- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-1065-430/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), E. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto D. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės M. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), E. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. B. pateikė skundą dėl antstolės M. G. veiksmų, prašydamas atšaukti jo asmeninių piniginių lėšų neviršijančių 1 MMA įkalinimo įstaigoje areštą. Skundą grindžia tuo, jog antstolei 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmus patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepaisant viršija ar ne 1 MMA, todėl skolininkui nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms ir būtiniausiems daiktams įkalinimo įstaigoje įsigyti. Pareiškėjo teigimu, antstolė šiuo nagrinėjamu nesilaikė CPK 668 str. nustatytų draudimų/ribojimų, todėl pažeidė išieškojimo iš piniginių lėšų tvarką. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė skundą nagrinėjimui Trakų rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad skolininkas (dar būdamas kitoje įkalinimo įstaigoje) jau kartą kreipėsi į antstolę su analogišku skundu bei šis skundas buvo atmestas (galutinė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 2S-2732-794/2016). Šiuo atveju antstolė nustatė, kad skolininkas randasi kitoje įkalinimo įstaigoje, todėl priėmė patvarkymus išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vadovaujantis CPK 688 str. buvo areštuotos lėšos priklausančios skolininkui. Skolininkas įkalinimo įstaigoje nedirba, jokios lėšos iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nei karto nebuvo nurašytos, o skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad į pataisos namų sąskaitą būtų pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti negalima. Pats skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad į pataisos namų sąskaitą būtų pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti negalima. Artimųjų pervedamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytų piniginių lėšų sąrašą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti areštą skolininkui priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3464-213/2016 atmetė pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės M. G. veiksmų.
Teismas nutartyje nurodė, kad CPK nenumato, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo (skolininko) piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas.
Be to antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymuose, nusiųstuose Pravieniškių pataisos namams, nurodė, jog reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir nuo 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA pagal vieną vykdomąjį dokumentą, 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų. Iš skolininko neišieškoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3464-213/2016 pateikė atskirąjį skundą.
Apeliantas skunde nurodė, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi teismas ignoravo apelianto argumentus, jog antstolei priėmus 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą, jam visiškai nepaliekama jokių lėšų būtiniausiems reikmenims. Antstolė areštavo visas skolininko lėšas. Pats skolininkas nedirba ir negauna įkalinimo įstaigoje jokių pajamų.
Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėjant atskirąjį skundą remtis ir jo pirminio skundo dėl antstolio veiksmų motyvais, nes juose apeliantas yra išdėstęs visas esmines šios bylos aplinkybes.
Remiantis šiais atskirojo skundo motyvais, apeliantas prašo panaikinti antstolės patvarkymus pagal kuriuos yra areštuojamos visos jo lėšos, nepaliekant jam teisės disponuoti lėšomis ir įsigyti būtiniausių produktų, vitaminų, drabužių bei kitų svarbių daiktų, o antstolės patvarkymus dalyje dėl atskaičiavimo iš darbo užmokesčio palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-3464-213/2016, kuria pirmos instancijos teismas atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų.
Iš civilinės bylos ir prijungtų vykdomųjų bylų Nr. 0007/14/00877, Nr. 0007/15/00605, Nr. 0007/14/00677, Nr. 0007/14/00650, Nr. 0007/14/00613, Nr. 0007/13/01198, Nr. 0007/13/01223, Nr. 0007/12/01301 medžiagos nustatyta, kad antstolės M. G. kontoroje skolininko (apelianto) D. B. atžvilgiu yra vykdomos šios vykdomosios bylos: 1) Nr. 0007/14/00677 pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 129,05 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojui UAB“F.“ 2) Nr. 0007/15/00605 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą 2014 m. gegužės 22 d. vykdomąjį raštą dėl 232,36 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojui UAB „F.“ 3) Nr. 0007/12/01301 pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1716,94 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojui UAB „4.“ 4) Nr. 0007/14/00613 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 23,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 5) Nr. 0007/13/01198 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 94,30 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojai E. G. 6) Nr. 0007/13/01223 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 219,06 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojui UAB „S. g.“ 7) Nr. 0007/14/00650 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 19,92 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojui UAB „A. g.“ 8) Nr. 0007/14/00877 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 232,36 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojui UAB „.“. Apeliantas (skolininkas) D. B. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. 2017 m. rugpjūčio 3 d. antstolė priėmė patvarkymus Nr. S17-16136, Nr. S17-16138, Nr. S17-16137, Nr. S17-16139, Nr. S17-16140, Nr. S17-16141, Nr. S17-16143, Nr. S17-16142 dėl skolos išieškojimo, kuriais pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal vieną vykdomąjį dokumentą, 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Tą pačią dieną antstolė M. G. priėmė vykdomosiose bylose kitus patvarkymus Nr. S17-16131, Nr. Nr. S17-16130, Nr. S17-16129, Nr. S17-16128, Nr. S17-16126, Nr. S17-16127, Nr. S17-16125, Nr. S17-16133, kuriais vadovaudamasi CPK 688 straipsniu nutarė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuojant atitinkamas pinigų sumas ir areštuotas lėšas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Būtent šiuos antstolės patvarkymus pareiškėjas laiko neteisėtais ir nepagrįstais, laikydamasis pozicijos, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į 1 MMA.
Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatavo ir išaiškino, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendros taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 21 p.).
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 p.). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/ 2016, 24 p.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje išnagrinėjo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigų sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, aiškinimo ir taikymo klausimą civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 ir išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje akcentavo, kad, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi aiškiai nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.
CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 p.).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje nedirba, tačiau į jo sąskaitą jam pervestos lėšos (iš artimųjų ar kt.) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Antstolė, priimdama patvarkymus areštuojant ir vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pirmiausia privalėjo nurodyti, kad pradedant išieškojimą išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, o vėliau išieškojimą vykdant vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Kaip jau buvo minėta, iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės, t. y. panaikinti antstolės M. G. 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymus, kuriais buvo nutarta areštuoti ir vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-16131, Nr. Nr. S17-16130, Nr. S17-16129, Nr. S17-16128, Nr. S17-16126, Nr. S17-16127, Nr. S17-16125, Nr. S17-16133.
Kiti atskirojo skundo ir šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu teismas
nutaria:
Apelianto atskirąjį skundą tenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-3464-213/2016 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti antstolės M. G. 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymus, kuriais nutarta areštuoti ir vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-16131 (vykdomoji byla Nr. 0007/14/00877), Nr. S17-16130 (vykdomoji byla Nr. 0007/14/00677), Nr. S17-16129 (vykdomoji byla Nr. 0007/14/00650), Nr. S17-16128 (vykdomoji byla Nr. 0007/14/00613), Nr. S17-16126 (vykdomoji byla Nr. 0007/13/01198), Nr. S17-16127 (vykdomoji byla Nr. 0007/13/01223), Nr. S17-16125 (vykdomoji byla Nr. 0007/12/01301), Nr. S17-16133 (vykdomoji byla Nr. 0007/15/00605).
Vykdomąsias bylas Nr. 0007/15/00605, Nr. 0007/14/00677, Nr. 0007/14/00650, Nr. 0007/14/00613, Nr. 0007/13/01198, Nr. 0007/13/01223, Nr. 0007/12/01301, Nr. 0007/14/00877 grąžinti antstolei M. G..