Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. N. ir A. Ž. N. ieškinį atsakovui A. J. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 7 d. buvo apgadintas ieškovų butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl užliejimo iš aukščiau esančio buto Nr. 15. Avarinių situacijų likvidavimo ir lokalizavimo atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta avarinė situacija – „laša vanduo iš perdengimo koridoriuje ir vonioje“; atliktų drabų aprašyme nurodyta – „atvykus buvo uždarytas š. vanduo stovui. Viršutiniuose 14 ir 16 butuose sausa. 15 bute šlapios tualeto grindys, praleidžia klozeto bakelio žarnelė. Ekipažas laukė atvykstančių butų savininkų. Ieškovų pateiktoje UAB „Smart Claims lokalinėje sąmatoje nustatyta 3 033,58 Eur remonto darbų ir medžiagų suma buto remontui (be nusidėvėjimo). Atsakovo pateiktoje 2024 m. sausio 8 d. MB „Statybos ekspertizių centras“ ekspertinėje išvadoje nustatyta, ieškovo buto remonto darbų suma (be medžiagų) – 195,92 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. birželio 22 d. nuosavybės teise priklausė atsakovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu, po atsakovo motinos mirties 2023 m. kovo 16 d. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad įvykio metu butas priklausė jo motinai, kuri mirė 2023 m. kovo 16 d., o jis turtą paveldėjo tik 2023 m. birželio 22 d., todėl nėra atsakingas už žalą. Be to, ieškovas praleido 3 mėn. terminą kreditoriaus reikalavimus pareikšti paveldėtojams. Pagal atsakovo pateiktą 2024 m. sausio 8 d. MB „Statybos ekspertizių centras“ ekspertinę išvadą, ginčo buto remonto darbų vertė darbus atliekant ūkio būdu yra 195,92 Eur su PVM. Atsakovas taip pat ginčijo ieškovų nurodytos neturtinės žalos pagrįstumą.

Dėl atsakovo atsakomybės už padarytą žalą ir CK 5.63 straipsnio taikymo

12. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ši teisės norma reguliuoja palikėjo kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki palikėjo mirties, pareiškimo ir tenkinimo tvarką.

13. Byloje nustatyta, kad atsakovo motina mirė 2023 m. kovo 16 d. Ieškovų butui žala padaryta 2023 m. balandžio 7 d. Taigi, ieškovams žala nebuvo padaryta iki atsakovo motinos mirties, todėl šioje byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pareiškimo ir tenkinimo tvarkos CK 5.63 straipsnio normos nereglamentuoja, atitinkamai ieškovai minėto straipsnio nuostatų nepažeidė.

Dėl žalos atlyginimo

13. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

26. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės (CK6.266 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Jeigu buto apgadinimų priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu buto pažeidimai įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

27. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai?. ??

28. Byloje nustatyta, kad ieškovų butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina šalių ir jų atstovų paaiškinimai, bei UAB „Grinda“ 2023 m. balandžio 7 d. Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „atvykus buvo uždarytas š. vanduo stovui; viršutiniuose 14 ir 16 butuose sausa; 15 bute šlapios tualeto grindys, praleidžia klozeto bakelio žarnelė; ekipažas laukė atvykstančių butų savininkų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina UAB „Grinda“ (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijai išrašyta PVM sąskaita – faktūra GAV Nr. 5923, už atliktus darbus bei 2023 m. gruodžio 21 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), po atsakovo motinos mirties 2023 m. kovo 16 d., nuosavybės teise priklausė atsakovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu. Atsakovas po motinos mirties faktiškai valdė butą, turėjo raktus nuo jo, mokėjo už jį komunalinius mokesčius.

29. Nagrinėjamos bylos atveju, teismo aptarti įrodymai dėl užpylimo židinio patvirtina aplinkybę, kad jog užpylimo židinys buvo iš buto (duomenys neskelbtini), kurį valdė atsakovas ir jį paveldėjo. Atsakovo neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų valdytojo/savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Apliejimo metu ieškovų turtui padaryta žala. Kadangi ieškovų butui padaryta žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto būklės, ieškovams patirta žala priteistina iš atsakovo (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl turtinės žalos dydžio

30. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

31. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

32. Ieškovai žalą įrodinėja į bylą pateikta UAB „Smart claims“ lokaline sąmata, Sugadinto, sunaikinto turto apžiūros aktu (toliau – Aktas) Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2023 m. gegužės 19 d. UAB „Smart claims“ Ekspertine nuomone, kad ieškovų turtui padaryta žala sudaro 3 033 Eur (remonto darbų ir medžiagų atstatymo kaštai).

33. Akte fiksuotos ieškovų buto užliejimo pasekmės koridoriaus lubose (dėmės, dažų įtrūkimai); sanmazgo lubose (perdanga dėmėta, PVC dailylentės apibėgusios iš vidinės pusės 2,94 kv. m.; sanmazgo sienose (pelėsis prie lubų ant plytelių tarpuose, fiksuotas pelėsis tarpuose kai kur nesusijęs su užliejimu); grindyse (išsipūtęs laminatas 1 kv. m. plote); aprašant grindis nurodyta, kad grindys tarp patalpų be sujungimų, tačiau fiksuota ankstesnio užliejimo padaryta žala (bendras laminato plotas 30,5 kv. m.).

34. Ekspertinėje nuomonėje nurodyta, kad 2023 m. gegužės 18 d. Apžiūros metu fiksuota, kad yra apgadintos buto lubos: drėgmės/vandens pratekėjimo sukelto dėmės, dažų atsisluoksniavimas, pelėsis. Tai indikuoja, kad butas buvo užlietas iš aukščiau esančio, 4 aukšto buto, Nr.15. Ties lubų užliejimo vietomis yra apgadinti ir kiti buto elementai: koridoriuje – laminuota grindų danga, vonioje – pelėsio židiniai ant lubų ir sienų. Užliejimo ir defektų plane pažymėjo pažeidimų vietas. Nurodė, kad užliejimo žalą sudaro: koridoriuje, plane 11-2 – dėmės, dažų atsisluoksniavimas ant dažytų lubų. Laminuotos grindų dangos deformacijos/išsipūtimas. Koridoriaus patalpa be slenksčių sujungta su 11-4 ir 11-5 patalpomis. Remontuojamas/perdažomas plotas: 3,06 m2; Keičiamas plotas: 33,56 m2. Sanitariniame mazge, plane 11-3 – daugybiniai lubų perdangos plokštės defektai – dažų atsisluoksniavimas, pelėsis. Aptaisyta plastikinėmis dailylentėmis, kurios apvarvėjusios, dėmėtos. Lubų remontas, 2,94 m2: - dailylenčių ir apvadų demontavimas; 3 šviestuvų ir difuzoriaus permontavimas (prietaisai veikiantys). Instaliacijos patikra ir profilaktika; pažeisto lubų paviršiaus nuvalymas, antiseptinimas prieš pelėsiniu tirpalu; dailylenčių ir lubajuosčių sumontavimas, sienų viršutinės dalies/ties lubomis, plytelių tarpų užteršimas, pelėsis. Plytelių tarpų, visų lubų perimetru, 0,5m aukščio juostos išvalymas ir perglaistymas.

35. Atsakovas ginčydamas žalos dydį, teismui pateikė 2024 m. sausio 8 d. MB „Statybos ekspertizių centras“ ekspertinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (122-127 b. l.), kurioje konstatuota, kad ieškovo buto remonto darbų suma (be medžiagų) – 195,92 Eur. Šioje nuomonėje kritikuojama ieškovo pateikta UAB „Smart claims“ lokaline sąmata ir Ekspertinė nuomonė, nurodant, kad buto apžiūrėjimo akte ir UAB „Smart claims“ ataskaitoje yra pažymėti ir aprašyti visi apgadinimai pastebėti bute, nors tie apgadinimai ir nėra susiję su konkrečiu tiriamu užliejimu įvykusiu 2023 m. balandžio 7 d. Tokiu būdu sudaroma klaidinga nuomonė, kad visi apgadinimai buvo padaryti vieno įvykio metu ir visų įvykių priežastis – užliejimas iš aukščiau esančio buto 2023 m. balandžio 7 d. Pažymi, kad Buto apžiūrėjimo akte aiškiai nurodyta, kad koridoriuje (patalpa Nr. 11-2) nustatyti grindų apgadinimai padaryti ankstesnio užliejimo metu, vonios kambaryje plytelių tarpuose pelėsis kai kur nesusijęs su užliejimu, o kambaryje (patalpa Nr. 11-4) nustatyti grindų defektai buto apžiūrėjimo akte visai neįrašyti, kaip nesietini su įvykiu. UAB „Smart claims“ sąmatoje nustatyti nepagrįstai įvertinti darbai ir išlaidos:

1) Įvertinti ne tik koridoriaus, tačiau taip pat ir vonios kambario lubų dažų valymas, kai vonios kambaryje yra įrengtos plastikinių dailylenčių pakabinamos lubos. Perdažyti vonios kambario lubų nereikia, todėl dažų valyti taip pat nereikia.

2) UAB „Smart claims“ sąmatoje yra įvertintas lubų plastikinių dailylenčių keitimas naujomis dailylentėmis, kai plastikinės dailylentės nepatyrė sugadinimų. Buto apžiūrėjimo akte yra nurodyta, kad plastikinės dailylentės yra apibėgusios iš vidinės pusės. Plastikinės dailylentės yra atsparios vandens poveikiui, vanduo jų nedeformuoja ir kitaip nepaveikia, o vandens apibėgimai yra lengvai nuvalomi. Esamų dailylenčių keitimas naujomis yra nebūtinas. Užtenka dailylentes demontuoti, nuvalyti ir vėl sumontuoti.

3) UAB „Smart claims“ sąmatoje yra įvertintas lubų paviršių apdorojimas priešpelėsiniu tirpalu, tačiau erdvėje virš pakabinamų lubų pelėsis neužsiveisė ir ataskaitoje pateiktose nuotraukose neužfiksuotas; nuotraukose matosi švari ir pelėsio nepažeista mediena, dulkės, nedidelės vandens paliktos žymės ant plastikinių dailylenčių, tačiau pelėsis neužfiksuotas.

4) UAB „Smart claims“ sąmatoje yra nepagrįstai įvertintas plytelių siūlių remontas ir sienų apdorojimas antipelėsiniu tirpalu. Pelėsis buvo užfiksuotas vonios kambario erdvėje po pakabinamomis lubomis, tačiau tai nėra 2023 m. balandžio 7 d. įvykio pasekmė, o nuolatinės drėgmės sąlygomis (prausiantis) susiformavęs pelėsis. Senos statybos daugiabučiuose namuose nėra užtikrinama tinkama ventiliacija vonios kambariuose, dažnai nėra įrengta ir priverstinė ventiliacija, todėl sudaromos tinkamos sąlygos pelėsiui užsiveisti. Nuotraukose pelėsis užfiksuotas iškart po lubų plastikinėmis dailylentėmis, kur būtent ir kondensuojasi prausiantis susidarę garai.

5) Sąmatoje yra įvertinta elektros instaliacijos patikra, tačiau Buto apžiūrėjimo akte ir UAB „Smart claims“ ataskaitoje nėra duomenų apie tai, kad elektros instaliacija būtų paveikta, kažkurie prietaisai neveiktų ir reikėtų ją patikrinti. Priešingai, UAB „Smart claims“ ataskaitoje nurodyta, kad visi elektros prietaisai yra veikiantys.

6) UAB „Smart claims“ sąmatoje yra nepagrįstai įvertintas laminuotos grindų dangos keitimas beveik visame bute, kadangi yra fiksuota ankstesnio užliejimo padaryta žala. Be to, UAB „Smart claims“ ataskaitoje nėra net nuotraukos, kurioje būtų užfiksuoti 2023 m. balandžio 7 d. įvykio metu padaryti grindų apgadinimai. UAB „Smart claims“ ataskaitoje pateiktame užliejimų plane yra pažymėti kambario grindų pažeidimai nesusiję su užliejimu, tyrimui pateikta net ir kambario grindų dangos apgadinimų nuotrauka. Remiantis tyrimui pateiktais duomenimis atsakovo ekspertas padarė išvadą, kad grindys koridoriaus patalpose visai nebuvo apgadintos ir visi grindų dangos apgadinimai padaryti iki 2023 m. balandžio 7 d. įvykio.

7) UAB „Smart claims“ sąmatoje yra įvertinti sieninės spintos demontavimo/sumontavimo ir baldų pernešimo darbai, tačiau koridoriaus ir vonios kambario lubų remontui sieninių spintų demontuoti nereikia, baldų pernešinėti taip pat nereikia.

8) UAB „Smart claims“ sąmatoje yra įvertintas statybinių šiukšlių išvežimas, tačiau statybinės atliekos atliekant buto remonto darbus nesusidarys.

9) UAB „Smart claims“ sąmatoje yra įvertintas 41,56 m2 patalpų po remonto valymas, tačiau remonto darbai atliekami tik vonios ir koridoriaus patalpose, todėl tik šių patalpų valymas ir turėtų būti vertinamas.

10) UAB „Smart claims“ sąmatoje yra įvertintos netiesioginės išlaidos, kurių vertinti nereikia, jeigu darbai yra atliekami ūkio būdu. Darbus atliekant ūkio būdu, nėra vertinamos statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos ir pelnas.

36. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad bute dar nėra atliktas visas remontas. Visgi, nuostolio dydis apskaičiuojamas ne pagal faktines remonto išlaidas (t. y. ne pagal tai, ar ieškovai jau suremontavo butą po užpylimo), o pagal remonto sąmatą, todėl ar ieškovai atliks/atliko remontą sugadintame bute ar ne, skaičiuojant žalos dydį, teisinės reikšmės neturi ( Vilniaus apygardos teismo 2015-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2015; mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

37. Teismas įvertinęs ieškovų pateiktą sąmatą ir atsakovo argumentus dėl jos dalies nepagrįstumo, visų pirma pažymi, kad atsakovo pateiktuose skaičiavimuose numatyta darbų ir išlaidų kaina, todėl nėra galimybės išskirti, kokia išlaidų kaina sudaro medžiagoms. Antra, teismas laiko, kad ne visi atsakovo (eksperto argumentai) dėl darbų (medžiagų) apimties yra pagrįsti, t. y. teismas nesutinka su sprendimo 35 punkto 1,3,5,6,7,8,9,10 dalių argumentais.

38. Teismo vertinimu, po koridoriaus ir vonios kambario lubų užliejimo būtina nuvalyti senus ir atsilupusius dažus, nubėgimus, apdoroti lubas priešpelėsiniu tirpalu, kadangi kaip ir pats atsakovų ekspertas teigia, tokio pobūdžio namuose vonios kambariuose yra prasta ventiliacija. Koridoriaus ir vonios lubos buvo sušlapusios, todėl siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, kuris daro žalą ir žmonių sveikatai, būtina atlikti 35 punkte 1,3 dalyse nurodytus remonto darbus. Kadangi buvo užlietos koridoriaus lubos, saugumo dėlei tikslinga atlikti ir elektros instaliacijos patikrą (5 dalis).

39. Teismo vertinimu, pagrįstai apskaičiuota žala ir viso buto grindų keitimui (6 dalis). Iš UAB „Smart claims“ pateikto defektų plano matyti, kad buto grindys buvo užlietos koridoriuje. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas S. T. patvirtino, kad grindų sugadinimai buvo ne tik koridoriuje, tačiau ir kambaryje. Ieškovas pripažino, kad buto grindys buvo sugadintos ir kambaryje bei prie balkono nuo sudrėkimo, tačiau šie pažeidimai nėra susiję su įvykiu. Byloje nėra ginčo, kad viso buto grindys yra be sujungimų. Kaip teisingai nurodo ieškovas, po 10 metų vykusio buto remonto, negalima būtų pakeisti tik 1 kv. m. koridoriaus grindų dėl grindų spalvos neatitaikymo, be to, ir technologiškai to padaryti nebūtų galima, nedarant poveikio kitai koridoriaus, o tuo pačiu ir kambarių grindų daliai. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Smart claims“ samatoje pagrįstai buvo apskaičiuota visų grindų keitimo išlaidų suma. Tačiau šioje sąmatoje nebuvo įvertintas grindų (medžiagų) nusidėvėjimas, kadangi ieškovai pateikdami UAB „Smart claims“ užduotį, tokio reikalavimo nebuvo suformulavę (paskaičiuoti su nusidėvėjimu).

40. Ieškovo teigimu, bute remontas buvo atliktas prieš 10 metų. Liudytojo S. T. (UAB „Smart claims“ specialisto) teigimu, tokiu atveju nusidėvėjimas sudarytų 25-30 proc., tačiau jis būtų skaičiuojamas tik medžiagoms. Byloje nustatyta, kad iki buto užliejimo buto kambaryje buvo jau ankstesni grindų išsipūtimai, be to, kaip ir pats ieškovas teigia, kad ir prie balkono durų buvo grindų išsipūtimas nuo lauko drėgmės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad iki buto užliejimo buvo ir kiti buto grindų apgadinimai, taip pat į tai, kad ieškovai nelaikė tokių apgadinimų esminiais, dėl kurių reikia keisti viso buto grindis, taip pat vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas laiko, jog nėra teisinio pagrindo ieškovams iš atsakovo priteisti visos reikalaujamos sumos už grindų medžiagas ir keitimą.

41. Lokalinės sąmatos duomenimis, grindų dangos kaina sudaro 573,86 Eur. Atėmus šių grindų nusidėvėjimą per 10 metų (30 proc.), grindų medžiagų kaina sudaro 401,70 Eur. Grindų ardymo ir sudėjimo kaina sudaro 533,27 Eur; iš viso grindų medžiagų ir remonto darbų kaina sudaro 934,97 Eur. Atsižvelgiant į ankstesnius grindų sugadinimus, teismas laiko, jog atsakovas turi atlyginti 30 proc. (280,49 Eur) šios sumos (ieškovui tenkanti dalis sudaro 70 proc. (654,48 Eur).

42. Teismas laiko, kad būtina remontuoti koridoriaus, vonios patalpas bei keisti grindis visame bute, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti sieninės spintos demontavimo/sumontavimo ir baldų pernešimo darbus, išvežti remonto metu susidarius statybinių šiukšles (medžiagas), kurios neabejotinai susidarys remonto metu, išvalyti visą butą po remonto ir nebūtinai darbai turės būti atlikti ūkio būdu, todėl sprendimo 35 punkto 7, 8, 9, 10 dalyse nurodyti darbai yra būtini ir atsakovo turi būti atlyginti.

43. Teismas pažymi, kad nepaisant to, kad už grindų keitimą iš atsakovo priteista ne visa reikalaujama suma, kitos pirmiau minėtos išlaidos (42 sprendimo punktas) atsakovo turi būti atlygintos, kadangi bet kokiu atveju, atsakovas dėl koridoriuje užlietų grindų (ir dėl to keistinų visų buto grindų), būtų turėjęs jas atlyginti.

44. Teismas įvertinęs kitus sprendimo 35 punkte 2,4 dalyse nurodytus darbus sutinka su atsakovo argumentais, kad UAB „Smart claims“ sąmatoje įvertintas vonios lubų plastikinių dailylenčių keitimas naujomis dailylentėmis nėra būtinas, kadangi plastikinės dailylentės yra atsparios vandens poveikiui, vanduo jų nedeformuoja ir kitaip nepaveikia, o vandens apibėgimai yra lengvai nuvalomi, todėl esamų dailylenčių keitimas naujomis yra nebūtinas.

45. Teismas taip pat įvertinęs UAB „Smart claims“ sąmatoje paskaičiuotą vonios plytelių siūlių remontą ir sienų apdorojimą antipelėsiniu tirpalu, sutinka su atsakovo argumentais, kad pelėsis buvo užfiksuotas vonios kambario erdvėje po pakabinamomis lubomis, tačiau tai nėra 2023 m. balandžio 7 d. įvykio pasekmė, o nuolatinės drėgmės sąlygomis susiformavęs pelėsis (remontas darytas prieš 10 metų), todėl atsakovas neprivalo atlyginti šių išlaidų.

38. Taigi, teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovams žala turi būti atlyginta visiškai, į pirmiau nurodytas pagrįstas ir nepagrįstas buto remonto išlaidas, 30 proc. skaičiuojamą nusidėvėjimą tam tikroms medžiagoms, ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atliginimo tenkina iš dalies ir ieškovams iš atsakovo priteisia 2 287,91 Eur turtinės žalos (iš sąmatos 1 dalies atimta 91,19 Eur suma; iš 2 dalies - 0 Eur; iš 3 dalies - 654,48 Eur suma; iš 4 dalies – 0 Eur; likusių dalių – 0 Eur) (CK 6.251 straipsnis),

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

39. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

40. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

41. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

42. Ieškovų teigimu, jie patyrė neturtinę žalą, kadangi atsakovas elgėsi ciniškai – neketino atvažiuoti į savo butą įvykio dieną, įsileido į savo butą tik tarnybas ir policiją, nėjo apžiūrėti ieškovų užlieto buto, ignoravo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, vengė žalos atlyginimo. Ieškovai negalėjo ilgą laiką naudotis patalpomis, privalėjo daug laiko gaišti ieškant meistrų, atliekant darbus savarankiškai, ieškant reikalingų priemonių remontui. Po darbo neturėjo galimybės pilnavertiškai pailsėti, pasikvieti svečių, be to, ieškovė tuo metu laukėsi.

43. Civilinėje teisėje galioja principas, pagal kurį kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Pažymėtina, kad vertybių skalėje svarbiausiomis pripažįstamos asmens gyvybė ir sveikata, todėl ir teismų praktikoje didžiausios sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos, kai tokia žala patiriama dėl svarbiausių vertybių pažeidimo – asmens gyvybės netekimo ir sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).

44. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad ieškovams dėl įvykio sutriko sveikata, buvo paskirtas gydymas, ar pan. Atsakovo nemalonus ir nejautrus elgesys įvykio dieną, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė su atsakovu įvykio dieną nebuvo susidūrusi. Su atsakovu įvykio dieną labai trumpai bendravo ir ieškovas, kuris nebuvo įleistas į atsakovo butą. Vėliau ieškovų vardu dėl žalos atlyginimo veikė ieškovų advokatas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovų butas buvo užlietas pilna apimtimi, per sienas bėgo vanduo ir telkšojo balos, kas būtų lėmę negalėjimą ilgą laiką naudotis ieškovams butu. Ieškovų buto grindys dar iki įvykio kambaryje buvo išsipūtusios dėl ankstesnių sudrėkimų, tačiau ieškovams tai nekliudė naudotis butu. Vonios sienos padengtos plytelėmis, o lubos plastikinėmis lentelėmis, kurios po įvykio galėjo būti lengvai nusausintos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovų bute buvo pakeistos visos grindys, išmontuotos ir sumontuotos sieninės spintos, dažomos ir tvarkomos koridoriaus ir vonios kambario lubos. Atsakovo veiksmai dėl buto užliejimo nebuvo tyčiniai, o teismo vertinimu, ieškovų pagrįstas žalos dydis, nėra ypatingai ženklus. Reikšminga, ir tai, jog ieškovų bute remontas darytas prieš 10 metų, ir byloje pateiktos kai kurių patalpų nuotraukos, patalpų aprašymas liudija tai, jog tam tikros patalpos turėjo būti atnaujintos ir nesant buto užliejimo (panaikintas vonioje esantis pelėsis, pakeistos išsipūtusios grindys kambaryje), todėl teismas laiko, kad būtent šiuo atveju, nėra teisinio pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovai į atsakovą nesikreipė su raštiška pretenzija dėl konkretaus dydžio žalos atlyginimo ikiteismine tvarka. O atsakovui laikant, jog jis nėra atsakingas už žalą, nes žalos padarymo metu jis nebuvo turto savininkas, ginčijant ieškovų pateiktos sąmatos tam tikras pozicijas, taip pat nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl liudytojo melagingų parodymų davimo

45. Atsakovas byloje prašo dėl liudytojo S. T. duotų melagingų parodymų priimti atskirąją nutartį, pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau teismas netenkina šio atsakovo prašymo.

46. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas davė nuoseklius paaiškinimus apie žalos apskaičiavimą, turėtą ieškovų buto nuotraukų turinį ir kiekį, jų nearchyvavimą, vėliau esant poreikiui, jų atkūrimą. Teismas nenustatė, kad liudytojas davė akivaizdžiai melagingus parodymus, todėl neturi teisinio pagrindo kreiptis dėl liudytojui ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

48. Ieškovas byloje reiškė 6 033, 58 Eur turtinius reikalavimus. Teismas patenkino 2 287,91 Eur turtinius reikalavimus, t. y. 37,92 procentus.

49. Ieškovai už ieškinį sumokėjo 220 Eur žyminį mokestį. Už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sumokėjo 73 Eur, kuris buvo netenkintas, ir už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo netenkintas, sumokėjo 73 Eur. Netenkinus prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šios išlaidos ieškovams nepriteisiamos (73 Eur x 2).

50. Ieškinį patenkinus 37,92 proc., ieškovams iš atsakovo priteistina 83,42 Eur žyminio mokesčio. Teismas atkreipia ieškovų dėmesį į tai, kad teikiant ieškinį per Lietuvos teismų informacinę sistemą (EPP), byla tokiu atveju būtų elektroninė, o tokiu atveju byloje žyminis mokestis būtų 25 proc. mažesnis.

51. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl ieškovams iš atsakovo priteistinos 1 137,60 Eur (37,92 proc.) teisinės pagalbos išlaidos.

52. Kitų išlaidų ieškovai neprašė priteisti iš atsakovo, todėl ieškovams iš atsakovo priteistinos iš viso 1 221,02 Eur bylinėjimosi išlaidos.

53. Ieškovas pateikdamas prašymą dėl papildomų 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo juos apmokėjo 60 Eur žyminiu mokesčiu, kuris nebuvo įskaitytas byloje, kadangi už bylinėjimosi išlaidas žyminis mokestis nemokamas (CPK 80 straipsnis). Kadangi 60 Eur žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, jo grąžinimo klausimas nesprendžiamas. Vadovaujantis šia nutartimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

54. Atsakovas byloje patyrė 4 335,71 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos byloje rašytiniais įrodymais, yra protingo dydžio pagal atliktų procesinių veiksmų kiekį ir apimtį, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 2 691,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (62,08 proc.).

55. Byloje procesinių dokumentų siuntimo 7,93 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu (duomenys neskelbtini). 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl valstybei šių išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams S. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. Ž. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. J. B. ((duomenys neskelbtini)) 2 287,91 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 221,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. J. B. iš ieškovų S. N. ir A. Ž. N. lygiomis dalimis 2 691,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.