- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-245-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30491-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašydama: 1) atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A30-2700/21 apskundimui; 2) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A30-2700/21 neteisėtu ir jį panaikinti; 3) išreikalauti iš atsakovės visus dokumentus, susijusius su 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2700/21 priėmimu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2700/21 vykdymą. Nurodo, jog ieškinys preliminariai pagrįstas, egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas arba bus apsunkintas. Pažymi, kad ginčijamo įsakymo vykdymas turėtų būti sustabdytas iki kol teismas išnagrinės ieškinį, kadangi nors de jure namo administratoriumi yra paskirtas naujasis administratorius, tačiau de facto bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia tik ieškovė. Antra, siekiant užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, taip pat nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, būtų pagrįsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant sustabdyti įsakymo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.
4. Teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.
5. Teismas konstatavo, jog ieškovė apsiriboja tik deklaratyviu teisės normų citavimu ir nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus. Sustabdyti ginčijamo savivaldybės įsakymo vykdymą buvo neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta gyventojų atžvilgiu, juo labiau, esant aiškiai išreikštam jų norui ir pageidavimui (CK 4.84 straipsnis).
6. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neužtikrintų ieškovės teisių ir teisėtų interesų apsaugos, nes vien jų taikymas nesuteiktų ieškovei pagrindo toliau tęsti tam tikrų daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o neribotam laikui atliktų procedūrų suspendavimo.
7. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos –grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, todėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimti naują nutartį, kuria tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog namo butų ir kitų patalpų savininkai aiškiai išreiškė savo valią, dėl administratoriaus pakeitimo, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų neproporcingas ir galimai pažeistų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės, negalima teigti, jog atsakovės organizuotos procedūros dėl namo administratoriaus pakeitimo nepažeidžia teisės aktų ir priimtas įsakymas, kuriuo atšaukta ieškovė kaip namo administratorius ir paskirtas naujas administratorius, yra teisėtas.
8.2. Apeliantės nuomone, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius atsakovės priimto įsakymo vykdymą, dėl vykstančio ginčo nenukentėtų namo butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi ieškovė ir toliau, vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, tęstų namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcinga priemonė esamos situacijos stabilumui užtikrinti.
8.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų užtikrinta ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė netektų teisės teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, todėl patirtų didelę finansinę žalą, o namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą, nes namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei susiklosčius tokiai situacijai, jog teismas civilinės bylos nagrinėjimu metu nustatys, jog atsakovės priimtas įsakymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl ieškovės padarytos žalos, gali tapti neįmanoma grąžinti ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų į pradinę, iki ginčo buvusią, padėtį.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją priėmęs teismas teisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nurodytas CK 4.84 straipsnyje ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamo Administracijos įsakymo vykdymo sustabdymas būtų neproporcinga, neadekvati ir nepagrįsta priemonė gyventojų atžvilgiu, juo labiau, esant aiškiai išreikštam jų norui ir pageidavimui dėl administratoriaus pakeitimo. Pažymėjo, kad nors preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau pareikšto ieškinio turinys jau šioje stadijoje akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad nesant kitų nei ieškovės nurodomų įsakymo panaikinimo pagrindų, ieškinys yra prima facie nepagrįstas, o ieškovės reiškiami reikalavimai negalės būti teismo tenkinami visa apimtimi. Ieškovė turi pareigą įrodymais pagrįsti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą bei sąlygų jas taikyti buvimą. Tačiau nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodytos jokios faktinės ir/ar teisinės aplinkybės, nepateikiami jokie duomenys ir įrodymai leidžiantis daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovės teisių pažeidimo tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo procese, dar gi, turint omenyje aplinkybę, kad administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys daugiabučio namo Žirmūnų g. 25, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai, o Administracija viso labo įformino šių asmenų išreikštą valią dėl administratoriaus pakeitimo ir naujojo išrinkimo. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirajame skunde ieškovė visiškai neįrodinėja aplinkybės, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo byloje įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Ieškovė viso labo akcentuoja savo turtinius interesus bei tariamą jos ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pažeidimą nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius ginčijamo įsakymo vykdymo. Atsakovės nuomone, prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų reikalavimo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus ir tikėtinai pagrindė reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliantė nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nurodė, jog teismas netinkamai sprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pasak apeliantės, ji ieškinyje detaliai aprašė faktines aplinkybes ir pridėjo jas patvirtinančius įrodymus, pagrįsdama poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kad ieškovė apsiribojo tik deklaratyviu teisės normų citavimu ir nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad kiti teismai jau yra pasisakę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panašiose bylose pagrįstumo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-92-881/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-93-577/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą panašiose bylose.
16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neužtikrintų apeliantės teisių ir teisėtų interesų apsaugos, nes vien jų taikymas nesuteiktų apeliantei pagrindo toliau tęsti tam tikrų daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo.
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.
18. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesuteiktų jai pagrindo toliau tęsti daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo; administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys daugiabučio namo Žirmūnų g. 25, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai, o pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų pirmiau nurodytus teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi jų netaikė.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.