Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 860) (b. l. 8). Šalims santuokos metu gimė sūnus M. L. (b. l. 9), kuris yra nepilnametis. Ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 13). Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 15–16).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str. str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltus veiksmus dėl santuokos iširimo, ieškovė įvardijo kaip nesirūpinimą šeima ir sutuoktinio neištikimybę. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškinimo, kad sutuoktinis dar iki santuokos sudarymo pradėjo važiuoti darbuotis į užsienį, retai grįždavo į Lietuvą. Po santuokos sudarymo, ieškovė nurodė, kad ji su nepilnamečiu vaiku būtų važiavusi į užsienį, tačiau sutuoktinis savo pažadų pasiimti ieškovę į užsienį netesėdavo. Paaiškina, kad šiuo metu nepalaiko su sutuoktiniu ryšių, tiksliai nežino, kur jis darbuojasi. Pažymėjo, kad grįžęs iš užsienio prie šeimos išlaikymo neprisidėdavo, t. y. gimus sūnui ir jam augant paramą, pagalbą teikė ieškovės motina. Teigia, kad svarstymų dėl santuokos nutraukimo jau buvo seniai. Paaiškino, kad realiai dėl retų susitikimų jų tarpusavio santykiai pasikeitė, t. y. jie susvetimėjo. Situacija nepasikeitė, kai buvo paskirtas terminas sutuoktiniams susitaikyti, nes atsakovas nepasiėmė ieškovės su nepilnamečiu vaiku kartu į užsienį. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji sužinojo, kad jos sutuoktinis gyvena su kita moterimi, tačiau tuo metu tarpusavio santykiai jau buvo pašliję. Teigia, kad šiuo metu ieškovas perveda pinigų nepilnamečio vaikui išlaikymui, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo visiškai apie pusę metų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes. Ši liudytoja nurodė, kad apie galimą kitą atsakovo moterį sužinojo iš ieškovės. Paaiškino, kad atsakovas pradėjo važiuoti į užsienį dar prieš santuokos sudarymą, santuokos metu ilgalaikiai išvažiavimai tęsėsi. Liudytoja dėl sutuoktinių tarpusavio santykių reikšmingų aplinkybių negalėjo nurodyti.

Atsakovas savo pozicijos dėl santuokos nutraukimo priežasčių nepateikė.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, liudytojos paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, ieškovė neįrodė, kad dėl santuokos nutraukimo išimtinai yra atsakovo kaltės. Atsakovo išvažiavimai į užsienį, pažadai, kad pasiims ieškovę, buvo dar iki santuokos sudarymo, duomenų, kad reikšmingai pasikeitė atsakovo elgesys po santuokos sudarymo nėra, taip pat duomenų, išskyrus ieškovės išsakytą poziciją, dėl kitos moters nėra (LR CPK 178 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad abiem sutuoktiniams pritrūko pastangų puoselėti šeiminius santykius ir išsaugoti šeimą, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo palikti esamas pavardes.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Šalys dalintino turto neturi.

Šalys santuokos metu registruotino dalytino turto neįgijo, kreditorių taip pat nenurodė. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas įgytas paveldėjimo būdu, laikytinas asmeniniu ir nutraukiant santuoką nedalytinas (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad visą laiką rūpinosi nepilnamečiu vaiku nuo gimimo, nes atsakovas išvykdavo į užsienį. Išvadą teikianti institucija sutiko su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Įvertinus šalių duotus paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis ir išvadą teikiančios institucijos poziciją, reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas ir nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju šalys turi nepilnametį sūnų, kuriam šiuo metu yra ketveri metai. Pagal ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę matyti, kad iš viso ieškovės nurodomos lėšos nepilnamečiui vaikui sudarytų 350 Eur, t. y. išlaidos maistui – 120 Eur, higienos prekėms, sauskelnėms – 60 Eur, vitaminams, vaistams – 20 Eur, rūbams – 60 Eur, lavinimo priemonėms – 40 Eur, kultūros ir švietimo renginiams – 15 Eur, nenumatytoms išlaidoms 15 Eur, komunaliniams mokesčiams 20 Eur. Ieškovė posėdžio metu nurodo, kad šuo metu atsakovas geranoriškai perveda 200 Eur, ieškovė prašo priteisti mažesnę sumą – 150 Eur. Paaiškino, kad didžioji dalis išlaidų sudaro dėl maisto, aprangos, avalynės. Ieškovei padeda jos mama. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių ir nurodytas sumas, išleidžiamas nepilnamečiui vaikui, laikytina, kad sumos yra realios, atitinka vaiko poreikius.

Nustačius vaiko poreikius būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Ieškovė yra nedirbanti, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, turi nekilnojamojo turto daugiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra. Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, spręstina, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia nė vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodė, kad atsakovas perveda po 200 Eur, prašoma priteisti suma mažesnė – 150 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2015-08-11) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Pažymėtina, kad išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų ji buvo atleista. Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. iš dalies tenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, kiti reikalavimai tenkinti visiškai. Esant tokiai situacijai iš atsakovo valstybei priteistina 21 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 41 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 116 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ieškovei buvo suteikta teisinių paslaugų už 147,65 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. palikti santuokinę pavardę „L.“, atsakovui R. L. palikti prigimtinę pavardę „L.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-08-11) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 116 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 147,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.