Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja L. K., kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos M. A. mirties, priimti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina M. A., kuri pastaruoju metu gyveno Švedijos Karalystėje kartu su pareiškėja. Mirus motinai pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, tačiau 2020 m. balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos notarai pareiškėją informavo, kad trijų mėnesių terminą palikimui priimti ji praleido. Pareiškėjos nuomone, terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių – 2020-03-16 Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, kurio metu nebuvo galima keliauti ir laiku susitvarkyti bei pateikti būtinų dokumentų.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad po mirusiosios M. A. mirties paveldėjimo procedūros pradėtos nebuvo. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjos prašymui ir prašo teismą sprendimą byloje priimti savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantino režimą dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situacijos, siekiant užtikrinti visuomenės bei proceso dalyvių interesus ir sveikatos apsaugą, be kita ko, byloje dalyvaujantiems asmenims neprieštaraujant, civilinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalis). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta Švedijos Karalystė, mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos L. K. mama. Byloje nėra duomenų, kad po M. A. buvo gauta pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti/atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-46/2006, 2007-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-258/2007, 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-115/2010, 2011-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2011, kt.).

Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl to, kad ji gyvena Švedijos Karalystėje ir reikalingų palikimui priimti dokumentų tvarkymą apsunkino susiklosčiusi situacija dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos kelionių apribojimų. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos veiksmuose nėra aplaidumo ar sąmoningo palikimo priėmimo vilkinimo, ji objektyviai turėjo sunkumų laiku priimti palikimą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo neatnaujinti pareiškėjai termino palikimui priimti (CK 5.57 straipsnis).

Vadovaujantis ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja L. K. praleido terminą palikimui po M. A. mirties (duomenys neskelbtini) priimti, yra svarbios, todėl praleistas terminas atnaujinamas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 586 straipsniu,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos L. K. prašymą.

Atnaujinti pareiškėjai L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.