Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. Č. (buvusios B.) ir antstolio S. O. G. atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3089-477/2023 pagal pareiškėjų E. B. ir E. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo J. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens J. Č. ir antstolio S. O. G. atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

26. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir iš antstolio priteistos pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Atskirieji skundai iš esmės motyvuojami tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje, nes vaiko motina atliko pareigą teikti išlaikymą vaikui už abu tėvus, todėl ji perėmė kreditorės teisę į tėvo skolą vaikui, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, jog yra kilęs ginčas dėl išlaikymo pareigos tinkamo vykdymo iki vaiko pilnametystės apimties, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Antstolis S. O. G. atskirajame skunde taip pat nesutinka su priteistomis pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidomis, motyvuojant tuo, kad jos nepagrįstos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktais rašytiniais skaičiavimais.

Dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjų E. B. ir E. B. skundus dėl antstolio veiksmų – panaikinto antstolio S. O. G. 2023 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S-23-168-10807 vykdomojoje byloje Nr. 0168/22/02186 ir pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0168/22/02186 pradinę išieškotoją J. Č. į naują išieškotoją E. B. pagal vykdymui pateiktą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-13024-940/2018, motyvuodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) E. B. tapus pilnamete, ji įgijo visišką veiksnumą ir teisę valdyti gaunamas lėšas, materialinio išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs iki sueinant vaiko pilnametystei, o motinos uzufrukto teisė yra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad antstolis S. O. G., po to, kai E. B. tapo pilnametė ir pateikė prašymą pakeisti ją išieškotoja šioje byloje, nepagrįstai viršijo savo įgaliojimus, nes nepagrįstai, atsisakydamas tenkinti E. B. prašymą, iš esmės ėmėsi spręsti ir vykdyti galimai esamą E. B. išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, kurį galimai įvykdė J. Č..

29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirųjų skundų argumentais, įvertinęs įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo fomuojamą praktiką, kurie išsamiai išdėstyti skundžiamos nutarties motyvuose, jų nekartodamas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė aktualias tėvų teises ir pareigas, susijusias su jų vaikui priklausančiu turtu, nustatančias materialinės bei išieškotojo pakeitimą vykdymo procese reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė teisingai.

30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuoto asmens J. Č. atskirojo skundo argumentus dėl jos, kaip pilnametės E. B. motinos, teisės ir toliau įgyvendinti dukters teisę į išlaikymo įsiskolinimą, motyvuojant tuo, kad išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Šiuo aspektu akcentuotina, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. vykdomasis raštas Nr. 2YT-13024-940/2018 buvo išduotas ir priverstinis vykdymo procesas buvo pradėtas E. B. jau esant pilnametei. Kadangi tiek vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo E. B. naudai, tiek jo priverstinis vykdymas iki E. B. pilnametystės nebuvo pradėtas ir jos motina J. Č. tokiame vykdymo procese nedalyvavo, dėl to nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo tęsiamas. Sulaukęs pilnametystės teisę į išlaikymo įsiskolinimo, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo vaikui dar esant nepilnamečiam, išieškojimą gali įgyvendinti pats vaikas (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 pinktas).

31. Nors atskirieji skundai grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo, vis tik toje pačioje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, jog kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Nagrinėjamu atveju toks pilnametystės sulaukusio vaiko E. B. prašymas antstoliui S. O. G. buvo pateiktas, todėl išieškotoją vykdymo procese antstolis turėjo pakeisti. Suinteresuoto asmens J. Č. atskirajame skunde akcentuojamos aplinkybės – kad ji atliko pareigą teikti išlaikymą dukrai už abu tėvus, kadangi dukros tėvas E. B. neteikė dukrai išlaikymo, – net joms pasitvirtinus, nebūtų pagrindas atsisakyti tenkinti pilnametystės sulaukusios dukros E. B. prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese, nes tokio atsisakymo pagrindo įstatyme nenumatyta. Tai, kad teismas išdavė suinteresuotam asmeniui J. Č. vykdomąjį dokumentą, kaip teismo posėdžio metu pati J. Č. nurodė už išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo vaikui dar esant nepilnamečiam, tuomet, kai E. B., kuriai priteistas išlaikymas, jau buvo pilnametė, vykdomajame dokumente išieškotoja nurodyta J. Č. ir antstolis priėmė J. Č. vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, taip pat neatleidžia antstolio nuo pareigos tiek savo iniciatyva, tiek pilnamečiu tapusio vaiko prašymu vertinti, ar nėra įstatyme nustatytų sąlygų išieškotojui vykdymo procese pakeisti. Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, teismo nutartimi, kuria spręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, negali būti nustatyti prejudiciniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-313/2023).

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens J. Č. atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, suformuotos 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, kadangi toje byloje, skirtingai nei nagrinėjamos bylos atveju, nebuvo nustatyta, jog pilnamečiai skolininko vaikai būtų pateikę prašymą dėl skolininko pakeitimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas kompensacijos už suteiktą nepilnamečiam vaikui išlaikymą klausimas, kai vienas iš tėvų teikė visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, nagrinėjamam ginčui nėra aktuali ir kita atskiruosiuose skunduose nurodyta kasacinio teismo praktika, suformuota 2010 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010.

33. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo J. Č. už pareiškėją E. B. yra įvykdžiusi dalį jo išlaikymo prievolės vaikui, ji įgyja teisę reikalauti turėtų išlaidų atlyginimo, tačiau šią teisę ji turi realizuoti CPK nustatyta tvarka reikšdama ieškinį ir įrodinėdama prievolės dydį ir faktą.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjų E. B. ir E. B. atstovas 2023 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu prašymų teikimo stadijoje pateikė bylą nagrinėjančiam teismui 2021 m. balandžio 21 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjai patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų teismui parengimą, pasiruošimą bylai ir klientų atstovavimą pirmosios instancijos teiso posėdyje. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantis dokumentas – 2023 m. balandžio 21 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1106763 – 600 Eur sumai. Bylą nagrinėjęs teisėjas teismo posėdžio metu protokoline nutartimi išsprendė šių procesinių dokumentų priėmimo byloje klausimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas anstolio S. O. G. atskirojo skundo argumentas, kad aptariamos pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš antstolio kaip nepagrįstos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktais rašytiniais skaičiavimais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

36. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atskirieji skundai atmetami, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Į esminius, turinčius teisinę reikšmę, atskirųjų skundų argumentus atsakyta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Suinteresuoto asmens J. Č. atskirojo skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.