Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-1748-384/2017 pagal pareiškėjo L. B. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Skolininkas L. B. kreipėsi į antstolį A. B., prašydamas panaikinti antstolio A. B. patvarkymą dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiems (suimtiems) ir tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiems (suimtiems). Antstolis A. B. 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-2701 pareiškėjo L. B. skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė jį nagrinėti teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi L. B. skundo dėl antstolio A. B. veiksmų netenkino.Teismas nustatęs, kad antstolis A. B., vykdydamas Kauno apygardos teismo nutartį, 2017 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą „Dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo L. B. priklausančioms lėšoms“ , kuriuo buvo pakeistas 2016 m. sausio 7 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta L. B. priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos – (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje – laisvai disponuojama 380 Eur 00 ct suma bei, kad šiame patvarkyme nekalbama apie apribojimus skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiems, todėl vien dėl šios aplinkybės L. B. skundą laikė nepagrįstu ir atmestinu. Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio matosi, jog L. B. skundžia būtent 2017 m. gegužės 5 d. antstolio A. B. patvarkymą, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau nei devyniasdešimt dienų (skundas gautas 2017 m. spalio 12 d., b.l.4), todėl antstolis gavęs L. B. skundą, privalėjo jį grąžinti skundo davėjui. Nors L. B. skundo papildyme nurodė, jog jis skundžia 2017 m. lapkričio 14 d. antstolio A. B. patvarkymą, tačiau teismas sprendė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti gautą L. B. skundą ir persiuntė šį skundą teismui, tai yra 2017 m. lapkričio 14 d. priimtas antstolio patvarkymas negalėjo būti apskųstas 2017 m. spalio 12 d. (L. B. skundo gavimo diena antstolio kontoroje). Taip pat teismas pažymėjo ir tą aplinkybę, kad antstolis A. B. teismui pateikė informaciją, jog į antstolio depozitinę sąskaitą negauta lėšų iš L. B. sąskaitos (b.l.27-30).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai.

Atskirajame skunde pareiškėjas L. B. nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo įpareigoti antstolį A. B. grąžinti nurašytą 380 Eur pinigų sumą. Apelianto teigimu, pagal įstatymą nurašytos ar areštuotos lėšos turi būti grąžinamos.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria L. B. skundas dėl antstolio A. B. veiksmų netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str.1 d.). BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje 2015 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu priimtas vykdyti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 55 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14 481 Eur išieškojimo iš skolininko L. B. išieškotojai E. J. (v.b.l.2-4). 2016 m. sausio 7 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo vadovaujantis LR CPK 688 str. areštuota 14 728,17 Eur skolininkui priklausančių lėšų esančių įstaigos (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje (v.b.l.11). 1 350 Eur suma pagal patvarkymus dėl skolų išieškojimo buvo pervesta antstoliui į depozitinę sąskaitą (v.b.l.32). 2016 m. rugsėjo 12 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo antstolis vadovaudamasis LR CPK 611 str., 733-743 str. pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA (v.b.l.19-20). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino antstolio veiksmus nurašant L. B. priklausančių areštuotų piniginių lėšų (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, neteisėtais. Antstolis A. B., vykdydamas Kauno apygardos teismo nutartį, 2017 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą „Dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo L. B. priklausančioms lėšoms“, kuriuo pakeitė 2016 m. sausio 7 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė L. B. priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos- (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje laisvai disponuojamą 380 Eur sumą (v.b.l.46). Duomenų, kad skolininkas dirbtų nenustatyta. (duomenys neskelbtini) pataisos namai – atviroji kolonija 2017 m. spalio 27 d. rašte nurodoma, kad 2017 m. gegužės 5 d. antstolis grąžino į įstaigos sąskaitą 380 Eur, kurie 2017 m. gegužės 8 d. buvo įnešti į L. B. asmeninę kortelę (v.b.l.60).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo įpareigoti antstolį A. B. grąžinti nurašytą 380 Eur pinigų sumą. Apelianto teigimu, pagal įstatymą nurašytos ar areštuotos lėšos turi būti grąžinamos. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (žr. šios nutarties 21 punkte nurodytų kasacinio teismo nutarčių atitinkamai 24 ir 23 punktus); CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 22 punktą).Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 26 punktą). Išieškant iš skolininko – fizinio asmens – turto, taikomas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA dydžio, ir jis taikomas ir lėšoms, esančioms sąskaitose. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato.Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 32 punktą).Iš apelianto skundo dėl antstolio veiksmų matyti, kad į jo sąskaitą yra pervedamos nuteistojo artimųjų piniginės lėšos skolininko būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tačiau nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolis A. B., vykdydamas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-20), 2017 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą „Dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo L. B. priklausančioms lėšoms“, kuriuo pakeistas 2016 m. sausio 7 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta L. B. priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, laisvai disponuojama 380 Eur suma (b. l. 16). (duomenys neskelbtini) pataisos namai – atviroji kolonija 2017 m. spalio 27 d. rašte nurodoma, kad 2017 m. gegužės 5 d. antstolis grąžino į įstaigos sąskaitą 380 Eur, kurie 2017 m. gegužės 8 d. buvo įnešti į L. B. asmeninę kortelę (v.b.l.60). Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad skolininkui yra paliktos 1 MMA lėšos reikalingos minimaliems poreikiams tenkinti.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija suformavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 45 punktą). Taigi, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nors pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje nedirba, tačiau į jo sąskaitą jam pervestos lėšos (iš artimųjų ar kt.) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Antstolis, priimdamas patvarkymus areštuojant ir vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pirmiausia privalo nurodyti, kad pradedant išieškojimą išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (kuris yra kintantis), o vėliau išieškojimą vykdant vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Kaip jau buvo minėta, iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1065-430/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-98-730/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2709-601/2018). Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo antstolis vadovaudamasis LR CPK 611 str., 733-743 str. pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA (v.b.l.19-20). O 2017 m. gegužės 5 d. priimtas patvarkymas „Dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo L. B. priklausančioms lėšoms“, kuriuo pakeistas 2016 m. sausio 7 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta L. B. priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos- (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje laisvai disponuojama 380 Eur suma (v.b.l.46). Apeliacinės instancijos teismas tik atkreipia dėmesį, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė 1 MMA dydis, kuris yra 400 Eur. Nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininko L. B. lėšų esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų skolininko interesus, neatliko.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 18,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18,52 Eur (aštuoniolika Eur ir 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.