Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1956-653/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-09
Bylos Nr.: 2A-1956-653/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05973-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: E. V.
Ieškovas: D. B.

Kategorijos

2.2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1956-653/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05973-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.4.6.; 121.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-655-726/2014 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, piniginių lėšų išieškojimo, atsakovo E. V. priešieškinį ieškovei D. B. dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismą panaikinti dėl atsakovo kaltės Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2011-05-27 įrašą Nr. 1410, kuriuo buvo įtraukta į civilinę apskaitą santuoka, sudaryta tarp jos ir atsakovo 2011 m. gegužės 27 d. Švč.Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos bažnyčioje, priteisti jai iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnamečių vaikų E. V., gimusios (duomenys neskelbtini) ir Viktorijos K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis kasmėnesinėmis 600 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (2013-02-21) 5799 Lt, vaiko lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką pagal jos pasiūlymą, priteisti jai iš atsakovo 464,50 Lt kompensaciją už šaldytuvą Indesit NAAN 13, priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės asmenines lėšas 11 500 Lt sumai, kuriuos atsakovas išėmė iš jos sąskaitos ir investavo į statomą atsakovo motinos namą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog ji dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau santuoka galutinai iširo. Atsakovas jos negerbė, ją bei jos artimuosius apgavo, santuokos metu visas savo uždirbtas lėšas ir laiko sąnaudas skyrė gyvenamojo namo statyboms, kuris, kaip paaiškėjo, buvo statomas atsakovo motinos J. V. vardu. Atsakovas pasinaudodamas ieškovės ir jos šeimos pasitikėjimu panaudojo namo statyboms ieškovės asmenines lėšas, prašė pagalbos statybose ieškovės tėvą. Toks atsakovo elgesys nesąžiningas, amoralus. Atsakovas nustojo bendrauti su ieškove ir vaikais, susitaikyti su ieškove atsakovas kategoriškai atsisakė. Dėl netinkamų gyvenimui sąlygų nuomojame bute ieškovė su mažamete dukra ir būdama nėščia 2012 m. sausio mėn. išsikėlė gyventi pas tėvus. Atsakovas liko gyventi nuomojame bute. Sutuoktiniai nuo 2012 m. sausio mėn. gyveno atskirai, bendravo susirašinėjant per Skype iki 2012-06-01. Apie tai, kad nuomojame bute (duomenys neskelbtini), buvo labai šalta, dėl ko ieškovė buvo priversta išsikraustyti, patvirtina Skype pokalbių turinys. Atsakovui gyvenant atskirai, psichologinis ryšis tarp vaikų ir jų tėvo buvo nutrauktas. Atsakovas 2012 m. birželio mėn. išsikėlė iš nuomojamo buto pas savo tėvus, ieškovei palikdamas visą vaikų rūpinimosi ir auklėjimo naštą. Atsakovas neišlaikė šeimos, taikytis atsisakė, nepagrįstai prašė DNR tyrimo, dėl to ieškovė jautėsi pažeminta. Atsakovo nenoras taikytis patvirtina, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo atsakovas. Neįgyvendintos svajonės apie darnią šeimą lėmė ieškovės psichikos sveikatos pablogėjimą (depresijos požymiai), tačiau ieškovė dar maitino antrą vaiką, todėl jokių vaistų nevartojo. Ieškovė moralinių išgyvenimų naštą įvertina 5 000 Lt suma. Nereikalavo po santuokos nutraukimo iš atsakovo išlaikymo, prašė pavardės nekeisti.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės nurodytas šeimos iširimo priežastis ginčijo ir nurodė, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl šeimos iširimo, neprieštaravo dėl nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, sutiko teikti nepilnametėms dukterims kas mėnesį po 500 Lt išlaikymo, nepripažino ieškovės nurodomo išlaikymo nepilnametėms dukterims įsiskolinimo, nesutiko mokėti ieškovei jokios piniginės kompensacijos, priešieškiniu prašė nustatytą jo ir nepilnamečių dukterų bendravimo tvarką pagal jo pasiūlymą. Nurodė, kad ir ieškovė nebuvo atsakovui lojali, ne visada tinkamai rūpinosi šeima, ne visada užtekdavo kantrybės ir gebėjimų tvarkytis savarankiškai. Ieškovės teiginiai, jog dėl šeimos iširimo yra kaltas tik atsakovas, neatitinka tikrovės. Jis pagal savo galimybes siekė sudaryti tinkamas sąlygas vaikams, išnuomojo butą, mokėjo buto nuompinigius, mokesčius už komunalines paslaugas, rūpinosi vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino. Panaikino dėl atsakovo kaltės Vilniaus miesto civilinės metrikacijos 2011m. gegužės 27 d. įrašą Nr. 1410, kuriuo įtraukta į apskaitą D. B. ir E. V. santuoka, sudaryta 2011 m. gegužės 27 d. Švč.Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos bažnyčioje. Nutarė po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalių pavardžių nekeisti. Priteisė ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą 5 000 Lt. Nustatė nepilnamečių vaikų E. V. ir V. K. V. gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis kiekvienai nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-21) iki jų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą 5 799 Lt. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Šalių santuokoje bendrai įgytą turtą padalino tokiu būdu: pripažino atsakovui nuosavybės teisę į šaldytuvą Indesit BAAN13, 929 Lt vertės; priteisė ieškovei iš atsakovo turto vertės piniginę kompensaciją 464 Lt bei ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas 11 500 Lt, taip pat 394 Lt žyminį mokestį ir 2200 Lt išlaidas advokačių pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 851 Lt žyminį mokestį ir41 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2011 m. gegužės 27 d. bažnyčioje, Vilniaus m. CMS 2011 m. gegužės 27 d. įrašu Nr. 1410 santuoka įtraukta į apskaitą. Šalys turi du nepilnamečius vaikus E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 10 d. ieškovė raštu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydama, kad nuo 2012 m. sausio mėn. atsakovas neteikia šeimai jokios materialinės paramos. Atsakovas buvo iškviestas pokalbiui į VTAS, 2012 m. sausio mėn. atsakovas sumokėjo vaikams 1000 Lt, 2012 m. vasarį ir kovą sumokėjo po 500 Lt abiem dukterims, t.y. po 250 Lt kiekvienai.

Teismas sprendė, kad atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra įrodyta. Ieškovės nurodytus faktus patvirtino šalių bei liudytojų T. B. ir P. B. paaiškinimai. Šių liudytojų paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra duomenų, kad jie norėtų atsakovą apkalbėti, be to, dalį liudytojų T. B. ir P. B. nurodytų aplinkybių pripažino pats atsakovas. Būtent ieškovė siūlė atsakovui susitaikyti, tačiau jis jos pasiūlymų nepriėmė. Liudytojai T. ir P. B. patvirtino, kad jų duktė (ieškovė) bandė kalbėtis su atsakovu, tačiau pastarasis bendrauti kategoriškai atsisakė, liudytojai patvirtino, kad patys bandė pasikalbėti su atsakovu, bet nepavyko, buvo nuvykę pas atsakovo motiną, ieškodami būdų išsaugoti jauną šeimą, bet atsakovo motina J. V. į namus neįsileido. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. V. (atsakovo motina), teigdama, kad ieškovės tėvų neatpažino, į namus jų neįsileido, nes juos matė tik porą kartų. Nagrinėjant bylą, atsakovas be jokio pagrindo paprašė atlikti vaikų DNR tyrimo jo tėvystės patvirtinimui.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaaiškino, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, neišvardino nė vienos pagrįstos priežasties, dėl kurios, jo vertinimu, šeima iširo. Atsakovas teigė, kad jis buvo šokiruotas ieškovės SMS žinutės turinio, kad ji „vaiką užmuš, nes vaikas nevalgo, o tik verkia“, neva šios žinutės turinys apibūdina ieškovę kaip netinkamą motiną; dėl šios žinutės, ieškovės nesugebėjimo tvarkytis savarankiškai, iširo šalių santykiai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tik šios žinutės pagrindu vertinti ieškovės veiksmus, kaip kaltus dėl šeimos iširimo, nes tokio turinio SMS žinutė tik patvirtina ieškovės teiginį, kad tuo laikotarpiu buvo itin išvargusi ir nusiminusi, dvi mažametes, viena po kitos gimusias dukras ji prižiūrėjo viena, atsakovas jai visiškai nepadėdavo, pateisindamas savo elgesį užimtumu statybose. Aplinkybes, kad sutuoktiniai po dukrų gimimo beveik kartu negyveno, pripažino ir atsakovas. Byloje pateikti Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada bei buities tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovė motinos pareigas atlieka tinkamai. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, kuriais grindė ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo netinkamas elgesys šeimoje, sutuoktinio pareigų nevykdymas, ir aplinkybės, jog atsakovas daugiau kaip vienerius metus šeima nesirūpino (CK 3.60 str. 3 d.), įrodytas ieškovės paaiškinimais bei liudytojų T. B. ir P. B. paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais apie ieškovės patirtas išlaidas šeimos poreikiams patenkinti.

Nustačius, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir atsižvelgus į aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, į ieškovės patirtus dėl atsakovo veiksmų išgyvenimus bei pasikeitusio socialinio gyvenimo sunkumus, iš atsakovo ieškovei priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Ieškovė augina du mažamečius vaikus, jos gaunamos per mėnesį pajamos sudaro 2500 Lt, atsakovo – 3000 Lt. Tačiau ieškovė, augindama dvi mažametės dukreles, neturi galimybės papildomai dirbti ir užsidirbti papildomų lėšų. Atsakovė užtikrina, jog būtų iš esmės patenkinti nepilnamečių dukrelių poreikiai maistui, aprangai, sveikatos palaikymui, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, jis turi profesiją, todėl turi galimybes susikurti tokias sąlygas, kurios leistų išlaikyti save ir proporcingai savo nepilnamečius vaikus, teismas konstatavo, jog šalių nepilnametėms dukterims per mėnesį yra reikalingas ne mažesnis kaip 1000 Lt išlaikymas, tenkinant jų būtinus poreikius. Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, kiekvienam vaikui išlaikyti turėtų skirti po 600 Lt kas mėnesį, o ieškovė skirtų kitą, šiek tiek mažesnę 400 Lt dydžio išlaikymo dalį, ir toks išlaikymas būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai ir užtikrintų būtiniausius vaikų poreikius. Atsakovo siūlomas 500 Lt per mėnesį išlaikymas vaikams nėra pakankamas, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų bendruosius ir specialiuosius poreikius bei jų interesus.

Išlaikymo įsiskolinimo suma dukteriai E. ieškinio pareiškimo dienai (2013-02-21) sudarė 5 925 Lt (2800+2125+1000). Įsiskolinimo laikotarpis nuo 2012-01-01 iki 2013-02-30, šiuo laikotarpiu MMA dydis buvo 800 Lt, todėl išlaikymą skaičiavo po 400 Lt kas mėnesį. Laikotarpis, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, yra 7 mėnesiai, išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 2800 Lt. Nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 MMA sudarė 850 Lt, išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo po 425 Lt kas mėnesį. Laikotarpis, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, yra 5 mėnesiai, išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 2125 Lt. Nuo 2013-01-01 MMA sudaro 1000 Lt, išlaikymo įsiskolinimas apskaičiavo po 500 Lt kas mėnesį. Laikotarpis, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, yra 2 mėnesiai, išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 1000 Lt.

Dukteriai V. K. atsakovas išlaikymo nemokėjo nuo pat gimimo, tai yra nuo 2012-09-16. Išlaikymo įsiskolinimo suma ieškinio pareiškimo dienai (2013-02-21) sudarė 2 488 Lt (1488+1000). Šiuo laikotarpiu MMA dydis buvo 850 Lt, išlaikymas apskaičiuojamas po 425 Lt kas mėnesį. Laikotarpis, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas - 3.5 mėnesio. Įsiskolinimo suma- 1487,50 Lt. Nuo 2013-01-01 MMA sudaro 1000 Lt, išlaikymas skaičiuotinas po 500 Lt kas mėnesį. Laikotarpis, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, yra 2 mėnesiai, išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 1000 Lt. Bendra įsiskolinimo suma abiem vaikams bylos iškėlimo dienai sudarė 8 413 Lt. Atsakovas 2012 m. gruodžio mėnesį sumokėjo ieškovei 500 Lt, 2013 m. sausio mėnesį -1000 Lt, 2013 m. vasario mėnesį -500 Lt. Todėl iš bendros įsiskolinimo sumos atėmus sumokėtą sumą, atsakovo įsiskolinimas nepilnametėms dukterims sudarė 6 413 Lt dydžio sumą. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2012-01-24- pirko gultuką už 279 Lt; 2012-06-26 – nešioklę už 139 Lt, 2012-04-03 – šokinėjimo kamuolį ir maniežą už 196 Lt, iš viso už 614 Lt. Šios atsakovo patirtos vaikų išlaikymo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl iš susidariusios išlaikymo įsiskolinimo sumos atimama 614 Lt, o priteistina iš atsakovo vaikams išlaikymo įsiskolinimo suma –5 799 Lt.

Santuokoje 2011 m. birželio mėn. šalys įsigijo už 929 Lt iš bendrų lėšų šeimos reikmėms šaldytuvą Indesit BAAN13, sutuoktiniams apsigyvenus atskirai, šis kilnojamasis daiktas liko atsakovo žinioje, todėl jį priteisė atsakovui, ieškovei iš atsakovo pusės jo vertės 464 Lt piniginę kompensaciją.

Teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad visas atsakovo darbo užmokestis buvo investuojamas į gyvenamojo namo statybas, visus savaitgalius, laisvalaikį, atsakovas praleisdavo prie statomo namo, ieškovės tėvas P. B. savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas P. B.. Aplinkybes, kad name apsigyvens šalių šeima patvirtino liudytoja T. B., statybų faktą patvirtino ir liudytoja J. V., kuri teigė, kad sūnaus (ieškovo) prašiusi padėti naujo namo statybose, tačiau viskas pirkta tik už jos šeimos pinigus. Tai, jog ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, kad užbaigus gyvenamojo namo statybas, jame apsigyvens šalių šeima patvirtina rašytiniai įrodymai: šalių susirašinėjimų Skype ryšio priemonėmis turinys; atsakovo siųsti ieškovei elektroniniai laiškai (2012-03-23, 2012-04-10, 2012-04-11) su pridėtais prie laiškų daiktų ir paslaugų pasiūlymais iš UAB „E-santechnika“, UAB „ARTWA“, UAB „Gėliūnai“; laiškai iš UAB „ARTWA“ ir UAB „Gėliūnai“, patvirtinantys, kad už prekes/paslaugas sumokėjo atsakovas; atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas itin dažnai apsipirkinėjo Ermitažo, Senukų PC parduotuvėse, iš bankomatų, esančių Lentvaryje, Klevų al. 4, ir Architektų g.43/31, Vilniuje, iš savo sąskaitos išimdavo pinigus (pvz.: 2012-01-26, 2012-03-19, 2012-05-18, 2012-07-02, 2012-08-01, 2012-08-10, 2012-08-20, 2012-10-27, 2012-11-21, 2012-12-09, 2012-12-14, 2012-12-15); 2012-04-12 iš bankomato, adresu Trakų r. sav., Lentvario sen., Lentvario m., Klevų al. 4, (duomenys neskelbtini) iš ieškovės sąskaitos Nr. LT97 7044 0600 0768 589, per 4 operacijas išimta 7000 Lt ; 6) 2012-05-23 iš bankomato, adresu Vilniaus m. Architektų g.43/31, ATM 37 iš ieškovės sąskaitos Nr. LT97 7044 0600 0768 589, per tris operacijas išimta 4500 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovės teiginius apie tai, kad jos sutikimu atsakovas išimdavo iš jos asmeninės sąskaitos pinigines lėšas patvirtina ir byloje esantys elektroniniai laiškai: atsakovas išsiuntė ieškovei 2012-03-23, 2012-04-10 elektroninius laiškus, kuriuose nurodytos baldų ir statybos darbų kainos. Įrodymų apie tai, kad šios pinigų sumos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui atsakovas nepateikė.

Ieškovė prašė teismo išduoti liudijimą su teise kreiptis į AB SEB banką dėl bankomato filmuojamos medžiagos. AB SEB bankas pranešė, kad bankomatai Architektų g.43/31, Vilnius, ir Trakų r. Lentvario m., Klevų al. 4, nefilmuojami. Tokie ieškovės veiksmai, teismo vertinimu, duoda pagrindo spręsti, kad ieškovė yra sąžininga, teigdama apie atsakovo veiksmus išimant pinigines lėšas iš jos asmeninės sąskaitos. Teismas atsižvelgė ir į bankomatų, iš kurių buvo išimti ieškovės pinigai, buvimo vietą, nes ieškovės nurodytos pinigų sumos buvo išgrynintos Lentvario m., t.y., 5 km nuo (duomenys neskelbtini), kur vykdomos statybos, bei iš bankomato (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini)., kur butą nuomojosi atsakovas. Šiais bankomatais atsakovas dažnai naudojosi pasiimdamas pinigus iš savo asmeninės sąskaitos. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais 2012 m. balandžio ir gegužės mėn. gyveno tėvų bute (duomenys neskelbtini). Šalys patvirtino, kad 2012 m. balandžio ir gegužės mėn. tarp šalių santykiai buvo geri santykiai, dėl to apie vienas kito pirkinius sutuoktiniai turėjo žinoti. Duomenų apie tai, kad šiuo laikotarpiu ieškovė įsigijo brangių pirkinių ir tai nuo sutuoktinio nuslėpė, byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Tiesioginiu įrodymu, kad pinigus iš ieškovės banko sąskaitos išėmė atsakovas, yra atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pateiktas Maxima Ačiū kortelės Nr. 9440003700644452600 išrašas, kuriuo ieškovas įrodinėjo savo prisidėjimą prie šeimos išlaidų. 2012-04-12 atsakovas išgrynino iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos 7000 Lt ir 2012-05-23 išgrynino 4500 Lt. Kaip matyti iš ieškovės banko sąskaitos išrašo, tą pačią dieną, ta pačia banko kortele buvo atsiskaityta parduotuvėje Maxima Lt 82,94Lt sumai. Atsakovo pridėtas jam priklausančios Maxima Ačiū kortelės išrašas patvirtina, kad 2012-04-12 atsakovas įsigijo prekių Maxima Bazėje Savanorių pr. 247, Vilniuje, 82,94Lt sumai. Analogiškai iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-05-21 buvo atsiskaityta Maxima LT parduotuvėje sumokant 60,03 Lt, o 2012-05-23 išgryninta 4500Lt. Kaip matyti iš atsakovui priklausančios Ačiū kortelės išrašo,2012-05-21 atsakovas sumokėjo Maxima Lt parduotuvėje 60,03 Lt. Taigi, atsakovas atsiskaitė Maxima Lt parduotuvėje ieškovei priklausančia AB SEB banko kortele ir išgrynino 11500 Lt. Atsakovas patvirtino, kad Maxima Ačiū kortelės ieškovei niekada perdavęs nebuvo.

Iš UAB „ARTWA“ ir UAB „Gėliūnai“ pateiktų laiškų teismas darė išvadą, kad atsakovas 2012-06-05 sumokėjo UAB „ARTWA“ 7078,50 Lt, o 2012-08-09 sudarė su UAB „Ūkio banko lizingas“ sutartį ir sumokėjo UAB „Gėliūnai“ 2500 Lt už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini), apie kuriuos pranešė elektroniniais laiškais savo sutuoktinei.

Atsakovas patvirtino, kad vieną kartą ieškovė buvo jam atidavusi savo kortelę ir prašė išimti pinigus, kurie buvo, neva, reikalingi ieškovės tėvui P. B., jo skolai padengimui. Iš byloje esančios UAB „Vilniaus energija“ pažymos ir mokesčių paskaičiavimo išklotinės teismas darė išvadą, kad P. B. 1116,37 Lt skola buvo padengta 2012 m. birželio m., todėl nebuvo tikslo išgryninti 7000 Lt. Iš antstolio V. Č. pažymos nustatyta, kad laikotariu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 vykdomosios bylos P. B. pradėtos nebuvo. Ieškovė nurodytu laikotarpiu su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), jei pinigų būtų reikėję jos tėvams, ieškovė pinigus galėjo nuimti pati ar pavesti tai padaryti savo tėvui. Todėl atsakovo teiginius, kad išimtus ieškovės 7000 Lt jis perdavė ieškovei jos tėvo įsiskolinimui apmokėti, teismas vertino kritiškai.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginius, kad ieškovė pati iš jo kompiuterio išsisiuntė elektroninius laiškus, teismas vertino kritiškai, nes šie laiškai siųsti 2012 m. kovo, balandžio mėn., kai šalys nekonfliktavo. Aplinkybę, kad atsakovas fotografavo ieškovės SMS žinutes, teismas vertino, kaip atsakovo išankstinį pasiruošimą skyrybų procesui.

Atsakovui nepateikus atsikirtimus patvirtinančių įrodymų, jam keičiant paaiškinimus ir nenuosekliai aiškinant ieškovės asmeninių lėšų išėmimo aplinkybes, teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes įrodytomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas E. V. pateikė apeliacinį skundą (II t., 101-107), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą iš dalies: dėl abiejų sutuoktinių kaltės Vilniaus m. CM 2011 05 27 įrašą Nr. 1410, kuriuo įtraukta į apskaitą šalių santuoka, sudaryta 2011-05-27 Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos bažnyčioje; atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos; priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; atmesti ieškovės reikalavimą dėl 11 500 Lt priteisimo. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Prašo skundą nagrinėti žodinio proiceso tvarka.

Nurodė, jog teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad apeliantas šeima rūpinosi visada. Nepagįstai teismas esmine priežastimi šeimai iširti laikė faktą, jog esą apeliantas apgavo ieškovę, žadėdamas pastatyti šeimai namą, nes niekada nežadėjo ir negalėjo žadėti pastatyti šeimai namą – namui nebūtų pakakę šeimos pajamų.

Ieškovė nurodė esą ji susirgo dėl atsakovo apgavystės dėl namo statybos, bet jokių duomenų apie ligą nėra. Atsakovo mama paliudijo, kad būtent ieškovės tėvai elgėsi netinkamai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą ir ją įrodė.

Apelianto teigimu, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad per ieškovės nurodytą laikotarpį jis nebūtų teikęs išlaikymo vaikui. Nepateikta duomenų apie vaikų poreikius tuo laikotarpiui, apie ieškovės turtinę padėtį, apie patirtas išlaidas, teisingų duomenų apie apelianto teiktą išlaikymą ginčijamu laikotarpiu, įrodymų, nuo kurio momento apeliantas nebeišlaikė dukrų. Ieškovė pripažino, kad apeliantas vaikams pirkto daiktus tik pateikus tai patvirtinančius dokumentus.

Skyrium su ieškove gyvena tik nuo 2012 m. gruodžio mėn. Laikotarpiu nuo 2011-06 iki 2012-06 šalys gyveno nuomojamame būste (duomenys neskelbtini). Skundžiamame sprendime konstatuota, kad 2012 m. balandžio ir gegužės mėnesiais tarp šalių santykiai buvo geri, konfliktinės situacijos nebuvo.

Apskaičiuojant įsiskolinimo sumą nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad už 2012 m. gruodžio ir 2013 sausio mėn. vaikų išlaikymui apeliantas pervedė po 500 litų, o nuo 2013 m. vasario mėn. nuolat, kas mėnesį vaikų išlaikymui perveda kas mėnesį po 1000 Lt, viso už laikotarpį nuo 2013-02-21 iki 2014-03-02 – 11 500 Lt suma.

Nesutinka dėl priteisto išlaikymo dydžiu, nes nepateikti vaikų poreikius patvirtinantys įrodymai, konkrečių poreikių suvestinė.

Nesutinka dėl 11 500 Lt priteisimo, nes teismas išvadas padarė besąlygiškai patikėjęs ieškovės paaiškinimais bei netiesioginiais įrodymais. Byloje nėra dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, kad 11 500 Lt yra ieškovės asmeninės lėšos, turėtos iki santuokos ar gautos santuokos metu kaip dovana, paveldėjimas ar pan., ir kad šios lėšos apelianto pasisavintos ir panaudotos. Analogiškoje situacijoje, spręsdamas dėl šaldytuvo padalinimo teismas, nors ir pripažino, jog asmeninių lėšų apeliantas turėjo, nežiūrint to, kad teismui pateikė pavedimo kopiją, teismas konstatavo, kad buvo apmokėta grynaisiais, šaldytuvą pripažino bendrąja nuosavybe ir padalino.

Ieškovė pateikė iškarpytą „Skype“ išklotinę, t.y. nėra tam tikrų dienų pokalbių pradžios; tam tikrų teiginių reikšmės interpretuojamos ieškovės naudai, pvz. teismo sprendime nurodoma kad 2012-02-06 20:53 kalbama apie namo statybas, tačiau ieškovė tik atsiuntė nuorodą į tinklalapį, bet nutylima, kad čia yra atsakovo motinos J. V. pasirinkimas. Teigia, kad nebuvo jokios konkrečios kalbos apie kainas, spalvas, išplanavimo derinimą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l.113-120). Mano, jog nėra būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog esminėmis šeimos iširimo priežastimis yra konkretus faktai, kad atsakovas paliko šeimą; daugiau kaip metus ja nesirūpino; nenorėdamas išlaikyti santuoką į ieškovės prašymus susitaikyti nereagavo; nuo santuokos sudarymo visą savo darbo užmokestį ir laiko sąnaudas skyrė namo statyboms, apie kurį vėliau pareiškė, kad namas statomas tėvams; panaudojo ieškovės asmenines santaupas; pasinaudojo ieškovės tėvo, turinčio statybininko profesija pagalba; apgavo ieškovę ir ieškovės šeimą. Mokėjimai UAB „Pigu.lt“ nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas rūpinosi šeima. Ieškovei kreipėsi į VTAS dėl išlaikymo neteikimo ir netinkamo tėvo pareigų vykdymo, kuriame nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. sausio mėn. neteikė vaikams išlaikymo. Ieškovė iš nuomojamo buto pas tėvus išsikraustė tik todėl, kad gimus vaikams nesulaukė pagalbos iš atsakovo.

Apeliantas nepaaiškino, dėl kokios priežasties statomas gyvenamasis namas buvo ieškovei aprodytas, elektroniniais laiškais atsakovas tarėsi su ieškove dėl statybinių medžiagų, paslaugų, baldų kainų, namo išplanavimo ir panašiai, atsakovas pasinaudojo ieškovės asmeninėmis lėšomis, tai yra investavo į namo statybas ieškovei priklausančius 11 500 Lt, pokalbiuose per Skype šalys tarėsi dėl persikraustymo į naują namą laiko, ieškovės tėvas P. B. visą 2012 m. vasarą kas antrą dieną dirbo statybose (duomenys neskelbtini), atsakovas atsiskaitinėjo savo lėšomis už statybines medžiagas arba paslaugas. Kad atsakovas dirbo statybose, patvirtino jo motina J. V.. Ieškovė ėmėsi priemonių išsaugoti šeimą, prašė teismo skirti laiką susitaikymui, tačiau atsakovas bendrauti su ieškove atsisakė. Ieškovės išgyvenimai siejami su atsakovo neatsakingu, lengvabūdišku elgesiu, su atsakovo apgaule.

Iš pradžių tarp šalių nebuvo jokios konfliktinės situacijos, ieškovė buvo suinteresuota kuo skubiau persikelti į naują namą, nes bute su tėvais gyventi per ankšta. Ieškovė esant tėvų pagalbai viena išlaikė vaikus, rūpinosi jais ir augino, kol sutuoktinis statė šeimai namą, ne tik nereikalavo išlaikymo vaikams, bet pati leido atsakovui išimti iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos asmenines lėšas sumoje 11 500 Lt. Ieškovė paprašė tėvą P. B., kuris dirba statybininku, pagalbos statybose. Kai 2012 m. rudenį atsakovas pradėjo vengti skambučių, nekėlė telefono, vėliausiai pareiškė, kad namas statomas tėvams, ieškovė suprato, kad ieškovas ją ir jos šeimą apgavo, metus laiko neskyrė šeimai nei pinigų, nei laiko, tenkino savo poreikius, kreipėsi pagalbos į Vaikų teisių apsaugos skyrių bei į teismą.

Mano, jog atsakovas neginčija išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo, bet nesutinka su laikotarpiu, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas kartu su tėvais stato gyvenamąjį namą, kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, didesnę atlyginimo dalį skiria namo statyboms, taigi turi galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo, mokant didesnę dalį.

Pažymi, kad atsakovas tik apeliaciniame skunde iškėlė klausimą, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad 11 500 Lt suma buvo asmeninės ieškovės lėšos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esmine priežastimi šeimai iširti laikė faktą, jog esą apeliantas apgavo ieškovę, nes žadėjo pastatyti šeimai namą. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo, teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, dėl kitų aplinkybių konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. teismas nustatė, jog esant sutuoktinių nesutarimams, būtent ieškovė siūlė atsakovui susitaikyti, ieškojo būdų santuokai išsaugoti. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas daugiau kaip vienerius metus šeima nesirūpino; teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Dėl to teismas sprendė, jog būtent atsakovas nebuvo lojalus ieškovei ir savo šeimai, neveikė kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Apeliantas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad jis siekė išsaugoti šeimą. Priešingai, bylos duomenimis atsakovas nesiėmė aktyvių priemonių išspręsti kilusius nesutarimus; neteikė paramos tuo metu, kai to labiausiai reikėjo sutuoktinei, kuri augino du mažamečius vaikus; išlaikymą šeimai teikė epizodiškai.

Iš jau aptarto apelianto banko sąskaitos išrašo, apelianto pateiktų įrodymų apie prisidėjimą prie vaikų išlaikymo (gultuko, nešioklės, šokinėjimo kamuolio ir maniežo pirkimas), taip pat iš šalių paaiškinimų, liudytojų T. B. ir P. B. parodymų, darytina išvada, jog apeliantas nuo 2012 m. sausio prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo tik epizodiškai. Ši aplinkybė bei duomenys apie tai, kad atsakovas laikė prioritetiniu tikslu ne šeimos išlaikymą, o jo tėvų namo statybą, kuris, kaip patvirtina liudytojos J. V. parodymai, buvo statomas ne šalių šeimos poreikiams tenkinti, o pardavimui, ko bylos nagrinėjimo metu neneigė ir atsakovas. Be to, analizuojant atsakovo pateiktą banko sąskaitos išrašą (I t., b.l.51-76), matyti, kad atsakovas didesnę dalį turimų lėšų laikotarpiu nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gruodžio mėn. skyrė statybinių medžiagų įsigijimui tokiuose statybinių medžiagų prekybos centruose, kaip „MOKI VEŽI“, „ERMITAŽAS“, „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“, o maisto produktų prekybos centruose „NORFA“, „MAXIMA“ apsipirkimams išleistų pinigų sumos suponuoja išvadą, jog dažniausiai apsiperkama vieno žmogaus poreikiams patenkinti, bet ne keturių asmenų šeimai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į visą šalių susirašinėjimą (ne tik į apelianto nurodytus pokalvius), liudytojų paaiškinimus, ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, jog namas (duomenys neskelbtini) statomas šeimai. Apeliantas ir apeliaciniame skunde neneigia, jog jo uošvis P. B. taip pat padėjo namo statybos darbuose. Šios aplinkybės papildomai patvirtina ieškovo nesąžiningumą, nelojalumą šeimai. Apelianto teiginiai, kad 2012 m. šalių santykiai dar buvo geri rodo tik tai, kad tuo metu ieškovė dar nežinojo apie tikruosius statybos tikslus. Dėl to ir gyvenimo skyrium pradžia iš esmės neturi teisinės reikšmės nei nustatant aplinkybę dėl atsakovo kaltės, nei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momento.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto nesąžiningas elgesys šeimoje, sutuoktinio pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeima, yra įrodyti pateiktais įrodymais, šalių bei liudytojų paaiškinimais.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, jog teismas gali priteisti neturtinę žalą kitam sutuoktiniui, tačiau nustatęs, jog ji atsirado ir įvertinęs asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą ir ją įrodė. Teismui konstatavus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas (CK 3.70 str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie jos depresyvią būseną, kuomet, jai auginant du mažamečius vaikus (iš jų vienas kūdikio amžiaus), ji nesulaukė apelianto, kaip sutuoktinio, nuolatinės moralinės, materialinės ir pagalbos nereiškia, jog apleiantė dėl to nepatyrė neturtinės žalos, dvasinių išgyvenimų. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą ir nurodo, jog jos dydis nagrinėjamu atveju yra nustatytas ir vertintas teisingai ir pagrįstai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kad apeliantas teikė paramą tik epizodiškai, nėra pagrindo ir kitaip vertinti pirmosios instancijos išvadas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus apelianto teiktus įrodymus apie jo skirtą išlaikymą šeimai (gultuko, nešioklės, šokinėjimo kamuolio ir maniežo pirkimas, 2012 m. gruodžio mėnesį pervedimas ieškovei 500 Lt, 2013 m. sausio mėnesį -1000 Lt, 2013 m. vasario mėnesį -500 Lt), išminusavo šias sumas iš apskaičiuotos išlaikymo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-02-30 įsiskolinimo dukroms sumos. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad minėtu laikotarpiu teikė didesnį išlaikymą dukroms (CPK 178 str.). Prie apeliacinio skundo pridėtas banko sąskaitos išrašas patvirtina tik tą aplinkybę, kad, kaip jau ir nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas 2012 m. gruodžio mėnesį pervedė ieškovei 500 Lt, 2013 m. sausio mėnesį - 1000 Lt, 2013 m. vasario mėnesį -500 Lt; tai, kad nuo 2013 m. kovo apeliantas nuolat perveda ieškovei pinigų sumas vaikų išlaikymui, skundžiamo sprendimo pagrįstumui jokios įtakos neturi, nes nustatyta, kad įsiskolinimas susidarė iki 2013-02-30.

Nors apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl išlaikymo dydžio, tačiau pažymėtina, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas, nes minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Kasacinis teismas laikosi ir tos praktikos, kur vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr., 3K-3-37/2010) iki 2000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, minimalią algą pripažino orientaciniu išlaikymo vaikui kriterijumi, o minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius, todėl nėra reikšmingi apelianto argumentai, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie vaikų poreikius šiuo laikotarpiu, nes minimaliems vaikų poreikiams pagrįsti, kaip minėta, papildomų įrodymų nereikalinga.

Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad kai su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad į aplinkybę, jog vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios vaikų mėnesio poreikių vertės, neįvertino šalių turtinės padėties. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos dėl išlaikymo dydžio, be to apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog iš jo priteista suma po 600 Lt dukroms išlaikyti yra pernelyg didelė ir nėra būtina šalių dukrų išlaikymui bei viršija nepilnamečių poreikius. Taip pat apeliantas neįrodė, jog yra esminės aplinkybės, dėl kurių išlaikymo didesnė dalis turėtų būti perkelta atsakovei, kad neturėtų būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, jog motinai, su kuria šiuo atveju lieka gyventi vaikai, neišvengiamai tenka didesnė dalis pareigos, susijusios su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, bei iš anksto nenumatytų vaikų poreikių tenkinimo rizika, todėl sunkesnė vaikų išlaikymo našta objektyviai šiuo atveju tenka motinai (atsakovei). Be to, pažymėtina, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ištyrė šalių turtinę padėtį ir nustatė, kad šalių pajamos panašaus dydžio (ieškovės pajamos –2500 Lt, atsakovo – 3000 Lt per mėnesį), atsakovas turi nekilnojamojo turto (I t., b .l.31), yra darbingas.

Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl 11 500 Lt priteisimo ieškovei.

Pirmiausia atsakovas tik apeliaciniame skunde ginčijo aplinkybę, kad 11 500 Lt suma buvo ieškovės asmeninės lėšos. CPK 306 str. 2 d. įtvirtintas draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija papildomai nepasisako dėl šio apelianto argumento.

Kita vertus, atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog dėl 11 500 Lt priteisimo pirmosios instancijos teismas išvadas padarė besąlygiškai patikėjęs ieškovės paaiškinimais bei netiesioginiais įrodymais. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad 11 500 Lt ieškovės asmeninių lėšų jis išėmė iš ieškovės sąskaitos 2012-04-12 ir 2012-05-23. Pažymėtina, jog apeliantas neneigė, kad 2012 m. balandžio ir gegužės mėnesiais (kai iš ieškovės sąskaitos buvo nuimta 11 500Lt) tarp šalių santykiai buvo geri santykiai (pats šias aplinkybes pripažino ir apeliaciniame skunde), dėl to apie vienas kito pirkinius sutuoktiniai galėjo/turėjo žinoti. Apeliantas nenuginčijo aplinkybių, kad 11 500 Lt iš ieškovės sąskaitos išėmimo dienomis, jis ieškovei priklausančia AB SEB banko kortele atsiskaitė ir Maxima Lt parduotuvėje, pats patvirtinęs, kad turėjo galimybę disponuoti ieškovės banko kortele, neva dėl to, kad reikėjo išgryninti pinigus, skirtus jos tėvui, taip pat atsakovas pats patvirtino, kad Maxima Ačiū kortelės ieškovei niekada perdavęs nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad apeliantas, teigdamas, kad 11 500 Lt iš ieškovės sąskaitos buvo išimami jos tėvui skirti pinigai, kad jis nepretendavo į dalį šių pinigų, kaip į bendrai dalintino sutuoktinių turto dalį, tik patvirtina faktą, kad šie pinigai buvo ieškovės asmeninės lėšos. Be to, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus (antstolio pažymą (II t.,b.l.69;70); UAB „Vilniaus energija“ pažymą (II t., b.l.65-68), nepasitvirtino apelianto argumentai, jog 11 500 Lt suma buvo reikalinga ieškovės tėvo skoloms apmokėti. Apeliantas nepateikė ir įrodymų, kad šiuo laikotarpiu ieškovė įsigijo brangių pirkinių ir tai nuo sutuoktinio nuslėpė (CPK 178 str.).

Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė skundžiamame sprendime nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė Rūta Petkuvienė