Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Igno Totilo, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3318-1196/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pagautė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ADMI“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Š., A. Č., S. P.-V. E., A. G., P. C., A. G., R. S., A. J., I. J., A. L., J. V., L. V., E. L., G. M., G. D., R. D., V. D., V. L., S. L., R. B., A. K., V. K., J. N., L. P., E. P., M. G., D. G., J. Z., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) ložė“, J. S., M. S., N. Š., G. K., L. K., A. K., E. S., V. S., P. S., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Finvest peritus“, S. K., R. K., I. M., V. M., T. S., R. B., A. B., R. S., S. L., uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno baldai“, E. P., A. D., T. R., Ž. P., S. P., J. T., A. V., V. V., J. A., M. S., J. S., G. S., K. K., I. K., M. B., J. A., R. A., R. A., V. A., uždaroji akcinė bendrovė „Grand apartamentai“, V. D., Z. D., R. R., J. J., J. B., L. B., N. F., D. K., uždaroji akcinė bendrovė „RV oferta“, I. S., V. S., J. G., uždaroji akcinė bendrovė „Brandelektra“, D. J., D. B., J. B., uždaroji akcinė bendrovė „Astrum Industriae“, E. N., Ž. N., O. B., V. G., uždaroji akcinė bendrovė „Seliksos turtas“, A. K., O. K., uždaroji akcinė bendrovė „N. I.“, D. J., O. V., K. K., K. B., atstovaujama atstovo pagal įstatymą T. B., M. G., S. M., L. M., V. B., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Jerulita“, K. L., Ž. K., N. K., R. K., G. B., J. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Kodenda“, Ž. Z., L. N., V. N., A. K., A. D.-K., G. A., A. P., J. J., N. T., V. T., A. A., D. A., D. P., L. R., L. R., E. Š., A. V., K. T., T. T., J. I., A. I., J. V., E. V., B. M., P. B., Ž. K., V. K., A. N., V. P., R. P., L. P., M. R., uždaroji akcinė bendrovė „Euron Invest“, A. K., D. Ž., B. Ž., D. B., S. B., uždaroji akcinė bendrovė „Sanigis“, R. S., A. S., G. Š., L. Š., J. R., V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Merkatus“, N. Ž., D. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Atsakinga medicina“, R. V., R. L., B. L., D. Š., V. Š., L. T., R. T., S. S., R. L., D. L., R. B., D. M., V. M., D. B., D. S., A. Š., R. Š., J. D. O., I. R., L. R., D. B., J. K., L. S., A. S., S. L., N. O., J. K., V. B., S. B., N. J., V. G., R. G., E. M., T. L., K. S., A. S., Ž. K., R. Č., V. J., A. P., V. P., L. M., J. A., R. A., E. Ž., S. M., T. K., V. L., L. L., K. J., E. J., uždaroji akcinė bendrovė „Korpo“ autocentras, A. D., M. L., R. K., J. K., J. P., V. P., L. O. M., D. P., V. P., A. Š., V. Š., V. T., N. T., uždaroji akcinė bendrovė „Nikolika“, N. F., J. C., O. C., E. K., L. K., N. B., A. B., E. S., R. S., D. P., R. N., L. S., A. A., E. A., M. Z., T. B., V. P., A. P., J. S., L. S., S. A., R. A., V. Š., L. G., I. G., M. B., V. K., T. K., V. R., D. Š., I. Š., A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Saločiai ir partneriai“, V. Č., R. V., J. M., V. M., V. M., M. L., L. O., M. B., F. A.-B., T. S., L. I., T. A., E. A., R. S., A. E. S., J. K., R. K., K. J., A. Č., Ž. Č., E. J., L. J., K. Ž., S. Ž., M. K., O. M., D. K., K. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Ginčo esmė

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei reikšdama du savarankiškus reikalavimus – prašydama įpareigoti atsakovę UAB „ADMI“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. vykdyti sutartį natūra, bei priteisti ieškovei iš atsakovės išlaidas, patirtas dėl netinkamo atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

24. Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad atsakovė UAB „ADMI“ ir Pastato, kuriame esančios patalpos priklauso ieškovei, įgaliotinis M. R., veikiantis 2016 m. liepos 29 d. Pastato savininkų sudarytos bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu, sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-191 (toliau – Sutartis). Ieškovė teigė, kad minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti techninę pastato priežiūrą, atlikti įvairius darbus. Kadangi ieškovei priklausančiose patalpose pro stogą ėmė skverbtis vanduo, apie tai ji pranešė atsakovei, tačiau pastarajai nesiimant atitinkamų veiksmų, ieškovė savo iniciatyva užsakė ekspertinio tyrimo aktą, kuriame buvo nustatyti įvairūs Pastato stogo defektai. Atsakovei nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nešalinant ekspertinio tyrimo akte nustatytų stogo defektų, ieškovė pareikštu ieškiniu reikalavo atsakovę organizuoti ekspertinio tyrimo akte Nr. 2023/05/18 nustatytų defektų šalinimo darbus, mokėtinas sumas atitinkamai surenkant iš (paskirstant tarp) pastate (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkų. Tuo pačiu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės už ekspertinio tyrimo akto surašymą patirtas išlaidas.

27. Apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja priimtą teismo sprendimą, teigdama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nevertino paslaugų sutartimi atsakovės prisiimtų prievolių pobūdžio ir Akte numatytų defektų šalinimo darbų apimties, nevertino kas lėmė Akte nustatytus defektus, o konstatuodamas, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, Akto surašymo išlaidas iš esmės priteisė iš Pastato patalpų savininkų, taip padarydamas teisės taikymo klaidą.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, su pastaraisiais iš dalies sutinka ir toliau pasisakys dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)pagrįstumo.

Dėl reikalavimo įvykdyti sutartį natūra

29. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ginčo Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai, tarp kurių yra ir ieškovė, 2016 m. liepos 29 d. sudarė bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, tą pačią dieną atsakovė UAB „ADMI“ ir Pastato įgaliotinis M. R., veikiantis minėtos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu, sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-191. Šia sutartimi šalys sutarė, kad atsakovė teiks Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinierinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atliks darbus bei teiks kitas paslaugas, išskyrus papildomus darbus, o paslaugos išsamiai apibrėžtos Priede Nr. 2.

30. Ginčui aktualios Priedo Nr. 2 eilutės numato tokias atsakovės teiktinas paslaugas: vykdyti bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (Sutarties priedo Nr. 2 punkto 1 eilutė 9), stogo apžiūrą ir defektų nustatymą (Sutarties priedo Nr. 2 punkto 2 eilutė 5), fiksuoti pastebėtus defektus, galimas avarines situacijas ir kitus gedimus atitinkamuose dokumentuose, t. y. sudaryti Pastato stogo defektų aktą, bei numatyti priemones jiems šalinti (Sutarties priedo Nr. 2 punkto 1 eilutė 3), organizuoti ir sudaryti sutartis rangos darbams atlikti, t. y. organizuoti nustatytų Pastato stogo defektų šalinimo darbus, (Sutarties priedo Nr. 2 punkto 1 eilutė 7), vykdyti atliekamų remonto darbų techninę priežiūrą (Sutarties priedo Nr. 2 punkto 1 eilutė 7), surinkti pinigines lėšas išlaidoms, už paslaugas Pastato bendroms reikmėms, padengti (Sutarties priedo Nr. 2 punkto 1 eilutė 7), paskirstyti išlaidas patalpų savininkams (Sutarties priedo Nr. 2 punkto 1 eilutė 8), t. y. surinkti lėšas Pastato stogo defektų šalinimo darbams atlikti / paskirstyti rangos darbų išlaidas tarp Pastato savininkų, vykdyti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą (Sutarties 3.1.7 punktas), teikti informaciją Pastato savininkams apie Pastato bendrojo naudojimo objektų būklę (Sutarties 3.1.5. punktas) bei kt. Aktualus ir Sutarties 4 punktas, kuris numato, kad atsakovė neprivalo atlikti jokių papildomų darbų ar teikti kokių nors paslaugų užsakovui, kurios nėra šalių aptartos šioje Sutartyje ir dėl kurių atlikimo atsakovė nėra aiškiai davusi savo sutikimo, tačiau dėl bet kokių papildomų darbų šalys gali susitarti atskirai.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2022 m. liepos 29 d. el. paštu informavo atsakovę apie vandens pratekėjimą, prašė skubios pagalbos, iš šalių paaiškinimų matyti, kad vandens pratekėjimo problema atsirado jau 2021 m. Byloje taip pat yra duomenys, kad 2022 m. birželio 30 d. buvo atlikti tam tikri darbai, šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė (ieškinio Priedas Nr. 6). Atsakovė kartu su procesiniais dokumentais teikė į bylą rašytinius įrodymus apie tarp Pastato įgaliotinių, atsakovės ir ieškovės vykusius susirašinėjimus dėl stogo defektų šalinimo bei išlaidų už Aktą apmokėjimo, iš kurių matyti, kad vieningos nuomonės tarp įgaliotinių dėl defektų šalinimo ir išlaidų už Aktą apmokėjimo nebuvo, tik 2024 m. pradėtas darbų pagal Aktą derinimas tarp įgaliotinių ir atsakovės.

32. Ieškovės teigimu, atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ir neorganizuojant stogo defektų nustatymo bei šalinimo darbų, ieškovė kreipėsi į UAB „Statybos procesų valdymas“, kuri 2023 m. gegužės 18 d. atliko stogo būklės ir vandens pratekėjimo priežasčių vertinimą bei parengė Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2023/05/18, kuriame buvo nustatyti šie pagrindiniai stogo konstrukcijos defektai ir pažaidos: 1) nesandariai ir netinkamai suremontuota stogo danga; 2) netinkamai užsandarinti, neturintys mechaninio tvirtinimo vertikalūs stogo elementai; 3) netinkamai užsandarinta, neprilydyta stogo/parapeto danga; 4) netinkamas inžinerinių stogo įrenginių sandarinimas, tvirtinimas; 5) netinkamai suformuotas ventiliacinių šachtų apskardinimo nuolydis (šachtos kryptimi); 6) ventiliacinių kaminėlių mechaniniai pažeidimai sandūroje su stogo danga; 7) daugelyje vietų mechaniškai pažeista, įrėžta stogo danga; 8) susiraukšlėjusi, perkaitinta stogo danga; 9) netinkamai atliktas stogo elementų apskardinimas, įrėžiant skardą į hidroizoliacinį sluoksnį; 10) netinkamai suformuotas arba/ ir per mažas stogo nuolydis; 11) įlaja įrengta neišlaikant reikiamo minimalaus atstumo nuo parapeto ir inžinerinių įrenginių; 12) įvairių teršalų sankaupos ant stogo dangos; 13) aštrių elementų, esančių ant stogo dangos galimi mechaniniai pažeidimai; 14) mechaniškai pažeistos inžinerinių įrenginių izoliacijos; 15) netinkamai pritvirtinti ventiliacinių šachtų skardos elementai; 16) Pastato vakarinėje dalyje mechaniškai pažeista, atplyšusi parapeto skarda.

33. Pagal Sutarties 3.1.3. punktą, kuriuo rėmėsi atsakovė atskirsdama į ieškinį, atsakovė turi derinti eksploatacinių (remontinių) medžiagų įsigijimą, t. y. tais atvejais kai įsigyjamų medžiagų kaina yra didesnė nei 250 Eur be PVM, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant likviduoti 1) avariją; 2) avarinį gedimą arba 3) užtikrinti Pastato normalią eigą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pritarė ieškovės pozicijai ir rėmėsi šiuo punktu, konstatuodamas, kad Pastato neatitikimas esminiams statiniui keliamiems reikalavimams sudaro pagrindą atsakovei, kaip Pastato administratorei, savo iniciatyva imtis priemonių organizuoti nustatytų Pastato stogo trūkumų šalinimą bei užtikrinti Pastato normalią eigą, nes Pastato stogo remonto organizavimo darbai, pagal teismo nustatytas aplinkybes, nėra visiškai įvykdyti, dėl ko teismas pripažino, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

34. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai ir selektyviai aiškino Sutartimi nustatytas atsakovės pareigas, įpareigodamas atsakovę organizuoti visų be išimties Akte užfiksuotų trūkumų šalinimo darbus, nesiaiškino ar visi Akte išvardyti trūkumai tiesiogiai ir betarpiškai lemia vandens pratekėjimą į ieškovės patalpas. Mano, kad Akte nurodyti defektai nėra laikytini avariniais, kuriuos būtina šalinti nedelsiant, atitinkamai atsakovė negali šių darbų atlikti be atskiro Pastato valdytojų sprendimo, juo labiau kad sprendime nėra aišku kokius konkrečius darbus, kokiu būdu ir už kokią kainą atsakovė turėtų organizuoti.

35. Nagrinėjamu atveju, iš bylos šalių pozicijų matyti, kad ginčas iš esmės kilo dėl daugiabučio namo administravimo sutarties sąlygų turinio ir jų aiškinimo bei Sutartimi atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimties ir jų tinkamo vykdymo.

36. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamai bylai svarbūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarime, kuriame tirta CK 4.84 straipsnio (2012 m. gegužės 10 d. redakcija) 7 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime nurodyta, kad, kad sistemiškai aiškinant CK 4.84 straipsnio (minėtoje byloje taikyta 2012 m. gegužės 10 d. redakcija, tačiau esminės šio straipsnio nuostatos, aktualios nagrinėjamam ginčui, nėra pakeistos ir yra galiojančios) 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą matyti, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi. Konstitucinio Teismo konstatuota, kad sistemiškai vertinant CK nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad savininkų bendrija ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai vykdo įstatymuose ir (ar) jungtinės veiklos sutartyje apibrėžtas su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra susijusias funkcijas, administratoriaus, veikiančio sutarties su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais pagrindu, funkcijos nustatytos ne Vyriausybės patvirtintuose nuostatuose, bet su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytoje sutartyje. Be to, nurodyta, kad sistemiškai aiškinant CK 4.84 straipsnio 5, 12 dalis, 4.239 straipsnio 1 dalį, 4.240 straipsnį darytina išvada, kad tais atvejais, kai administratorius veiklą vykdo sutarties su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais pagrindu, paprastąjį turto administravimą reglamentuojančios teisės normos, nustatančios administratoriaus prievoles naudos gavėjui, taikytinos tiek, kiek numatyta su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytoje sutartyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų galimybės pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių ribojimo“ 9-10 punktai).

37. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymas įgyvendinamas jungtinės veiklos sutarties pagrindu (2016 m. liepos 29 d. bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 2.1 punktas), o atitinkamos namo administravimo ir techninės priežiūros funkcijos pavestos atsakovei administravimo ir priežiūros sutartimi Nr. ADM-191, kuri yra viena iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių rūšių. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 37 punktas). CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis kreditoriaus teisių gynimo būdas, kai kita šalis neįvykdo nepiniginės prievolės. Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, ir šis gynimo būdas yra sutarčių privalomumo principo išraiška (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

38. Taigi, atsakovė, t. y. paslaugų teikėja, teikia paslaugas pagal su Pastato jungtinės veiklos sutarties dalyviais (jų įgaliotiniais) sudarytą Administravimo ir priežiūros paslaugų sutartį tik joje nustatyta tvarka bei apimtimi ir atsakovės teiktinų techninės priežiūros paslaugų apimtis priklauso būtent nuo Administravimo ir priežiūros sutartimi Nr. ADM-191 šalių sutartų sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.716 straipsnis). Jau minėta, kad atsakovės Pastatui teiktinos paslaugos išsamiai apibrėžtos Priede Nr. 2, o Sutarties 4 punktas numato, kad atsakovė neprivalo atlikti jokių Sutartyje nenumatytų papildomų darbų ar teikti kokių nors paslaugų užsakovui, nebent šalys dėl to atskirai susitartų. Tuo pačiu, ieškovės reikalavimo įvykdyti prievolę natūra pagrįstumo vertinimas yra neatsiejamas nuo šalių Sutartimi prisiimtų prievolių nustatymo.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo motyvai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų šiai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su šalių sudaryta administravimo paslaugų sutartimi, jos turiniu ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimti, nevertino konkrečių atsakovės jau atliktų ir atliekamų veiksmų vykdant Sutartį. Formaliai konstatavęs, kad atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, nes stogo remonto darbai nėra visiškai įvykdyti, teismas iš esmės nesiaiškino, kurie iš Akte nurodytų defektų šalinimo darbų Sutartimi priskirtini atsakovei ir kurių defektų šalinimo darbus ji privalo organizuoti kaip paslaugų teikėja pagal konkrečią ginčo Sutartį.

40. Įvertinus byloje kilusio ginčo esmę, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje privalėjo vertinti ginčo Sutarties nuostatas, kurios numato atsakovės pareigas ir teiktinas paslaugas, ir nustatyti, kurių iš jai Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovė nevykdo. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys apie atsakovės nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. surašytus keturis Pastato apžiūros aktus, taip yra duomenys, kad 2022 m. birželio mėn. galimai buvo atliekami stogo defektų šalinimo darbai, susiję su vandens pratekėjimu į ieškovės patalpas, į bylą taip pat buvo teikiami įrodymai apie atsakovės susirašinėjimą su Pastato įgaliotiniais dėl stogo defektų šalinimo ir Akto išlaidų atlyginimo, tačiau šių ginčui teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių teismas nevertino ir iš esmės nenustatinėjo nei kokias konkrečias sutartines pareigas atsakovė turėjo vykdyti, nei kurias iš jų įvykdė ar neįvykdė, o jei nevykdė, tai dėl kokių priežasčių. Sutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad teismas privalėjo įvertinti Sutarties Priede Nr. 2 nurodytas konkrečias atsakovės teiktinas paslaugas, susijusias su administravimu ir stogo technine priežiūra, ir spręsti dėl jų (ne)tinkamo vykdymo, įvertinus Akte nustatytų defektų pobūdį, nustatyti, kurių defektų šalinimas ar šalinimo darbų organizavimas yra susijęs su atsakovės teiktinomis paslaugomis pagal Sutartį.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei veikiant pagal Sutartį kaip paslaugų teikėjui, o ne administratoriui CK 4.83-4.84 straipsnių pagrindais, kuris privalo vadovautis Vyriausybės patvirtintais nuostatais, teismo argumentai, kad Pastato neatitikimas esminiams statiniui keliamiems reikalavimams sudaro pagrindą atsakovei, kaip Pastato administratorei, savo iniciatyva imtis priemonių organizuoti visų Akte nustatytų Pastato stogo trūkumų šalinimą bei užtikrinti Pastato normalią eigą, stokoja pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-916/2018). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas sutiko su ieškovės pozicija dėl sąvokos „Pastato normali eiga“ aiškinimo, tačiau jos aiškinimo pagal aukščiau nurodytas sutarties aiškinimo taisykles nepateikė, nevertino šios Sutarties nuostatos kitų Sutarties sąlygų ir sąvokų kontekste, neaiškino jos atsižvelgdamas į tarp Sutarties šalių susiklosčiusią sprendimų priėmimo ir darbų organizavimo praktiką. Teismo sprendime nėra pateikti argumentai, kurie iš Akte nurodytų stogo defektų lemia Pastato neatitikimą esminiams statiniui keliamiems reikalavimams, kurie iš Akte nurodytų stogo defektų nėra suderinami su Pastato normalia eiga, sprendime nėra nurodomi ir motyvai, kodėl, teismo vertinimu, atsakovė savo iniciatyva privalo imtis priemonių organizuoti visų Akte nustatytų Pastato stogo trūkumų šalinimą bei užtikrinti Pastato normalią eigą.

42. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui byloje nevertinus atsakovės Sutartimi prisiimtų konkrečių įsipareigojimų Pastato administravimo ir techninės priežiūros srityje, nevertinus Akte nustatytų stogo defektų pobūdžio, nepagrįstai padaryta išvada, jog atsakovė netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su stogo priežiūra.

43. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019). Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

44. Ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „ADMI“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus – organizuoti ekspertinio tyrimo akte Nr. 2023/05/18 nustatytų defektų šalinimo darbus, mokėtinas sumas atitinkamai surenkant iš (paskirstant tarp) pastate (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkų. Ieškinyje nurodė, kad remiasi Sutarties Priedo Nr. 2 1 punkto 7 eilute, kuri numato bendro pobūdžio atsakovės su administravimu susijusias teiktinas paslaugas – pagal poreikį rangos darbų organizavimas, sutarčių remontui ar rekonstrukcijai sudarymas, išlaidų apskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškinio reikalavimas yra nekonkretus, kadangi nėra aišku, kokia tvarka ir kokie darbai turi būti organizuojami, kurie konkretūs Sutartyje (Priede Nr. 2) numatyti veiksmai (darbai) privalo būti atliekami pagal teismo įpareigojimą. Vertintina, kad nekonkretus ieškinio dalyko suformulavimas neleidžia teismui tinkamai apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribų ir apsunkina atsakovės galimybę tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės reikalavimas privalo būti įvertintas ir CK 6.213 straipsnio kontekste. CK 6.213 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, kai sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai (1 punktas). Nagrinėjamu atveju, ginčo Sutarties 7 punktas numato jos galiojimą (5 metai su galimybe automatiškai pratęsti sutartį) ir pasibaigimą – apie ketinimą nutraukti sutartį pranešus ne vėliau kaip prieš 180 dienų. Pasibaigus Sutarčiai (jos galiojimui ar ją nutraukus šalių iniciatyva), baigiasi ir šalių sutartinės prievolės. Dėl to sutiktina su apeliantės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad tenkinus tokį abstraktų ir jokiu terminu neapibrėžtą ieškovės reikalavimą – įpareigoti vykdyti sutartinius įsipareigojimus, teismo sprendimo įvykdymas, pasibaigus sutarties galiojimui ar ją nutraukus, taptų neįmanomas (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.124 straipsnis, 6221 straipsnio 1 dalis).

46. Dėl to, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ieškovė turėtų tikslinti ieškinio reikalavimą dėl sutarties įvykdymo natūra tam, kad būtų aišku kokius sutartinius įsipareigojimus (konkrečius darbus ir kokia tvarka) atsakovė, pasak ieškovės, privalo įvykdyti, bei tam, kad sprendimą apskritai būtų galima įvykdyti (CPK 138 straipsnis).

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius

47. Ieškovė ieškiniu taip pat reikalavo atsakovę atlyginti 2 178 Eur išlaidas už Akto parengimą, t. y. šiuo reikalavimų ieškovė prašė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtus nuostolius dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pastarąjį reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad dėl netinkamo atsakovės UAB „ADMI“ Sutartimi prisiimtų pareigų vykdymo (atsakovė nesiėmė jokių veiksmų Pastato stogo defektams nustatyti, netinkamai vykdė stogo priežiūrą), ieškovė UAB „Pagautė“ patyrė 2 178 Eur išlaidų, susijusių su Pastato stogo defektų nustatymu atliekant ekspertinį Pastoto stogo būklės ir vandens pratekėjimo priežasčių tyrimą.

48. Teismas šį reikalavimą patenkino, konstatavęs, kad atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų (netinkamai juos vykdant), ieškovė kreipėsi į ekspertus, siekdama nustatyti atsiradusius defektus, ir dėl to patyrė išlaidas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės veiksmais. Tuo pačiu, teismas, įvertinęs tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas neprieštaravo, kad priteista suma už Aktą būtų paskirstyta tarp Pastato butų ir kitų patalpų savininkų, o atsakovės atstovas patvirtino, kad ši suma buvo paskirstyta tarp Pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir buvo beveik visa gauta, nusprendė ieškovės patirtas 2 178 Eur išlaidas už Akto parengimą priteistini iš atsakovės, tačiau šią sumą surenkant iš (paskirstant tarp) Pastate esančių patalpų savininkų.

49. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime deklaratyviai konstatavęs, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų (netinkamai juos vykdo), iš esmės nenustatinėjo esminės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovės veiksmų, pasireiškiančių konkrečių ginčo Sutarties sąlygų ir jomis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu (pvz., pareigos nustatyti stogo defektus), lėmusių nuostolių ieškovei atsiradimą ir plačiau dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų šioje konkrečioje byloje nepasisakė.

51. Tačiau sutiktina su apeliantės argumentais, kad iš šios skundžiamos sprendimo dalies nėra aišku, ką teismas laiko atsakingu subjektu ir kam yra taikoma civilinė atsakomybė, nes sprendime nurodoma, kad būtent atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, sprendimo rezoliucinėje dalyje, viena vertus, išlaidos priteisiamos iš atsakovės, kita vertus, atsakovei nurodoma šią sumą surinkti iš Pastato patalpų savininkų, nors ieškiniu ieškovė tokio reikalavimo apskritai nereiškė. Pažymėtina, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ir pats negali nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į prieš tai nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę, savo nuožiūra pakeisdamas ieškinio dalyką ir nuspręsdamas, kad ieškovės patirti nuostoliai turi būti atlyginti iš Pastato patalpų savininkų, į bylą įtrauktų trečiaisiais asmenimis, ne tik neteisingai išsprendė klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, bet ir pažeidė procesinės teises normas, reglamentuojančias klausimus, išsprendžiamus teismo sprendimu (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

52. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

53. Įvertinus visumą bylos duomenų, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio darytina išvada, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo Sutarties turiniu, atsakovės įsipareigojimų pobūdžiu ir apimtimi, vertinti visus atsakovės atliktus veiksmus, susijusius su ginčui aktualių Sutarties sąlygų vykdymu, spręsti dėl poreikio ieškovei tikslinti pareikštą reikalavimą dėl sutarties vykdymo natūra, nustatyti, ar atsakovei taikytina sutartinė atsakomybė dėl ieškovės patirtų nuostolių, įvertinant visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik papildomai ištyrus ir įvertinus teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes bus galima spręsti dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

55. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

56. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.