- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-305-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16202-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- S. N., A. Ž.-N.
- Atsakovas
- A. J. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. N. ir A. Ž.-N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. ir A. Ž.-N. ieškinį atsakovui A. J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 3 033 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.
3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad atsakovas minėtą butą ruošia skubiam pardavimui, todėl vėliau išieškojimas gali pasunkėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi prašymą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad pats neatsiskaitymo faktas įrodo tik konflikto tarp šalių buvimą. Jokių kitų įrodymų (pvz. duomenų apie turto perleidimą kitiems asmenims ar ketinimą tai padaryti, turto paslėpimą, sunaikinimą ar nurodytų veiksmų grėsmę, kitokius veiksmus, pažeidžiančius kreditoriaus interesus) dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas neteikia. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų ir apie atsakovo sunkią finansinę padėtį, nuolatinių pajamų nebuvimą, turto neturėjimą ir faktišką negalėjimą vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
6. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovo turtinė padėtis yra sunki, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesumažintų galimo ieškovo pareikšto reikalavimo ir atsakovo turto disproporcijos, tai yra nesukurtų prielaidų atsakovo finansinei padėčiai pagerėti, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui ar jų sukaupimui.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas, ieškovo teigimu, visos žalos neatlygino, teismo vertinimu, suteikia ieškovui pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo butą.
8. Teismas konstatavo, kad nesant objektyvių duomenų apie atsakovo veiksmus, dėl kurių šiuo metu būtų atsiradusi ar padidėjusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentais, jog egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas yra nemokus, t. y. nedisponuoja piniginėmis lėšomis ieškinio reikalavimų apimtyje, pavyzdžiui, kad atsakovas negauna darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Be to, pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš parduotos sumos ieškinio tenkinimo atveju galima būtų išieškoti iš atsakovo skolą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantai (ieškovai) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Atskirajame skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Advokatūros įstatymo 44 straipsnį buvo gauti duomenys apie tai, kad atsakovas renka dokumentus buto pardavimui. Atsakovo nebuvimas bute, neatsakinėjimas į skambučius, nenorėjimas bendradarbiauti vertintinas kaip piktybiškas vengimas atsiskaityti su ieškovais. Ieškovams yra apsunkintos galimybės rinkti duomenis apie atsakovą, todėl nėra galimybių surinkti visus duomenis apie atsakovą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovų butui žala padaryta yra reali.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovų atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
11.1. ieškovai reiškia ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo dėl tariamo apliejimo, kai tariamos žalos atsiradimo dieną (2023 m. balandžio 7 d.) Atsakovas net nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Antra, kaip nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį, atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovų ieškiniu, kadangi jis pateiktas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, pateiktas akivaizdžiai praleidus Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą. Trečia, ieškovai su ieškiniu pateikė tariamos 3 033 EUR žalos faktą patvirtinančius dokumentus, kurie parengti pažeidžiant turto vertinimo taisyklių nuostatas, dėl ko atsakovas taip pat yra pateikęs išsamius atsikirtimus atsiliepime į ieškinį. Atsakovas atliko lokalinės sąmatos analizę ir nustatė, jog jei teismas spręstų, kad ieškovai pagrįstai kreipėsi į teismą, ieškovų nurodoma turtinė žala turėtų būti mažinama iki 305,93 EUR. Taigi jau vien dėl to ieškovų ieškinys dėl 3 033 EUR tariamos turtinės žalos negali būti laikomas preliminariai (prima facie) pagrįstu.
11.2. Nė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aplinkybių ieškovai net nebandė įrodinėti. Šias aplinkybes turi įrodinėti laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis.
11.3. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovai neturi teisės patikrinti atsakovo turtinės padėties yra deklaratyvūs. Ieškovus atstovauja profesionalus teisininkas, kuris turi teisę pasinaudoti įvairiomis duomenų bazėmis kaip (Nekilnojamo turto registras, VĮ „Regitra“, Creditinfo ir pan.). Be to, atsakovas paaiškina, jog tuo atveju, jei teismas ir priimtų palankų galutinį sprendimą ieškovų naudai, atsakovas neketina tokio teismo sprendimo nevykdyti. Atsakovas yra mokus žmogus, turintis reguliarias pajamas, turto (priedas Nr. 1). Taigi netgi tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų palankus ieškovams, jis netaptų neįmanomas ar jo vykdymas kitaip apsunkintinas.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti 3033 EUR turtinę ir 3000 EUR neturinę žalą, kai tuo tarpu buto, kuriam ieškovai prašo taikyti apribojimą, vidutinė rinkos vertė 86 900 EUR.
11.5. Ieškovai nurodo teiginius apie atsakovo ketinimus būtą parduoti, kurie anot ieškovų, sudaro jiems teisę prašyti tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas „<...>pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš parduotos sumos ieškinio tenkinimo atveju galima būtų išieškoti iš atsakovo skolą“
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ši teismo išvada nėra ginčijama. Nors atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad ieškovų ieškinys tikėtinai nepagrįstas, tačiau atskirojo skundo neteikė dėl šių teismo motyvų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
17. Teismas, nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, t. y., kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021 ir kt.).
18. Ieškovai tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde antrąją sąlygą būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įrodinėja tuo, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovais, o ieškovams atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).
19. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atitinkamą prašymą pateikę ieškovai atsakovo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jo turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą (vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus), nenurodė ir neįrodinėjo. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. sumažinti turimo turto apimtį, ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Ieškovų nurodytos aplinkybės dėl atsakovo netinkamo, jų manymu, bendradarbiavimo su ieškovais, jų prašomos žalos neatlyginimo, yra šiuo metu nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudarančios aplinkybės, kurios automatiškai neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Tuo labiau, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovai nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo. Dėl visų šių aplinkybių pasisakys bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Tačiau ieškovų nurodomi atsakovo veiksmai šioje stadijoje negali pagrįsti atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Taip pat aplinkybė, kad ieškovai negali surinkti duomenų apie atsakovo turimą turtą nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo labiau, kad atsakovas su atskiruoju skundu pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame piniginių lėšų likutis yra daugiau nei 62 000 Eur, t. y. atsakovas disponuoja 10 kartų didesne suma nei šioje byloje ieškiniu prašomos priteisti žalos dydis. Taigi, ši aplinkybė įrodo, kad nekyla grėsmė dėl ieškovams galimai palankaus sprendimo neįvykdymo.
20. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
21. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovų S. N. ir A. Ž.-N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.