- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-378-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64088-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- R. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valento Gritės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-18 nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1501-1015/2019, kurioje R. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 3 dalį (1 veika), H. P. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 veika) ir 3 dalį (1 veika) ir E. S. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 veika) ir 3 dalį (1 veika), perduota prokurorui nutartyje nurodytiems Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams pašalinti, nustatant 2 mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2019-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduotas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valento Gritės surašytas kaltinamasis aktas kartu su baudžiamąja byla Nr. 1-1501-1015/2019, kurioje R. G. kaltinamas BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 3 dalį (1 veika), H. P. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 veika) ir 3 dalį (1 veika) ir E. S. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 veika) ir 3 dalį (1 veika).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-18 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorui trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju surašytas kaltinamasis aktas negali būti pripažintas atitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes kaltinamojo akto trūkumai negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, kadangi tokiu atveju teismas iš esmės turėtų inkriminuoti nusikalstamos veikos požymį kaltinamiesiems, kas nebūtų suderinama su nešališkai bylą nagrinėjančio teismo priederme.
3. Skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-18 nutartį panaikinti.
3.1. Prokuroras nesutiktina su apylinkės teismo nutarties argumentais, kad kaltinime neatskleisti vis būtinieji atitinkamos inkriminuotos veikos sudėties požymiai, tarp jų - ir apgaulės požymiai. Įvertinęs visiems kaltinamiesiems inkriminuota veikas (jų aprašymą), teismas padarė išvadą, jog minėtas požymis iš esmės nėra inkriminuotas paliekant klausimą dėl jo turinio spręsti (išvesti) iš kitų bylos duomenų.
3.2. Pažymi, kad pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2007). Taigi, pripažįstant asmenį sukčiavimo bendravykdytoju, nėra būtina, kad jis pats būtų panaudojęs apgaulę, užtenka, kad jis atvyko pas nukentėjusįjį asmenį, paėmė iš jo turtą ir perdavė jį kitam bendravykdytojui.
3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad, nors BK 24 straipsnyje apibūdinami nusikalstamos veikos bendrininkai ir juos apibūdinantys požymiai, tačiau esamu atveju tiek R. G., tiek H. P. bei E. S., darydami nusikalstamas veikas, buvo įvykio vietoje dalyvavo pasirenkant žmones, kuriuos ketino apgauti, užtikrindavo vienas kito saugumą nuo netikėtumų, perdavinėjo ir dalinosi nusikalstamos veikos būdu gautais pinigais. Visa tai rodo, kad minėti asmenys atliko ne saugojimo ir pridengimo vaidmenį, būdingą padėjėjui, bet kartu tiesiogiai darė nusikalstamas veikas kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai.
3.4. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai įvertino visiems kaltinamiesiems inkriminuotas veikas (jų aprašymą), darydamas išvadą, jog minėtas požymis iš esmės nėra inkriminuotas, neva paliekant klausimą dėl jų turinio spręsti (išvesti) iš kitų bylos duomenų. Prokuroro teigimu, iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad darant nusikaltimus, kaltinamieji veikė, kaip bendravykdytojai bendrininkų grupėje, kas įvardinta ir pareikštuose įtarimuose. Atkreipia dėmesį, jog įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008). Mano, jog iš šios bylos duomenų seka, kad veikė ženkliai didesnė grupė asmenų, vykdančių tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, o šie visi byloje nustatyti asmenys kiekvienas vykdė jiems atsiradusią užduotį, todėl papildomai pagal BK 25 straipsnio 2 dalį jų veikos kvalifikuoti nereikia.
3.5. Prokuroro teigimu, apylinkės teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad kaltinamasis negali apsiginti, visiškai nepagrįstas - kaltinamųjų veiksmai aprašyti, laikas įvardijamas ir jis nebūtinai turi būti tikslus. Be to, atliekant teisminį bylos nagrinėjimą buvo aiškiai atskleista, kokius veiksmus atliko būtent kaltinamasis H. P.. Mano, kad, atsižvelgiant į protingumo principus, asmuo, kuris jau yra nuteistas už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas ir toliau tvirtina nesuprantantis, kuo yra įtariamas ir/ar kaltinamas, vertintina kaip gynybinė pozicija, tačiau ne kaip nežinojimas ar nesupratimas dėl kokių veiksmų esi patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
3.6. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio tyrimo stadijoje, E. S. advokatė V. R. nurodė, kad ji susipažino su kaltinamuoju aktu ir jos gynybinė pozicija bus E. S. priskirti padėjėjo vaidmenį, tačiau tai niekaip nesusiję su privalomumu kaltintojui ir teismui sutikti su šia asmens bendrininko forma. Apylinkės teismas tai įvertino, kaip nepakankamai apibrėžtą kaltinimo poziciją, kas, prokuroro manymu, nėra pagrįsta ir teisinga.
3.7. Nurodo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl teismas, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, vertina, ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes ir ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsiliepimas į skundą negautas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.
5. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-05-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-511/2019).
8. Svarbu paminėti, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-02-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019).
9. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams šalinti.
10. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Taigi, kaip pagrįstai ir apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje ir nustačius kitas su kaltinimu susijusias faktines aplinkybes, teismas gali kaltinimą patikslinti.
11. Skundą nagrinėjantis teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad prokurorui kaltinime neatskleidus vieno iš būtinojo požymių, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje padarymo, teismas turėtų suformuoti kaltinimą, inkriminuodamas teisme nustatytą nusikalstamos veikos požymį kaltinamiesiems. Vis tik, jei išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nusprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimą kaltininko veiksmuose, nesant visų nusikalstamos veikos požymių, jis kaltinamojo atžvilgiu priima išteisinamąjį nuosprendį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, prokuroras turi teisę teisiamojo posėdžio metu, įrodymų tyrimo stadijoje pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kaltinimą patikslinti ar prašyti veiksmus kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą.
12. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad E. S. pareikštas kaltinimas apsunkina jo teisę į tinkamą gynybą, nes pastarajam inkriminuotų veikų atžvilgiu reikšmingos aplinkybės plačiausiai inkriminuotos H. P. veikose. Taigi, iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad apylinkės teismui aplinkybės, kuriomis turėtų būti papildytas kaltinimas, iš bylos medžiagos yra aiškios ir žinomos. Todėl daryti išvadą, kad apylinkės teismas papildyti kaltinimą nurodomomis aplinkybėmis neturėtų galimybės, kaip tik grąžinant baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams pašalinti, o to nepadarius ir tokiu būdu kaltinimo nepapildžius, būtų pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, nėra pagrindo.
13. Skunde prokuroras plačiau pasisako dėl tikslingumo kaltinamiesiems inkriminuoti BK 182 straipsnio atitinkamas dalis su nuoroda į bendrininkavimą reglamentuojantį BK 24 straipsnį. Atkreiptinas prokuroro dėmesys, jog apylinkės teismo teisėja skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad asmenų, veikusių bendrai, vaidmens nustatymas pagal BK 24 straipsnį iš esmės yra kvalifikavimo klausimas, šiuo atveju nesudarantis pagrindo baudžiamąją bylą perduoti prokurorui. Pritartina, jog E. S., H. P. ir R. G. suformuotas kaltinimas rodo aiškią valstybės kaltintojo poziciją dėl pastarųjų vaidmens darant inkriminuotas nusikalstamas veikas ir vien ta aplinkybė, jog vieno iš kaltinamųjų gynėja nesutinka su jos ginamajam inkriminuotų veiksmų apimtimi, savaime neleidžia kaltinimo laikyti neaiškiu ar nesuprantamu, tačiau atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte dėstomas kaltinimas turi būti konkretus, suprantamas asmeniui net ir neskaičiusiam bylos medžiagos, o kaltinamajame akte išdėstyti veiksmai, turėtų atitikti inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad kaltinamojo akto trūkumai baudžiamojoje byloje Nr. 1-1501-1015/2019 (proceso Nr. 1-01-1-64088-2017-9) trukdo nagrinėti bylą, nes jų negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nepagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-18 nutartis naikintina.
15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valento Gritės skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-18 nutartį, kuria
baudžiamoji byla Nr. 1-1501-1015/2019, kurioje R. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 3 dalį (1 veika), H. P. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 veika) ir 3 dalį (1 veika), ir E. S. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 veika) ir 3 dalį (1 veika), perduota prokurorui nutartyje nurodytiems Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams pašalinti, panaikinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.