Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį.

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį.

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J., N. K. ir A. L. 2021 m. spalio 16 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, tyčia dėl menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, A. J. sudavus nukentėjusiam S. J. kumščiu vieną smūgį į petį ir nukentėjusiajam nuo to smūgio nugriuvus ant grindinio, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiam S. J. kojomis ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydami poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir odos nubrozdinimus veide, kas nežymiai sutrikdė S. J. sveikatą.

2. Be to, A. J., N. K. ir A. L. 2021 m. spalio 16 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, įėję į nukentėjusiojo M. B. butą, nukentėjusiajam miegant lovoje, A. L. sudavus vieną smūgį M. B. į veido sritį, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip penkiolika smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir dėl kairiojo skruostikaulio bei kairės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžių, galvos dešinės pusės momeninės srities, dešinės ausies, kaktos, kairiojo užausio, kairiojo smilkinio ir nosies odos nubrozdinimų, dešinio antakio muštinės žaizdos, 11 ir 21 dantų vainikų dalinių lūžių, kraujavimo iš nosies, padarė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino iš dalies ir parodė, kad spalio 16 d. jis, N. K., A. L., B. Š. dirbo, pjovė kiaulę. Jis su N. K. ėjo į parduotuvę 10 val. nusipirkti atsigerti, sutiko M. B. ir S. J.. Su jais pasisveikino, pakalbėjo ir nuėjo. Grįžo atgal pas A., padėjo jam toliau dirbti, paskui nusprendė atsigerti alkoholinių gėrimų. A. nupirko alkoholinių gėrimų, atsigėrė, nebebuvo kur gerti ir nusprendė nueiti pas M.. Nuėjo pas M., žiūri, kad M. sumuštas ir paklausė, ar reikia pagalbos, sakė, kad nereikia ir jie išėjo į lauką. Pamatė einantį S. J., kuris yra jo tėvas. Prisiminė visas problemas su juo, nervai neatlaikė ir jam sudavė porą smūgių. Sudavė į petį. Jis vienas jam sudavė. A. L. ir N. K. buvo toliau nuo jo, stovėjo už kokių 100 metrų. Sudavė 2-3 smūgius iš kumščio į kairį petį, S. J. nugriuvo. Kojomis nespardė. Tada, pribėgo A. ir N., nes jie galvojo, kad jis dar ir toliau jį muš, kad patrauktų, bet jis pat atsitraukė ir jie visi nuėjo toliau į kaimą. Matė, kad M. B. sumuštas, matėsi žymės ant veido. Butas buvo švarus. M. kalbėjo, buvo sąmoningas, klausė, ar reikia pagalbos, bet jis pasakė, kad nereikia, liepė dingti. Jie buvo keturiese: jis, N. K., A. L. ir B. Š., o A. prie durų stovėjo. Užtruko 2-3 minutes ir išėjo. Nekvietė pagalbos, nes jiems liepė išeiti. Tuo metu buvo išgėrę, ėjo pas M. toliau gerti, nes buvo su juo anksčiau dirbę, gerai sutarė. Jie irgi turėjo alkoholio, galvojo, kad išgers visi. Toliau išėjo į kaimą, buvo pas jį kieme, pas A. su N. kieme. Paskui pamatė, kad stovi pareigūnai ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta ir pareigūnai juos, kaip įtariamuosius, sulaikė. Antrą kartą bute jie nebuvo. Liudytojai gali meluoti. A. P. pažįsta šiek tiek, piktumų neturėjo. Su M. B. anksčiau turėjo piktumų, nes jis nenorėjo sumokėti pinigų, bet vėliau atidavė ir tada su juo nebedirbo. Kai ėjo išgerti pas M., santykiai buvo draugiški. Gali būti, kad nukentėjusieji ir liudytojai juos apšneka. Dėl neblaivumo viską pamena ir pamena, kad M. nemušė, antrą kartą bute nebuvo. Juos apšneka. Kaltinimą pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad sudavė S. J. smūgius rankomis, bet nepripažįsta, kad spardė, nepripažįsta, kad sumušė M. B.. Parduotuvėje buvo penkiese, dar ėjo nusipirkti alkoholio. Ėjo iš A. kiemo, prieš einant pas M. B., buvo vakare apie 16 val. Buvo pavėsinėje ir nelabai galėjo kaimynai matyti. Už alkoholį mokėjo A. kortele. Nežino, kaip galėjo dingti iš M. B. žiedas, pinigai. Ėjo pažiūrėti, kas atsitiko, kai buvo policijos pareigūnai. Jis sumušė savo tėvą. Kiti kaltinamieji smūgių nesudavė, mušė jis vienas. Pripažįsta, kad padarė neturtinę žalą S. J. jį sumušdamas, mano, kad 1500 Eur suma yra per didelė, nes jis gavo tik du smūgius. E. P. pažįsta kaip kaimo gyventoją. Nežino, kodėl jis gali sakyti netiesą. Tėvą sumušė, nes visko buvo, nes jis puldinėja mamą, brolį, buvo benzino pripylęs laiptinėje. Piktumas kaupėsi. Nežino, kodėl prasiveržė būtent tądien. Dvi savaitės prieš tą įvykį tėvas gėrė, kabinėjosi prie mamos, sesers. Su M. B. nebedirbo senai, bet jie sueina, pasišneka. Pinigų neatidavė prieš pusę metų, neatidavė 200 eurų. Jie dirbo kartu su N. K., buvo skolingas ir jam. Pinigų prašė susiskambindami, jis nekeldavo telefono, neatrašydavo, prašė gal kokią savaitę. Niekam daugiau nesakė, kad neatiduoda pinigų. Įvykio dieną nebuvo apie tai kalbos. Girdėjo kaip liudytojai sakė, kad buvo kruvini rūbai, rankos, batai. Pjovė kiaulę ir galėjo apsitaškyti nuo jos. Jie paskui persirengė ir išėjo, draugai irgi persirengė. Ant draugo batų matė kraujo dėmes, lyg ant A. batų. Jis, baigęs darbą, persimovė. Visi išėjo švariai persirengę. Buvo nedaug išgėrę, viską pastebėjo. Neprisimena, kas pasiūlė eiti pas M. B.. Žinojo, kad M. geria, jis kartais pasikviesdavo ir nuėjo su juo atsigerti. Butas buvo tvarkingas, švarus, buvo tik M. sumuštas, daugiau kraujo žymių nepastebėjo. M. buvo su rūbais. Sulaužytos sienos nepastebėjo. Pas M. buvo po pietų, 14-15 val. Kai M. B. gerdavo, pas jį ateidavo visokių asmenų. Jis yra neteistas, nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, yra dirbantis. Gailisi dėl S. J. sumušimo, jo neatsiprašė. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta dėl S. gydymo, dėl M. gydymo nepripažįsta.

4. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. K. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad buvo spalio 16 d., ryte susitiko jis, jo brolis A., A. ir B. Š.. Jie kartu pjovė kiaulę pas A. senelį. Nuėjo su A. į parduotuvę nusipirkti atsigerti ir cigarečių apie 9-10 val. ryto. Einant, netoli A. kiemo, sutiko S. su M., pasikalbėjo ir M. kažkurioje veido pusėje buvo įrėžta, prie smilkinio, buvo šašas. Pasisveikino, pasikalbėjo ir nuėjo į parduotuvę, o jie nuėjo į kitą pusę. Jie grįžo, pabaigė pjauti kiaulę ir sugalvojo, kad reikia atsigerti. Nuėjo persirengti, apsiprausti. Po to, prie jų prisijungė A. Š.. Gėrė pas A. pavėsinėje alkoholį - degtinę, gal buvo ir alaus. Kažkas pasiūlė nueiti pas M.. Jis, jo brolis A., A. J., B. Š. ir A. Š. nuėjo pas M., turėjo savo alkoholio, rado jį kruviną, kruvinas buvo veidas. Jie pasiūlė pagalbą, jis juos išvijo ir jie išėjo. Tada, ėjo toliau į kaimą. A. pamatė tėvą ir ėmė bėgti link jo. Jis su broliu A. bėgo iš paskos, kad jis neprisidirbtų problemų, nes žino, kad laiko pyktį tėvui. Jie patraukė A. kad jis daugiau neprisidirbtų problemų. Nežino, ar A. sudavė tėvui smūgius. Tada, išėjo toliau į kaimą. Tuo metu buvo privažiavęs A. G., jie su juo pasisveikino. Buvo ir B. su A.. Jie buvo pas A. G. kieme, apie 150 m. atstumu. B. su A. kalbėjo su A., o jie su A. bėgo paskui A., kad tėvo neprimuštų. Ėjo pas A. į kiemą, pabaigė gerti kažkelintą butelį, ėjo aplink kaimą pasivaikščioti. Pamatė policiją pas M. kieme ir ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Tada, juos susistabdė ir ėmė klausinėti, kur vaikšto, pasakė, kad atėjo pasižiūrėti. Patikrinto girtumus, buvo paimti telefonai, piniginės nebuvo paimtos ir juos išvežė. A. P. kieme matė. Ji šūkavo kažką ir pareigūnės ją ramino, o jie su pareigūnėmis bendravo. Jis buvo nemažai išgėręs, nebuvo, kad visiškai neatsimintų, atsimena visas aplinkybes. Kai jie pribėgo prie A., S. buvo ant žemės, smūgių jis nematė. Jie kojomis nespardė. A. kojomis nespardė. Mušimo žymių nematė. Nepripažįsta, kad sudavė smūgius S., nepripažįsta, kad sudavė M. B.. Kai nuėjo pas M., buvo išgėrę, kruvinų batų nematė. Įvykio metu buvo persirengę. M. B. veidas buvo kruvinas, greitosios nekvietė, paliko ir išėjo. Matė, kad reikalinga pagalba. Butas nebuvo apverstas, viskas buvo tvarkinga. Nežino, kodėl liudytojai sakė, kad matė juos bute. Piktumų su M. neturėjo, pats pas jį yra dirbęs statybose, jam padėdavo dirbti, jis jiems sumokėdavo pinigus. Buvo taip, kad jis gavo atlygį ir turėjo jiems sumokėti pinigus, bet jis pradėjo gerti. Čia senas laikas, apie 1,5 metų senumo. Po to, jis gėrė kažkiek laiko ir jis atėjo pas jo mamą butelio ir jis pasakė, kad yra jam skolingas 50 Eur ir jis kitą dieną grąžino. A. P. meluoja, kad jį matė bute, nes jie yra draugai su M.. Mano, kad jie davė melagingus parodymus. Jie tą dieną vartojo tik alkoholį, narkotinių medžiagų nevartojo. Kai grįžo prie policijos, buvo šviesu, ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Galėjo praeiti apie dvi valandas po to laiko, kai buvo pas M.. Kieme policijos pareigūnai paprašė jų paduoti daiktus, klausė, ar turi draudžiamų daiktų, paprašė ištraukti iš kišenių daiktus. Pas jį buvo piniginė, telefonas ir žiebtuvėlis. Paėmė telefoną ir žiebtuvėlį. Piniginę paėmė (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pareigūnai kišenių netikrino, (duomenys neskelbtini) kišenes tikrino. Pas jį buvo telefonas, žiebtuvėlis ir piniginė. Sulaikė juos keturis. Buvo jie penki, A. Š. buvo blaivus, todėl jo nesulaikė. Š. į butą nėjo, stovėjo tarpduryje ant slenksčio. Su liudytojais jokių skolų neturi, jokių reikalų neturi. Su E. P. santykiai neutralūs, nebendrauja, jį pažįsta, žino, kur jis gyvena. Nuo tos vietos, kur A. sudavė savo tėvui, yra apie 200-250 metrų iki P. buto langų, todėl jis negalėjo matyti. Ta vieta yra toje pusėje, yra matoma. Nuėję pas M. B., matė kraują, lyg bėgo kraujas iš nosies, tiksliai nepasakys, kas dar buvo kruvina. Daugiau kraujo nepastebėjo. Kai pamatė kraują ant veido, todėl nusprendė, kad jis sumuštas, gal ir galėjo pargriūti. Jam tuo metu taip atrodė, kad jis buvo sumuštas. Kadangi gyvena tame pačiame kaime, tai jis žinojo, kad M. turėjo daugiau skolų, būdavo muštynių, tik policijos niekas nekviesdavo. Tuo metu, kai M. buvo skolingas, ant jo pyko, bet kai atidavė pinigus, nebepyko, toliau bendravo, tik pas jį nebedirbo. Kai atėjo pas M., namai buvo tvarkingi. Ieškinių nepripažįsta. A. P. policija ramino, ji elgėsi labai aršiai, šūkavo. Policijos pareigūnai ją ramino. Skolą buvo grąžinęs jau senai. Policijos pareigūnės jo kišenių netikrino, jis pats padavė daiktus iš kišenių.

5. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad spalio 16 d. pjovė kiaulę. Jam padėjo brolis N. K. ir A. J., nes jų šeimos kiaulę pirko per pusę. Buvo ankstus rytas, atsivežė kiaulę, N. su A. sako, kad einam į parduotuvę nusipirkti atsigerti ir rūkyti. Jis pasiliko vienas, jie užtruko apie 10 minučių, grįžo pas jį. Jam minėjo, kad buvo susitikę M. su S.. Eigoje prisijungė B.. Jis B. paprašė, kad nuvažiuotų į parduotuvę ir nupirktų alkoholio. Jie po truputį gėrė alkoholį, baigė pjauti kiaulę, persirengė, nusiprausė. Buvo savaitgalis ir jie visi nusprendė atsipalaiduoti ir išgerti alkoholio. Gėrė pas A. pavėsinėje, parduotuvėje lankėsi dar ne vieną kartą, nes ir jo brolis atsiskaitinėjo kortele. Begerdami alkoholį, nusprendė eiti pasivaikščioti. Bevaikščiojant, kažkam šovė į galvą, gal ir jam pačiam, eiti pas M.. Jo santykiai su M. neutralūs. Žinojo, kad jis geria, todėl galvojo nueis, išgers, pasišnekės ir taip praleis laiką. Nuėjo pas M. ir ten buvo tylu, galvojo, kad gal miega. Jis įėjo pirmas ir pamatė M. lovoje, jis gal miegojo, buvo kruvinas veidas, matėsi kruvina antklodė. Jis paklausė M. kas nutiko, o jis iškart sakė, kad nieko jam nereikia, liepė jiems išeiti. Jie sutriko ir išėjo, toliau vaikščiojo po kaimą, išgėrinėjo. Nespėjo apeiti aplink kaimą, išėjo iš M. ir šalia yra sekantis daugiabutis. Ten toliau išgėrinėjo, kalbėjo su A. ir pamatė, kad S. J. eina, tada A. pasileido link S.. Jų santykiai buvo konfliktiški. Jis bėgo su broliu pagauti A., nes žinojo, kad gali įvykti konfliktas. Jis pamatė S. gulintį ant žemės. Jis gal ko nepastebėjo, nes ten yra krūmai, jo brolis nubėgo pirmas. Kaip suprato, tai gal A. sudavė S.. S. atsistojo, pasivalė ir nuėjo, o jie toliau tęsė savo kelionę aplink kaimą. Pareinant M. kieme pamatė policijos pareigūnus, gal buvo ir greitoji pagalba. Priėjo prie policijos pareigūnų paklausti, kas įvyko. Matė dvi pareigūnes moteris ir galvojo, kad jos nesusitvarkys su M.. Pareigūnės juos užkalbino, patikrino blaivumus. Buvo visi neblaivūs, tik vienintelis blaivus buvo A.. Pareigūnės iškvietė pastiprinimą, susodino juos ir išvežė į (duomenys neskelbtini), nevežė tik A., nes jis buvo blaivus. Jis pats buvo neblaivus, įpūtė virš 2 promilių. Praėjo beveik metai, tai gali ne viską prisiminti. Vartojo tik alkoholį. Išgėrė ne mažai, pareigūnams sulaikant turėjo dar du butelius degtinės. Parduotuvėje ne visą laiką jis atsiskaitinėjo, du kartus atsiskaitė jis. Parduotuvėje jis buvo vieną kartą, bet iš jų kompanijos buvo ne vieną kartą, buvo toje pačioje parduotuvėje. Įėjęs pas M. į butą, pamatė M. gulintį, durys buvo atrakintos ir pilnai neuždarytos. M. gulėjo lovoje, gal snaudė. Matė kruviną veidą, patalynę, veidas buvo patinęs. Buvo nosis kruvina, veidas buvo patinęs, kruvinas. Kurios vietos labiau patinę, nematė. Tikriausiai bute nebuvo kažkokio chaoso, kad kažkas būtų išmėtyta, tik lova buvo sutepta, nešvari. Kai atėjo, kitų asmenų nebuvo. Reikėjo kviesti policiją, bet gal išsigando. Jie buvo keturiese ir bijojo, kad iškart įtars juos. M. žino, kaip asmenybę, kuris ne kartą yra mušęsis. Kai išėjo iš buto, prie policijos pareigūnių priėjo po 2-3 val. Kai atėjo, greitoji buvo, bet kas buvo joje nematė. Daugiau į butą nebuvo užėję. Nežino, kaip A. P. galėjo juos matyti bute, jis asmeniškai tikrai nebuvo. Batai buvo jo, jie nebuvo kruvini. Jis A. P. matė protarpiais, nežino, kas pirmi priėjo prie pareigūnių - jie ar A. P.. Kai jie atėjo prie pareigūnių, jis su A. Č. pradėjo kalbėti, nes ją pažinojo mokyklos laikais. Jo asmeniškai paklausė, ar turi neleistinų daiktų, jis turėjo telefoną, piniginę, žiebtuvėlį, cigaretes bei alkoholio. Jo kišenių patikros nedarė. (duomenys neskelbtini) pareigūnai paklausė ką turi. Piniginę tikrino - buvo gal 10-15 eurų, metalinių monetų. Paėmė alkoholį. Jis mašinoje vežamas užmigo. Jis su P. yra turėjęs nesmarkų konfliktą, jis yra įdomus žmogus, gali turėti piktumą. A. P. nepažįsta ir pirmą kartą matė ją įvykio vietoje, kitą kartą - pas tyrėją. Jis nemano, kad liudytojai jį apkalba, E. P. gal ir apkalba, o kiti dėl laiko stokos nepamena aplinkybių. Jis Svajūnui nieko nedarė, nesudavė. Jis S. atsiprašė, nors nieko nepadarė. M. B. nemušė, nieko iš jo neėmė. Kai juos sulaikė, manė, kad sulaiko dėl neblaivumo viešoje vietoje, bet ryte tyrėja apklausė dėl tų įvykių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Kaltinamųjų N. K., A. L. ir A. J. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta teismo ištirtais įrodymais.

6.1 Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. J. parodė, kad gulėjo namuose lovoje, kai jam paskambino M. B. ir pasakė, kad jį sumušė ir prašė ateiti pas jį. Jam einant pas jį į namus, jį užpuolė A. J., N. K. ir A. L.. Jam sudavė smūgį į petį ir spardė kojomis. Iš pradžių į petį A. L. sudavė į petį iš paskos atbėgo N. K. ir trečias A. J.. Kai sudavė A. L., jis nugriuvo. Nugriuvusį užpuolė visi trys ir spardė kojomis, spardė visą kūną, nekliuvo į veidą, nes užsidengė. Truko apie 10 minučių. Po to girdėjo, kad žmonės pro langus rėkė, kad užmuš žmogų ir jie atsitraukė. Jis atsikėlė ir nuėjo pas M. B. į butą pažiūrėti. M. B. rado lovoje gulintį visą kruviną. Jis buvo paskambinęs motinai į (duomenys neskelbtini) ir ji buvo iškvietusi policiją. Atėję policijos pareigūnai, jį apžiūrėjo ir iškvietė greitąją, tada iškvietė kitą greitąją jam ir išvežė juos į ligoninę. Viskas vyko spalio mėnesį, apie 17 val., buvo šviesu. Vaikinai stovėjo toliau, jokio konflikto nebuvo, pribėgo ir sumušė. Aplinkui yra gyvenami namai. Nespėjo jis pagalbos šauktis, tik dengėsi galvą. Anksčiau konflikto neturėjo. A. J. yra jo sūnus, su juo konfliktų neturėjo, rankas kelia prieš jį ne pirmą kartą. Jaunuoliai buvo trys. Stovėjo dar ir daugiau vaikinų, gal buvo kartu su jais, bet kartu su jais nebuvo atbėgę. Tą dieną anksčiau dar buvo M. B. užėjęs pas jį apie 11.30 val., dienos metu, sumušimų pas jį tada nebuvo. Buvo kartu iki 14 val. Jis vartojo alkoholį, bet M. B. nevartojo. Kai paskambino M. B., jam pasakė, kad buvo atėję A. L., N. K. ir A. J. ir jį sumušė. Dar sakė, kad buvo Š. B., bet jis jo nemušė, stovėjo prie staktos, prie durų. Šnekėjo jis sunkiai. Atėjęs M. B. matė, jis buvo visas kruvinas. Jis pats buvo neblaivus, pripūtė virš 2 promilių, buvo numigęs, nėra taip, kad dėl girtumo neatsimintų kokių aplinkybių. M. B. iškart nieko nesakė, bet vėliau, po kelių dienų, pasakė, kad dingo žiedas ir piniginė. M. B. gyvena su drauge ir vaiku, bet tuo metu jis namuose buvo vienas, jis jį rado vieną namuose. Jis buvo išvežtas su greitąja. Jį nuvežę peršvietė, lūžių nerado ir paleido, buvo nubrozdinimai dešiniajame šone ir kaktoje. Prašo priteisti 1500 Eur neturtinę žalą, ją sudaro išgąstis, stresas, skausmai. Jis yra neįgalus, yra nedirbantis. Po sumušimo nedarbingumo nebuvo, nesikreipė. Neturtinė žala dėl patirto sumušimo, moralinė žala buvo, nes pasireiškė skausmai, jam atsiliepė dėl jo ligos, nes turi neįgalumą. Jis ir taip geria vaistus kas du mėnesius iš neurologės. Buvo išgąstis, baimė, nemigos naktimis po šio įvykio. Dėl savo emocinės būsenos atskirai į psichologus nesikreipė, nes buvo kreipęsis ir anksčiau. Negali pasakyti, kas sumušė M. B., tik sakė, kad į butą įsiveržė A. L., N. K., A. J.. Nežino, ar kaltinamieji buvo neblaivūs. M. B. butas buvo apverstas, buvo netvarka, matėsi sudaužyta nuotrauka, pritaškyta kraujo, nuotrauka gulėjo ant žemės ir virtuvėje mėtėsi rankenėlės, gal nuo dujinės. Bute buvo neilgai, gal 5 minutes. Kai jis atėjo, dar policijos nebuvo. Kai dieną išsiskyrė su M. B., nematė, kad būtų išmušti jo dantys. Visus tris vyrus, kurie jį mušė, jis pažįsta gerai. Negirdėjo, kad būtų turėję kokių pretenzijų nukentėjusiajam M. B.. M. B. 10 metų nešiojo ant rankų žiedą, jis nesidomėjo, iš kur jį gavo. Iki įvykio santykiai su kaltinamaisiais buvo normalūs.

6.2 Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. B. parodė, kad tiksliai datos nepamena, galėjo būti spalio 16 d., kai viskas vyko. Iš vakaro buvo išgėręs, išgėrė alaus, pakalbėjo su seniūnu ir parėjo namo. Gulėjo ir išgirdo kaip kažkas įėjo, pamatė, kaip atėjo trise: A., N. ir A.. Kažką pradėjo žodžiu sakyti, kad „ką mane apgaudinėji“ ir iškart trenkė. Tada, liepė trenkti A.. Pradėjo daužyti, iškrito iš lovos ir toliau spardė. Daugiausia smūgių sudavė N. ir A. į šonus. Tada, jie išėjo ir jis paskambino mamai, pasakė, kad jį primušė, liepė išsikviesti greitąją. Dar paskambino S. ir pasakė, kad jo sūnus sudaužė. Atvažiavo policija su greitąja ir jį išvežė. Nieko namuose nebežiūrėjo, nes buvo šokas. Iš vakaro buvo neblaivus ir ryte vėl vartojo vienas alkoholį namuose. N. su A. buvo sutikęs kaime prie parduotuvės, persimetė keliais žodžiais, nekonfliktavo, anksčiau nekonfliktavo. Kai juos sutiko, buvo su S. J., o jie buvo dviese: N. K. ir A. J.. Sakė, kad apgaudinėjo A., bet jokių apgavysčių nebuvo. Jie dirbo kartu (duomenys neskelbtini) su A., trumpam dirbo ir N.. Nebuvo taip, kad nesumokėjo pinigų. Nežino, kodėl jie taip sugalvojo. Namuose jis buvo neužsirakinęs, užsirakina vakare, kai eina miegoti. Nebuvo pakvietęs jų į svečius. Pirmas smūgius sudavė A. L., jis tuo metu pakėlė galvą. Jis pabuvo, kai išgirdo, kad kažkas eina pro duris. Buvo keiksmažodžiai ir tada smūgiai. Jam trenkė A. ir iškart puolė N.. A. trenkė kumščiu į veidą. Pasipylė smūgių kruša. Kai sudavė A. L., tada puolė N. K., A. davė į šonus. Jie ragino, sakė trenkti ir tada pradėjo visi trenkti. Viskas įvyko greitai, porą minučių. Kai iškrito iš lovos, dar spardė N. su A.. Žiedą paliko, kai grįžo, kai atvažiavo policija jau jam nebe tas galvoje buvo, jį išvedė į greitąją. Kai jį mušė, jis nieko nematė. Kad ieškotų daiktų ar vartytų ką namuose, nematė. Policija atvažiavo per pusvalandį, jų jau namuose nebebuvo. Kai atvažiavo, jį išsivedė į greitąją, jis nieko neužrakino. Kai išsivežė į ligoninę, grįžo draugė ir užrakino buto duris. Draugė atvažiavo, kai jis buvo greitojoje, policija laukė, kol ji grįžo. Būdamas greitojoje, kaltinamųjų nematė. Žiedas buvo auksinis, kvadratinis, be jokių akučių, šonai buvo truputį išraižyti. Žiedas buvo ant komodos, kambaryje. Jį nešiojo ne pastoviai, kai eidavo į miestą. Tą dieną nebuvo užsidėjęs. Pinigus padėjo draugė išvažiuodama į (duomenys neskelbtini), padėjo į piniginę 90 Eur: vieną 50 Eur kupiūrą ir dvi kupiūros po 20 Eur. Žiedo vertė apie 700 Eur. Kai išvyko su greitąja, buvo policija. Draugė pasakojo, kad, grįžusi, rado policijos pareigūnus. Jis nežino, kada policijos pareigūnai nuėjo į butą. Civilinį ieškinį pareikš vėliau. Jis buvo išgėręs, bet viską pamena. Kas kiek smūgių sudavė, nežino. Jokie pašaliniai asmenys nebuvo atėję. Išvartyti daiktai buvo gal po grumtynių, jis tuo metu nekreipė dėmesio. Sąmonės jis nebuvo praradęs. Iš pradžių paskambino mamai, tada - S. J. ir pasakė, kad jo sūnus jį sumušė. S. J. atėjo prieš atvykstant policijai ir tada tuoj atvažiavo policija. Buvo sugadinta siena, nes muštynių metu spardė. B. Š. stovėjo tarpduryje ir viską matė, nesikišo, o tada su jais išėjo. Žiedas nuo B. buvo netoli, nes kaip yra durys ir šalia buvo komoda ir tenai buvo žiedas. Jis matė, kaip B. Š. įėjo, bet kur jis buvo, kai jį mušė, jis nematė. Jis nežinojo, kur padėta piniginė, žinojo jo draugė. Paprastai piniginė būdavo už nuotraukos. Komoda su žiedu buvo tame pačiame kambaryje kaip ir staliukas su pinigine. Du priekiniai dantys muštynių metu jam buvo nuskelti. Prieš suduodant smūgius, sakė „kam apgaudinėji A.“. Galėjo būti tik dėl darbo, visada duodavo tiek, kiek būdavo susitarę. Paskutinį kartą sumokėjo, tiek, kiek ir turėjo sumokėti. Jis mokėdavo, kai su juo atsiskaitydavo darbdavys. Kai jį spardė, N. buvo su batais užlipęs ant lovos, jį spardė, jis pats nematė, kaip buvo sugadinta siena. Dantų kol kas nesitvarkė.

6.3 Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. O. parodė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini), nes tuo metu laukėsi vaikelio buvo 9 mėn. nėštumas. Kadangi M. buvo išgėręs, ji važiavo į Kauną nusipirkti visko, ko jai reikia ir ruoštis gimdymui. Ji važiavo su mama, buvo šeštadienis, spalio 16 d. Ji buvo (duomenys neskelbtini), o telefoną paliko namuose. Kai grįžo namo, rado labai daug praleistų skambučių, buvo atsiųsta M. nuotrauka. Ji tada puolė skambinti atgal ir M. pasakė, kad jį sumušė. Iškart įvardino, kad jį sumušė. Įvardino A. J., L. ir K.. Kas buvo labai keista, nes jie vieni kitus gerai pažįsta. Dėl A. ji negalėjo patikėti, kad jis taip pasielgė, nes jie bendraudavo ir šventes švęsdavo kartu. Kai viską pamatė, kaip stovėjo, taip ir išvažiavo. Kai atvažiavo, M. jau nebuvo, bet kalbėjo su A. P., nes ji atvažiavo pasaugoti butą, kadangi nerado pas M. raktų. Ji turi kitus buto raktus ir važiavo užrakinti. Pasiekus (duomenys neskelbtini), skambino A. ir sakė, kad juos bute buvo užtikusi, klausė ką jie čia darė. Atsakė, kad atėjo padėti M.. Bet sakė „kaip atėjote padėti, jei pas tave visi kruvini kedai balti“. Sakė L.. Kai pasakė, jie tada visi išbėgo iš buto. Kai ji atėjo, buvo tik A. bute, ji iškart pradėjo filmuoti. Dingo žiedas ir pinigai. Kai skambino A., ji paprašė, kad pažiūrėtų ar yra laikrodis, žiedas. Ji, išvažiuodama iš buto, žiedą tikrai matė. Piniginė buvo už nuotraukų rėmelio, ant rašomojo stalo. Nuotrauka buvo sudaužyta ant grindų, piniginė taip pat ant grindų. Piniginėje buvo 90 eurų su centais, nes tą dieną jie buvo parduotuvėje, buvo 100 Eur, bet pirko ir liko 90 Eur, buvo 50 Eur kupiūra ir dvi 20 Eur kupiūros. Žiedas buvo ant bufetuko prie lovos. Jai atvykus, žiedo nebebuvo. Žiedas buvo auksinis, kvadratinis, šonai išgraviruoti, be akučių. Jis tą žiedą labai senai turėjo. Ji nepamena, kada išvažiavo - penktadienį ar šeštadienį, grįžo spalio 16 d. Paskutinį kartą su M. kalbėjo telefonu apie 11-12 val. Tuo metu jis buvo sveikas, buvo neblaivus, truputį išgėręs, jis kažkur ėjo. Kai išvažiavo, nebuvo mušimų ant veido, dantys buvo sveiki. M. mama atsiuntė M. nuotrauką, jis buvo visas kruvinas. Fotografuota buvo per „messengerį“, kai jis kalbėjo su mama. Ji pati grįžusi, M. nerado, jis buvo ligoninėje. Iš pradžių nuvyko į policiją, o tada iškart į ligoninę. Jis jau buvo išėjęs iš ligoninės, buvo pas brolį. Atrodė baisiai: antakiai, lūpos prakirsti, užtinusios abi akys, buvo nuskelti dantys. Jo į ligoninę neguldė, profilaktiškai patikrino, davė siuntimus važiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiavo į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini). Nustatė tarpšonkaulinį plyšį, vidinius sumušimus. Mėnesį po šio įvykio M. buvo labai sunku, nes tarpšonkaulinis plyšis labai skausmingas, kas tris keturias valandas buvo leidžiami vaistai. Pirmą mėnesį jie net negrįžo į butą, pasiliko (duomenys neskelbtini) pas jos mamą bute. Buvo sunku psichologiškai ten būti. Po trijų ar keturių savaičių jie nuvažiavo į butą sutvarkyti, bet ten negyveno dar apie porą mėnesių. Nežino, kad iki įvykio M. su kaltinamaisiais būtų turėjęs nesutarimų. Su A. išvis gerai bendravo, jam daug kartų yra padėję, kartu atostogaudavo. Nesuvokia, kaip taip galima pasielgti. Bute buvo nulaužtos dujinės orkaitės rankenos, sudaužyta žvakidė, sekcijos dalis, skalbinių džiovyklė sulaužyta, patalynė kruvina. Po įvykio nemalonu būti tame bute, jie pradėjo keisti baldus, stengiasi viską pakeisti, kad tame būtų galima būtų gyventi. A., atvykusi, iškart rado asmenis bute. Ji sakė, kad atvyko, kai policija dar buvo lauke. Ji klausė policijos, kaip jie galėjo praeiti, kai buvo policija lauke. Kai jai rodė nuotraukas policija, butas buvo nesuverstas, o kai atvažiavo ji, jau buvo suverstas. S. J. pažįsta iš matymo. Jis tą vakarą buvo sumuštas A.. Sakė, kad jis buvo atėjęs pažiūrėti M. ir buvo sumuštas paties A.. Piniginė buvo numesta ant grindų, prie rašomojo stalo. Priekiniai dantys buvo nuskelti ir anksčiau, bet buvo sutvarkyti prieš tris metus. Nuskelti buvo vėl tie patys dantys. Butas buvo suverstas antrą kartą jiems atėjus į butą. Kai ji nuėjo į policiją ir sakė, kad butas suverstas, tada nuvyko sekančią dieną su pareigūnėmis apžiūrėti ir jai parodė nuotraukas, padarytas iškart po įvykio. Žiedo nebuvo jau po pirmo įvykio, nes matėsi iš policijos pareigūnų nuotraukų. Po pirmo karto nuotraukos buvo vietoje, o vėliau buvo sudaužytos ir piniginė mėtėsi ant žemės.

6.4 Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Č. parodė, kad viskas vyko spalio mėnesį, po pietų gavo du pranešimus, kad moteriai paskambino sūnus ir pranešė, kad jį sumušė. Važiuojant į įvykio vietą, gavo kitą pranešimą, kad S. J. sumušė, galimai, tie patys asmenys. Nuvykus su kolege į įvykio vietą, nuėjus į butą, jau buvo medicinos darbuotojai, kurie apžiūrėjo M. B.. Trumpai paklausus, kas atsitiko, jis nurodė, kad jam miegant, į butą atėjo pas jį keturi jam pažįstami asmenys ir jį sumušė. Iš pradžių sakė, kad atėjo keturi asmenys, tada nurodė, kad trys, nes vienas stovėjo ir nieko nedarė. Įvykio vietoje buvo ir antras pranešėjas - S. J., kuris sakė, kad jam paskambino M. B. ir pranešė, kad jį sumušė A. J., L. ir K.. S., kai ėjo pas M., tie patys asmenys išėjo į lauką ir jį sumušė bei pasišalino iš įvykio vietos. Po sumušimo S. nuėjo pas M. ir laukė policijos bei greitosios. Kadangi medikai apžiūrėjo M. ir jį išsivežė, o S. taip pat skundėsi skausmais, buvo iškviesta dar viena greitoji medicinos pagalba. Kol vyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas, jie apžiūrėjo antro įvykio vietą. Toje įvykio vietoje jokių grumtynių pėdsakų nesimatė. Bute prie lovos buvo įskelta siena, buvo keli išmėtyti daiktai, matėsi kraujo žymės. Kol stovėjo prie greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, kai apžiūrinėjo S. J., link jų atėjo kaltinamieji ir B. Š.. Kadangi medikai pasakė, kad S. išsiveš, nuėjo prie kaltinamųjų, su jais bendravo, patikrino jų girtumą. Kadangi nukentėjusieji nurodė būtent tuos asmenis, todėl juos sulaikė. Jos su kolege buvo dviese, iškvietė pastiprinimą, nes keturių asmenų jos negalėjo pristatyti į areštinę. Kol laukė kolegų, bendravo su kaltinamaisiais. Jie neminėjo kažką mušę, sakė, kad buvo kaime. Ant kažkurio kedų buvo kraujas ir klausė iš kur, pasakė, kad kiaulę pjovė. Tada atvyko kolegos ir jie visus keturis pristatė į areštinę. Kaltinamuosius pamatė ateinant nuo kaimo pusės. Kai jie atėjo, tada visą laiką jie buvo su jomis. Jai nėra žinoma, kad kaltinamieji būtų įėję į butą po įvykio. Jie galėjo įeiti, kai jos apžiūrinėjo kitą įvykio vietą. Kai M. išsivežė, į butą atėjo kitą dieną. Kai medikai apžiūrėjo M., jie iš buto išėjo ir į jį tą pačią dieną nebegrįžo. Kai nuvyko apžiūrėti, kur buvo sumuštas S. J., nebegrįžo į įvykio vietą, kur buvo sumuštas M. B.. Kai apžiūrėjo antrą įvykio vietą, buvo atvykę medicinos darbuotojai dėl S. J.. Ten yra du daugiabučiai: viename gyvena M., o įvykio vieta buvo prie kito daugiabučio, greitoji atvažiavo, kur buvo antro įvykio vieta. Kaltinamieji atėjo iš kitos miestelio pusės. Kai išsivedė M. B., jis raktų neturėjo. Tuoj pat po įvykio atvyko M. B. sugyventinės draugė ir pasakė, kad butą prižiūrės, kol atvyks sugyventinė. Nežino, ar kaltinamieji galėjo įeiti dar kartą į butą. M. B., kiek pamena, matė kraujo žymės ant veido, bendravo sunkiai, nes girtumas buvo virš 2 promilių, negali pasakyti, ar buvo nuskelti dantys. Nepamena, ar matėsi kokie sužalojimai ant S. J.. Kaltinamieji buvo neblaivūs. Nežino, ar buvo tikrinama dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Kai matė butą, jis nebuvo stipriai apverstas. Matėsi įskelta siena, sujaukta lova. Kai atvyko kitą dieną, matė išverstas nuotraukas, čiužinys numestas ant žemės, daiktai išmėtyti. Paliko butą ne taip, kaip rado. Kiek pamena, nukentėjusysis minėjo, kad buvo dingęs žiedas. Nuotraukos išdaužytos buvo antrą dieną, kai atvyko, pirmą dieną nepasakys, ar buvo išmėtytos. Kiek pamena, sienoje matėsi įskilimas virš lovos. Ant čiužinio ir ant žemės buvo kraujo žymės. Į įvykio vietą atvyko per pusvalandį. Kai atvyko sugyventinės draugė, jie buvo lauke, prie kitos įvykio vietos. Nuo tos vietos iki M. B. buto yra apie 100 metrų. Ji asmeniškai į laiptinę nežiūrėjo. Kol apžiūrinėjo kitą įvykio vietą, butas buvo nerakintas ir paliktas be priežiūros. Ji asmeniškai batų tyrimui nepaėmė, kiek žino, vėliau batai buvo paimti. Buto nuotraukos yra padarytos ir iš jų „Body“ kamerų ir atvykus kitą dieną. Sulaikant asmenis, paprastai apžiūri, ką jie turi, buvo paimti telefonai. Jos apžiūrėjo J. ir K., o L. apžiūrėjo kiti kolegos. Jokių žiedų ar pinigų nerado.

6.5 Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad atėjo pas draugus - B. Š., A. L., A. J., N. K., ten išgėrinėjo. Po kiek laiko, nuėjo pas M. B., durys buvo praviros, įėjo jis ir įėjo draugai. Jis buvo tarp durų, prie lauko durų. Užėjo, ir kiek girdėjo, M. sakė, kad išeitų. Klausė jo ar reikia greitosios, bet jiems pasakė, kad nereikia. Nuėjo į parduotuvę, A. turėjo pinigų ir pirko alkoholį. Stovėjo kieme, praėjo S. J. ir A. jį nusivijo. Jo draugai, kad išvengtų dar didesnių problemų, išbėjo jį pasikviesti, kad nieko nebūtų, t. y., kad stipriai nesumuštų, kad išvengtų S. J. sumušimo, nes pas juos su A. ne kokie santykiai buvo. A. J. nubėgo vienas, po to nubėgo A. L. ir N. K.. Matė, kad S. J. pargriuvo, bet nematė dėl ko nugriuvo. Jis buvo apie 50 metrų nuo tos vietos, buvo šviesu, jis buvo blaivus. Jis nematė, nes tuo metu šnekėjo su draugu. Draugai nubėgo A. parsivesti. Pas M. B. į butą ėjo šiaip. Ėjo šiaip sau, gal ir dėl alkoholio ėjo. Jis įėjęs pilnai į buto vidų nebuvo. Į butą buvo įėję N., A. ir A.. Jokio triukšmo nebuvo, užtruko iki dviejų minučių. Įėjo ir pamatė M. kruviną, paklausė ar nereikia pagalbos ir išėjo. Kai atėjo pas A. į kiemą, jie buvo apie porą valandų kartu, niekur nebuvo išėję atskirai, visą laiką buvo kartu. Jokių nuotraukų nevartė, užėjo, pamatė, paklausė ir viskas. Tiesiog ėjo pas M. ir viskas. Jie pasivaikščiojo ir pamatė, kad atvažiavo policija, atėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Kai išėjo iš M., greitoji atvyko po 1-2 valandų. Kai buvo greitoji ir policija, jis į vidų nebuvo užėjęs, nežino, ar draugai buvo užėję. Kai atėjo prie įvykio vietos, policija visko jų klausinėjo. Apie M. sumušimą nieko nežino. Jokių piktumų kaltinamieji su M. neturėjo, tai žino, nes yra draugai. Nežino, kad būtų kažkas kažkam nesumokėjęs. Jis atėjo į svečius, kai vartojo alkoholį, nebuvo kalbos, kad M. kažko negrąžino ar nesumokėjo. Dėl S. J. sumušimo irgi nieko nežino, nes jie tik nubėgo ir parbėgo, truko iki minutės. Jis buvo pas M. B. tarpduryje ir matė savo draugus, matė, kad jis sumuštas ir M. B. labai piktai liepė išeiti. Pas draugus atėjo apie pietus, gal po pietų. Jis alkoholio pas draugus nevartojo. Visi nusprendė nueiti pas M. B..

6.6 Teisiamojo posėdžio metu liudytojas B. Š. parodė, kad jam paskambino kažkuris iš draugų, gal N. K., jis nuėjo ir prie jų prisijungė, jie tuo metu vartojo alkoholį. Išgėrę po vieną taurę, išėjo į kaimą. Pabaigę kiaulę pjauti, nuėjo pas N. K. ir A. L.. Ten yra tokia pavėsinė ir ten atsisėdo, kažkada prisijungė A. J. ir ten sėdint, sugalvojo nueiti pas M. B., nes N. K. ir A. J. kartu dirbo, santykiai buvo geri. Nuėjo ten ir pamatė, kad atidarytos buto durys. Jis įėjo paskutinis ir kažkas pasakė, kad M. yra sumuštas, išgirdo, kad M. pasakė keiksmažodžius ir liepė išeiti. Tada, nuėjo į kaimą ir kažkuriuo metu A. J. nubėgo, tada iš paskos nubėgo A. L. ir N. K.. Jis atsisuko ir pamatė, kad S. J. guli ant žemės. Kaip jis suprato, A. J. trenkė savo tėvui. Jie tada nuėjo į parduotuvę, nusipirko dar du butelius ir eidami gėrė. Apėjo aplink kaimą kelis kartus ir eidami, pamatė, kad prie M. namų stovi policija, todėl sugalvojo, kad reikia paklausti kas atsitiko. Nuėjo, paklausė ir dvi moterys pradėjo su jais kalbėti, liepė sėsti į automobilį ir juos išvežė į (duomenys neskelbtini). Ryte davė parodymus. Jam paskambino N. K. ir pakvietė ateiti išgerti. Pas M. B. ėjo išgerti, kažkiek gal dar turėjo alkoholio. M. B. gyvena trečiame aukšte, buto durys buvo atviros. Jis ėjo paskutinis, A. L. ir N. K. įėjo į kambarį. M. B. gulėjo lovoje, matė kraują. Paklausė, kas buvo, bet jis buvo labai supykęs ir pradėjo šaukti, todėl jie išėjo. Užtruko apie 2-3 minutes. Pagalbos nekvietė, nes liepė išeiti. Išėjo iš jo namų ir ėjo savais keliais. Jis stovėjo ir kalbėjo su A. Š., prie jų sustojo draugas, pasisveikino ir nuvažiavo. Jis muštynių nematė, tik matė, kad S. J. guli ant žemės. Po to, nuėjo į parduotuvę ir pirko alkoholį. Pirko A. L., pirko tris butelius, mokėjo kortele, nežino, ar turėjo grynųjų. Iš parduotuvės ėjo pasivaikščioti, ėjo ir gėrė, išgėrė vieną butelį. Pamatė policiją. Nuėjo atgal į M. kiemą, užėję pažiūrėti į butą nebuvo. Nematė, kad į M. B. būtų užėjusi moteris, jis jau gal buvo išvežtas. Antrą kartą į butą užėję nebuvo. Policija paklausė, kas įvyko, ar ką nors matė. Jis asmeniškai buvo apsvaigęs, jam nustatė neblaivumą, gali dėl neblaivumo visko neprisiminti. Nematė, kad kažkas M. B. muštų. Netvarkos nematė. Buvo kruvini rūbai, nes pjovė kiaulę, ėjo nepersirengę.

6.7 Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. parodė, kad jam paskambino brolis iš priėmimo, kad ateitų jo pasitikti. Pas jį brolis prabuvo kokias dvi valandas, kol atvažiavo jo draugė ir išsivežė. Jam brolis paskambino telefonu ir pasakė, kad yra vežamas į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir pasakė, kad ateitų pasitikti. Sakė, kad buvo sumuštas, mušė A., A. ir N.. Sakė tik tiek ir viskas. Jis nuėjo į priėmimą. Jis buvo kruvinu veidu, buvo sumuštas, sakė, kad skauda veidą, šonkaulius. Į dantis dėmesio neatkreipė. Jis paprašė, kad ateitų pasitikti ir parsivestų namo. Ėjo pėsčiomis, nes gyvena netoli. Brolis išėjo iš ligoninės savavališkai, buvo neblaivus. Parėjo ir laukė, kol atvažiuos jo draugė S.. Ji atvažiavo kartu su A. P.. Praėjo gal kokios dvi valandos, kol atvažiavo. Tada, brolį vežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Kai buvo namuose, brolis sakė, kad miegojo, atėjo ir jį sumušė, daugiau ne labai ką pasakojo. Matėsi mėlyna ausis, buvo pamuštos abi akys. Brolis turėjo žiedą, kvadratinį, nežino, ar buvo išgraviruotas. Žiedą padovanojo jo buvęs patėvis, sužadėtuvių proga. Tai buvo prieš 8-9 metus. Tą žiedą jis nešiodavo, nežino, kur jį laikė. Sakė, kad dingo žiedas, minėjo, kad dingo pinigai. Tai pasakojo, kai buvo pas jį ir vėliau pasakojo. Brolis dantis buvo susitvarkęs, kai buvo grįžęs iš užsienio, prieš 3-4 metus. S. J. pas jį atvažiavo vėliau iš priėmimo. Nežino, kokios vertės buvo brolio auksinis žiedas.

6.8 Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. B. parodė, jog vieną savaitgalį atvažiavo pas dukrą ir pamatė, kad visi apsupę spardo žmogų. Priėjo arčiau ir sakė, kad iškvies policiją, vienas pabėgo, o kiti - pasižiūrėjo ir toliau spardė. Ji priėjo dar arčiau, pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Atsisuko A. J. ir pasakė, kad „kvieskite tą policiją aš nebijau“. Ji ir vėl pradėjo šaukti, ėjo arčiau ir jie juokdamiesi nubėgo. Ėjo arčiau pažiūrėti, kas ten guli ir pamatė, kad guli S. J.. Jis pats iškvietė policiją ir greitąją. Galėjo būti spalio 16 d., buvo vakaras, buvo šviesu ir matėsi gerai. Ten gyvena jos dukra. Anksčiau tame kaime gyveno ir ji. Buvo keturi asmenys, bet vienas pabėgo ir liko trys. Nematė iš pradžių kas, nes buvo apsupę. Priėjusi arčiau, pamatė A. J., A. L. ir N. K., jis buvo visai girtas. Jie buvo normaliai išgėrę. Vienas asmuo pabėgo, nematė kas. Kaltinamieji spardė. S. J. gulėjo ant žemės, o jie spardė, viskas buvo labai greitai. Kai pasakė, kad kvies policiją, jie nubėgo ir juokėsi. Ji priėjo arčiau ir S. atsikėlė, buvo perkirstas antakis, nosis kruvina. Visas vos paėjo. Jis pats iškvietė greitąją, pasitraukė iš tos vietos gal kelis metrus. Jis nuėjo pas M., nes sakė, kad jį miegantį sumušė. Sakė, kad M. sumušė A., A. ir N.. Sakė, kad lyg ir B. Š., bet ji nieko nematė. Jis pasakė ir nuėjo pas M.. S. J. buvo šiek tiek išgėręs. Spardė visi trys asmenys. Kiek pamena, A. buvo su tamsia striuke, matė A. kruvinus batus, nes buvo balti kedai. Ant drabužių kraujo nematė. Ji nematė, kad ketvirtas asmuo būtų mušęs.

6.9 Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Matyti nieko nematė, girdėjo apie įvykius iš straipsnių. Jam būnant kaime, prie jo priėjo ir pasisveikimo A. su B., paklausė, kaip sekasi, kada grįžo. Jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nematė A. J., N. K. ir A. L.. Nepamena, kada tai buvo. Jis buvo su savo automobiliu Audi A6, pilkos spalvos. B. ir A. jam atrodė blaivūs. Kalbėjo kelias minutes, skambino jo sužadėtinė ir jis nuvažiavo namo. Kalbėjo 5-4 minutes. Toliau vykusių muštynių nematė. Girdėjo, kad kaime buvo muštynės, paskui pamatė straipsnį internete, negirdėjo, ką sumušė. Kai buvo susitikę ir kalbėjo, buvo po pietų, buvo dar šviesu, 2-3 val. dienos.

6.10 Teisiamojo posėdžio metu liudytojas F. A. parodė, kad buvo namuose, žiūrėjo televizorių ir matė, kaip iš daugiabučio laiptinės išėjo visi trys kaltinamieji. Jis buvo atėjęs pas patėvį. Matė pro langą tris išeinančius asmenis. Buvo vakaras, apie 14-15 val., buvo šviesu. Matė pro langą, buvo 10-15 metrų atstumas. Triukšmo jokio negirdėjo. Ketvirtas gal buvo be jų atėjęs. Išėjo keturi asmenys. Visi kaltinamieji ir lyg Š.. Jie paprastai iš laiptinės išėjo. Daugiau nieko nematė, atvažiavo policija ir nuėjo pas B. į butą. Praėjo nemažai laiko, gal kokia valanda po jų išėjimo. Jie normaliai ėjo, nesvirdinėjo. M. B. gyvena toje pačioje laiptinėje tik viršuje, jokio triukšmo negirdėjo. Girdėjo garsus, kaip baldų perstumdymo, žmonių garsų negirdėjo. Matė kaip M. B. ėjo į greitąją, jo veidas buvo kruvinas. Nežino, ar buvo prieš tai M. išmušti dantys. Kai girdėjo triukšmą, praėjo apie pusvalandis, kai išėjo tie asmenys, daugiau kitų asmenų, ateinančių į butą, nematė. B. nepasakojo, kas jam buvo, jis ir neklausė. Ne pirmą kartą matė tuos vaikinus, ateinančius į tą namą, nežino pas ką ateidavo. Geriau atsiminė pradžioje duodamas parodymus. Triukšmas tęsėsi neilgai, gal 10-15 min. Žmonės išėjo po 30 min. po tų garsų. Kai M. B. gerdavo, tai būdavo triukšmas. Pas mamą būna dažnai. Po kiek laiko išėjo į sodybą, paskui vėl atėjo ir buvo atvažiavusi policija. Jis nebuvo virtuvėje ir nestebėjo, ar jie dar buvo grįžę. Kai buvo pareigūnai, nestebėjo, kas vyko.

6.11 Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. A. parodė, kad buvo savaitgalis, laikas tarp 15-18 val. Ji gyvena tame pačiame name, kaip ir M. B., bet jis antrame aukšte, o ji - pirmame. Tą vakarą iš pradžių girdėjosi triukšmas, kaip, kad griuvinėtų kažkas, o po kiek laiko, pro virtuvės langą pamatė kaip išeina A. J., po to išėjo broliai A. ir N.. Po to, tik po kurio laiko sužinojo, kai atvažiavo greitoji, pamatė, kad M. B. išvedė sumuštą. Iš laiptinės matė kaip išėjo A., A. ir N.. Triukšmas vyko kambaryje. Triukšmas kaip, kad girtas žmogus griuvinėtų, tęsėsi gal 15-20 minučių. Iš pradžių žiūrėjo televizorių ir nesuprato, kas vyksta, pritildė televizorių ir išgirdo į griuvimą panašius garsus, balsų negirdėjo. Viską matė pro virtuvės langą, kuris yra į kiemo pusę. Ji tuos asmenis pažinojo ir atpažino, buvo šviesu. Priešais juos dar kažkas išėjo, bet kadangi iš nugaros, tai negali garantuoti kas. Kai išėjo, tik nugarą pamatė. Jie ėjo šnekėdami. Jie nesvirduliavo, bet kilo toks įtarimas, kad galėjo būti neblaivūs. Kadangi gyvena tame pačiame kaime, juos žino, jai pasirodė, kad yra neblaivūs. Vaikinus po girdėtų garsų išeinančius pamatė po 15-20 minučių. Kai policija atvažiavo, matė, bet jau buvo prietema. Matė, kad buvo atvažiavusi greitoji. Ji pirmiausia pamatė greitąją ir pamatė, kaip veda M.. Matėsi kruvinas veidas. Dar kartą tų asmenų, einančių į laiptinę, nematė. Jokių kitų asmenų, įeinančių į namą, nematė. Po įvykio su B. nekalbėjo, ji iš M. B. draugės S. sužinojo, kad buvo sumuštas M.. Ji sakė, kad bute viskas sudaužyta, o M. išvežtas į ligoninę. Ji neminėjo, kas jį sumušė. Kai išėjo vaikinai, ji suprato, kad buvo pas M. B., nes A. su M. draugavo, bendraudavo, pas jį būdavo. Triukšmas buvo virš jų, nes yra jų kambarys ir virš jų kambario yra M. B. kambarys. Anksčiau yra girdėję iš M. buto garsus, bet ne tokius garsus. Būdavo anksčiau, kad jį parvesdavo iš kaimo girtą ir gal jis iškrisdavo iš lovos. Dabar garsas nebuvo pavienis, buvo daug kartų.

6.12 Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, kad viskas buvo praėjusiais metais, spalio 16 d., apie 17 val. Jis kaip tik turėjo nedarbingumą, buvo sužalota koja ir gulėjo lovoje. Jo duktė sakė, „ko tie penki čia būriuojasi“. Stovėjo Š. A., B. Š., K., J. ir L.. Jie kieme gėrė degtinę. Netrukus S. J. ėjo keliuku ir link jo pasileido J., K. ir L. iš paskos, davė smūgius, spardė ir grįžo vėl į kiemą. S. J. atsistojo, ir nuėjo pas M. B., į 15 namą. Jis niekur nėjo, nes jam buvo sužalota koja, jis matė pro langą, gyvena pirmame aukšte. Jie stovėjo kieme ir matė kaip vartojo alkoholį, buvo apie 17 val. Matė kaip smūgius S. J. sudavė visi trys vaikinai. Pirmas nubėgo K., tada J. ir L.. Viskas vyko nuo 5 iki 10 minučių. S. J. buvo nugriuvęs ir spardė jį visi trys. Jie grįžo į kiemą ir tada išėjo. Nuo jo iki jų buvo apie 15-20 metrų atstumas, buvo šviesu. Jis tuos vaikinus pažinojo, todėl atpažino, nes jie yra kaimo gyventojai. Matėsi, kad jie buvo neblaivūs, jie dar išgėrinėjo kieme. Matė, kaip buvo atvažiavęs G., buvo su pilka Audi. Muštynės vyko dar po to, jis atvažiavo, išvažiavo ir tada buvo muštynės. Vaikinai tame name negyvena. Jie atėjo pas G., jis jo kaimynas. Jis neišėjo pakalbėti su S. J.. Vaikinai gėrė kieme ir matė, kad turi degtinės butelį. Matė, kad S. J. buvo spardomas, iš pradžių davė kumščiais, o kai nugriuvo - spardė. Spardė visi trys.

6.13 Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. P. parodė, kad buvo pavakarys, apie 18-19 val., nes tuo metu ji pradeda ruošti savo darbo vietą darbo pabaigai, pradeda tvarkytis. Atėjo grupelė žmonių: N. K., A. J., A. L., A. Š., B. Š.. Jie atėjo apie 18-19 val. Viskas buvo spalio mėnesį, konkrečiau laiko negali pasakyti. Atėjo pirkti prekių, atsiskaitė kortele A. L., tyrėjai rodė kasos čekį. Pirko alkoholį, cigaretes. Pirko du butelius degtinės, 0,7 l talpos, ir cigarečių pakelį. Vieni jaunuoliai atrodė labiau neblaivūs, kiti - blaivūs. Neblaivūs atrodė A. J., N. K. ir A. L.. Jie kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Buvo kruvinos A. L. rankos, visa mimika, gestai, buvo nevalingas rankų gniaužimas kumščiais, kaip nerimo būsena. Tai matė, nes jis atsiskaitė kortele. Batų kruvinų nepastebėjo, drabužiai buvo tvarkingi. Parduotuvėje buvo 3-5 minutes. Nepamena, ar dienos eigoje buvo. Tuo metu kitų pirkėjų nebuvo. Kai mokėjo kortele, A. L. rankos nebuvo švarios, buvo kiek išmurzintos, buvo kraujo žymės, nebuvo labai smarkiai, bet buvo. Apsipirkimo metu matė tik kortelę. Apie kažkokius įsigytus daiktus ar muštynes nebuvo kalbama, jie tarėsi kokį alkoholį pirks, žiedo nepastebėjo.

6.14 Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad tos dienos vakare jai per „messengerį“ paskambino M. mama, pirmiausia atsiuntė nuotraukas ir tada iškart buvo skambutis iš mamos. Pamačiusi nuotraukas, išsigando. Jai pasakė, kad M. sumušė ir paprašė atvykti pas jį, nes S. tuo metu buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus. Ji paskambino pažįstamai, kad ją nuvežtų. Sukant pas M. į kiemą, pamatė į jo laiptinę einančius keturis jaunuolius. Nepraėjo penkios minutės ir ji užlipo laiptais pas M. į butą, jokio sąmyšio ar triukšmo negirdėjo, durys buvo atrakintos. Atidarius buto duris, galvą iš kambario iškišo A. J.. Ji pamatė apverstus M. namus. Pasidėjo rankinuką virtuvėje ant kampo ir klausė jų ką čia veikia. Jie pasakė, kad atėjo pažiūrėti, kas M. primušė. Ji aplinkui dairėsi, nes viskas buvo išmėtyta. Jie buvo tamsiai apsirengę, jai pasirodė, kad kai kurie ir su darbiniais rūbais. Vienas buvo baltais kedais, kurie buvo kruvini ir ji pasakė, kad jie ir primušė M.. Jie nusijuokė ir išėjo iš buto. Ji nuėjo paskui juos pas policininkes ir pasakė policijai, kad vieno kedai kruvini. Ji bute viską nufotografavo ir nusiuntė nuotraukas S.. S. paklausė ar buvo policija ir ji pasakė, kad buvo ir viską užfiksavo. Kad buvo po visko antrą kartą jie sugrįžę, jai nebuvo iš kur žinoti. Kruvini batai buvo šviesaus aukšto jaunuolio, ji jų asmeniškai nepažįsta, pažįsta tik J.. Įvažiuojant į kiemą, ji pamatė kaip minėti vaikinai įėjo į laiptinę. Matė keturis jaunuolius. Ji iškart nuėjo į butą, ji nuėjo prie policininkių ir iškart nuėjo į butą. M. B. jau buvo išvežtas į ligoninę. Jai pasakė, kur padėti raktai, kad ji užrakintų duris. Ji paskui jaunuolius išėjo ir policininkių paklausė, ar viskas užfiksuota ir jai pasakė, kad viskas užfiksuota. Ji pasakė policininkėms nufotografuoti kedus, bet jai pačiai pasakė, kad ji nesikarščiuotų. Kai atėjo, buto durys buvo atrakintos, bet uždarytos. Kai įėjo į butą, pamatė, kad vaikinai stovėjo kambaryje, nes ten yra virtuvė su dideliu kambariu. Kai duris atidarė, girdėjo, kad kažkuris pasakė, kad kažkas atėjo. Matėsi iš jų elgesio, kad jie galėjo būti pavartoję ne tik alkoholio, bet ir narkotikų. Kambaryje buvo sudaužytos žvakidės, nuverstos kėdės, nuversta drabužių džiovyklę, rūbai sutrypti, kruvina siena, patalai kruvini, antklodė numesta. Paskleisti kažkokie dokumentai, siena perskelta. Virtuvėje nuo dujinės viryklės numestas orkaitės dangtis sulaužytas. Ji nieko neapžiūrinėjo. Ji beveik tris valandas pralaukė, ji bijojo pajudėti tame bute. M. su S. po ligoninės atvažiavo pas ją ir gyveno apie tris savaite, nes savo bute negalėjo gyventi. Kai pamatė M., jo galva buvo kvadratinė, jam reikėjo leisti vaistus, tvarstyti, buvo baisus skausmas, stebuklas, kad liko gyvas. S. bute laukė apie tris valandas ir tada važiavo į (duomenys neskelbtini), į priimamąjį. Ten pamatė M., jis atsisakė gydytis, tada jie privačiai gydėsi, jis buvo išgėręs. M. B. buvo sutinusi galva, šonkauliai buvo juodi, ji pati jam nuo skausmo vaistus leido, S. visai prieš gimdymą patyrė stresą. Ji iškart išėjo paskui jaunuolius pas policininkus ir kai visi išvažinėjo, ji buvo lauke, kai sutemo ir pasidarė šalta, nuėjo į butą ir prie lango laukė. Matė kruvinus batus, nes jie buvo tamsiai apsirengę. Vieno vaikino batai buvo kruvini, kitų vaikinų batų nepastebėjo. Ji buvo strese, turėjo telefoną ir galėjo nufotografuoti, bet streso būsenos to nepadarė. Kai atvažiavo S., ji ėjo ieškoti pinigų, ieškojo žiedo, pasigedo žiedo ir pinigų. Z. M. pabuvo ją atvežusi, ji matė, kaip jie įėjo į vidų, paskui išėjo ir ji išėjo iš paskos. Ji buvo lauke, mašinoje, paskui išvažiavo namo. Kruvinus batus matė pas A. L.. Ji nematė, kad bute vaikinai daiktus kilnotų, matė, kad stovėjo prie komodos, ji nežino, ar kilnojo daiktus.

6.15 Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. M. parodė, kad tikslios dienos nepamena, dirbo kartu su kolege A. Č.. Gavo pranešimą, kad buvo sumuštas asmuo (duomenys neskelbtini). Ten buvo daugiabutis pastatas su dviem įėjimais. Nuvykus nurodytu adresu, bute rado sumuštą asmenį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, jis paaiškino, kad buvo sumuštas keturių asmenų. Atvykę medicinos darbuotojai, asmenį apžiūrėjo ir išsivežė. Įvykio vietoje buvo dar kitas asmuo, kuris taip pat aiškino, kad tie patys keturi asmenys sumušė ir jį. Kadangi pirmą nukentėjusįjį išsivežė medikai, apžiūrėjus įvykio vietą, išėjo į lauką apžiūrėti kitos įvykio vietos dėl antro nukentėjusiojo. Buvo iškviesti medikai. Aiškinantis įvykio aplinkybes, prie jų priėjo moteris, kuri paaiškino, kad bute buvo rasti asmenys. Kai nukentėjusįjį apžiūrėjo medikai, prie jų priėjo keturi asmenys, trys iš jų yra salėje ir jų klausė, ką darė, kur buvo. Vienas iš jų nurodė, kad daugiabutyje nebuvo ir nieko nedarė. Pagal moters parodymus, tie asmenys buvo sulaikyti ir dar vieno ekipažo pagalba pristatyti į (duomenys neskelbtini) AVPK laikino sulaikymo patalpas. Atvykę pas M. B., matė ant jo veido kraujo žymes, bute buvo išvartyti daiktai, sienoje įtrūkimas. Bute buvo išmėtyti daiktai, ant lovos buvo patiestas čiužinys ant kurio matėsi kraujo dėmės, virtuvėje buvo išmėtyti daiktai. Nukentėjusysis buvo bute ant lovos. Buvo patinusi akis, ant veido kraujo žymės, skundėsi, kad šonus skauda. Medikai atvažiavę apžiūrėjo ir nusprendė vežti į gydymo įstaigą. Nukentėjusysis minėjo, kad buvo keturi asmenys, buvo tie patys asmenys, kurie buvo sulaikyti. Kai atvyko, tų asmenų nebuvo. Kai išėjo į lauką, butą paliko saugoti giminaitei ar kaimynei. Buvo kitas asmuo, ne ta moteris, kuri nurodė, kad rado vaikinus. Iš pradžių ji buvo bute, bet vėliau ji buvo prie laiptinės durų. Atėjusi moteris pasakė, kad rado asmenis bute. Kadangi jaunuoliai buvo prie jų, juos susilaikė. Moteris nurodė, kad vieno jaunuolio batai kruvini, tų batų nepaėmė. Ji pati tų batų nematė, žino, kad į kažkuriuos batus žiūrėjo, bet nepamena ar buvo kruvini. Moteris sakė, kad rado jaunuolius bute, todėl grįžo apžiūrėti į butą. Pamena, kad buvo išversta džiovyklė, ant žemės buvo išmėtyti pinigai monetomis. Anksčiau taip nebuvo. Butas buvo labiau išverstas. Keturių asmenų neblaivumas buvo nustatinėjamas, įtarimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo nekilo, nebuvo tikrinta. S. J. aiškino, kad jam paskambino B. ir pasakė, kad buvo sumuštas, todėl jis ėjo pažiūrėti B. ir netoli to daugiabučio namo nurodė, kad jį sumušė trys asmenys. Nurodė, kad buvo jo sūnus J. ir dar kiti du asmenys. Greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama ir šiam asmeniui. Kai matė, kad butas labiau apverstas, paveikslavo. Nepamena, kas buvo rasta apžiūrint jaunuolius. Paprastai paimami telefonai, cigaretės, žiebtuvėliai. Jei būna piniginė, ji būna paimama, bet tą kartą paimta nebuvo.

6.16 Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos Z. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parrodė, kad su A. P. yra pažįstamos. Ji atsimena, kad 2021 m. spalio 16 d., laiko neprisimena, bet buvo vakarop ir dar šviesu, ji jai paskambino ir paprašė nuvežti ją į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes ten sumušė jos draugą ar pažįstamą, ji nesigilino. Ji A. nuvežė savo automobiliu OPEL ZAFIRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Joms atvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, A. jai sakė, kur reikia važiuoti. Rodė kelią. Ji nežino adreso, kuriuo reikėjo atvažiuoti. Jai įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, prie dviejų aukštų daugiabučio namo, kurį jai parodė A., (duomenys neskelbtini) kaime, parkuojantis, ji matė, kaip į daugiabučio namo laiptinę, tą, kuri buvo arčiau jos buvimo vietos, įėjo du tamsiais rūbais apsirengę jaunuoliai. Į tą pačią laiptinę, išlipusi iš jo automobilio, įėjo ir A.. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai matė į laiptinę įeinant jaunuolius iki to laiko, kol į laiptinę nuėjo A.. Keletas minučių, galimai. Tų jaunuolių, kuriuos matė, ji nepažįsta. Ji juos pamatė, privažiuodama stovėjimo aikštelėje arčiau namo, pamatė jau prie pat laiptinės durų. Jau įeinančius į laiptinę. Matė du jaunuolius. Galėjo taip būti, kad prieš juos dar kažkas įėjo (eidamas pirmesnis), šito nematė. Ar tie patys jaunuoliai išėjo iš laiptinės, ji nepastebėjo, buvo nukreipusi dėmesį kitur. Ji nešioja akinius, vairavo su akiniais. Su akiniais jos regėjimas yra geras (3 T. 111-116).

6.17 akistatos tarp įtariamojo N. K. ir nukentėjusio M. B. protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis parodė, jog buvo užėjęs į butą pas M. B. vieną kartą, rado jį jau sumuštą, nukentėjusiajam smūgių nesudavė, išvardino asmenis, kurie buvo kartu su juo užėję į M. B. butą, nukentėjusysis pasiliko prie savo parodymų (3 t., b. l. 145-149);

6.18 akistatos tarp įtariamojo N. K. ir liudytojos A. P. protokolu, iš kurio matyti, kad abu dalyviai pasiliko prie savo parodymų (3 t., b. l. 157-158);

6.19 akistatos tarp įtariamojo A. L. ir nukentėjusio M. B. protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis parodė, jog buvo užėjęs į butą pas M. B. vieną kartą, rado jį jau sumuštą, nukentėjusiajam smūgių nesudavė, parodė, kad kartu dar buvo A. Š., nukentėjusysis pasiliko prie savo parodymų (4 t., b. l. 40-42);

6.20 akistatos tarp įtariamojo N. K. ir liudytojos A. P. protokolu, iš kurio matyti, kad abu dalyviai pasiliko prie savo parodymų (4 t., b. l. 46-50);

6.21 akistatos tarp įtariamojo A. J. ir nukentėjusio M. B. protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis parodė, jog buvo užėjęs į butą pas M. B., rado jį jau sumuštą, nukentėjusiajam smūgių nesudavė, parodė, kad kartu dar buvo A. Š., nukentėjusysis pasiliko prie savo parodymų (4 t., b. l. 107-114);

6.22 akistatos tarp įtariamojo A. J. ir liudytojos A. P. protokolu, iš kurio matyti, kad abu dalyviai pasiliko prie savo parodymų (4 t., b. l. 115-122);

6.23 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) namo kiemas. Įvykio vietoje nieko nepaimta (1 t., b. l. 40-74);

6.24 policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad apie M. B. sumušimą buvo pranešta 2021 m. spalio 16 d. 17.19 val., pranešėjas A. P.. Apie S. J. sužalojimą pranešė jis pats 17.31 val. ir 17.36 val. (1 t., b. l. 26-39);

6.25 protokolais – pareiškimais, iš kurių matyti, kad S. J. kreipėsi į policiją pareiškimu, nurodydamas, kad jį viešoje vietoje sumušė trys asmenys. M. B. kreipėsi pareiškimu į policiją, nurodydamas, kad jį bute sumušė keturi asmenys ir pavogė iš jo namų auksinį žiedą bei pinigus (1 t., b. l. 1 T. 14-25);

6.26 alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad M. B. 17.53 val. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, S. J. 17.59 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, B. Š. 18.34 val. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, A. J. 18.37 val. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, A. L. 18.42 val. nustatytas 2,42 prom. neblaivumas, N. K. 18.45 val. nustatytas 1,84 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 81-82);

6.27 2021 m. gruodžio 1 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą A. L. bute, paimti du vnt. baltos spalvos sportinių batelių, kurie apžiūrėti ir išsiųsti atlikti objektų tyrimą (1 t., b. l. 85-101);

6.28 2022 m. sausio 19 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą, iš kurios matyti, kad paskirta užduotis dėl biologinių pėdsakų nustatymo ant sportinių batelių (2 t., b. l. 36-40);

6.29 2021 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas BPC pateiktas telefono skambučio garso įrašas (1 t., b. l. 114-117);

6.30 2021 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti liudytojo E. P. pateikti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 118-124);

6.31 2021 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti kad apžiūrėti policijos pareigūno „body“ kameros įrašai, iš kurių matyti, kad apžiūrimi DVD diske, ant kurio yra užrašai TITANUM, ultimate protection for professionals, 120 MIN 4,7 GB 4X/8X/16X. DVD-R, esantys policijos pareigūnų BODY kameros Nr. B0F1EC5EC454 vaizdo įrašai. Atsidarius DVD diską, matomas failas, pavadinimu BODY kamera 284 str. Atidarius failą, jame yra 9 vaizdo įrašai. Pirmas vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_1016_174841_017. Įjungus vaizdo įrašą, matoma, kad trukmė 5:05 min., dešiniame apatiniame kampe matyti Body kameros pavadinimas t. y. SIA_5EC454, data 2021 m. spalio 16 d. ir laikas 17:49 val. Vaizdo įrašas geros kokybės, spalvotas, su garsu. 1:47 min. policijos pareigūnės įeina į daugiabučio namo butą, kuriame matyti greitosios pagalbos darbuotojai. GMP darbuotoja pasako: „mes išsivežam iš karto“. Kitame kambaryje matyti ant lovos sėdintys du vyriškiai, kurių vieną atpažįsta kaip M. B., jam matyti sužalotas veidas, o kitą atpažįsta kaip S. J.. Kambario kampe matyti ant stalo padėtos 2 vnt. nuotraukos su rėmeliais, kurie yra sveiki. 1:57 min. matyti, prie kambario lango stovinti rūbų džiovyklė. Neapversta. 1:58 min. S. J. sako : „mane sudaužė, neliudija mano kaimynka“. 2:01 min. M. B. paklausia, kas nutiko. Jis atsako: „mušė mane, mušė L. abudu“. Papasakoja, kad „gulėjo namuose, kai atėjo ir pradėjo, viską išvartė, gipsus sulaužė“. 3:39 min. matosi virtuvės vaizdas. Ant spintelės, prie juodos spalvos šaldytuvo matomas padėtas stiklinis 0,33 l talpos butelis nuo alkoholinio kokteilio, kuris yra pateiktas į bylą. M. B. išsiveda GMP darbuotojas į automobilį. 3:55 min. M. B. paklausia : „o kur tave sumušė čia namuose, o jie tiktai du buvo atėję?„ M. B. atsako: „keturi, keturiese“. Toliau nukentėjusį paguldo į GMP automobilį. Antras įrašas pavadinimu 2021_1016_175342_018. Atsidarius failą matyti, kad tai yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Trukmė 5 min. 0:09 min. Vyriškis, gulintis GMP automobilyje, pasako savo anketinius duomenis, t. y. M. B., pasako gimimo datą. 2:04 min. jam nustatomas neblaivumas. 2:15 min. dar kartą paklausia kas tokie sumušė. M. B. atsako: „L. abudu, broliai, N. ir A.“. 2:42 min. pasako, kad dar buvo A. J.. Toliau nesigirdi ką šneka. 3:34 min. matyti alkoholio kiekio matuoklio parodymai - 2,28 prom., 4:17 min. policijos pareigūnė bendrauja su S. J.. Jis papasakoja, kad jam paskambino M. B. ir pasakė, kad jį sumušė L. ir A. J., išdaužė gipsus. Trečias vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_1016_175841_019. Trukmė 5 min. Atsidarius failą, matyti, kad tai yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. S. J. pasakoja toliau apie įvykį, kur buvo sumuštas M. B.. Tada pasako, kad jam einant pas M. B., prie pirties jį sumušė 0:27 min. sako „trys, visi keturi spardė“. Pasako, kad skauda nosį, stuburą, šoną. 0:57 min. parodo vietą, kur jį spardė. Rodo į toliau matomą plytinį, baltos spalvos, vieno aukšto pastatą. Pastatas netoli nuo daugiabučio namo, kurio bute buvo sumuštas M. B.. 0:13 min. S. J. pakartoja, kad jį spardė keturiese. 1:38 min. pasako, kad pas M. B. buvo nerakintos buto durys. 3:15 min. girdėti, kaip S. J. sako: „aš neužkabinau, aš tiesiai ėjau. P. paliudys, per langą matė“. 3:28 min. policijos pareigūnė įeina į butą, matosi prieš lauko duris esančio židinio vaizdas. Ant žemės, prie židinio jokių šukių ir šiukšlių, kurios užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole, nesimato. 3:46 min. nustatomas neblaivumas S. J.. 4:17 min. pareigūnė pasako alkoholio kiekio matuoklio parodymus - 2,48 prom. 4:41 min. S. J. pasakė, kad tie, kas jį sumušė, pribėgę prie jo, nieko nesakė, jie stovėjo prie kito namo. Ketvirtas vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_1016_180340_020. Trukmė 5 min. Atsidarius failą, matyti, kad tai yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Pradžios laikas 18:03 val. S. J. pasakoja iš naujo, kad jam atsitiko. Pildomi dokumentai. S. J. iškviečiama GMP. 1:18 min. matyti virtuvės vaizdas. Stalas stovi lygiagrečiai sienai, ant jo padėti daiktai - nugriuvusi sulčių pakuotė ir keli smulkūs daiktai, nesimato kokie. 1:48 min. S. J. pasako, kad rašys pareiškimą. Toliau ieškomi buto raktai. 3:57 min. matyti, kad pareigūnė įeina į svetainę. Kambarys tvarkingas, matosi ant stalo, stovinčio kambario kampe, padėti 2 vnt. nuotraukų su rėmeliais, kurie yra sveiki. 4:10 min. matyti, kad lovos čiužinys padėtas ant lovos kambaryje. 4:12 min. matosi spintelės, esančios svetainėje vaizdas. Ant spintelės padėta 3 vnt. buteliukų vaistų nuo slogos, stikliukas, vizitinių kortelių dėklas, telefonų kroviklių adapteriai ir kiti smulkūs daiktai. Kambaryje išmėtytų rūbų, kurie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, nesimato. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nėra. Penktas vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_1016_183434_025. Trukmė 5:30 min. Laikas 18:34 val. Nuo įrašo pradžios reikšmingos tyrimui informacijos nėra. Pareigūnai važiuoja automobilyje. 0:39 min. privažiuoja prie stovinčio GMP automobilio. Kai policijos pareigūnė išlipa iš automobilio, pagal aplinką matosi, kad tai yra daugiabučio namo, kurio bute buvo sumuštas B., kiemas. Tolumoje matyti, kaip link namo eina moteris, galimai liudytoja A. P.. Prie GMP automobilio stovi du jaunuoliai, kurie prisistato Š. B. ir Š., kurio vardas man yra žinomas, tai A.. Aplink jokių kitų asmenų nesimato nei kieme, nei prie daugiabučio namo. 1:04 min. Š. paklausus ar jų čia nebuvo, jis pasako : „ne, pirmą kartą čia atėjom. Atėjom paklausti, matėm čia veiksmą kaime“. Atliekama abiejų jaunuolių dalinė apžiūra. 1:38 min. Š. paklausia : „tai tu čia nebuvai su tais?“. Jis atsako „ne, aš neseniai į lauką išėjau“. A. Š. apsirengęs šviesios spalvos striuke, raudonos spalvos džemperiu, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis su baltos spalvos elementais šonuose ir mėlynos spalvos sportiniais bateliais. B. Š. apsirengęs rudos spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, juodos spalvos sportiniais bateliais su baltais padais. 2:18 min. matyti, kad prie namo jokių kitų asmenų nėra. 2:35 min. prie daugiabučio namo laiptinės, kurioje yra butas, kuriame buvo sumuštas M. B., matyti 3 jaunuoliai, du aukšto ūgio ir vienas žemesnio ūgio. Du iš jų apsikabina. 3:39 min. A. Š. paklausia „o čia kas tokie“. Jis atsako – draugai. Paklausus kokios jų pavardės, atsako „paklauskit“. 2:49 min. jaunuoliai prieina ir, paklausus jų pavardžių, pristato kaip K., J.. Aukštesnio ūgio vaikinus atpažįsta kaip A. L. ir N. K., o žemesnio ūgio vaikiną atpažįsta kaip A. J.. K. ir L. mūvi baltos spalvos bateliais. Visi apsirengę tamsios spalvos rūbais. A. L. dėvi tamsios spalvos, galimai, tamsiai žalios spalvos striukę su kapišonu, mūvi sportinėmis juodos spalvos kelnėmis su baltos spalvos emblema kairės kojos viršuje. A. J. dėvi tamsiais rūbais, striukė su kapišonu. N. K. dėvi juodos spalvos rūbus, juodas sportines kelnes su baltos spalvos elementais šonuose, užsidėjęs juodos spalvos kapišoną. Jaunuoliai sako nežinantys dėl ko juos pasikvietė prieiti. Keletą kartų klausia dėl ko čia viskas, kodėl turi prieiti. 3:51 min. A. J. sako: „jeigu mes žinotume, nebūtume čia ėję, būtume net nėję čia į tą butą“. Akivaizdžiai matyti, kad jaunuoliai yra neblaivūs, svirduliuoja. 3:58 min. prie pareigūnų prieina moteris, kuri prisistato kvietusi policiją, pažada pasirūpinti butu. Ją atpažįsta kaip liudytoją A. P.. 5:15 min. policijos pareigūnė pasako liudytojai, kad svarbu pasirūpinti butu, nes jis neužrakintas. A. P. atsako „taip, taip ten viskas išdaužyta“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Šeštas vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_1016_183934_026. Trukmė 5 min. Atsidarius failą, matyti, kad tai yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnė užsirašo liudytojos duomenis. N. K. nuvedą prie automobilio gale esančios laikino sulaikymo patalpos. 1:41 min. A. L. bando išeiti, sako, kad jam bloga, yra sulaikomas ir atvedamas prie automobilio galo, pasodinamas. 2:17 min. vaikinų paklausia, kiek alkoholio išgėrė. N. K. sako „nieko“, A. L. sako „nedaug“. Toliau bendrauja apie nereikšmingus dalykus. 3:31 min. N. K. nustatomas neblaivumas. 3:46 min. Matyti, kad A. J. ir B. Š. sėdi policijos automobilyje. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Septintas vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_1016_184433_027. Trukmė 5 min. Atsidarius failą, matyti, kad tai yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. 1:19 min. A. J. ir B. Š. paklausia, ar jie visą vakarą buvo kartu. A. J. atsako, kad buvo kartu visą laiką ir kartu vartojo alkoholį, visur, kur tik įmanoma. 1:54 val. paklausia ar pažįsta M. B.. A. J. atsako „taip, aš seniau dirbau pas jį. Jis užgėrė aš pasakiau, kad pas jį nebedirbsiu. Jis supyko ant manęs, vos nepradėjo pult. Aš taip ir palikau. Išėjau kitur dirbti“. 2:16 min. paklausia ar buvo šiandien susitikęs su B.. A. J. atsako „kai ėjom su N. į parduotuvę, susitikau savo tėvą ir B.. Pasisveikinom ir praėjom vienas pro kitą“. Pasako, kad nėra su B. susipykę, neapykantos jam neturi. Draugiškai išsiskyrė. Papasakoja, kad su B. sueina du metus, o B. jį pažįsta nuo vaikystės. 4:34 min A. J. sako: „o kas čia jam šiandien buvo aš nežinau. Aš ryte apie 9 val. ėjau nuo parduotuvės mineralinio nusipirkęs, nes mes dirbom šiandien, sutikau, pasisveikinau ir mes ramiai nuėjom, va su N. nusipirkom mineralinio, kokakolos, nusipirkom, atsigėrėm ir viskas. Kiaulę pjovėm, nes reikia mėsos, valgyt žmonėm“. Aštuntas vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_1016_184932_028. Trukmė 5 min. Atsidarius failą, matyti, kad tai yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. A. J. sako „o šiaip, kad būtų kokių pykčių, nėra taip, alkoholikas jis yra, jis pats nesupranta, ką jis daro. Jis girtas kartais ateina pas mane į namus, braunasi, aš jo neįleidžiu, nueina pas kitus, braunasi“. 0:36 min. policijos pareigūnei pasakius, kad yra liudininkai, kurie matė, A. J. sako: „nu matė tai matė, bet aš pats nieko nedariau, aš žinau, kad aš pats nieko“. Paklausus, kas darė, atsako: „iš mano draugų niekas nedarė, aš nežinau kas jam darė, kas pas jį atėjo. Aš jums galiu pasakyti visą tiesą, aš va visą vakarą buvau su B., su N., su F. ir paskui va prisijungė A. prie mūsų, kai mes kiaulę pabaigėm pjaut. Mes kartu atsigėrėm butelį, antrą, trečią, bet mes draugiškai visi atsigėrėm, mes jo net nematėm mes su juo net nebendravom, mes pas jį net nėjom, o ką tie liudininkai matė man tai nesvarbu. Aš su jais nesueinu, aš nieko nemačiau ir aš nieko nežinau. Jie buvo su manim, aš galiu pasakyt ką jie veikė, ką aš veikiau. O ką ten pas M. kažkas veikė, tai aš nieko nežinau kas buvo pas M., kas ten kas darė“. 1:33 min. A. J. paklausia: „o prie pirties jokio žmogaus nesumušėt?“ A. J. atsako: „prie pirties? Šitos? Ne. Net nebuvom šiandien prie jos, va dabar tiktais praėjom pro šalį ir viskas. O šiaip muštis, mes nemušėm. Mes kai praėjom, matėm jumis, praėjom pro šalį“. Girdėti, kaip vyriškas balsas, galimai B. Š. sako: „mes ėjom čia. Mes esam jaunimas, mes praeinam per kaimą, nu tipo atsipalaiduojam“. 2:21 min. A. J. sako: „pamatėm, kad stovi greitoji, policija, va čia ant kiemo, gal M. blogai, nuėjom pas M., ateina va A., ateina va ta A., mes galvojom, kad M. yra blogai, sakom ateisim, padėsim, va dar kažką, iš geros valios, ne šiaip, kad pažvengt, sakom ateisim, padėsim jeigu reikės. Ateinam, M. nebėra. A. sako, M. išvežė į ligoninę. Ir viskas, mes išėjom, va jumis sutikom. Jūs sakot, ateikit čia“. Toliau bendrauja apie nereikšmingus tyrimui dalykus. 3:46 min. matė, kaip A. Š. įsėda į privažiavusį automobilį. A. J. sako: „nu jis ne prie ko žmogus, tegu važiuoja namo. Nu mes irgi ne prie ko. Kas M. nutiko, mes nieko jam nedarėm“. Toliau policijos pareigūnė bendrauja su liudytoja. Devintas vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_1016_185431_029. Trukmė 5 min. Atsidarius failą, matyti, kad tai yra prieš tai aprašyto vaizdo įrašo tęsinys. Nuo įrašo pradžios matyti, kaip sukonfliktuoja liudytoja A. P. ir A. J.. 0:29 min. pareigūnė prieina prie automobilio galo, kur sėdi N. K. ir A. L.. Vaikinai šypsosi, dainuoja. Toliau girdėti kaip A. J. ir B. Š. kalba apie M. B.. Neigia jį mušę. Vėl pasakoja, kad nuėjo padėti. 1:54 min. A. J. sako: „aš nemušiau nei vieno žmogaus“. Toliau kalba apie B., kas buvo anksčiau. Tyrimui reikšmingų aplinkybių nėra. 3:33 min. Policijos pareigūnė paklausia: „Kodėl jūsų visų keturių pavardes mini nukentėjęs. Mini ne tik B.?“. A. J. sako: „o kas dar? S.? Tėvas mano? Aš žinau“. Pasakoja apie savo santykius su tėvu. Iš pasakojimo, supranta, kad santykiai su tėvu S. J. yra komplikuoti. B. Š. sako : „čia yra kita istorija“ (1 t., b. l. 125-130);

6.32 2021 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad apžiūrėti mobilūs telefonai: Xiaomi Redmi 11, priklausantis A. L., Xiaomi Redmi 8, priklausantis N. K. ir Iphone SE, priklausantis A. J. (1 t., b. l. 131-153);

6.33 2022 m. kovo 7 d. apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad apžiūrėtos banko kortelės, priklausančios A. L., N. K. ir A. J. (1 t., b. l. 154-169);

6.34 tarnybiniais pranešimais, iš kiurių matyti, kad buvo patikrintas lombardas, siekiant rasti nukentėjusiojo žiedą (2 t., b. l. 52-55);

6.35 asmens apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad apžiūrint M. B. veido sritį, matosi po abejomis vyro akimis yra mėlynės, taip pat patinimai, ant kaktos matosi nubrozdinimų bei raudonumas. Nosies srityje ir po ja yra sukrešėjęs kraujas, nosis yra patinusi. Ant vyro lūpų matosi sukrešėjęs kraujas. Apžiūrint vyro burnos sritį, matosi, jog du priekiniai dantys yra šiek tiek nuskilę. Apžiūrint vyro pilvo ir nugaros sritis, ant kairiojo šono matosi odos spalvos pakitimų, apie 5 cm ilgio įbrėžimą. Daugiau jokių odos spalvos pakitimų, sumušimų, kraujosruvų nėra. Apžiūrint S. J. veido sritį, virš dešiniosios akies, kaktoje matosi nubrozdinimas. Dar vienas nubrozdinimas matosi ant nosies, prie kairės akies. Daugiau apžiūrint vyro rankų, kojų, pilvo ar nugaros sritis jokių sumušimų, odos spalvos pakitimų ar kraujosruvų nerasta (2 t., b. l. 118-123, 152-160);

6.36 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir odos nubrozdinimų veide, S. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 124);

6.37 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. B. dėl kairiojo skruostikaulio bei kairės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžių, galvos dešinės pusės momeninės srities, dešinės ausies, kaktos, kairiojo užausio, kairiojo smilkinio ir nosies odos nubrozdinimų, dešinio antakio muštinės žaizdos, 11 ir 21 dantų vainikų dalinių lūžių, kraujavimo iš nosies, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 174-175).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį

2. Kaltinamiesiems A. J., N. K. ir A. L. byloje pareikšti kaltinimai dėl to, kad jie viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam S. J. ir tuo padarė S. J. poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir odos nubrozdinimus veide, kas nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

3. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

4. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-232-396/2016). Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta būtent viešoje vietoje, kadangi kaltinamieji smūgius nukentėjusiajam S. J. sudavė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įvykis vyko dieną, šviesiu paros metu, konfliktą matė šių namų gyventojai, kaltinamieji akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to, į šią teritoriją bet kada galėjo ateiti ir kiti – pašaliniai asmenys.

5. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

6. Taip pat teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinamųjų tyčios, kadangi kaltinamieji naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo S. J. atžvilgiu matant kitiems asmenims, nes šalia yra gyvenamieji namai, todėl suvokė, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei to siekė. Smūgius nukentėjusiajam trenkė dėl menkavertės dingsties – dėl to, kad kaltinamasis A. J. jautė nuoskaudas dėl ankstesnio tėvo elgesio su juo ir jo artimaisiais.

7. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.).

8. Minėti kaltinamųjų veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamųjų veiksmai sukėlė realius padarinius, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, jų atlikti fiziniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryti šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, kaltinamųjų veiksmus stebėjo gyvenamųjų namų gyventojai ir bet kada galėjo ateiti ir kiti atvykę į šią teritoriją asmenys. Gyventojai buvo pasipiktinę tokiu kaltinamųjų elgesiu, dėl tokio jų elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl tėvui S. J. viešoje vietoje suduotų smūgių pripažino iš dalies, pripažino, kad sudavė 2-3 smūgius iš kumščio, tačiau nepripažino, kad spardė gulintį S. J.. Kaltinamieji N. K. ir A. L. savo kaltės dėl S. J. sumušimo viešoje vietoje nepripažino visiškai. Teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, nes juos paneigia byloje surinkti papildomi įrodymai, nukentėjusiojo S. J. parodymai bei liudytojų S. B. ir E. P. duoti parodymai, kurie vieni kitus papildo, neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. J., pamatęs einantį savo tėvą S. J., tyčia, be jokios dingsties puolė link jo bėgti. Paskui jį nubėgo ir kaltinamieji N. K. ir A. L.. A. J., pribėgęs prie tėvo, matant kitiems asmenims dėl menkavertės dingsties, sudavė nukentėjusiajam S. J. smūgį į petį ir šiam nugriuvus, bendrai su N. K. ir A. L., pradėjo jį spardyti. Nors kaltinamieji nurodė, kad jie nespardė nugriuvusio S. J., tačiau šiuos jų žodžius paneigia tiek paties nukentėjusiojo, tiek liudytojos S. B. bei E. P. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai. Liudytoja S. B. parodė, kad matė, kaip visi trys kaltinamieji, pribėgę prie žmogaus, jį spardė kojomis. Liudytojas E. P. parodė, kad matė, kaip link einančio S. J. pasileido pirmas A. J., o jam iš paskos - N. K. ir A. L., matė, kaip jie visi puolė S. J., jį spardė kojomis. Nors visi kaltinamieji teigė, kad liudytojai juos apkalba, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais kaltinamųjų argumentais. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų priešiškai nusiteikę kaltinamųjų atžvilgiu, turėtų siekį juos apkalbėti ar neteisingai paliudyti, būdami prisiekę ir įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Priešingai, byloje liudytojų duoti parodymai vieni kitus papildo, neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs, liudytojų duoti parodymai nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. J. įžūliu elgesiu, dėl menkavertės dingsties, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tyčia sudavė nukentėjusiajam S. J. smūgį į petį ir šiam nugriuvus ant grindinio, bendrais su kaltinamaisiais N. K. ir A. L. veiksmais, spardė jį kojomis, tuo kaltinamieji neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamųjų A. J., N. K. ir A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

11. Pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam S. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamųjų veikia teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl plėšimo veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį perkvalifikavimo į nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

12. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas turto užvaldymo tikslu. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580-895/2015).

13. Plėšimas, kaip nusikalstama veika nuosavybei, savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo turi būti susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas naudoja smurtą (fizinį ar psichinį) kaip priemonę prieiti prie svetimo turto ir jį užvaldyti. Taigi, esminis šios nusikalstamos veikos požymis, nulemiantis ir šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580-895/2015).

14. Iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad kaltinamieji A. J., N. K. ir A. L. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį M. B. tam, kad galėtų pagrobti iš nukentėjusiojo M. B. priklausančius daiktus - pinigus (90 eurų) bei auksinį žiedą. Bylos duomenimis nustatyta ir nukentėjusysis M. B. nurodė, kad po smūgių sudavimo kaltinamieji iškart pasišalino iš jo buto ir jis nematė, kad jie ieškotų ar pasisavintų jo daiktus. Nors liudytoja A. P. teigia, kad, atėjusi į M. B. butą, ten rado kaltinamuosius, tačiau nematė, kad jie būtų paėmę M. B. priklausančius pinigus ir žiedą. Be to, kaltinamiesiems pasišalinus iš buto, jie iškart buvo sulaikyti policijos pareigūnų, sulaikymo metu atliktos asmenų kratos metu, grynųjų pinigų bei auksinio žiedo pas kaltinamuosius ar su jais kartu sulaikytą B. Š., nebuvo rasta. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis M. B. dažnai girtauja, įvykio dieną taip pat buvo neblaivus, jam 17.53 val. nustatytas 2,28 promilių neblaivumo laipsnis, iš vakaro taip pat buvo gėręs alkoholio, atėjus kaltinamiesiems į jo butą, nukentėjusysis M. B. miegojo, jo buto durys buvo neužrakintos, todėl akivaizdu, kad bet kas galėjo užeiti į butą ir paimti jo žiedą ir pinigus. Nukentėjusįjį vežant į ligoninę, šis neturėjo buto raktų ir negalėjo užrakinti buto durų, todėl neatmestina galimybė, kad į butą galėjo ir anksčiau patekti kiti asmenys.

15. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms.

16. Kadangi byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kad kaltinamieji pagrobė svetimą – nukentėjusiajam M. B. priklausantį turtą – pinigus (90 eurų) ir žiedą, todėl iš kaltinimo šalintina ši aplinkybė, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš plėšimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį į nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi tai nesunkina kaltinamųjų padėties.

17. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

18. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

19. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė ir įvertina savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika – bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

20. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininkų veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltinamųjų veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. Būtent šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors kaltinamieji nesiekė nukentėjusiajam padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jie suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir veidą, galvos sritį, nukentėjusiajam M. B., gali jį sužaloti (neapibrėžta tyčia). Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamųjų atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji A. J., A. L. ir N. K., įėję į nukentėjusiojo M. B. butą, nukentėjusiajam miegant lovoje, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau nei penkiolika smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir dėl kairiojo skruostikaulio bei kairės krūtinės pusės VIII šonkaulio lūžių, galvos dešinės pusės momeninės srities, dešinės ausies, kaktos, kairiojo užausio, kairiojo smilkinio ir nosies odos nubrozdinimų, dešinio antakio muštinės žaizdos, 11 ir 12 dantų vainikų dalinių lūžių, kraujavimo iš nosies, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

22. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad jie buvo užėję į M. B. butą, tačiau jo nemušė ir kadangi jis liepė jiems išeiti, jie pasišalino iš buto. Nesutiktina su tokiais kaltinamųjų išsakytais argumentais ir tokia jų pozicija laikytina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia liudytojų V. A. ir F. A. duoti parodymai, kur jie nurodė, kad įvykio dieną nukentėjusiojo M. B. bute girdėjo triukšmą, kuris buvo panašus, kaip žmogaus griuvinėjimo ar iškritimo iš lovos garsas. Triukšmas nukentėjusiojo bute truko apie 15-20 minučių. Triukšmui nutilus, iš laiptinės tuoj pat išėjo visi kaltinamieji ir B. Š.. Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu išsakytus parodymus, kur jie visi nurodė, kad M. B. bute jau rado sumuštą. Visi nurodė, kad M. B. rado kruvinu veidu, tačiau nei vienas iš kaltinamųjų nepateikė teismui svarių argumentų, kodėl jie, tariamai radę neblaivų asmenį kruvinu veidu, iškart pagalvojo, kad jis sumuštas, o ne pats susižalojęs. Nors kaltinamieji nurodė, kad M. B. atžvilgiu nenaudojo smurto, o jį jau rado sumuštą, tačiau liudytoja A. P. matė vieno iš bute rastų jaunuolių kruvinus batus. Nors kaltinamieji nurodė, kad batai galėjo susikruvinti pjaunant kiaulę, tačiau šiuos jų argumentus paneigia pačių jų duoti parodymai, kad baigę pjauti kiaulę, jie visi nusiprausė ir persirengė švariais rūbais bei batais.

23. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, kaltinamieji žinojo, kad M. B. yra neblaivus, nes nukentėjusįjį buvo susitikę anksčiau įvykio dieną. Be to, A. J. ir N. K. anksčiau su nukentėjusiuoju yra dirbę ir turėjo konfliktą dėl nesumokėtų pinigų už atliktą darbą. Nors kaltinamieji nurodė, kad pykčio nelaikė, tačiau liudytojos V. P. duoti parodymai liudija, kad kaltinamieji įvykio dieną buvo nusiteikę konfliktiškai, perkant alkoholį, matė, kad yra susinervinę, ji matė, kaip kaltinamieji gniaužė rankas, matė kaltinamųjų veido mimikas, nevalingus judesius, kurie jai sudarė įspūdį, kad jaunuoliai yra nervingi. Liudytoja V. P. matė A. L. kruvinas rankas. Be to, tai, kad kaltinamieji buvo nusiteikę konfliktiškai įrodo ir ta aplinkybė, kad tik išėję iš M. B. buto ir sutikę S. J., jį sumušė viešoje vietoje.

24. Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamieji A. J., A. L. ir N. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2021 m. spalio 16 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, įėję į nukentėjusiojo M. B. butą, nukentėjusiajam miegant lovoje, A. L. sudavus vieną smūgį M. B. į veido sritį, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip penkiolika smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir dėl kairiojo skruostikaulio bei kairės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžių, galvos dešinės pusės momeninės srities, dešinės ausies, kaktos, kairiojo užausio, kairiojo smilkinio ir nosies odos nubrozdinimų, dešinio antakio muštinės žaizdos, 11 ir 21 dantų vainikų dalinių lūžių, kraujavimo iš nosies, padarė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Teismas laiko, kad byloje esančiais įrodymais, ištirtais teisme, įrodyta, jog būtent kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam M. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamųjų kaltei pagrįsti.

25. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

26. Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

27. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

28. Už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą yra numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

29. Už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatytos bausmių rūšys: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

30. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (nors kaltinamasis dėl S. J. suduotų smūgių pripažino iš dalies, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis neatsiprašė nukentėjusiojo ir nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

31. Kaltinamasis A. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. J. yra neteistas (4 t., b. l. 128-129), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (4 t., b. l. 131-134), yra dirbantis (4 t., b. l. 137), iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, kad A. J. seniūnijoje svarstytas nebuvo (4 t., b. l. 143).

32. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų mastą ir pobūdį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nėra A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad nors A. J. prisipažino iš dalies nusikaltęs, tačiau nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, yra dirbantis, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, todėl, siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bus pasiekti A. J. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį.

33. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė už padarytas nusikalstamas veikas subendrintina dalinio sudėjimo būdu.

34. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką A. J. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 16 d. 18.30 val. iki 2021 m. spalio 17 d. 11.25 val. (4 t., b. l. 80, 82), t. y., viena para ir laikytina, kad atliktos dvi laisvės apribojimo dienos (BK 65 str. 1 d. 2 p.).

35. A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 123-124), nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

36. Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

37. Kaltinamasis N. K. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. N. K. yra neteistas (3 t., b. l. 167), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 169-170), yra dirbantis (3 t., b. l. 177), iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, kad N. K. seniūnijoje svarstytas nebuvo (3 t., b. l. 182).

38. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų mastą ir pobūdį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nėra N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad nors N. K. ir neprisipažino nusikaltęs, tačiau nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, yra dirbantis, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, todėl, siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bus pasiekti N. K. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį.

39. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė už padarytas nusikalstamas veikas subendrintina dalinio sudėjimo būdu.

40. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką N. K. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 16 d. 18.30 val. iki 2021 m. spalio 17 d. 11.52 val. (3 t., b. l. 119, 121), t. y., viena para ir laikytina, kad atliktos dvi laisvės apribojimo dienos (BK 65 str. 1 d. 2 p.).

41. N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 162-163), nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

42. Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

43. Kaltinamasis A. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. L. yra neteistas (4 t., b. l. 59), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 61-63), yra dirbantis (4 t., b. l. 70), iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos matyti, kad A. L. seniūnijoje svarstytas nebuvo (4 t., b. l. 77).

44. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų mastą ir pobūdį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nėra A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad nors A. L. ir neprisipažino nusikaltęs, tačiau nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, yra dirbantis, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, todėl, siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bus pasiekti A. L. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį.

45. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė už padarytas nusikalstamas veikas subendrintina dalinio sudėjimo būdu.

46. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką A. L. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 16 d. 18.30 val. iki 2021 m. spalio 17 d. 12.22 val. (4 t., b. l. 3, 5), t. y., viena para ir laikytina, kad atliktos dvi laisvės apribojimo dienos (BK 65 str. 1 d. 2 p.).

47. A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 54-55), nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

48. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

49. Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamųjų priteisti 100,05 Eur turtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad turtinė žala atsirado už nukentėjusiesiems M. B. ir S. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (2 t., b. l. 90-91) (1 t., b. l. 146-149).

50. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

51. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, kad žala nukentėjusiesiems S. J. ir M. B. buvo padaryta bendrais neteisėtais kaltinamųjų A. J., A. L. ir N. K. veiksmais, veikiant bendrininkų grupėje, duomenų, kad padarytą žalą kaltinamieji būtų atlyginę savanoriškai, byloje nėra, todėl teismas mano, kad padaryta žala civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinė ligonių kasai turi būti priteista iš kaltinamųjų A. J., A. L. ir N. K. solidariai (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.281 str. 1 d., CK 6.6 str. 3 d.).

52. Nukentėjusysis S. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo jis prašė iš kaltinamųjų priteisti jam 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sukrėstas, įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą (5 t., b. l. 107-108).

53. CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

54. Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam S. J. buvo padaryta neturtinė žala. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų S. J. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimas veide. S. J. neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, su tuo sietinas neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių neginčytinų įrodymų, kad dėl nusikalstamos veikos būtų negrįžtamai pablogėjusi nukentėjusiojo sveikata, pablogėjusi jo reputacija, sumažėję bendravimo galimybės, patirta emocinė depresija. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis po patirtų išgyvenimų turėjo papildomai gydytis, kad būtų atstatyta jo psichologinė būsena.

55. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jos dydis nustatytinas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgiant ne vien į aptariamos nusikalstamos veikos pasekmes, tačiau ir į kaltinamųjų veikos pobūdį (veika buvo tyčinė, smurtinė), kaltinamųjų turtinę padėtį, nukentėjusiojo elgesį.

56. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam dėl tokio kaltinamųjų elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, diskomfortą, buvo sutrikdytas įprastas nukentėjusiojo gyvenimas, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

57. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje, teismas sprendžia, kad pareikštas nukentėjusiojo S. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas ir iš kaltinamųjų A. J., A. L., N. K. solidariai priteistina 500 Eur neturtinės žalos.

58. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

59. Baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį S. J. atstovavo advokatas Modestas Švažas, kuris pateikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymas dėl teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 438,25 Eur (5 t., b. l. 104-106, 130-131). Nukentėjusįjį M. B. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas Andrius Kazakevičius, kuris pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad už advokato Andriaus Kazakevičiaus suteiktas teisines paslaugas nukentėjusysis M. B. sumokėjo: 707,85 Eur, 471,90 Eur, 865,15 Eur, viso – 2044,90 Eur (5 t., b. l. 186-189, 5 t., 6 t., b. l. 1-2). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji yra dirbantys, todėl nukentėjusiųjų patirtos procesinės išlaidos advokatų suteiktai teisinei pagalbai apmokėti priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų A. J., N. K. ir A. L..

60. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sportbačiai, paimti 2021 m. gruodžio 1 d. kratos metu, priklausantys A. L., nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžintini A. L.; DNR ėminys, paimtas iš M. B. 2022 m. sausio 19 d., nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktinas saugoti prie bylos; stiklinis butelis, 2021 m. lapkričio 16 d. pateiktas L. B., nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą.

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. J. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 16 d. 18.30 val. iki 2021 m. spalio 17 d. 11.25 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės apribojimo dienos.

A. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą.

N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir N. K. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis į bausmės laiką įskaityti N. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 16 d. 18.30 val. iki 2021 m. spalio 17 d. 11.52 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės apribojimo dienos.

N. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą.

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. L. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis į bausmės laiką įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 16 d. 18.30 val. iki 2021 m. spalio 17 d. 12.22 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės apribojimo dienos.

A. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. J., N. K., A. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J..

Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. J., N. K., A. L. 100,05 Eur (vieną šimtą eurų 05 ct) turtinės žalos atlyginimą Šiaulių teritorinės ligonių kasai.

Priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų A. J., N. K. ir A. L. 438,25 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 25 ct), t. y. iš kiekvieno kaltinamojo po 146,08 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 08 ct) Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam S. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų A. J., N. K. ir A. L. 2044,90 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt keturis eurus 90 ct), t. y. iš kiekvieno kaltinamojo po 681,63 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 63 ct) nukentėjusiajam M. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sportbačius, paimtus 2021 m. gruodžio 1 d. kratos metu, priklausančius A. L., nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžinti A. L.; DNR ėminį, paimtą iš M. B. 2022 m. sausio 19 d., nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti saugoti prie bylos; stiklinį butelį, 2021 m. lapkričio 16 d. pateiktą L. B., nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.