- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-638-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34441-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašydama: 1) atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą 2021 m. rugsėjo 06 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. 30-2423/21 apskundimui; 2) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. 30-2423/21 neteisėtu ir jį panaikinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. 30-2423/21 galiojimą. Nurodo, jog reikalavimas yra pagrįstas, egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas arba bus apsunkintas. Pažymi, kad ginčijamo įsakymo vykdymas turėtų būti sustabdytas iki kol teismas išnagrinės ieškinį, kadangi nors de jure namo administratoriumi yra paskirtas naujasis administratorius, tačiau de facto bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia tik ieškovė. Antra, namo butų ir kitų patalpų savininkai dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitais rūpimais klausimais kreipiasi būtent į ieškovą. Trečia, siekiant užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, taip pat nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, būtų pagrįsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant sustabdyti įsakymo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, padarė išvadą, jog net ir darant prielaidą, kad byloje bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukeltų jokio pavojaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovė turėtų įgyvendinti pareigą – perduoti objekto administravimą naujai paskirtam administratoriui.
5. Teismas išaiškino, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik konstatavus trijų sąlygų visumą: prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą; suvaržymai yra tiesiogiai nukreipti į tokio reikalavimo įvykdymo užtikrinimą; reikalavimu ginami pareiškėjo interesai yra svarbesni (ar bent ne mažiau svarbūs) už priešingos šalies teises ir interesus, kurie suvaržomi laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taip pat pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas.
6. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip pagrindą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog nors daugiabučiam namui yra paskirtas naujas administratorius, tačiau ji ir toliau de facto teikia administravimo paslaugas, tuo tarpu naujai paskirtas administratorius jokio kontakto su namo bendraturčiais nepalaiko. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra profesionalus rinkos dalyvis – administratorius, veikiantis savo rizika, kuriam praktikoje įprastas veiksmas neturėtų sukelti trukdymų jo funkcijų tinkamam vykdymui, o tai, kad ieškovė palankaus jai sprendimo atveju patirs minimalius nepatogumus, nereiškia grėsmės sprendimo įvykdymui.
7. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti argumentai dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsti, todėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimti naują nutartį, kuria tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog namo ir kitų patalpų savininkai aiškiai išreiškė savo valią dėl administratoriaus pakeitimo, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų neproporcingas ir galimai pažeistų namo ir kitų patalpų butų savininkų interesus. Kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės, negalima teigti, jog atsakovės organizuotos procedūros dėl namo administratoriaus pakeitimo nepažeidžia teisės aktų ir priimtas įsakymas, kuriuo atšaukta ieškovė kaip namo administratorius ir paskirtas naujas administratorius, yra teisėtas.
8.2. Ieškovė pateikė įrodymus, grindžiančius, kad yra įvykdyta viena iš sąlygų, kuriai esant yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.3. Apeliantės nuomone, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius atsakovės priimto įsakymo vykdymą, dėl vykstančio ginčo nenukentėtų namo butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi ieškovė ir toliau, vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, užtikrintų nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcinga priemonė esamos situacijos stabilumui užtikrinti.
8.4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų užtikrinta ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė netektų teisės teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, todėl patirtų didelę finansinę žalą, o namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą, nes namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei susiklosčius tokiai situacijai, jog teismas civilinės bylos nagrinėjimu metu nustatys, jog atsakovės priimtas įsakymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl ieškovės padarytos žalos, gali tapti neįmanoma grąžinti ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų į pradinę, iki ginčo buvusią, padėtį.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė teigia, jog su atskiruoju skundu nesutinka, remdamasi šiais argumentais: 1) teismai analogiškose bylose, pvz. Vilniaus apygardos teismas 2022-01-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-245-392/2022, formuoja praktiką, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių; 2) ieškovė neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, remiamasi deklaratyviais teiginiais; 3) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas šioje situacijoje ir pažeistų išimtinę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais būdo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukelia jokio pavojaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovė turi įgyvendinti pareigą – perduoti objekto administravimą naujai administratorei, su kuria daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai sudarė administravimo sutartį. Ieškovė, turinti pareigą įrodymais pagrįsti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą bei sąlygų jas taikyti buvimą, jokių kitų tą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų nepateikė, ieškinį grindė subjektyviais, deklaratyviais pasvarstymais ir asmeniniu vertinimu. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirajame skunde ieškovė visiškai neįrodinėja aplinkybės, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo byloje įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Ieškovė akcentuoja savo turtinius interesus bei tariamą jos ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pažeidimą nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius ginčijamo įsakymo vykdymo. Atsakovės nuomone, prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų reikalavimo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Orenus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atsiliepime pažymima, kad ieškovė nurodo aplinkybes ir įrodymus tik ieškinio prima facie pagrįstumui patvirtinti, kas laikoma tik pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Akcentuojama, kad dauguma apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra susiję su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, o likusieji argumentai nėra pagrįsti. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo jau faktiškai vykdo namo administravimą, ką patvirtina ir nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas. Atkreipiamas dėmesys, kad įsakymu nėra sustabdomas namo administravimas, kuris gali sukelti žalą savininkams, o tik yra pakeičiamas namo administratorius, todėl ir nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios tiki sukeltų pavojų namo administravimo nepertraukiamumui. Kadangi ieškinio reikalavimas yra pripažinti įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti, konstatuotina, kad nėra jokios grėsmės teismo sprendimo galimam įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022).Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
14. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus ir tikėtinai pagrindė reikalavimą.
15. Apeliantė nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi nurodė, jog teismas netinkamai sprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pasak apeliantės, ji ieškinyje detaliai aprašė faktines aplinkybes ir pridėjo jas patvirtinančius įrodymus, pagrįsdama poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kad ieškovė apsiribojo tik deklaratyviu teisės normų citavimu ir nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad kiti teismai jau yra pasisakę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose pagrįstumo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-245-392/2022). Taigi nėra tenkinamos abi būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neužtikrintų apeliantės teisių ir teisėtų interesų apsaugos, nes vien jų taikymas nesuteiktų apeliantei pagrindo toliau tęsti tam tikrų daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne apgintų administruojamo namo savininkų interesus, o galimai juos pažeistų savo neproporcingumu. Būtina pabrėžti, kad byloje pateikti trečiojo asmens jau vykdomo administravimo veiklą įrodantys duomenys pagrindžia išvadą, jog nebus laikotarpio, kai namas apskritai bus neadministruojamas, todėl atmestinas apeliantės atskirojo skundo argumentas dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip užtikrinant nepertraukiamą namo administravimą.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais bei pabrėžiant šio instituto taikymo išimtinumą. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.
19. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesuteiktų jai pagrindo toliau tęsti daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo; administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, išreikšdami savo valią ir įgyvendindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę, o pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų pirmiau nurodytus teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi jų netaikė.
20. Atskirajame skunde apeliantė remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-802-730/2021 kaip precedentu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismų praktika reikia remtis itin apdairiai. Kad viena ar kita teismo nutartis būtų laikoma precedentu, bylų ratio decidendi turi sutapti arba būti itin panašus. Vadinasi, gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021). Apeliantės nurodytoje byloje ieškovė yra ne administratorė, o vieno iš administruojamo namo buto savininkė ir reiškia ieškinį, nes nebuvo informuota apie savininkų susirinkimą dėl administratoriaus keitimo, kuriame turėjo teisę dalyvauti. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos, nes ieškinys reiškiamos buvusios administratorės, kurią namo butų ir patalpų savininkai pakeitė savo valia. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra sutampančios savo ratio decidendi, dėl ko ir negali būti laikoma precedentu šioje byloje.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.