Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui, nuteistojo H. P. gynėjui advokatui J. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo H. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. T. turto įgijimo apgaule) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

- BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl E. K. turto įgijimo apgaule) – 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir H. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) parų, bausmę nurodant atlikti pataisos namuose.

A. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: priteista A. T. solidariai iš R. G., H. P. ir E. S. 650 (šeši šimtai penkiasdešimt) eurų turtinės žalos.

E. K. civilinis ieškinys tenkintas: priteista E. K. solidariai iš R. G., H. P. ir E. S. 160 (vienas šimtas šešiasdešimt) eurų turtinės žalos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. G. bei E. S., tačiau šių nuteistųjų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Iš skundo turinio seka, kad nuteistasis H. P. ginčija pirmosios instancijos teismo duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą, manydamas, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai. Apeliantas teigia, jog jis nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, pabrėždamas, jog nuo pat pirmos apklausos metu jis (H. P.) savo savo kaltės nepripažino, byloje jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nėra, o pirmosios instancijos teismas H. P. kaltę grindė vien tik kitų dviejų kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymais, kurie yra draugai, nepagrįstai atmesdamas jo (H. P.) parodymus.

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo H. P. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tinkamai įvertinęs surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus.

10. Kaip minėta, apeliantas H. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis ir R. G., veikdami kaip vykdytojai, kartu su E. S., kuris veikė kaip padėjėjas, bei jiems veikiant kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (asmeniu), įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. T. turto įgijimas apgaule) ir 182 straipsnio 3 dalyje (E. K. turto įgijimas apgaule), t.y. už tai, kad H. P. pasiūlius E. S. užsidirbti – eiti į butus ir vykdyti tolimesnius nurodymus bei E. S. nesutikus, E. S. sutikus rasti žmogų, kuris tai padarytų, bei R. G. sutikus su tokiu E. S. pasiūlymu, E. S. perdavė R. G. kontaktinius duomenis H. P.. H. P. minėtuose epizoduose gavęs jau nurodytu būdu (per E. S.) R. G. duomenis, po ko nenustatytam asmeniui susisiekus su R. G. ir pastarajam paėmus atitinkamą A. T. ir E. K. turtą – R. G. perdavė minėtą turtą prekybos centre Big (Ukmergės g. 369, Vilnius) H. P., bei iš pastarojo R. G. gavo leidimą pasilikti planšetinius kompiuterius (E. K. epizode), gavo dalį pinigų, o likusius pinigus pasiėmė H. P..

11. Apeliantas H. P. nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, taip pat nepripažino aplinkybių, kad jis per E. S. surado asmenį (t.y. R. G.), kuris eis į butus ir paims nukentėjusiųjų turtą. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad tokią poziciją apeliantas palaiko ir apeliacinės instancijos teismui pateiktu skundu, ir, nekonkretizuodamas skundo argumentų, nurodo, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas vien tik kitų dviejų kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymais. Šie skundo argumentai atmetami.

12. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes susijusias su H. P. veikų kvalifikavimu neturi pagrindo daryti išvados, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi išskirtinai tik kitų nuteistųjų nepatikimais parodymais, juos vertino selektyviai, šališkai, neišsamiai, ignoruodamas kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

13. Nukentėjusiųjų A. T., E. K. parodymais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 107, 114-116) bei kaltinamojo (nuteistojo) R. G. parodymais (jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas), kuris visiškai pripažino aplinkybes, jog būtent jis buvo nuvykęs pas nukentėjusiuosius A. T. bei mažametį E. K., neginčytinai nustatyta, jog panaudojant apgaulę buvo pasisavintas A. T. bei E. K. turtas. Šių nukentėjusiųjų parodymai (kurie detaliai aptarti skundžiamajame nuosprendyje ir kurių apeliacinės instancijos teismas visų nebekartoja) atitinka kaltinamojo (nuteistojo) R. G. parodymus, kuomet jis detaliai nurodė aplinkybės dėl to, kad nežinomam asmeniui telefonu duodant jam (R. G.) instrukcijas, kokiais adresais važiuoti, kaip prisistatyti, ką daryti, jis buvo nuvykęs kaltinime nurodytais adresais bei paėmė svetimą A. T. ir E. K. (kuris aplinkybes sužinojo iš savo sūnaus – mažamečio E. K.) turtą. Nuteistojo R. G. parodymai buvo patikrinti vietoje, kuomet jis nurodė kur važiavo, tai užfiksuota ir vaizdo įraše, tikrinant jo parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59148-17 (T. 4, b. l. 65-66). Nukentėjusioji A. T. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų atpažino E. G. kaip asmenį, kuris atėjo pas jas bei paėmė pinigus pagal bendrus bruožus (t. 1, b. l. 139-143).

14. Nuteistasis E. S. (dėl kurio apeliacinis skundas taip pat nepaduotas) neneigė faktinės aplinkybės, jog su juo buvo susisiekta, kad jam buvo pasiūlyta užsidirbti einant į butus ir vykdant nurodymus, tačiau jis su tuo nesutiko, o sutiko rasti žmogų, kuris galėtų atlikti tokius veiksmus. Taip pat E. S. patvirtino, kad su nurodytu pasiūlymu užsidirbti sutikus R. G. – jis (E. S.) pastarojo telefono numerį perdavė pasiūlymą pateikusiam asmeniui. Tokias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis R. G., kuris nurodė, kad pasiūlymą nurodytu būdu užsidirbti jis gavo iš E. S. bei, kad sutikus, jo telefono numeris buvo perduotas ir šiuo jo telefono numeriu vėliau su R. G. susisiekė jam nežinomas asmuo bei šiuo telefono numeriu jam ir buvo duodami nurodymai atitinkamu būdu veikti.

15. Pirmosos instancijos teismas nuosprendyje aprašydamas aplinkybes susijusias su H. P. veikų kvalifikavimu bei darydamas išvadą, kad būtent nuteistasis H. P. susisiekė su E. S., per jį gavo R. G. kontaktinius duomenis (telefono numerį), po ko su R. G. susisiekė nenustatyti asmenys, savo išvadas grindė byloje surinktų įrodymų visumą ir ta nuteistųjų E. S. ir R. G. parodymų dalimi, kuri yra patikima bei atitinka kitą byloje surinktą medžiagą ir kuria buvo galima remtis konstatuojant tokią faktinę aplinkybę, o ne kaip tvirtina apeliantas – vertindamas tik apelianto ankstesnius teistumus.

16. Nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistojo E. S. parodymai nebuvo nuoseklūs ir jis pakeitė parodymus dalyje dėl pažinties su apeliantu H. P. bei nurodė, kad su juo susisiekė asmuo, kurio jis nepažino, aplinkybę, kad tai buvo H. P. ikiteisminio tyrimo metu jam nurodė policijoje, kuomet šis buvo iškviestas apklausai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius E. S. parodymus atmetė ir jais nesivadovavo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio bei teisiamojo posėdžio protokolų, teismas vertindamas E. S. parodymų patikimumą, garsino šio nuteistojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose E. S. aiškiai įvardijo H. P. kaip pakankamai pažįstamą asmenį, kuris jam teikė ir kitokius pasiūlymus, taip pat konkrečiai nurodė, kad būtent H. P. jam pasiūlė aptariamu būdu užsidirbti, kad būtent jam E. S. perdavė R. G. telefono numerį. Minėtuose parodymuose (2018 m. gruodžio 5 d.) E. S. nurodė, kad H. P. pažįsta apie metus su puse laiko, kad susipažino su juo per savo klasiokę klube, kad po to su juo H. P. susisiekė per Facebook, siūlė kažkokius darbelius, su kuriais nesutiko, tačiau šį kartą padėjo surasti žmogų darbui atlikti (t. 3, b. l. 22-23). Pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. S. šių parodymų nepaneigė, o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. taip pat nurodė, kad kiek jam žinoma, „E. S. apie šitą reikalą susirašinėjo su H. P. per socialinį tinklą Facebook“.

17. Įvertinus tokius E. S. parodymus bei jo nurodytas aplinkybes, kad R. G. jam (E. S.) perdavė 50 eurų už jo (E. S.) darbą – už tai kad surado žmogų, kuris nueis į butus (ką patvirtino ir nuteistasis R. G.) bei sugretinus tokius E. S. parodymus su nuteistojo R. G. parodymais dėl apelianto H. P. dalyvavimo vėlesnėje nusikalstamų veikų stadijoje (prekybos centre susitikus su R. G.), kuomet R. G. nurodė, kad būtent jis (R. G.) po epizodo Vileišio g. (nukentėjusioji A. T.), prekybos centre Big susitiko su H. P. ir perdavė jam pinigus, bei kad būtent H. P. jam (R. G.) leido pasilikti 2 planšetinius kompiuterius bei paėmęs pinigus, dalį jų atidavė kaip užmokestį, rodo H. P. sąsajas su aktualiomis nusikalstamomis veikomis, kas patvirtina apylinkės teismo išvadas, kad savo veiksmais H. P. įgyvendino nusikalstamo sumanymo veiksmus ir veikė kaip bendravykdytojas.

18. Be aptartų nuteistųjų E. S. ir R. G. parodymų, jo kaltę patvirtina ir R. G. nurodytos aplinkybės Asmens parodymo atpažinimo iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu, kuriuose užfiksuota, kad R. G. dar tik apklausiamas kaip specialusis liudytojas parodė apie du vaikinus, iš kurių vienas turėjo tatuiruotę ant rankos ir kuriems šis turėjo perduoti pinigus. R. G. atpažino kartotekoje pažymėtą asmenį – H. P. iš spuogų ant veido, akių ir plaukų (t. 1, b. l. 144-146, t. 2, b. l. 1-2), įvardindamas H. P. kaip asmenį, kurį buvo sutikęs prekybos centre Big ir kuriam perdavė pinigus. Analogiškas aplinkybes – kad R. G. atpažino H. P. bei po to nurodė, kad jis dar turi tatuiruotę (kaukolės) ant rankos, parodė ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja policijos tyrėja K. B., kuri teisme buvo apklausta siekiant patvirtinti ar paneigti kaltinamųjų (nuteistųjų) keliamas versijas. Be to, apibūdintos tatuiruotės turėjimą teisiamajame posėdyje neneigė ir pats nuteistasis H. P..

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad R. G. esminiai parodymų momentai yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, nesivadovauti ir atmesti šio nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, nes jais buvo galima remtis konstatuojant, kad H. P. inkriminuotos aplinkybės yra įrodytos bei kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas kartu su kitais asmenimis, įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. T. turto įgijimas apgaule) ir 182 straipsnio 3 dalyje (E. K. turto įgijimas apgaule). Duomenų, kad šis nuteistasis turėtų pagrindą apkalbėti apeliantą H. P., byloje nėra, tokių faktinių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas, juolab, jog kaip nustatyta byloje, iki įvykio H. P. ir R. G. tarpusavyje nebuvo pažįstami, bylos duomenimis nenustatyta, kad iki įvykių abu turėjo tarpusavio konfliktų. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo H. P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

20. Nors apeliantas neskundžia jam paskirtų bausmių ir civilinių ieškinių, tačiau ir teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes už H. P. padarytas atskiras nusikalstamas veikas būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu iš nusikalstamas veikas padariusių kaltų asmenų (taip pat ir H. P.) apylinkės teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą.

21. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad H. P. skirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų areštas yra subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalim, jam yra skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) parų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir taikydamas dalinį bausmių sudėjimą (prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę – areštą) teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalimi, nes H. P. padarytos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms – nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Tačiau BK 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Apylinkės teismas bendrindamas laisvės atėmimo ir arešto bausmes nenurodė, jog vadovaujasi bausmių keitimo taisyklėmis, t.y. BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio nuostatomis, kurios nustato, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti neaiškumų vykdant nuosprendį, vertindamas, kad šis netikslumas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės ir toks netikslumo ištaisymas nuteistajam H. P. neturi įtakos galutinės bausmės dydžiui, kuris lieka nepakitęs (nes viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai), teisėjų kolegija šį netikslumą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaiso.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus mesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo netiklsumą dėl nuteistajam H. P. paskirtų bausmių subendrinimo ir skirtinos galutinės bausmės, nurodant, kad:

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, H. P. bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.