net 12 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį.

20. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. O. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. V. O. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų bei jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai.

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. O. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. 2022-10-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš V. O. valstybei priteistinos 93,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės J. Usonytės užmokestis.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

24. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. O. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. O. darbo santykiai nėra pastovūs, šiuo metu jis nedirba, byloje taip pat yra duomenys, jog V. O. yra neįgalus, paties V. O. teigimu, jis išlaiko du vaikus. Įvertintina ir tai, jog byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), mano, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju vis dėlto prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už V. O. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. O. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 93,33 Eur – priteisimo iš V. O. atmesti.