Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. N. (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. K., išieškotojas L. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Per teismo nustatą terminą byloje dalyvaujantys asmenys papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu.

Iš šioje civilinėje byloje bei iš teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis D. K. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1734-905/2017 dėl statybos pripažinimo neteisėta bei įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat pagal atsakovo (pareiškėjo) priešieškinį dėl pripažinimo teisės statyti I grupės nesudėtingą statinį be bendraturčio sutikimo, skolininkas - J. N., išieškotojas - L. T. (v. b. l. 1-2). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu nuspręsta: 1) pripažinti savavališka statyba atsakovo J. N. statomą (pastatytą) I grupės nesudėtingą statinį žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą J. N. ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus I grupės nesudėtingo statinio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti; 3) atsakovui J. N. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nurodyto vienerių metų termino pabaigos nugriauti savavališkai pastatytą statinį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; 4) atsakovui J. N. nustatytu laiku neatlikus nurodytų veiksmų, leisti ieškovui L. T. nugriauti atsakovo J. N. pastatytą I grupės nesudėtingą statinį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo. Sprendimu taip pat nuspręsta atsakovo priešieškinį tenkinti be pripažinti atsakovo J. N. teisę statyti I grupės nesudėtingą statinį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geri projektai“ parengtą projektą be žemės sklypo bendraturčio L. T. sutikimo. Šis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1734-905/2017 įsiteisėjo 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-687-590/2018). Vykdomasis raštas byloje išduotas 2019 m. rugsėjo 25 d.

2020 m. liepos 20 d. antstolis D. K. priėmė pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo (v. b. l. 61-64). Šiuo pareiškimu antstolis prašė išaiškinti, ar įvertinus tai, kad iki 2020 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos J. N. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nors dar 2018 m. liepos 14 d. įsiteisėjo teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas, laikytina, kad J. N. 2018 m. birželio 14 d. įvykdė išduotą vykdomąjį raštą.

2020 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi patenkino antstolio prašymą ir išaiškino, kad ta aplinkybė, jog iki 2020 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota atsakovo (pareiškėjo) J. N. nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl išduoto vykdomojo rašo įvykdymo ar neįvykdymo (v. b. l. 65-66). Teismas minėta nutartimi konstatavo, kad išduotame vykdomajame rašte nustatė išsamius įpareigojimus, kurių nustatytu laiku neįvykdžius, turėjo būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys ir sutvarkyta statybvietė.

2020 m. rugpjūčio 13 d. antstolio D. K. kontora gavo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad antstoliui vykdyti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1734-905/2017 laikytinas įvykdytu dar 2018 m. birželio 14 d., todėl vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti nutraukta (v. b. l. 72-77).

2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu antstolis išnagrinėjo ir netenkino pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. skundo, kuris buvo perduotas nagrinėti teismui (v. b. l. 81-82). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-29659-918/2020 atmetė pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad kadangi vykdomasis dokumentas yra susijęs su sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymu, todėl vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio nustatytas taisykles. Nutartyje pažymėjo, kad gavus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, klausimą dėl leidimo taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes sprendžia teismas. Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė 2020 m. spalio 22 d. atskirąjį skundą, kurio Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1802-640/2020 netenkino (v. b. l. 99-104).

Antstolis D. K., atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėjas J. N. neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu nustatyto įpareigojimo ir teismo sprendime bei jo pagrindu išduotame ir antstoliui vykdyti pateiktame vykdomajame dokumente yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, 2021 m. balandžio 26 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė nagrinėti teismui (v. b. l. 127-130). 2021 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. e2VP-14657-294/2021, antstolio pareiškimą tenkino ir teismas nutarė leisti taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. leisti ieškovui (suinteresuotam asmeniui) L. T. nugriauti atsakovo (pareiškėjo) J. N. pastatytą I grupės nesudėtingą statinį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo J. N. (v. b. l. 132-133). 2021 m. balandžio 26 d. pareiškėjas teikė atskirąjį skundą, kurio 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1657-967/2021 netenkino (v. b. l. 157-164).

Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, išieškotojas (suinteresuotas asmuo) sutiko savo lėšomis įvykdyti vykdomuoju dokumentu skolininkui (pareiškėjui) nustatytą pareigą kartu išieškant iš pareiškėjo suinteresuoto asmens patirtas su tuo susijusias išlaidas. Antstolis 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), nesant duomenų, kad pareiškėjas asmeniškai bei savo lėšomis nugriovęs savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingą statinį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkęs statybvietę, bei vadovaujantis 2021 m. birželio 17 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, nustatyta vykdomajame dokumente nurodytų darbų atlikimo data, laikas ir tvarka (v. b. l. 165-168). Pareiškėjas minėtą 2021 m. birželio 25 d. patvarkymą gavo, jo neskundė, patvarkymą išsiuntė pareiškėjui ir jo atstovams elektroniniais pašto adresais bei papildomai pareiškėjui jo registruotu gyvenamosios vietos adresu.

Vadovaujantis 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalimi). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis c/b Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis c/b Nr. 3K-3-37/2008; 2008-06-25 nutartis c/b Nr. 3K-3-337/2008; 2009-04-02 nutartis c/b Nr. 3K-3-554/2009).

Tiek iš vykdomosios bylos, tiek iš šios bylos duomenų, galima daryti išvadą, kad šioje byloje prejudiciniais faktais laikytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2YT-29659-918/2020, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-1802-640/2020, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2VP-14657-294/2021, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-1657-967/2021, nustatytos aplinkybės. Minėtose teismo nutartyse konstatuota, kad pareiškėjas per vienerius metus po to, kai 2018 m. birželio 14 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1734-905/2017, pareiškėjas jo neįvykdė. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde, analogiškai kaip ir 2021 m. liepos 16 d. prašyme, nurodytos aplinkybės apie ketinimą įteisinti savavališką statybą sumokant įmoką, numatytą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punkte, neturi įtakos tolesniems vykdymo veiksmams. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, pareiškėjas savavališkos statybos neįteisino per vykdomajame dokumente nustatytą terminą, kuris jau yra pasibaigęs, todėl antstolis neturi jokio teisinio pagrindo spręsti tiek dėl šio termino (ne)atnaujinimo, tiek ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2VP-14657-294/2021, kuri įsiteisėjo 2021 m. birželio 17 d., nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių netaikymo. 2021 m. liepos 22 d. buvo nugriautas (demontuotas) pareiškėjo savavališkai pastatytas I grupės nesudėtingas statinys, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyta statybvietė (v. b. l. 206-208). Atitinkamai antstolis, vykdydamas savavališkai pastatyto statinio griovimą, 2021 m. liepos 22 d. surašė jame rastų daiktų turto aprašą, dėl kurių tolesnės procedūros išaiškinta antstolio 2021 m. birželio 25 d. patvarkyme reg. (duomenys neskelbtini) (v .b. l. 197-199). Teismas sutinka su antstolio ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir įvertinant byloje esančią medžiagą, akivaizdu, kad ne antstolio ar išieškotojo (suinteresuoto asmens) pareiga nurodyti skolininkui kokio dydžio įmoka turėjo būti sumokėta iki 2019 m. rugsėjo 14 d., šalinant savavališkų statybų padarinius norint gauti statybą leidžiančius dokumentus, todėl antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pateikti duomenis. Sutiktina, kad šioje vykdymo proceso stadijoje šios įmokos sumokėjimas po trejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesuteiks pareiškėjui teisės įsiteisinti savavališkai pastatyto nesudėtingo I grupės statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybų. Dar kartą pabrėžtina ir tai, kad savavališkai pastatytas nesudėtingas I grupės statinys šiuo metu vykdymo procese yra nugriautas. Todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kadangi įmokos sumokėjimas, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktu, nesuteiks pareiškėjui teisės įsiteisinti savavališkai pastatyto nesudėtingo statinio. Pareiškėjas savavališkos statybos neįteisino per vykdomajame dokumente nustatytą terminą, kuris jau yra pasibaigęs, todėl kvestionuoti tiek teismo sprendimo, tiek nutarčių teisėtumą ir antstolio veiksmų pagrįstumą, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio D. K. veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumu, teismas konstatuoja, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos priimamam sprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo L. T. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą šioje byloje patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė šias išlaidas priteisti iš pareiškėjo.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar jų interesai yra priešingi, teismas gali jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Atsižvelgiant į ta, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas, o suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas priteisia iš pareiškėjo 605 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens L. T. naudai (CPK 93, 98, 443 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 290-292, 510 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. N. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo (skolininko) J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens (išieškotojo) L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.