Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, antstolei Santai Selezniovienei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolę Santą Selezniovienę su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. O tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą tokioms lėšoms, kuriomis yra apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Antstolė Santa Selezniovienė 2017 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą su vykdomąja byla Nr. 00184/17/01938 perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Antstolė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – išrašą, pagrindžiantį iš apelianto išieškotų piniginių lėšų dydį. Kadangi minėtu įrodymu antstolė grindžia savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, įrodymas pridėtinas prie bylos. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00184/17/01938, pradėta pagal 2017 m. birželio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išduotą sprendimą Nr. SPR-23603 dėl 1 418,27 EUR skolos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas S. B. yra sulaikytas ir šiuo metu yra laikomas (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 7 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-37103, kuriuo antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 688, 733–746 straipsniais, pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (arba ne daugiau nei 50 procentų, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus), neviršijančios vienos MMA. Pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymo dalį, kuria yra nukreipiamas išieškojimas į pareiškėjo lėšas, neviršijančias vienos MMA, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek grynuosius, tiek esančius sąskaitose, privalo laikytis įstatyme nustatyto apribojimo, kuriuo draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Esant formuojamai teismų praktikai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, bei esant kasacinio teismo išaiškinimui, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnio ribojimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą, kai išieškoma iš trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, netaikytinas. Iš skundžiamo 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymo matyti, kad antstolė skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas ir į iš trečiųjų asmenų gaunamas pinigines lėšas, reikalaudama iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas – „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vienos MMA, išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Taigi, matyti, jog antstolė nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pajamas bei kitas joms prilyginamas išmokas, todėl esant anksčiau nurodytai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšų įplaukas, pagrįstai jas priskyrė pajamoms ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į jas laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog skundžiamu patvarkymu išieškomos visos lėšos, esančios apelianto asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl apeliantas netenka lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams patenkinti bei leistinoms prekėms kalinimo įstaigoje įsigyti. Taigi, darytina išvada, kad antstolė 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu įpareigodama atlikti išskaitas iš pareiškėjo pajamų nepažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytos tvarkos. Kaip jau minėta, apelianto nurodoma CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vienos MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA. Be to, pareiškėjas netinkamai supranta ir aiškina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, kurioje kasacinis teismas pasisakė, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek grynuosius, tiek esančius sąskaitose, privalo laikytis įstatyme nustatyto apribojimo, kuriuo draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti patenkintas. Pažymėtina, jog kasacinis teismas išaiškino, jog minėtas CPK 668 straipsnio apribojimas taikomas tada, kai išieškojimas yra nukreipiamas į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Šiuo atveju, antstolė nukreipė išieškojimą ne į pareiškėjos lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, o į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, kitas jam prilygintas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas pinigines lėšas, kurios laikytinos pajamomis, todėl šiuo atveju CPK 668 straipsnio ribojimas netaikytinas. Papildomai pažymėtina tai, kad su atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė pateikė teismui pažymą, iš kurios matyti, jog per vykdymo laikotarpį jokių išskaitų iš apelianto pajamų nebuvo padaryta. Todėl sutiktina su antstole, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai apie piniginių lėšų nuskaitymą yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis, 736 straipsnis, 688 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Antstolė Santa Selezniovienė pateikė prašymą atlyginti 200 EUR atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Esam tokiai formuojamai teismų praktikai, netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, iš jo priteistinos 200 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos antstolei Santai Selezniovienei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Priteisti iš pareiškėjo S. B. 200 EUR bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui antstolei Santai Selezniovienei, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti vykdomąją bylą Nr. 00184/17/01938 antstolei Santai Selezniovienei.