Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. (J. N.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, L. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Donatas Kisielius 2020 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-4107 pareiškėjo J. N. skundo netenkino ir kartu su vykdomosios bylos kopija perdavė nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad siekdamas užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų derinimo principo įgyvendinimą bei išsklaidyti vykdomo proceso šalių abejones dėl atliekamų vykdymo veiksmų (ne)teisėtumo, 2020 m. liepos 20 d. pareiškimu Nr. S-20-174-22807 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, ar įvertinus tai, kad iki 2020 m. liepos 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nors dar 2018 m. birželio 14 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1734-905/2017, laikytina, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą. Teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1734-905/2017 konstatavo, kad išduotame vykdomajame rašte yra nustatyti išsamūs įpareigojimai, kurių nustatytu laiku neįvykdžius, turi būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys bei sutvarkyta statybvietė. Antstolis nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi pareiškėjas tik 2019 m. spalio 11 d. Nekilnojamojo turto registrui pateikė 2019 m. spalio 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir tos pačios dienos deklaraciją apie statybos užbaigimą, t. y. jau pasibaigus teismo nustatytam terminui, per kurį turėjo parengti statinio projekcinę dokumentaciją. Darytina išvada, kad vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nutraukti vykdomąją bylą nėra pagrindo.

Suinteresuotam asmeniui L. T. (jo atstovui) procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugsėjo 4 d. per Elektroninių paslaugų portalą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepimo nepateikė.

2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. spalio 6 d. 10.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiam procesinius dokumentus. 2020 m. spalio 6 d. byla išnagrinėta, nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmo priėmimas ir paskelbimas atidėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2012; kt.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0174/19/02823 medžiagos nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo priverstinio vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1734-905/2017, kuriuo atsakovas (pareiškėjas) J. N. įpareigotas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus I grupės nesudėtingo statinio (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti. Atsakovui (pareiškėjui) per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, įpareigoti atsakovą (pareiškėją) ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nurodyto vienerių metų termino pabaigos nugriauti savavališkai pastatytą statinį (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui (pareiškėjui) nustatytu laiku neatlikus nurodytų veiksmų, leisti ieškovui (suinteresuotam asmeniui) L. T. nugriauti atsakovo (pareiškėjo) pastatytą I grupės nesudėtingą statinį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo (pareiškėjo).

2019 m. gruodžio 5 d. patvarkymu Nr. S-19-171-23013 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo antstolė Brigita Palavinskienė persiuntė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui išieškotojo atstovo prašymo pagrindu (v. b. l. 5). 2019 m. gruodžio 12 d. antstolio kontoroje gautas suinteresuoto asmens L. T. lydraštis dėl dokumentų pateikimo, kuriame nurodoma, kad siunčiami dokumentai reikalingi tolimesniam vykdymo procesui (v. b. l 9). Kartu su lydraščiu buvo atsiųsta 2019 m. gruodžio 10 d. pažyma ir griovimo darbų kiekių žiniaraštis, kurioje nurodyta, kad savavališkai pastatyto pastato žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pašalinimo darbai bus pradėti sekančią dieną po lėšų pervedimo į bendrovės sąskaitą pagal pateiktą UAB „Stiebasta“ sąmatą (v. b. l. 7-6). Iš 2019 m. spalio 11 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimo prašymą atmesti Nr. 22086489 matyti, kad pareiškėjas J. N. kreipėsi į VĮ Registrų centrą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo atmestas nurodant, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (v. b. l. 18).

2019 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-19-174-20070 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 12).

2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. S-19-174-20684 antstolis nurodė, kad UAB „Stiebasta“ turi teisę išieškotojo L. T. lėšomis ir pagal su juo sudarytą sutartį pradėti vykdyti statybos darbus, t. y. nugriauti skolininko savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingą statinį, statybines medžiagas paliekant skolininko naudojamoje žemės sklypo dalyje, kadangi įvykdžius sprendimą dėl statinio nugriovimo išieškotojo lėšomis, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko, skolininkui išlieka nuosavybės teisės į po griovimo darbų likusiais statybines medžiagas (v. b. l. 28-26).

2020 m. sausio 9 d. antstolio kontoroje gautas skolininko J. N. raštas Dėl patvarkymų priimti vykdyti, vykdymo išlaidų išieškojimo ir griovimo darbų vykdymo išieškotojo lėšomis. Rašte skolininkas nurodo, kad 2019 m. lapkričio 26 d. raštu informavo antstolę Brigitą Palavinskienę, kad 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-687-590/2018 išnagrinėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo ir konstatavo, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, kuriuo patenkintas pareiškėjo priešieškinys, t. y. pripažinti pareiškėjo teisę statyti I grupės nesudėtingą statinį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geri projektai“ parengtą be žemės sklypo bendraturčio L. T. sutikimo. Pareiškėjas rašte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra įvykdytas iki vykdomojo rašto išdavimo, prašo vykdomąją bylą nutraukti (v. b. l. 51-42). 2020 m. sausio 10 d. antstolio kontoroje gauti skolininko J. N. papildomi dokumentai, kuriuose skolininkas nurodo, kad statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik todėl, kad būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, o žemės sklypo bendraturtis L. T. ignoruoja kvietimus ir nepasirašo kadastrinių matavimų bylos dokumentų. Projektinė dokumentacija, kuri pateikta tiek byloje, tiek ruošiant deklaraciją apie statybų pabaigimą, patvirtina, jog statinys buvo statomas pagal UAB „Geri projektai“ 2017 m. paruoštą bei suderintą įstatymo nustatyta tvarka projektą. Skolininkas nurodė, kad statinys negali būti įregistruotas be kadastrinių matavimų, o jų atlikimas užtruko būtent dėl L. T. ignoravimo atvykti ir pasirašyti dokumentus (v. b. l. 55-52).

2020 m. sausio 10 d. skolininkui J. N. antstolio padėjėjas išsiuntė elektroninį laišką, kuriame siūlė skolininkui nedelsiant pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius 2020 m. sausio 10 d. paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, kad išieškotojas L. T. sukliudė per teismo nustatytą terminą parengti I grupės nesudėtingo statinio projektinę dokumentaciją. Taip pat informavo skolininką, kad jeigu jis vertina kad tinkamai įvykdė teismo sprendimą, jis gali nedelsdamas pasinaudoti LR CPK 278 straipsnyje įtvirtinta teise kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo (v. b. l. 57-56).

2020 m. sausio 17 d. antstolio kontoroje gautas J. N. prašymas, kuriuo skolininkas prašo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą (v. b. l. 59-58).

2020 m. liepos 20 d. pareiškimu Nr. S-20-174-22807 antstolis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo (v. b. l. 64-61). 2020 m. liepos 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1734-905/2017 konstatavo, kad ta aplinkybė, jog iki 2020 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos atsakovo J. N. nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl išduoto vykdomo rašto įvykdymo ar neįvykdymo (v. b. l. 66-65).

2020 m. liepos 24 d. antstolis patvarkymu Nr. S-20-174-23745 netenkino skolininko J. N. 2020 m. sausio 10 d. prašymo vykdomąją bylą nutraukti (v. b. l. 70-67). Dėl šio patvarkymo teisėtumo skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.

CPK 630 straipsnyje yra reglamentuota vykdomosios bylos nutraukimo tvarka, tačiau vykdomoji byla gali būti nutraukiama tik esant įstatyme numatytam pagrindui. Pabrėžtina, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis – antstolis negali nutraukti vykdomosios bylos savo nuožiūra. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, kad vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas iki jo pateikimo antstoliui, todėl vykdymas turi būti nutrauktas. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, egzistuoja CPK 629 str. 1 dalies 9 punkte numatytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas – t. y. pareiškėjo vertinimu, vykdomasis dokumentas vykdymui priimtas neteisėtai.

Remiantis CPK 651 str. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. CPK 651 str. 2 d. numatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Antstolis 2019 m. gruodžio 12 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui nurodė, jog tikrino ir nustatė, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdymui pradėti. Šis patvarkymas, kartu su kitais antstolio patvarkymais, buvo siunčiamas skolininko (šioje byloje – pareiškėjo) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir elektroniniu paštu. Vykdomojoje byloje esantis įrašas patvirtina, kad skolininko atstovei antstolio patvarkymai įteikti 2020 m. sausio 9 d. skolininkas ir jo atstovė antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui neskundė, jo teisėtumo nekvestionavo, tačiau pateikė prašymą nutraukti vykdymą.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nenustatyta, kad antstolis CPK 651 str. 2 d. numatytą pareigą vykdė netinkamai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis jam prieinamomis priemonėmis patikrino, ar pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Iš antstoliui pateikto vykdomojo rašto turinio antstolis negalėjo nustatyti aplinkybių, ar J. N. ne vėliau kaip per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka parengė projektinę dokumentaciją ir gavo statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus I grupės nesudėtingo statinio statybai įteisinti. Pažymėtina, kad vykdomasis raštas antstoliui buvo persiųstas kito antstolio, 2019 m. gruodžio 5 d. antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkyme nėra užsimenama apie kokias nors kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Apibendrinant, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu antstolis neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra CPK 651 straipsnyje nurodytos akivaizdžios kliūtys vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti. Skolininkas įstatyme nustatyta tvarka neteikė skundo dėl antstolio patvarkymo, kuriuo vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti, teisėtumo. Iš vykdomosios bylos medžiagos nėra pagrindo išvadai, kad vykdymo procesas pradėtas neteisėtai, t. y. kad yra CPK 629 str. 1 d. 9 p. numatytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas.

Dalyvaujantiems byloje asmenims išaiškintina, kad vykdomosios bylos nutraukimas yra tik vienas iš vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų (CK 632 str.). Pareiškėjui tvirtinant, kad sprendimas yra įvykdytas, vykdomojoje byloje turėtų būti sprendžiama, ar neegzistuoja kiti CPK 632 straipsnio 1 dalyje numatyti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, kad vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/02823 vykdomasis dokumentas yra susijęs su sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymu, todėl vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas atsižvelgiant į CPK 771 straipsnyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad, gavus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, klausimą dėl leidimo taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes sprendžia teismas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad antstolio 2020 m. liepos 24 d. patvarkymas, kuriuo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą, yra teisėtas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai). Kitų antstolio veiksmų skolininkas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo J. N. (J. N.) skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.