Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 182 straipsnio 3 dalį,

H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atiduotas į specialiąją auklėjimo įstaigą vieneriems metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu skirta bausme bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 50 parų areštu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d., 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams‘ vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams; nuosprendis neįsiteisėjęs;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 9 d.;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-02-02 iki 2017-02-10, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, ir

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., H. P. ir E. S., veikdami bendrai bei kartu su kitais nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo savo ir kitų asmenų naudai svetimą turtą, o būtent – 2017 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, H. P. susisiekė su E. S., kuriam pasiūlė užsidirbti pinigų, vykdant gautus nurodymus, tai yra eiti į butus ir vykdyti toliau nurodymus. E. S. atsisakius jo pasiūlymo, jis (H. P.) paprašė E. S. surasti žmogų, kuris tai galėtų padaryti, todėl E. S. pasiūlė R. G. užsidirbti pinigų, pagal kitų asmenų nurodymus vykti į butus ir iš ten esančių asmenų paimti pinigus, bei R. G. sutikus, E. S. perdavė jo (R. G.) telefono numerį H. P.. Po to, tiksliau nenustatytu laiku, nuo 2017 m. gruodžio 7 iki 8 dienos, nenustatytas asmuo paskambino A. T. ir įtikino ją, kad pas ją gali būti padirbti pinigai ir kad ateis policijos darbuotojas juos patikrinti, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui paskambinus ir pranešus R. G., kur reikia vykti, R. G. tiksliau nenustatytu laiku nuvyko į butą (duomenys neskelbtini), kur prisistatęs policijos pareigūnu iš nukentėjusios A. T., paėmė 950 eurų, iš kurių vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, didžiąją dalį pinigų prekybos centre „Big“, Ukmergės g. 369, Vilnius, perdavė H. P., dalį pinigų gavo kaip uždarbį bei pasidalino su jais su E. S. tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku (pastarajam davė 50 eurų). Taigi nurodytais veiksmais veikdami bendrai - R. G. ir H. P. kaip vykdytojai, E. S. kaip padėjėjas, kartu su kitais nenustatytais asmenimis, įvykdė nukentėjusiosios A. T. turto užvaldymą apgaulės būdu, padarydami nukentėjusiai A. T. 950 eurų žalą.

Nurodytais veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, H. P. – nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir E. S. – nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. G., H. P. ir E. S., veikdami bendrai bei kartu su kitais nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo savo ir kitų asmenų naudai svetimą turtą, o būtent – 2017 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, H. P. susisiekė su E. S., kuriam pasiūlė užsidirbti pinigų, vykdant gautus nurodymus, tai yra eiti į butus ir vykdyti toliau nurodymus. E. S. atsisakius jo pasiūlymo, jis (H. P.) paprašė E. S. surasti žmogų, kuris tai galėtų padaryti, todėl E. S. pasiūlė R. G. užsidirbti pinigų, pagal kitų asmenų nurodymus vykti į butus ir iš ten esančių asmenų paimti pinigus, bei R. G. sutikus, E. S. perdavė jo (R. G.) telefono numerį H. P.. Po ko, tiksliau nenustatytu laiku, nuo 2017 m. gruodžio 7 iki 8 d., nenustatytam asmeniui paskambinus ir nepilnametį E. K. įtikinus, kad jo mama pateko į autoįvykį, ir kad reikalingi pinigai, o E. K. pasakius, kad pinigų neturi, asmuo pasakė, kad ateis vaikinas, kuriam reikės perduoti ką nors vertingo, todėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui paskambinus ir pranešus R. G., kur reikia vykti, R. G. tiksliau nenustatytu laiku nuvyko prie namo, (duomenys neskelbtini), pakilo į penktą aukštą ir iš nepilnamečio E. K. gyvenančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė du nešiojamus kompiuterius „Estar“, bendros 160 eurų vertės neva dėl to, kad tai reikalinga mamai, nes ši pateko į autoįvykį, po ko prekybos centre „Big“, adresas Ukmergės g. 369, Vilnius, H. P. leidus, R. G. pasiėmė minėtus planšetinius kompiuterius bei vėliau juos paliko (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku. t. y. tokiu būdu veikdami bendrai apgaule įgijo E. K. 160 eurų vertės turtą, taip padarydami jam nurodyto dydžio žalą.

Nurodytais veiksmais R. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, H. P. – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir E. S. – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje.

Be to, R. G., veikdamas kartu su kitais nenustatytais asmenimis, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, panaudojant apgaule, o būtent - 2017 m. gruodžio 8 d., nuo 16.30 val. iki 19.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, po to, kai nenustatytas asmuo paskambino A. Š. jos namų telefonu ir įtikino ją, kad pas ją gali būti padirbti pinigai ir kad ateis policijos darbuotojas juos patikrinti, bei po to, kai jam (R. G.) nenustatytas bendrininkas nurodė kur nuvykti, jis nuvyko adresu 9duomenys neskelbtini), kur iš buto savininkės nukentėjusios A. Š. neva patikrinimui paėmė 1285 eurus, po ko nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku didžiąją dalį pinigų perdavė nenustatytiems asmenims, taigi veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dalyvavo įvykdant nukentėjusiai A. Š. priklausančio turto užvaldymą apgaulės būdu ir taip padarė nukentėjusiai A. Š. 1285 eurų turtinę žalą.

Nurodytais veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. G. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad jam reikėjo apsimesti S. K., jis sutiko, nuėjo į butą – 5 aukštas, be lifto, buvo domofonas, surinko numerį, kurį pasakė; buto durys buvo po kaire, įleido ta močiutė. Prisistate kaip S. K., ji nieko neklausinėjo, nes jai viskas buvo pasakyta telefonu – jį įleido, jis suskaičiavo pinigus, paėmė ir išėjo. Jam per ausinuką sakė, ką reikia daryti, telefonas buvo kišenėje, ausinukai ausyse. Telefono numeris, kuris skambino, buvo nežinomas, kas kalbėjo – nežino, vyriškas balsas, tiksliai neatsimena, ką sakė, numerį jo žinojo, nes E. S. buvau davęs. Paskambino jam ir liepė eiti į tą vietą, po to liepė suskaičiuoti pinigus, paimti ir išvažiuoti. Močiutė rankiojosi popieriuose, o pinigai buvo ant žemės, palangės, stalo išmėtyti, atskiromis kupiūromis. Dar pasakė paimti telefono ragelį - per nukentėjusiosios telefoną jam liepė suskaičiuoti, paimti ir išeiti, telefoną perduoti močiutei; nurodo, kad tikriausiai buvo naudojama balso imitavimo programa, nes per ausinuką jis girdėjo vyrišką balsą, o moters telefonu kalbėjo moteriškas balsas. Į butą atėjo kaip pinigų tikrintojas, močiutė tą žinojo. Surinkęs pinigus sėdo į taksi, nuvažiavo iki Big Maximos, ieškojo požeminio parkingo. Jam paskambino į ausinuką, jis nusileido į parkingą, susitiko su H. P., perdavė dalį pinigų. Buvo ginčas, kad ne visus pinigus jis (R. G.) paėmė, bet viskas susiklostė gerai – jis pasakė, kad nespėjo viską suskaičiuoti, nes jam liepė išeiti. Atidavė visus pinigus, jam liko gal 50 eurų, kupiūros buvo po 50, 20, 10. Prekybos centre Big jam pasakė užeiti į vidų, pasukti į dešinę ir liftu nusileisti į parkingą, kad nueiti iki H. P.. Nurodė, kad E. S. pažįsta iš mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini). Buvo servise, ten atliko praktiką, per pertrauką S. priėjo prie jo ir paklausė, ar nori užsidirbti, jis paklausė, ką reikia daryti, atsakė, kad reikės užeiti į namus, prisistatyti. Jis sutiko, davė jam savo numerį, jis kažkam paskambino ar parašė ir po 10 minučių pasakė, kad reikia važiuoti, jis (R. G.) išvažiavo iš praktikos. P. atpažino iš veido bruožų, buvo išbertas, policijoje jam parodė nuotraukas, buvo knygelė su žmonių veidais, gal 50 nuotraukų buvo, paklausė, ar tikrai tas, jis atsakė, kad taip, dar pasakė, kad turi kaukolės tatuiruotę, parodė tatuiruotę ant popieriaus lapo. Paaiškino, kad įvykio metu jam H. P. neprisistatė. Kai jam skambino, numeriai buvo skirtingi, balsai skirtingi, kurie jam sakė nurodymus pas močiutę ir parkinge, parkinge kai sakė, kur eiti, suprato, kad kalbėjo H. P. su juo. H. P. jam paliko 50 eurų su kažkiek, o kitus pinigus jam atidavė.

Dėl planšetinių kompiuterių parodė, kad tikslios datos neatsimena, jam pasakė atvažiuoti į tam tikrą vietą, prisistatyti S. K., ieškojo laiptinės, iškišo vaikas galvą pro duris ir jis nuėjo su juo. Vaikas ieškojo, kas gali būti vertinga, rado tik planšetes, jam (R. G.) dar liepė ieškoti pinigų, bet jis paėmė planšetes ir išėjo. Neatsimena, ar jam sakė adresą, sakė, kad mažas vaikas įleis į namus. Liepė prisistatyti kaip S. K. ir paimti vertingus daiktus, jis vaiko paklausė, ar turi vertingų daiktų, kad padėtų motinai ligoninėje, ji jam padavė planšetes, paklausė, ar padės, jis atsakė, kad taip ir išėjo. Apie tai, kad vaiko mama ligoninėje – jam pasakė per ausinukus. Parodė, kad su planšetėmis buvo pirmas įvykis. Jis planšetes nuvežė į Fabijoniškes, prie Maxima parduotuvės, jam per ausinukus pasakė, kad atvažiuos pilkas Opelis, kad jiems paduoti planšetes. Atvažiavo pilka mašina, be vairuotojo gale dar sėdėjo du vaikinai apie 20 m. amžiaus, jam nežinomi, jis padavė kuprinę su planšetėmis, ir ta mašina jį dar pavežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, pas močiutę ir paliko ten, kuprinė liko mašinoje. Vėliau ta kuprinė atsirado Big‘e, kur ją ir atgavo, kaip pasakojo – buvo palikta tualeto kabinoje, kai buvo Big‘e, jam telefonu pasakė, kur kuprinė, kai nerado, todėl paskambino pats, atėjo H. P., parodė, kur kuprinė, o kai jis kuprinėje nerado savo asmeninės kolonėlės – nubėgo paskui H. P. aiškintis į apačią, kur parkingas. Parkinge dar aiškinosi pinigų klausimą, H. P. paskambino kažkam dėl kolonėlės, pasakė, kad paėmė, nors neturėjo jos paimti, savo kolonėlės neatgavo, H. P. pasakė pasiimti planšetes. Nors parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad planšetes atidavė nepažįstamam asmeniui, E. S., bet taip nebuvo, jis siūlė E. S. planšetes, bet pastarasis neėmė jų, planšetes jis (R. G.) paliko prie kebabinės (duomenys neskelbtini), nes pagalvojo, kad jas galima atsekti, jei pamesta ar pavogta. Kai atidavė pinigus H. P., jam liko 50 ar panašiai eurų ir planšetės. Patikslino, kad pinigus atidavė tualete, o parkinge juos skaičiavo.

Dėl trečiojo inkriminuoto epizodo parodė, kad ten nuvažiavo vakare, prisistatė pinigų skaičiuotoju S. K., buvo maloni močiutė, pakalbėjo apie orą; per jo telefoną pasakė, kad eitų prie naminio telefono, ten sakė, kad suskaičiuotų pinigus ir pasakytų sumą, jis suskaičiavo, pasakė sumą, atsakė, kad gerai ir kad greitai eitų iš ten; močiutė jį bandė stabdyti, bet jis greitai išbėgo. Nebuvo geras jausmas, nė vienu atveju nebuvo geras jausmas. Išbėgdamas dar pasakė atsiprašau. Nuvažiavo prie Čili Picos, ten buvo mergina, padavė dalį pinigų, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) bendrabutį, ten močiutei atidavė kitą dalį pinigų, jam liko 100 su virš, grįžo namo. Iš viso gavo 150-200 eurų už visus tris epizodus. Iki Čili picos ir (duomenys neskelbtini) važiavo su taksi, jam buvo pranešta, kokią dalį atiduoti, kiek pasilikti. Dar E. davė 50 eurų, po planšečių, tiksliai neatsimena. Nurodė, kad šis epizodas (duomenys neskelbtini) – paskutinis: pirmas buvo – planšetės, po to – (duomenys neskelbtini) g. ir tada (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. įvykiai buvo tą pačią dieną, o (duomenys neskelbtini) – arba tą pačią arba kitą dieną.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2018-04-11 – kaip specialaus liudytojo apklausa (t. 2, b.l. Nr. 98-100) parodė, kad pradžia ir pabaiga netiesa, pirmieji parodymai klaidinantys, nes jis dar norėjo išsisukti tada. Pagarsinus kitus – t. 2, b.l. 117, t. 2 b.l. 110, nurodė, kad netvirtina jų, nes jie iškraipyti, jis P. iki tada nepažinojo, jį pamatė pirmą kartą Big‘e, komisariate sužinojo jo vardą ir pavardę, p atpažinimo, negavo 300 eurų ir nepasidalino jų su S.. Dėl ikiteisminio tyrimo parodymų 2018-06-27 (t. 2, b.l. 24), nurodė, kad didžioji dalis – tiesa, planšetes jam liepė pasilikti, greičiausiai jis 50 eurų pasidalino per pusę su E. S.. Dėl kitų parodymų 2018-06-27 (t. 2, b.l. 129) nurodė, kad dėl planšečių – netiesa, jis jas pasiėmė ir po to paliko, neatsimena, kad būtų paėmęs iš buto žiedą, karolius, neatsimena, kad būtų užėjęs į berniuko tėvų kambarį. Nurodė, kad H. P. jam apie (duomenys neskelbtini) neminėjo, neatsimena, kur buvo, kai jam paskambino dėl (duomenys neskelbtini). Dėl 2018-10-13 parodymų (t. 2, b.l. 48-49) nurodė, kad neturi ką paneigti iš jų, dėl 2019-01-30 parodymų (t. 3, b.l. 5-6) parodė, kad atsimena, kad kišenėje pas jį buvo 500 eurų, kuriuos jam paliko, išleido pinigus, dar E. S. davė 50 eurų, kur ir kada, neatsimena, pinigus davė iš tų pinigų, kuriuos jam paliko.

Patikslino, kad nuoširdus prisipažinimas buvo surašytas jo valia, jis pats to norėjo, jį iškvietė ir jis pasakė, kad parašys, prisipažinimą parašė po apklausos, grįžo namo, permąstė ir atvažiavęs į policiją – parašė prisipažinimą. Tą dieną po prisipažinimo nebuvo apklausiamas, po prisipažinimo laukė, kol jį iškvies, kai iškvietė, jam atidavė pasą, nes jis buvo paimtas. Dėl H. P. – paaiškino, kad jis atpažino, po to pasakė jam, kad tai H. P..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. P. kaltės nepripažino, nurodė, kad neturi ką papasakoti, nes žino tik tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte, gal koks nesusipratimas. Nurodė, kad tatuiruotę turi, R. G., E. S. gal matęs, bet šiaip nepažįsta, nesimokė toje verslo mokykloje, Big prekybos centre iš principo buvęs, nežino, ar buvo požeminėje aikštelėje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. pripažino kaltę, nurodydamas, jog prisipažįsta dėl to, kas buvo su telefonais – kad jam pasiūlė darbą, bet jis atsisakė, pasiūlė G., jis sutiko. Parodė, kad darbą jam telefonu pasiūlė H., nežino, iš kur pastarasis gavo jo telefono numerį, iki tol nebuvo jo matęs. Paklausė, ar nenori užsidirbti, jis atsakė, kad nori, pasakė, kad reikės nueiti į namus ir paimti, jis nesutiko, jam pasirodė rizikinga, bet pasakė, kad kažką suras. Pasiūlė R. – pasakė, kad galima užsidirbti pinigų, davė jo telefono numerį H., nusiuntė žinute, nežino, kiek tai truko. Po to R. jam pasakojo, ką darė – praėjus kelioms dienoms, savaitės bėgyje. Už visa tai jis (E. S.) gavo 50 eurų iš R. G., jis atvažiavo pas jį su planšetėmis, bet jų jis (E. S.) neėmė, paėmė pinigus – 50 eurų, pinigus davė tą patį vakarą. Atsakydamas į klausimus patikslino, kad nežino, iš kur H. turėjo jo numerį, nežino, kad jam skambino būtent H. – kai skambino, nežinojo, kas jis toks, tik kai R. pasakė, sužinojo, policijoje viską pasakė, kad čia H.. Jam skambino nežinomas žmogus iš nežinomo numerio. Iki tol nežinojo, kad čia H., kaip jis atrodė, balsas buvo nepažįstamas. Nurodė, kad jam nesakė, kokia darbo specifika, kai R. G. jis pasiūlė – žinojo, kad jis kažkur eis ir darys, bet ką ir kur, nežinojo, suprato, kad neteisėta, bet jis niekur nelindo, nes jam siūlė nežinomas žmogus darbą, tai nusprendė, neverta prasidėti. Jam pasiūlė pinigų, jei ras žmogų - jis sutiko, tikslios sumos neįvardijo, kai R. G. davė 50 eurų, daugiau nenorėjo. Planšetes irgi davė, bet atsisakė. Nurodė, kad nežinojo, kad bus sukčiaujama, jis tik surado žmogų ir už tai gavo pinigų– sukčiavime nedalyvavo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b.l. 22-24) nurodė, kad parodymai teisingi, išskyrus kad jis pats susirado žmogų, jis jam nesurado; P. pažinojo – žinojo, kad toks žmogus yra, bet kai siūlė darbą, nežinojo, kad bendrauja su P.; jis (H. P.) su juo susisiekė per Facebook‘ą, jau po įvykių, dar tuo metu nebuvo policijoje davęs parodymų, o su H. susipažino naktiniame klube, dar iki apklausos policijoje; tiksliai neatsimena, ką R. G. sakė dėl to, ką reikės daryti.

Kiti duomenys, surinkti dėl epizodo su nukentėjusiuoju E. K.

Kiti duomenys, surinkti dėl epizodo su nukentėjusiąja A. Š.

2017 m. gruodžio 8 d. Savanoriško daiktų, dokumentų patiekimo protokole užfiksuota, kad A. Š. pateikė 3 nukentėjusiosios ranka rašytus prašymus, diktuojant įtariamajam asmeniui (t. 1, b.l. 121-124).

Dėl duomenų vertinimo ir teismo išvadų

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pirmiausia – nukentėjusiųjų A. T., E. K. ir A. Š. parodymus (tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminiame tyrime) bei kaltinamojo R. G. parodymus, sulyginus juos tarpusavyje, sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog:

Pažymėtina, kad iš karto po įvykio nukentėjusiųjų parodymai dėl konkrečių įvykio aplinkybių, akivaizdu, buvo detalesni, visgi ir teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusiosios A. T. ir A. Š. parodė esmines reikšmingas aplinkybes, nors detalių jau ir neatsiminė. Nukentėjusiųjų parodymai visiškai atitinka ir kaltinamojo R. G. parodymus, kai jis detaliai parodė aplinkybės dėl to, kad nežinomam asmeniui telefonu duodant jam (R. G.) instrukcijas, kokiais adresais važiuoti, kaip prisistatyti, ką daryti ir pan., jis buvo nuvykęs nurodytais adresais bei paėmė svetimą turtą – pinigus / daiktus. Parodymai buvo patikrinti vietoje – t. y. R. G. parodė, kur važiavo, be kita ko, ir vaizdo įraše, padarytame tikrinant jo parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59148-17 (t. 4, b. l. 65-66) užfiksuota, jog jam parodžius adresą, kuriuo jis vyko – (duomenys neskelbtini) gatvėje (nurodžius laiptinę, aukštą ir duris) bei tyrėjai paskambinus į R. G. nurodytą butą, matyti, jog minėtame bute gyvena A. T. (kurią policijos tyrėjai užkalbinus, ji nurodė, kad buvo įvykdytas sukčiavimas prieš ją). Tiek A. T., tiek ir A. Š. parodymų atpažinti asmenį iš nuotraukų metu atpažino E. G. kaip asmenį, kuris atėjo pas jas bei paėmė pinigus (dėl nukentėjusiosios A. T. pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymų protokole, kiek tai susiję su jos galimybe atpažinti pas ją atėjusį asmenį, užfiksuota – „Vyro požymių tiksliai neįsidėmėjau, tačiau atpažinti jį negalėčiau“, vis dėlto iš šio nurodyto sakinio gramatinės konstrukcijos teismas negali daryti kategoriškos išvados dėl to, ar ji nurodė, kad galėtų vyrą atpažinti, ar negalėjo jo atpažinti (t. y. neatmetama galimybė ir dėl suklydimo, užfiksuojant jos parodymus dė lto), visgi, kaip minėta, parodymo atpažinti metu ji nurodė asmenį – R. G.). A. Š. parodymus iš dalies patvirtina ir jos pateikti trys lapai – prašymai, kuriuos ji telefoninio pokalbio metu rašė, diktuojant paskambinusiam asmeniui, nurodžiusi, kad telefonu ištisai buvo kalbama, nurodoma jai rašyti kažkokius prašymus, jos nuomone – kad ji negalėtų ramiai pamąstyti. Pastebėtina, kad atitinkamą bendrumą tarp veikų, susijusių su nukentėjusiomis A. T. ir A. Š. parodo ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. T. nurodė, kad paskambinusi moteris jai prisistatė kaip policijos tyrėja L. K. (teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad jai skambino moteris iš teismo, kuri nurodė ir savo vardą bei pavardę, kurių ji jau neprisimena, savo ruožtu tai, kad teisiamajame posėdyje ji jau nurodė, kad prisistatė moteris kaip skambinanti iš teismo (ne iš policijos - kaip kad ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu), yra visiškai logiškai paaiškinama praėjusiu laiko tarpu nuo įvykio, kas objektyviai galėjo lemti ir, kaip išplaukia iš jos pačios parodymų – ir lėmė, kad ji tiksliai įvykio aplinkybių nebeatsimena), savo ruožtu pirminės apklausos (ir pirminio pareiškimo surašymo) dieną A. Š. tyrėjams pateiktuose jau minėtuose jos ranka rašytuose prašymuose (kuriuos diktavo asmuo, skambinęs jai telefonu) matyti, kad du iš jų buvo adresuoti būtent tyrėjai L. K. (t. 1, b. l. 122, 123). Dėl teismo išvados, jog kaltinamojo R. G. ir nukentėjusiųjų parodymai iš esmės atitinka, pažymėtina ir tokia detalė, jog, kaip parodė R. G., jo manymu, skambinę asmenys naudojo balso keitimo programėlę, kadangi kai jam buvo liepta pas nukentėjusiąją bute prieiti prie laidinio telefono, ten jis girdėjo moters balsą, nors savo telefonu (per ausinuką) tas pats buvo sakoma vyrišku balsu. A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, be kita ko, jog jai skambino moteris, tačiau kartais ji girdėjo lyg ir vyro balsą, kas jai kėlė įtarimą (bet, kaip nurodė, ji tuo metu negalėjo galvoti) – pastebėtina, kad ši nukentėjusioji prieš apklausą teisiamajame posėdyje nedalyvavo tame posėdyje, kuriame parodymus davė (taip pat ir dėl jau minėtos aplinkybės) R. G..

Dėl sukčiavimo epizodo, susijusio su E. K. nedidelės vertės turto įgijimu, pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodymus davė apie aplinkybes, kurias jis sužinojo iš savo sūnaus – mažamečio E. K.. Vis dėlto šiuo atveju nepaisant to, jog siekiant sumažinti neigiamą atitinkamų veiksmų prieš mažametį E. K. poveikį, jis nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, R. G. visiškai pripažinus aplinkybes, jog būtent jis buvo nuvykęs nurodytu adresu bei jam mažametis E. K. perdavė 2 planšetes (ką patvirtino ir parodymų patikrinimo metu), teismas vertina, kad minėtos aplinkybės pripažintinos įrodytomis. Juolab akcentuotina, kad R. G. parodė ne tik tai, jog jis nuvyko nurodytu adresu bei paėmė jau minėtas 2 planšetes, bei tai, jog jam žinoma „istorija“, kurioje atliko atitinkamą vaidmenį – t. y. kad vaikui, kuris jį įsileido pirmiausia į laiptinę ir vėliau į namus, yra nurodyta, kad jo mama pateko į eismo įvykį bei kad reikalingi pinigai / vertingi daiktai bei kad būtent R. G. ir turi paimti vertingus daiktus, neva padėti vaiko – E. K. – motinai.

Taigi, kaip minėta, teismui nekyla abejonės dėl faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, kokiu būdu R. G. nukentėjusieji perdavė turtą – t. y. jį (R. G.) įsileido į namus, po ko pastarasis paėmęs pinigus (kuriuos nukentėjusiosios pokalbių su nenustatytais asmenimis telefonu metu surinko / suruošė) / turtą (dvi planšetes, kurias jam perdavė nukentėjusiojo E. K. mažametis sūnus) pasišalino iš jų namų. Be to, teismui taip pat nekyla abejonių dėl to, jog tam, kad nukentėjusieji (E. K. atveju – jo mažametis sūnus) perduotų turtų betarpiškai R. G. – jų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė. O būtent – nukentėjusiųjų A. T. ir A. Š. atžvilgiu, pasinaudojant jų garbiu amžiumi, panaudojant apgaulę – t. y. įtikinant, kad jų turimi pinigai yra padirbti bei kad būtina patikrinti namuose esančius grynuosius pinigus, visą laiką nukentėjusiąsias laikant tam tikru aspektu įtampoje – ištisai ryšyje telefonu bei neleidžiant blaiviai įvertinti situaciją (atsitokėti), po ko atvykęs R. G., kurį nukentėjusiosios įsileido kaip asmenį, kuris ir patikrins pinigus, pastarasis paėmęs pinigus pasišalino iš nukentėjusiųjų namų. E. K. turto įgijimo atveju apgaulė buvo panaudota prieš jo mažametį sūnų – įtikinant jį, kad jo mama pakliuvo į eismo įvykį bei kad situacijai išspręsti reikalingi pinigai, pastarajam nurodžius, kad pinigų neturi – vertingi daiktai, po ko mažametis E. K. ir perdavė atvykusiam R. G. dvi planšetes. Be to, įvertinus byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog minėti asmenys, betarpiškai panaudoję apgaulę (įtikinę A. T., E. K. ir A. Š.), nebuvo nustatyti. Kita vertus, įvertinus asmenų (asmens) gebėjimus įtikinant (taikant atitinkamus įtikinėjimo, manipuliavimo ir pan. metodus) nukentėjusiuosius aplinkybėmis, neatitinkančiomis tikrovės (be kita ko – ir aplinkybes, susijusius su bendrų veiksmų koordinavimu, organizuotumu ir pan.), teismas nekyla abejonės dėl asmenų (asmens), betarpiškai naudojusių apgaulę, amžiaus bei pakaltinamumo.

Dėl atitinkamų veiksmų laiko pažymėtina, kad byloje kyla klausimų dėl to, kada konkrečiai buvo įvykdytas kiekvienas epizodas.

Nukentėjusiosios A. Š. atveju, nors ji į BPC kreipėsi 2017 m. gruodžio 8 d., po 19 val. bei po to surašė pareiškimą ir buvo apklausta tą pačią dieną, kai nurodė, be kita ko, kad BPC paskambino praėjus gal 10 minučių po to, kai asmuo pasišalino su jos pinigais (analogiškai – kad policijai paskambino gal po 10 minučių po to, kai asmuo pasišalino su pinigais parodė ir teisiamojo posėdžio metu), t. y. kad viskas vyko būtent 2017 m. gruodžio 8 d., vis dėlto kaltinime inkriminuota jos atžvilgiu įvykdyta veika nurodyta, kaip padaryta 2017 m. gruodžio 7 d. Teisiamojo posėdžio metu teismas nurodė, kad aplinkybė dėl konkretaus laiko – o būtent, datos šiame epizode gali būti tikslinama. Todėl teismas, įvertinęs tiek ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio duotus A. Š. parodymus dėl to, kad panaudojat apgaulę iš jos pinigai buvo išvilioti 2017 m. gruodžio 8 d., ką patvirtina netiesiogiai ir jau ne kartą minėti jos ranka rašyti, nenustatyto asmens telefonu diktuoti prašymai, kurie irgi surašyti 2017 m. gruodžio 8 d. data, nesant duomenų, paneigiančių tai, tikslina kaltinimą, nurodant, kad atitinkama veika A. Š. atžvilgiu buvo įvykdyta 2017 m. gruodžio 8 d. Konkretaus laiko aplinkybė irgi tikslintina, nurodant, kad nurodyti veiksmai vyko nurodytą dieną tiksliau nenustatytu laiku, nuo 16.30 val. iki 19 val.

Pasisakant dėl inkriminuotų veiksmų atlikimų laiko – o būtent, konkretaus laiko, kada nenustatyti asmenys bendravo su nukentėjusiaisiais bei R. G. nuvyko paimti iš jų atitinkamą turtą, teismas taip pat pažymi, jog šiame ikiteisminiame tyrime (bei atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, iki jie buvo sujungti į vieną), renkant duomenis atitinkamais procesiniais veiksmais, konstatuotini rimti trūkumai. Pirmiausia pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose vieni iš pirmųjų duomenų, kurie gaunami – tai telekomunikacijų operatorių turima informacija, susijusi su abonentinių numerių išeinančiais, įeinančiais skambučiais, žinutėmis, informacija apie celes kontaktų metų ir pan.. Vis dėlto šiuo atveju nėra paimti tokie duomenys (išklotinės), susiję su galimais kontaktais A. Š. telefono numeriu, kuriuo, kaip ji nurodė, jai skambino asmenys, panaudoję jos atžvilgiu apgaulę. Analogiškai, nors jau ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad su juo nežinomi jam asmenys bendravo telefonu, kad jam skambino iš skirtingų telefono numerių bei kad jam vykstant / atvykus pas nukentėjusiuosius, visą laiką jam buvo duodamos instrukcijos realiu laiku (ką daryti, kur eiti, ką sakyti ir pan.) – tačiau duomenys apie R. G. telefono numerio išeinančius, įeinančius skambučius, žinutes (išklotinės su celėmis, kitais reikšmingais duomenimis) ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauti (nors, pažymėtina, byloje yra nutarimai susipažinti su tokiais duomenimis (duomenimis apie A. Š. ir R. G. telefonų numerius, t. 1, b. l. 33-36), be ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucijos). Tokie duomenys – ypač kiek susiję su R. G. kontaktais, kas, be kita ko, būtų leidę nustatyti ir jo judėjimo trajektoriją reikšmingu laiku ir pan. (pagal duomenis apie jungimąsi prie atitinkamų telekomunikacijų operatorių bokštų (celių) ir pan.) pripažintini itin svarbiais. Tačiau, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu tai nepadaryta ir bylą nagrinėjant teisme, objektyvios galimybės gauti tokius duomenis jau nebėra. Atitinkamai ir dėl A. T., pažymėtina, kad nors buvo gauti nurodyti duomenys apie laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 8 d. nuo 10 iki 14 val., tačiau nenustačius nurodytu laiku jokių skambučių, kuriais galimai skambino jai nežinomi asmenys, (t. 1, b. l. 71-74, 80, 83 ir apsiribojus tokia išvada (kad įtartinų skambučių nurodytu laiku nebuvo),– nebuvo imtasi jokių kitokių veiksmų dėl duomenų gavimo, galimai išplečiant laiko ribas (įvertinus, be kita ko, garbų nukentėjusiosios amžių, galimybę, jog dėl tikslaus laiko ji gali klysti ir pan.) arba iš viso tikrinant, ar nebuvo skambinta ne stacionariu, o mobilaus ryšio telefonu ir pan. (analogiškai – ir dėl epizodo dėl nukentėjusiojo E. K.). Vietoj to, kaip matyti, pakankamai didelę rašytinės bylos medžiagos dalį sudaro dokumentai, susiję su ikiteisminių tyrimų medžiagų (kadangi buvo pradėti trys atskiri ikiteisminiai tyrimai dėl atskirų epizodų) siuntinėjimu pagal teismingumą tarp komisariatų ir pan. (pvz., ikiteisminis tyrimas pagal A. T. pareiškimą buvo persiųstas iš Vilniaus miesto 1 PK į 6 PK, vėliau prijungimui prie kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos – į 5 PK).

Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu, kai dar buvo galimybė gauti atitinkamus duomenis – nebuvo aiškintasi aplinkybių dėl konkretaus laiko, iš esmės nebuvo imtasi pakankamų veiksmų, siekiant nustatyti asmenis, kurie kontaktavo su nukentėjusiais ir su (R. G., kaip kad jis parodė. Vis dėlto nepaisant tokių ikiteisminio tyrimo trūkumų ir objektyvaus negalėjimo nurodytus duomenis gauti šiuo metu, tai negali lemti abejonių dėl to, jog jau minėtos faktinės aplinkybės – t. y. kad panaudojant apgaulę prieš nukentėjusiuosius buvo pasisavintas jų turtas, nes, kaip minėta, tas aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiųjų parodymai, tiek ir juos iš esmės atitinkantys R. G. parodymai.

R. G. parodė, kad jis pirmiausia vyko į (duomenys neskelbtini) g., kur iš vaiko gavo 2 planšetinius kompiuterius, kuriuos po to kuprinėje perdavė asmenims automobilyje „Opel“ prie Maxima parduotuvės, kad po to minėtu automobiliu jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę (A. T. epizodas), o epizodas (duomenys neskelbtini) g. (nukentėjusioji A. Š.) buvo paskutinis – arba tą pačią dieną, arba kitą. Įvertinęss šiuos R. G. parodymus (kuriuos atitinka ir jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu – nors pirmuosiuose parodymuose – tiek apklaustas spec. Liudytoju, tiek ir jau įtariamuoju, pirmiausia jis parodė apie vykimą į (duomenys neskelbtini) g., o vėliau – į (duomenys neskelbtini), tačiau jau nuo parodymų 2018 m. birželio27 d. jis kategoriškai nurodė, kad pirmiausia vyko į (duomenys neskelbtini) g., kur vaikas jam perdavė 2 planšetinius kompiuterius, kuriuos jis vėliau atidavė asmenims Opel automobilį bei kad minėtu automobiliu jį pavežė iki (duomenys neskelbtini) g.), teismas sprendžia, kad kaltinimuose nurodytus aplinkybės dėl konkretaus atitinkamų veiksmų įvykdymo tikslintinos, nurodant, kad veiksmai, apgaule įgyjant A. T. turtą, buvo atlikti tiksliau nenustatytu laiku, nuo 2017 m. gruodžio 7 iki 8 d., analogiškai, kad veiksmai, apgaule įgyjant E. K. turtą, buvo atlikti tiksliau nenustatytu laiku, nuo 2017 m. gruodžio 7 iki 8 d.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad po to, kai nenustatytas asmuo (nenustatyti asmenys) paskambino nukentėjusiesiems ir jų (bei nukentėjusiojo E. K. atveju – jo mažamečio vaiko) atžvilgiu panaudojo apgaulę, įtikinant realybės neatitinkančia informacija, kas ir lėmė tai, jog jie buvo pasiruošę atiduoti savo turtą (pinigus / daiktus) atvykusiam asmeniui, R. G. savo veiksmais – nuvykdamas jam nurodytais adresais bei apsimetęs kitu asmeniu, paimdamas nukentėjusiųjų turtą – atliko dalį nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymių, be to, už atitinkamus nurodytus savo veiksmus jis gavo dalį minėtų paimtų pinigų (nors ir, palyginus su sumomis, nereikšmingą) kaip uždarbį.

Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – t. y. dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad nusikalstamą veiką daro kartu, o ne vienas. Pažymėtina ir tai, kad bendrininkų susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos darymo stadijoje, susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu, jis gali pasireikšti ir konkliudentiniais veiksmais bei susitarimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, savo veiksmus ir pan., kad kiekvienas iš bendrai veikusių asmenų žinojo visas konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, padarymo mechanizmą ir pan.

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius įstatyme nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Tai yra vykdytojas yra asmuo, kuris pats asmeniškai realizavo bent dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių arba tai padarė per kitus asmenis, kurie nėra baudžiamosios atsakomybės subjektai.

Šiuo aspektu akivaizdu, jog R. G. laikytinas nurodytų nusikalstamų veikų, įvykdytų prieš nukentėjusiuosius – dviejų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiųjų A. T. ir A. Š. atžvilgiu) ir vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (kadangi pagrobto turto vertė – 160 eurų, atitinka nedidelę vertę BK 190 straipsnio 1 dalies prasme) bendravykdytoju, nes, kaip minėta, realizavo dalį nusikalstamai veikai įvykdyti būtinų veiksmų – realiai nuvyko nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos adresais ir paėmė iš jų turtą. Kaip minėta, teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, be to, akivaizdu, kad R. G. veikė nė savarankiškai, o pagal nenustatyto asmens (nenustatytų asmenų) duodamus nurodymus, todėl pripažintina, kad dalį nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtinų veiksmų atliko ir nenustatytas asmuo (nenustatyti asmenys), betarpiškai panaudoję apgaulę (telefonu įtikinę A. T., E. K. ir A. Š. perduoti turtą) ir taip sudarę prielaidą atvykusiam R. G. be didelių kliūčių paimti iš nukentėjusiųjų žinios atitinkamą turtą, dėl ko nenustatytas asmuo (nenustatyti asmenys) taip pat laikytini vykdytojais. Taigi R. G. pripažintina, veikdamas kartu su kitais asmenimis, padarė nurodytas nusikalstamas veikas – numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiųjų A. T. ir A. Š. atžvilgiu) bei 182 straipsnio 3 dalyje (E. K. atžvilgiu).

Kaip matyti iš pareikštų kaltinimų E. S. ir H. P., jie kaltinami kaip bendravykdytojai (esant nuorodai, kad jie veikė bendrai su kitais asmenimis ir nesant nuorodų į atskiras BK 24 straipsnio 4-6 dalis, apibrėžiančias kitokius bendrininkų vaidmenis) epizoduose dėl A. T. ir E. K. turto įgijimo panaudojant apgaulę. O būtent, nurodytuose epizoduose E. S. kaltinamas tuo, kad H. P. pasiūlius jam (E. S.) užsidirbti – eiti į butus ir vykdyti tolimesnius nurodymus bei jam (E. S.) nesutikus, jis sutiko rasti žmogų, kuris tai padarytų, bei R. G. sutikus su tokiu pasiūlymu – perdavė R. G. kontaktinius duomenis H. P.. H. P. minėtuose epizoduose kaltinamas gavęs jau nurodytu būdu (per E. S.) R. G. duomenis, po ko nenustatytam asmeniui susisiekus su R. G. ir pastarajam paėmus atitinkamą A. T. ir E. K. turtą – R. G. perdavė minėtą turtą prekybos centre Big (Ukmergės g. 369, Vilnius) H. P., bei iš pastarojo R. G. gavo leidimą pasilikti planšetinius kompiuterius, gavo dalį pinigų, o likusius pinigus pasiėmė H. P..

Vertinant duomenis, kiek tai susiję su E. S. inkriminuotais veiksmais, pirmiausia pažymėtina, kad jis neneigia pačios faktinės aplinkybės, jog su juo buvo susisiekta, kad jam buvo pasiūlyta užsidirbti einant į butus ir vykdant nurodymus, tačiau jis su tuo nesutiko, taip pat neneigia, kad jis sutiko rasti žmogų, kuris galėtų atlikti tokius veiksmus, bei kad su nurodytu pasiūlymu užsidirbti sutikus R. G. – jis pastarojo telefono numerį perdavė pasiūlymą pateikusiam asmeniui. Tokias aplinkybes patvirtina, be kita ko, ir R. G., nurodęs, kad pasiūlymą nurodytu būdu užsidirbti jis gavo iš E. S. bei kad sutikus, jo telefono numeris buvo perduotas bei šiuo jo telefono numeriu vėliau su juo (R. G.) susisiekė jam nežinoma asmuo bei šiuo telefono numeriu jam ir buvo duodami nurodymai atitinkamu būdu veikti. Taigi pripažintina, kad šie E. S. veiksmai sudarė prielaidas nusikalstamoms veikoms (dėl A. T. ir E. K. turto įgijimo apgaule) įvykdyti, kadangi jis rado asmenį, kuris betarpiškai atliko reikšmingą dalį sukčiavimo veiksmų – R. G. bei perdavė jo duomenis minėtų nusikalstamų veikų bendravykdytojams. Teismui taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog jis suvokė dalyvaujantis bendrai su kitais asmenimis daromose nusikalstamose veikose. Pažymėtina, nors jis nurodė, kad nežinojo tiksliai, kur būtų reikėję eiti, ką daryti ir pan., visgi šiuo atveju teismas nevertina, kad jo žinios apie veiksmus, kuriuos būtų reikėję atlikti, siekiant „užsidirbti“ būtų buvusios visiškai abstrakčios. Iš jo parodymų akivaizdu, jog jis pats asmeniškai nesutiko atlikti veiksmus, kuriuos galiausiai atliko R. G., nurodęs, kad jam buvo įtartina ir pan., atitinkamą pasiūlymą perdavė R. G. – taigi iš esmės jo žinios buvo pakankamos apibūdinti darbą, kurį siūlo, juolab įvertinus tokio pobūdžio, kaip kad aktualios nusikalstamos veikos veiksmų apšvietimą visuomenės informavimo priemonėse, teismas sprendžia, kad E. S. suvokė, kad jam buvo siūloma atlikti nusikalstamus veiksmus, o jam nesutikus – jam buvo pasiūlyta surasti žmogų, kuris sutiktų tai daryti.

Kita vertus, nors, kaip minėta, E. S. kaltinamas kaip nusikalstamų veikų bendravykdytojas, teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Tiek iš BK 24 straipsnio 3-6 dalyse įtvirtintų bendrininkų atskirų vaidmenų sampratų, tiek iš teismų praktikos išplaukia, kad jeigu asmuo pats asmeniškai ar per kitus asmenis (ne baudžiamosios atsakomybės subjektus) nerealizuoja nei vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jis negali būti laikomas vykdytoju, o, priklausomai nuo veiksmų, kuriais jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos įvykdymo pobūdžio, jis gali būti laikomas organizatoriumi, kurstytoju ar padėjėju. Šiuo atveju E. S. atlikti veiksmai, teismo vertinimu, visiškai atitinka padėjėjo vaidmenį, nes jis, surasdamas asmenį, kuris atliks objektyviuosius sukčiavimo sudėties veiksmus (dalį jų), iš esmės padėjo kitiems asmenims įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, pats konkrečių veiksmų, kuriais buvo įvykdytas sukčiavimas, neatlikęs. Pažymėtina ir tai, jog E. S. neginčija aplinkybės, kad R. G. jam perdavė 50 eurų už jo (E. S.) darbą – už tai kad surado žmogų, kuris nueis į butus, analogiškai parodė ir R. G., dėl ko ši aplinkybė pripažintina įrodyta. Pastebėtina, kad R. G. dėl nurodytos sumos perdavimo E. S. parodė, kad jam buvo nurodyta duoti minėto dydžio užmokestį pastarajam.

Taigi atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas pripažįsta, jog minėtomis aplinkybėmis E. S. veikė bendrai su kitais asmenimis kaip padėjėjas, realizuojant nusikalstamas veikas – numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. T. turto įgijimo apgaule) ir 182 straipsnio 3 dalyje (dėl E. K. nedidelės vertės turto įgijimo apgaule).

Teismas taip pat pastebi, kad teisiamojo posėdžio metu R. G. paneigė ikiteisminio tyrimo metu savo nurodytą aplinkybę, kad jis vieną planšetę perdavė E. S., o kitą – nenustatytam asmeniui, nurodydamas, kad E. S. atsisakė paimti planšetę, todėl bijodamas, jog gali būti atsektas pagal pavogtas planšetes, atsikratė jų – paliko kažkur (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad jis gavo planšetinį kompiuterį, neigė ir E. S., nurodęs, kad jam ji buvo siūloma, tačiau jis neėmė. Todėl teismas, spręsdamas, kad byloje surinkti duomenys minėtos aplinkybės nepatvirtina, šalina šią aplinkybę (dėl to, kad vieną planšetę R. G. atidavė nenustatytam asmeniui, o kitą atidavė E. S.) iš kaltinimo.

Dėl kaltinimų H. P., kaip minėta, pirmiausia jis kaltinamas tuo, kad surado (per E. S.) asmenį, kuris eis į butus ir paims nukentėjusiųjų turtą. Tokių aplinkybių H. P. nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje. Visgi, teismo vertinimu, yra pakankamai duomenų daryti išvadą, jog būtent H. P. susisiekė su E. S., per jį gavo R. G. kontaktinius duomenis (telefono numerį), po ko su R. G. susisiekė nenustatyti asmenys.

Pirmiausia pažymėtina, kad E. S., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, nurodė, kad kai su juo susisiekė asmuo, pasiūlęs jam užsidirbti, jis to asmens nepažino, savo ruožtu dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad tai buvo H. P., nurodė, kad tą aplinkybę – jog tai H. P., jam nurodė policijoje, kai buvo iškviestas apklausti. Dėl pastarųjų parodymų pastebėtina, kad į teisiamąjį posėdį buvo iškviesta kaip liudytoja K. B. – tyrėja, kuri apklausė E. S., bet ji nurodė, kad apklausos su juo neatsimena.

Vis dėlto teismas E. S. parodymus vertina kritiškai. Pirmiausia pastebėtina, kad iš esmės nelogiškas ir gyvenimiškai neįtikinamas paaiškinimas, kad E. S., su juo susisiekus nežinomam asmeniui, kuris pateikė jau minėtą pasiūlymą užsidirbti, nors ir atsisakė jo – vis dėlto sutiko surasti asmenį, kurį tai domintų ir galiausiai suradęs R. G. – nusiųstų nežinomam asmeniui jo kontaktinius duomenis. Pažymėtini ir parodymai ikiteisminio tyrimo metu – jų visuma, iš kurios matyti, kad duodant parodymus apie H. P., jis jį aiškiai įvardija kaip pakankamai pažįstamą asmenį, kuris jam teikė ir kitokius pasiūlymus ir pan., t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad būtent H. P. jam pasiūlė minėtu būdu užsidirbti bei kad būtent jam jis perdavė R. G. telefono numerį. Minėtuose parodymuose (2018 m. gruodžio 5 d.) jis nurodė, kad H. P. pažįsta apie metus su puse laiko, kad susipažino su juo per savo klasiokę klube bei kad po to su juo H. P. susisiekė per Facebook, siūlė kažkokius darbelius, su kuriais nesutiko, tačiau šį kartą padėjo surasti žmogų darbui atlikti (t. 3, b. l. 22-23). Savo ruožtu teisiamojo posėdžio metu parodymai apie H. P. pripažintini iš viso pakankamai nenuosekliais – tiek dėl pažinties su juo, tiek ir dėl kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, nurodė, kad H. P. (kad tai būtent H. P., parodė, kad tai sužinojo policijoje) susisiekė su juo telefonu, tačiau nežino, iš kur pastarasis gavo jo telefono numerį, kad iki tol nebuvo jo matęs, kad tai H. P. – sužinojo iš R. G. (nors duomenų, kad R. G. būtų prieš tai pažinojęs H. P., nėra), kad policijoje viską jam pasakė, pagarsinus parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad H. P. pažinojo – žinojo, kad toks žmogus yra, kad su juo H. P. susisiekė per Facebook‘ą jau po įvykių, dar tuo metu nebuvo apklaustas policijoje, bei kad su H. P. susipažino naktiniame klube. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. parodė, be kita ko, kad kiek jam žinoma, „E. S. apie šitą reikalą susirašinėju su H. P. per socialinį tinklą Facebook“. Taigi remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais E. S. parodymais, be to, susietai ir su vėliau nurodytais argumentais dėl H. P. dalyvavimo veikoje vėlesnėje stadijoje (prekybos centre susitikus su R. G.) – kas irgi rodo jo sąsajas su aktualiomis nusikalstamomis veikomis, teismas sprendžia, kad minėta aplinkybė yra įrodyta.

Kiti H. P. inkriminuoti veiksmai – kad būtent su juo (H. P.) prekybos centre Big susitiko R. G. po epizodo (duomenys neskelbtini) g. (nukentėjusioji A. T.), bei perdavė jam pinigus, bei kad H. P. leido jam pasilikti 2 planšetinius kompiuterius bei paėmęs pinigus, dalį jų atidavė kaip užmokestį. Nors H. P. nepripažįsta atlikęs nurodytus veiksmus, visgi teismas, remdamasis R. G. parodymais, vertina, kad šios aplinkybės yra įrodytos.

Dėl R. G. parodymų teismas pastebi, jog iš tikrųjų tam tikri jo parodymų momentai ikiteisminio tyrimo metu – ypač įvertinus pirmuosius parodymus, duotus jį apklausus kaip specialųjį liudytoją, yra nenuoseklūs. Pats R. G. irgi, garsinant nurodytus parodymus, nurodė, kad dalis jų netiesa – t. y. kiek tai susiję su aplinkybėmis, dėl kurių jis vykdė paliepimus (nurodymus), t. y. kad jam pagrasino atitinkamomis aplinkybėmis ir pan., tiek ir tam tikri parodymai apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis perdavė paimtus daiktus (pinigus) kitiems asmenims. Visgi kaip ne kartą minėta, esminiai parodymų momentai iš esmės nuoseklūs, atitinka, be kita ko, kitus byloje esančius duomenis, todėl savaime atmesti jo parodymų negalima.

Kiek tai susiję su H. P., R. G. jau apklausiamas kaip specialusis liudytojas parodė apie du vaikinus, iš kurių vienas turėjo tatuiruotę ant rankos, kuriems turėjo perduoti pinigus, kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, kurį buvo sutikęs minėtame prekybos centre, jis atpažino H. P. bei nurodė, kad jis turi tatuiruotę (t. 1, b. l. 144-146, t. 2, b. l. 1-2), analogiškas aplinkybes – kad R. G. atpažino H. P. bei po to nurodė, kad jis dar turi tatuiruotę (kaukolės) ant rankos, parodė ir liudytoja paklausta policijos tyrėja K. B.. Būtent H. P. jis nurodė kaip asmenį, kurį buvo sutikęs prekybos centre Big, kuriam perdavė pinigus bei kad pastarasis, kai R. G. jam grąžintoje kuprinėje (kurią jis po pirmojo epizodo (duomenys neskelbtini) g. (nukentėjusysis E. K.) buvo atidavęs asmenims automobilyje Opel) pasigedo savo daikto – aiškinosi dėl minėto daikto (kažkam skambino) bei galiausiai leido R. G. pasilikti planšetinius kompiuterius bei dalį pinigų davė jam kaip užmokestį.

Todėl teismas, remdamasis R. G. parodymais, sprendžia, kad nurodyta aplinkybė – kad jis pinigus, paimtus iš A. T., perdavė H. P. prekybos centre Big, kurių dalį H. P. atidavė R. G. kaip uždarbį, be to, H. P. nurodė, kad R. G. gali pasilikti planšetinius kompiuterius – yra įrodyta. Minėtais veiksmais, teismo vertinimu, H. P. įgyvendino atitinkamus nusikalstamo sumanymo veiksmus, t. y. veikė kaip bendravykdytojas, kadangi nepaisant to, kad būtent R. G. faktiškai paėmė pinigus / daiktus iš nukentėjusiųjų, visgi jis neveikė savarankiškai ir jis nebuvo galutinis minėto nukentėjusiųjų turto įgijėjas – jis minėtu turtu savarankiškai nedisponavo. Atitinkamai –perdavus nukentėjusiųjų turtą H. P., akivaizdu, jog jis (H. P.) atliko tarpinį vaidmenį, turtą perduodant galutiniams jo įgijėjams, kurie ir galėjo disponuoti juo. Nors dėl planšečių, kaip minėta, galiausiai jos buvo paliktos R. G., visgi akivaizdu, kad ne jis nusprendė taip – jis perdavė minėtus planšetinius kompiuterius nenustatytiems asmenims, kurie ir nusprendė, kad minėtos planšetės gali likti R. G., kas irgi tik patvirtina, jog galutinis turto įgijėjas (kuris jau realiai disponavo minėtu turtu) buvo ne R. G., o kiti asmenys, savo ruožtu H. P. vaidmuo šiuo aspektu – grandis tarp R. G. ir tų asmenų (nepaisant to, kad šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nustatyti).

Taigi įvertinęs nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinime H. P. inkriminuotos aplinkybės yra įrodytos bei kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas kartu su kitais asmenimis, įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. T. turto įgijimas apgaule) ir 182 straipsnio 3 dalyje (E. K. turto įgijimas apgaule). Pastebėtina, jog kadangi dalį veiksmų jis atliko kaip vykdytojas, dėl to, kad kita dalis veiksmų (R. G. kontaktų gavimas) ir atitinka padėjėjo vaidmenį (pagal argumentus vertinant E. S. veiksmų kvalifikavimą), papildoma kvalifikacija pagal BK 24 straipsnio 6 dalį nereikalinga.

Todėl dėl visumos nurodytų argumentų, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog R. G. ir H. P., veikdami kaip vykdytojai, kartu su E. S., kuris veikė kaip padėjėjas, bei jiems veikiant kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (asmeniu), įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. T. turto įgijimas apgaule) ir 182 straipsnio 3 dalyje (E. K. turto įgijimas apgaule), o R. G., veikdamas kaip vykdytojas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (A. Š. turto įgijimas apgaule).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, sankcija už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – viešieji darbai, bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o pagal nurodyto straipsnio 3 dalį – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padaryti tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 182 straipsnio 1 dalis) bei baudžiamasis nusižengimas (BK 182 straipsnio 3 dalis) nuosavybei.

Kiek tai susiję su bausmės skyrimo R. G., teismas pripažįsta, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, R. G. atlygino dalį turtinės žalos nukentėjusiosioms A. Š. ir A. T. (t. 4, b. l. 89, 140), kas šiuo konkrečiu atveju, įvertinus, kad kaltinamasis siekė ieškoti galimybių pataisyti atitinkamus padarinius, sukeltus ir jo veiksmais, be to, jo atlyginta turtinės žalos suma didesnė nei ta piniginė nauda, kurią jis gavo iš nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis neteistas (t. 2, b. l. 75, 79-80, t. 4, b.l. 30-21), administracine tvarka baustas, iš esmės už nusižengimus, susijusius su važiavimu visuomeniniu transportu be bilieto (t. 2, b. l. 82-89, t. 4, b. l. 32-35), jauno amžiaus, nedirba, mokosi. Taigi siekiant bausmės paskirties, teismas vertina, kad jam skirtina viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Sprendžiant dėl konkretaus bausmės dydžio, teismas, kaip minėta, atsižvelgia į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, be kita ko, tai, kad būtent jo prisipažinimas lėmė, kad iš esmės nusikalstamos veikos buvo ištirtos, todėl už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis bausmės. Bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 4 dalį taikant dalinį bausmių sudėjimą. Siekiant bausmės tikslų, R. G. skirtinos pareigos, numatytos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose.

Skiriant bausmę E. S., atsižvelgtina į tai, kad esmines faktines aplinkybes jis pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, dėl ko, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies ir 2 punkto bei šio straipsnio 2 dalies pagrindu, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, būtina įvertinti ir jo konkretų indėlį į padarytas nusikalstamas veikas – jis veikė kaip padėjėjas, betarpiškai sukčiavimo požymių nerealizavo. E. S. – neteistas (t. 2, b. l. 4, 16-17, t. 4, b. l. 23), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 5-13, t. 4, b. l. 24-29), dirbantis (pateikta darbo sutarties kopija). Taigi įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmės, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, bausmes už atskiras veikas bendrinant BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimą. Siekiant bausmės tikslų, E. S. skirtinos pareigos, numatytos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose.

Skiriant bausmę H. P., teismas pažymi, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei sunkinančių aplinkybių. H. P. – teistas ne kartą, dalis nuosprendžių neįsiteisėję (t. 2, b. l. 18-32, 35-53, t. 4, b. l. 38-46), nedirbantis (anksčiau dirbęs, t. 2, b. l. 33-34), administracine tvarka baustas už itin įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 56-64, t. 4, b. l. 47-21).

Todėl įvertinęs visumą H. P. charakterizuojančių duomenų, teismas sprendžia, kad dalyje dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, galimybės skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę šiuo atveju nėra – toks sprendimas priimtinas įvertinus pirmiausia jo ankstesnių teistumų skaičių. Taigi jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį (įvertinus jo jauną amžių, nepaisant to, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių) nustatant mažesnį nei šios rūšies sankcijos vidurkis. Analogiškai dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo – jam skirtina griežčiausios rūšies galima bausmė – areštas, dydį nustatant artimą vidurkiui.

Teismas, įvertinęs ankstesnius jo teistumus, be kita ko, kad ir aktualias nusikalstamas veikas jis įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, sprendžia, kad galimybės dar kartą taikyti BK 75 straipsnyje numatytą institutą – bausmės vykdymo atidėjimą, nebėra, kadangi jis ankstesniais teismo sprendimais parodyto pasitikėjimo, akivaizdu, nepateisino ir laisvės atėmimo bausmės skyrimas, atidedant šios bausmės vykdymą – akivaizdu, neleido pasiekti, kad jis daugiau nebenusikalstų. Taigi teismas sprendžia, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nurodant ją atlikti pataisos namuose.

Kadangi anksčiau priimti teismo nuosprendžiai H. P. atžvilgiu nėra įsiteisėję, o įsiteisėjusiais – paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, teismas sprendžia, kad šiuo metu, neįsiteisėjus ankstesniems teismo nuosprendžiams bei šiam, kuriuo nuspręsta, kaip minėta, skirti realų laisvės atėmimą, paskirtos ankstesniais bei šiuo nuosprendžiu bausmės nebendrintinos, nurodant, kad klausimas dėl įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo gali būti išspręstas BPK 361-362 straipsnių nustatyta tvarka.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

A. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai 950 eurų žalos, nes ši pinigų suma buvo iš jos išviliota sukčiavimo būdu (t. 1, b. l. 111).

E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 eurų žalos, nes iš jo nepilnamečio sūnaus buvo išvilioti jam (Civiliniam ieškovui) priklausantys daiktai) (t. 1, b. l. 119).

A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1285 eurų, nes ši pinigų suma buvo iš jos išviliota sukčiavimo būdu, asmenims apsimetus pareigūnais (t. 1, b. l. 104).

Minėta, kad bylą nagrinėjant teisme, R. G. atlygino A. T. 300 eurų žalą (t. 4, b. l. 89), A. Š. 400 eurų (t. 4, b. l. 140).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neabejotinai nurodytą turtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl jų atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veiksmų – sukčiavimo, tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu pripažinta, kad kaltinamieji R. G., E. S. ir H. P. (veikdami bendrai bei kartu ir su kitais nenustatytais asmenimis (asmeniu), padarė nurodytus nusikaltimus, apgaule įgyjant A. T. (BK 182 str. 1 d.) ir E. K. (BK 182 str. 3 d.) turtą, sprendžia, kad A. T. solidariai iš R. G., E. S. ir H. P. priteistina 650 eurų (950-300=650 eurų) turtinė žala (t. y. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi dalis turtinės žalos jau yra atlyginta), o E. K. solidariai iš R. G., E. S. ir H. P. – 160 eurų turtinė žala.

Nukentėjusiajai A. Š. priteistina iš R. G. (atsižvelgiant į tai, kad šiame epizode kiti atitinkamą nusikalstamą veiką padarę asmenys nebuvo nustatyti) 885 eurų turtinė žala (t. y. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi dalis turtinės žalos – 400 eurų jau yra atlyginta).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės laikmenos su garso įrašais, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. T. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

R. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl E. K. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. Š. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 182 straipsnio 3 dalyje, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti R. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, skirti R. G. pareigas visu bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nebent tai susiję su mokymųsi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. T. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

E. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl E. K. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, skirti E. S. pareigas visu bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nebent tai susiję su mokymųsi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

H. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. T. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

H. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl E. K. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) parų, bausmę nurodant atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti A. T. solidariai iš R. G., H. P. ir E. S. 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) eurų turtinės žalos.

E. K. civilinį ieškinį tenkinti: priteisti E. K. solidariai iš R. G., H. P. ir E. S. 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) eurų turtinės žalos.

A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti A. Š. iš R. G. 885 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis) eurus turtinės žalos.

Kompaktines laikmenas su garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.