Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams A. J., N. K. ir A. L. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Byloje ginčas kilo dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai A. J., A. L. ir N. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-528-952/2022 buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, įėję į nukentėjusiojo M. B. butą, nukentėjusiajam miegant lovoje, A. L. sudavus vieną smūgį M. B. į veido sritį, bendrais veiksmais sudavė nė mažiau kaip penkiolika smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas <...>. Kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis M. B. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė. Kreipėsi į teismą dėl jam nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir prašo iš atsakovų A. J., N. K. ir A. L. priteisti 4000 Eur neturtinę ir 540,78 Eur turtinę žalą.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju, atsakovų atstovas mano, kad ieškovas turėjo pareigą pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, tačiau teismas su tokia atsakovų atstovo pozicija nesutinka. BPK numatytas teisinis reglamentavimas nukentėjusiam asmeniui tik suteikia teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamojo veiksmais padarytai žalai atlyginti. Šiuo atveju, šios civilinės bylos duomenimis civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis (arba ieškovas) kaltinamiesiems (arba atsakovams) baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškęs ir teismas tokio prašymo nenagrinėjo. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad ieškovas ir atsakovai baudžiamojoje byloje tarpusavyje sprendė žalos atlyginimo klausimą, kad dėl to pasirašė kokį susitarimą ir/arba, kad atsakovai atlygino ieškovui nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Dėl pasakyto, negalima manyti ir padaryti išvados, kad ieškovas kaip tai piktnaudžiauja savo teise, pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka šioje civilinėje byloje.

10. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6. 246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

11. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; kt.). Šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-528-952/2022 konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės šioje byloje. Baudžiamojoje byloje yra nustatytas tiek atsakovų subjektyvusis bendrininkavimas, tiek ir faktas, kad žala ieškovui buvo padaryta visų nuteistųjų veiksmais (kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip visų nuteistųjų veiksmų padarinys. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog žala ieškovui padaryta bendrais atsakovų neteisėtais veiksmais, subjektyviai bendradarbiaujant ir tai sudaro pagrindą jiems taikyti solidariąją civilinę atsakomybę (CK 6.279 str. 1 d.).

12. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Gavimas daugiau, negu padaryta nuostolių, reiškia nepagrįstą praturtėjimą ir tokiam asmeniui atsiranda pareiga grąžinti viską, ką jis įgijo nesant teisinio pagrindo (CK 6.237 str.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Nuostoliai gali būti apskaičiuoti abstrakčiai arba konkrečiai. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), todėl žalos fakto ir nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo

13. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys).

14. Ieškovas M. B. reiškia reikalavimą dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, ginčo, kad ieškovas patyrė turtinę žalą būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra. Atsakovai pripažįsta ieškinio dalį dėl ieškovui padarytos turtinės žalos dydžio, susijusios su 39,30 Eur išlaidomis vaistų įsigijimu, 100,00 Eur išlaidų dėl nuskelto 11 danties gydymo bei 45,03 Eur išlaidų, apmokėtų už gydytojo konsultaciją (duomenys neskelbtini), todėl teismas šiais konkrečiais klausimais plačiau nepasisako. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kyla dėl žalos apmokant už automobilio parkavimą prie (duomenys neskelbtini) klinikų, kuro išlaidų, išlaidų, susijusių su naujos patalynės ir čiužinio įsigijimu.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala suprantama kaip išlaidos, kurios atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

16. Ieškovas iš atsakovų prašo priteisti 5,80 Eur išlaidas, kurias jis patyrė apmokėdamas automobilio parkavimą prie (duomenys neskelbtini) ligoninės. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo ieškovo reikalavimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl 2021 m. spalio 16 d. patirtų sužalojimų lankėsi 2021 m. spalio 20 d. 13.25 val. Automato, kuriame 2021 m. spalio 20 d. buvo apmokėta už automobilio parkavimą laikotarpiu nuo 13.29 val. iki 15.38 val., adresas yra (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, automobilis buvo parkuotas šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini) klinikų. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas išsakė nuomonę, kad tuo metu už automobilio parkavimą galėjo mokėti ne ieškovas, bet jo sugyventinė, kuri tuo pat metu laukėsi judviejų kūdikio ir ji galėjo lankytis pas gydytojus pati dėl savo nėštumo, nurodė, kad ieškovas net neturi automobilio, todėl jis negali reikalauti apmokėti už automobilio parkavimą patirtas išlaidas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šia atsakovų atstovo išsakyta nuomone, nes ją paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių parkavimo bilietų matyti, kad už automobilio parkavimą buvo mokama tą dieną, kai ieškovas lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini) klinikose, todėl ieškovo prašoma priteisti 5,80 Eur suma už automobilio parkavimą priteistina solidariai iš atsakovų.

17. Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 35,00 Eur kuro išlaidas, kurias jis patyrė kelionei į (duomenys neskelbtini) ir atgal į namus. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad su šia prašoma priteisti suma nesutinka, nes byloje nėra pateikta duomenų apie automobilį, kuriuo buvo vykta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nepateikti kuro įsigijimo kvitai. Teismas sutinka su šia atsakovų atstovo išsakyta nuomone. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti ieškinio reikalavimus tenka tai šaliai, kuri teigia, šiuo atveju būtent ieškovas privalėjo teismui pateikti kuro įsigijimo ir sunaudojimo faktą pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju teismui nėra pateikta duomenų, kokiu automobiliu ieškovas vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kokios yra šio automobilio kuro sunaudojimo sąnaudos, taip pat teismui neparteikti duomenys, kurie pagrįstų kuro įsigijimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl išlaidų, susijusių su kuro įsigijimu priteisimo.

18. Taip pat ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad dėl jam padarytų sužalojimų buvo nepataisomai sugadinta patalynė, pagalvės, lovos čiužinys, kurie buvo iškruvinti. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad ieškovas iškruvintą patalynę, čiužinį, pagalves galėjo išskalbti ir taip neapsunkinti atsakovų padėties. Taip pat nurodė, kad patalynė buvo nusidėvėjusi, o atsakovui įsigijus naują patalynę, pagalves bei čiužinį, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovų sąskaita.

19. Teismas iš dalies sutinka su atsakovų atstovo išsakytais argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis įvyko 2021 m. spalio 16 d. Teismui pateiktas čiužinio įsigijimo kvitas patvirtina, kad jis buvo įsigytas prieš įvykį, t. y. 2020 m. gruodžio 13 d., „Dormeo“ pagalvės buvo įsigytos 2020 m. sausio 27 d., t. y. taip pat prieš įvykį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad dėl nepataisomai sugadintos patalynės ją ieškovas turėjo įsigyti naują, tačiau teismui yra pateikti seni kvitai, t. y. įrodymai, patvirtinantys, kad iki įvykio buvo įsigytas čiužinys bei pagalvės. Teismui nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad po įvykio ieškovas įsigijo čiužinį bei pagalves, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl 109,00 Eur už naujai pirktą čiužinį bei 72,50 Eur už naujai įsigytas pagalves netenkintinas.

20. Baudžiamojoje byloje neginčytinai įrodyta, kad ieškovas atsakovų buvo užpultas gulintis lovoje, dėl atsakovų veiksmų patyrė sužalojimus, žaizdos kraujavo. Tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, kurios yra darytos ikiteisminio tyrimo metu, iškart po įvykio. Byloje neginčytinai įrodyta, kad būtent atsakovų kalti veiksmai įtakojo ieškovo sužalojimus, o nusikaltimo vieta – lova – tai, kad buvo nepataisomais sugadinta lovoje buvusi patalynė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pateiktu reikalavimu priteisti 56,99 Eur išlaidas patalynės bei 77,16 Eur antklodės įsigijimo išlaidas. Šias išlaidas neginčytinai pagrindžia ir teismui pateikti įsigijimo kvitai. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad pagalves, antklodę bei patalynės komplektą įsigijo ne ieškovas, bet S. O., todėl šias išlaidas patyrė ne ieškovas, bet į bylą visai neįtrauktas asmuo. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovų atstovo išsakytais argumentais. Tiek iš teismui pateikto nuosprendžio, teik teismo posėdžio metu ieškovo atstovo išsakyti argumentai patvirtina, kad tiek įvykio metu, tiek ir dabar ieškovas M. B. ir S. O. yra sugyventiniai, turi bendrą vaiką, veda bendrą ūkį. Tai patvirtina, kad nors ieškovas ir nėra susituokęs su S. O., tačiau jie gyvena kaip šeima, veda bendra ūkį, augina judviejų vaiką, todėl ir jų gaunamos pajamos bei patiriamos išlaidos yra laikomos bendromis. Šiuo atveju ieškovo sugyventinės patirtos išlaidos dėl patalynės, pagalvių ir antklodės įsigijimo patvirtina, kad šie daiktai buvo įsigyti po įvykio, todėl ieškovo prašoma priteisti 56,99 Eur suma dėl patalynės įsigijimo, 77,16 Eur suma dėl pagalvių ir antklodės įsigijimo, priteistina solidariai iš atsakovų ieškovo naudai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

22. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 4 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

23. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

24. Bylose neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, t. y. šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, nes paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.).

25. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.

26. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

27. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad ieškovui padaryta neturtinė žala dėl atsakovų padarytos nusikalstamos veikos, todėl pastarieji privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymima, kad asmens teisė į sveikatą yra absoliuti, viena iš svarbiausių asmens teisių. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-528-952/2022 matyti, kad M. B. dėl atsakovų atliktų veiksmų, t. y. sudavus vieną smūgį M. B. į veido sritį, bendrais veiksmais sudavus ne mažiau kaip penkiolika smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir dėl kairiojo skruostikaulio bei kairės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžių, galvos dešinės momeninės srities, dešinės ausies, kaktos, kairiojo užausio, kairiojo smilkinio ir nosies odos nubrozdinimų, dešinio antakio muštinės žaizdos, 11 ir 21 dantų vainikų dalinių lūžių, kraujavimo iš nosies, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovai ieškovą sužalojo tyčia, jam gulint lovoje, kuomet jų atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko, todėl negalima laikyti paties nukentėjusiojo veiksmų provokuojančiais. Be to, minėtu nuosprendžiu teismo nebuvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad konfliktą inicijavo nuteistieji, iš nukentėjusiojo nebuvo provokuojančių veiksmų smurtauti. Patys nuteistieji gyvena tame pačiame kaime kaip ir nukentėjusysis, todėl akivaizdu, kad po įvykio jis pagrįstai baiminosi būti savo namuose. Nukentėjusysis buvo užpultas savo namuose ir sumuštas tyčiniais atsakovų veiksmais. Dėl tyčinių smurtinių nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, nes dėl sumušimo negalėjo rodytis viešumoje, apie patirtą fizinį smurtą turėjo aiškinti artimiesiems, draugams, aplinkiniams, dėl gydymosi ieškovas buvo nedarbingas. Visa tai rodo, kad nukentėjusysis patyrė tam tikrus išgyvenimus dėl nuteistųjų smurtinio elgesio.

28. Ieškovas dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydytojus, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, jog neginčytina, kad ieškovas M. B. dėl atsakovų veiksmų patyrė sužalojimus, tačiau sužalojimai nėra tiek rimti, neturi liekamųjų pasekmių, teismui nėra pateikta duomenų, kiek truko ieškovo nedarbingumas. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų atstovo išsakyta nuomone, kad ieškovo patirti išgyvenimai dėl jam padarytų sužalojimų buvo nereikšmingi. Teismas sutinka, kad nors ir buvo ieškovui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau lūžęs šonkaulis ir žandikaulio lūžis neabejotinai ieškovui sukėlė skausmą, neigiamus išgyvenimus, buvo apsunkintas ieškovo judėjimas, valgymas. Nors teismui nėra pateikta duomenų, kiek laiko truko ieškovo nedarbingumas, tačiau teismas, įvertindamas patirtus sužalojimus, neturi pagrindo nesutikti su ieškovo atstovo išsakyta nuomone, kad ieškovo nedarbingumas truko apie du mėnesius. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą iš atsakovų ieškovo naudai atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą, į turtinės žalos dydį, nuteistųjų turtinę padėtį, teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir mano, kad šiuo atveju teisinga suma būtų 3000 Eur. Dar labiau mažinti priteistiną neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo (CK 6.250 str., CPK 185 str.).

29. Teismas nesutinka, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir jie neturi galimybės atlyginti priteistos neturtinės žalos. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai yra jauni, sveiki, darbingi, todėl turėtų dirbti ir atlyginti priteistas sumas.

30. Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų išvadų turinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Ieškovas byloje iš viso patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato O. R. pagalbą ruošiant ieškinį teismui bei atstovaujant ieškovą teismo posėdžiuose. Atsakovai byloje patyrė iš viso 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo V. Savicko pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio.

32. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

33. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė duomenis, kad turėjo 750,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovui priteisiama mažesnė pinigų suma negu jis prašė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas. Ieškovo ieškinys tenkinamas, todėl ieškovas laikytinas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, tačiau kartu pažymėtina, jog įvertinama tai, kad ieškovas dėl atsakovų padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu patyrė sveikatos sutrikdymą, dėl ko atsirado turtinė ir neturtinė žala ieškovui, todėl, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai priteistų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principų, todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 250,00 Eur. Iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

34. Ieškovas CPK 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovų priteistinas 102,00 Eur žyminis mokestis valstybei, t. y. po 34,00 Eur iš kiekvieno (CPK 96 str.).

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovų priteisiamos valstybei, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 6,64 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo M. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 324,28 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 28 ct) turtinę žalą, 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (3324,28 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas -750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą, t. y. ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei: 102,00 Eur (vieno šimto dviejų eurų) žyminį mokestis, t. y. po 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus) iš kiekvieno atsakovo (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660), ir 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y., po 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) iš kiekvieno atsakovo (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.