- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- eB2-1564-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00938-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Singora
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Singora“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“ atstovui advokatui K. R., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B. ir suinteresuotam asmeniui S. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Singora“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“ patikslintą pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir S. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas BUAB „Singora“ nemokumo administratorius UAB „Rancas“ prašė pripažinti BUAB „Singora“ bankrotą tyčiniu.
Prašyme nurodė, kad UAB „Singora“ dokumentai, įmonei priklausantis turtas administratoriui neperduoti. Įvertinus įmonės sandorius ir turimus dokumentus, nustatyta, kad yra pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, įmonė atlikinėjo atsiskaitymus jau nemokumo būsenoje, galimai klaidingai vesta buhalterinė apskaita. Nurodė, kad įmonės skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pradėjo formuotis dar 2016 m. vasario 25 d., ir tuomet skola VMI siekė 94 822 Eur. 2019 m. rugpjūčio 25 d. skola sudarė net 1 078 553 Eur. Esant tokio dydžio skoloms ir įmonei galimai būnant nemokiai, 2019 m. birželio 3 d. tarp UAB „Singora“ ir UAB „Saurida“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 4P-19-F, kurios pagrindu pradinis kreditorius UAB „Singora“ perleido, o UAB „Saurida“ tapo naujuoju Liepajas specialas ekonomikas zonas SIA V. B. komercfirma „EVIJA“ kreditoriumi, kadangi minėta reikalavimo teisė, kurią sudarė 114 000 Eur dydžio suma, į minėtą Latvijos įmonę, buvo perleista šalių tarpusavio skolų užskaitymo būdu, t. y. 114 000 Eur sumažinant pradinio kreditoriaus UAB „Singora“ turimą įsiskolinimą naujajam kreditoriui UAB „Saurida“. Pareiškėjo nuomone, ši Reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta UAB „Singora“ esant nemokiai ir taip pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą bei galimai sąmoningai atsiskaitant su palankiais kreditoriais. Sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis turėjo neigiamos finansinės reikšmės UAB „Singora“, kuri neturėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti ieškojimą. Sudaryto sandorio metu pirmumas atsiskaityti ir/ar įvykdyti reikalavimus turėjo būti suteiktas VMI, o ne UAB „Saurida“, kurios prievolė neaišku kokiu pagrindu susidarė ir ar buvo reali bei tinkamai pagrįsta. Administratorius nurodė, kad peržiūrėjus UAB „Singora“ duomenis, kuriuos pavyko surinkti administratoriui, t. y. įmonės banko sąskaitos išrašą, buvo pastebėta, kad nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 13 d. UAB „Singora“ UAB „Dutera“ naudai atliko atsikaitymus, kurie prieštarauja imperatyviems norminių teisės aktų reikalavimams ir pažeidžia kreditorių atsiskaitymo eilę: 1) 2019 m. vasario 20 d. pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14 - 30 000 Eur; 2) 2019 m. vasario 21 d. pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14 - 30 000 Eur; 3) 2019 m. vasario 22 d. pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14 - 30 000 Eur; 4) 2019 m. vasario 25 d. pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/1 - 40 000 Eur; 5) 2019 m. kovo 12 d. pagal paskolos sutartį Nr.2019/02/14 - 60 000 Eur; 6) 2019 m. kovo 12 d. pagal paskolos sutartį Nr.2019/03/08 - 85 000 Eur, iš viso 275 000 Eur. Kadangi paminėtos paskolos sutartys administratoriui nebuvo perduotos, todėl negalima nustatyti, ar UAB „Singora“ apskritai turėjo kažkokių įsipareigojimų UAB „Dutera“. Administratoriui įvertinus sudarytus sandorius (atsiskaitymus), UAB „Singora“ tuo metu buvusią finansinę padėtį, kilo pagrįstos abejonės dėl sandorių teisėtumo, jų realumo ir tai, ko buvo siekiama šiais sandoriais. Įmonė sandorių sudarymo metu buvo nemoki, todėl tokie sandoriai pažeidė imperatyvius norminių teisės aktų reikalavimus ir yra laikomi neteisėtais, niekiniais ir negaliojančiais. Sandorių sudarymo metu skola VMI, kuri pradėjo formuotis dar 2016 m. vasario 25 d., sudarė net 94 822 Eur, o praėjus keliems mėnesiams po ginčijamų sandorio sudarymo, pradelsti įsipareigojimai VMI siekė net 195 000 Eur. UAB „Singora“ balanso laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, UAB „Singora“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso turėjo už 297 211 Eur, o praėjusiais finansiniais metais (2017 m.) už 275 738 Eur. Taigi, jau 2016 m. pabaigoje UAB „Singora“ skola vien VMI sudarė 514 826 Eur, kuri buvo didesnė nei įmonės balansinio turto vertė. UAB „Singora“ 2018 m. patyrė 17 709 Eur nuostolių. VMI buvo pirmesnis kreditorius, su kuriuo turėjo atsiskaityti UAB „Singora“, nes paskolų sudarymo metu prievolės VMI buvo pradelstos, o įmonė buvo nemoki. Paskutinė prievolė VMI susidarė 2020 m. vasario 10 d., o paskolos sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasario 14 d. UAB „Singora“ siekė išvengti atsiskaitymo su VMI. Paskolos sutartis neva buvo sudaryta 2019 m. vasario 14 d., o po šešių dienų, t. y. 2019 m. vasario 20 d. jau atliktas pirmasis paskolos grąžinimo mokėjimas. Visa paskola buvo išmokėta iki 2019 m. kovo 12 d., t. y. trumpiau nei per mėnesį nuo jos sutarties sudarymo. Šis sandoris negali būti laikomas UAB „Singora“ finansiškai naudingu, o jo realumas kelia abejonių. Neva galutinis mokėjimas pagal paskolos sutartį Nr. 2019/02/14 yra atliekamas 2020 m. vasario 25 d., tačiau 2019 m. kovo 12 d. vėl yra atliekamas atsiskaitymas pagal tą pačią paskolos sutartį, nors galutinis mokėjimas jau buvo atliktas. 2019 m. kovo 13 d. yra atliekamas dar vienas mokėjimas, bet jau pagal kitą paskolos sutartį Nr. 2019/03/08. Paskola grąžinama po keturių dienų nuo paskolos sutarties sudarymo. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tokio sandorio realumu ir pagrįstumu bei tuo, kad paskola realiai buvo suteikta. UAB „Dutera“ 2019 m. kovo 12 d. tapo ir UAB „Singora“ vieninteliu akcininku. Abiejų paskolos sutarčių pagrindu suteiktos paskolos suma siekia 275 000 Eur. Įvertinus internetinio portalo rekvizitai.lt duomenis, administratoriui kilo pagrįstų abejonių, ar UAB „Dutera“ galėjo suteikti tokio dydžio paskolas. 2019 m. kovo 13 d. UAB „Dutera“ turėjo tik 3 darbuotojus, o 2019 m. birželio 29 d. jau neturėjo nei vieno darbuotojo. 2016 ir 2017 metais UAB „Dutera“ gavo tik nuo 100 000 Eur iki 200 000 Eur pardavimo pajamų, t. y. buvo gauta mažiau pajamų nei paskolinta UAB „Singora“. UAB „Dutera“ finansinė padėtis ir vykdomos veiklos apimtys neleido sudaryti tokios apimties paskolos sutarčių ir netgi gavusi tokio dydžio mokėjimus iš UAB „Singora“, UAB „Dutera“ 2019 m. faktiškai nutraukė savo veiklą, nes iki šiol neturi darbuotojų. Taip pat paskolų suteikimo laikotarpiu UAB „Dutera“ turėjo įsiskolinimų Sodrai. Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00009-19 dėl UAB „Singora“ galimai atliktų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 220 str. 1 d., 216 str. 1 d. Tyrimo metu įtariant, kad UAB „Singora“ į PVM deklaracijas įrašius neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius ir atskaitomą pirkimo PVM ir šias deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis pateikus VMI, UAB „Singora“ sumažino 1 072 096 Eur mokėtiną PVM į valstybės biudžetą. Administratoriaus nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnis dėl atsiskaitymų eiliškumo, įmonė galimai sąmoningai blogai valdoma, paslėptas įmonės turtas, galimai klaidingai vesta buhalterinė apskaita. Bendra BUAB „Singora“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma yra 1 161 175,52 Eur, kur vienas didžiausių kreditorius yra VMI su 1 078 553,02 Eur finansiniu reikalavimu. Įmonė finansinių sunkumų turėjo nuo 2016 vasario - kovo mėn., laiku ir geranoriškai nemokėjo privalomų mokesčių valstybei. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nuo 2019 m. nebuvo sudaromi. Įmonės vadovas, būdamas atsakingu asmeniu už bendrovei priklausančių pinigų bei turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo, galimai pasisavino įmonės turtą (neperdavė jo bankroto administratoriui), t. y. atliko neteisėtus veiksmus ir savo kalta veika tyčia privedė įmonę prie nemokumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą prašymą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė administratoriaus patikslintą prašymą tenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad į bylą pateiktuose Kauno AVMI patikrinimo akte ir sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo yra konstatuota, jog UAB „Singora“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 ir 12 straipsnių nuostatas, buvo teikiamos netikslios PVM deklaracijos, tokiu būdu vengiant pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Kauno AVMI patikrinimo dokumentai yra pakankamas pagrindas pripažinti egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį. Nurodė, kad UAB „Singora“ skolos VMI prie FM formavosi nuo 2016 m. vasario 25 d., tačiau bendrovės vadovai šias skolas nuslėpė teikdami neteisingas PVM deklaracijas ir, kaip matyti iš pateiktų bendrovės banko sąskaitų išrašų, eilę metų buvo vykdomi mokėjimai pažeidžiant CK 6.930 ¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Vien 2019 m. kovo 12 d. tuometiniam bendrovės akcininkui UAB „Dutera“ buvo grąžinta 145 000 Eur paskola. S. L. bendrovei vadovavimo laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo) bendrovės mokestinė nepriemoka išaugo 423 126,80 Eur, bendrovės turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta. Kreditorius nurodė, kad pritaria nemokumo administratoriaus vertinimui dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Šia sutartimi buvo perleistas gal net vienintelis bendrovės turtas jai jau esant nemokiai ir ši reikalavimo teisė galimai buvo perleista neatlygintinai, nes nėra žinoma kokiu pagrindu susidarė skola RUAB „Saurida“. Šio sandorio sudarymas turėtų būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalis. Kreditoriaus nuomone, S. L. veikla laikytina netinkamu bendrovės valdymu, kuri atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.
Suinteresuotam asmeniui buvusiam UAB „Singora“ direktoriui S. L. administratoriaus prašymas dėl BUAB „Singora“ bankroto pripažinimo tyčiniu įteiktas pasirašytinai, tačiau S. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas prašė UAB „Singora“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Suinteresuotas asmuo S. L. su pareiškimu UAB „Singora“ bankrotą pripažinti tyčiniu nesutiko.
UAB „Singora“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi UAB „Singora“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Rancas“. Pagal VĮ Registrų centras duomenis įmonės vadovas nuo 2019 m. kovo 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. L..
UAB „Singora“ bankroto byloje yra patvirtinti šie kreditoriniai reikalavimai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1 078 553,02 Eur, UAB „Velseka“ – 36 115,89 Eur, UAB „Valunta“ – 7 908,96 Eur, OU „JUSO ENERGY“ – 23 018,24 Eur, Telia Lietuva, AB 984,84 Eur, VŠĮ Lietuvos energetikos agentūros – 14 594,58 Eur. Bendra BUAB „Singora“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma - 1 161 175,52 Eur.
Šalies argumentai
UAB „Singora“ nemokumo administratorius pateikė prašymą UAB „Singora“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir prašymą grindžia šiais tyčinio bankroto požymiais: 1) įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.); 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.); 3) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.); 4) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus JANĮ įtvirtintas nuostatas (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
Lingvistinis bei loginis šios normos vertinimas patvirtina, kad įgyvendinant atitinkamas teises juridinio asmens bankroto procese nuo 2020 m. sausio 1 d., nepaisant to, jog bankroto procesas buvo pradėtas dar iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikytinos JANĮ nuostatos, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje. Teisė pateikti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepatenka į paminėtoje normoje nustatytą išimčių sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
Nagrinėjamu atveju nors UAB „Singora“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau pareiškimas dėl UAB „Singora“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas jau galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamu atveju bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas turi būti sprendžiamas remiantis JANĮ nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai; kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos; juridinio asmens atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumą; juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai; Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai; mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).
Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).
Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Dėl nemokumo administratoriaus nurodytų tyčinio bankroto požymių
Nemokumo administratoriui teigiant, kad suinteresuotas asmuo S. L. pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir konstatuojant įmovės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą yra svarbu nustatyti, kada įmonė tapo nemoki ir kada įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties matosi, kad UAB „Singora“ bankroto byla buvo iškelta pagal kreditoriaus OU „JUSO ENERGY“ pareiškimą. Nutartyje konstatuota, kad UAB „Singora“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų neteikia nuo 2019 metų. 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenimis UAB „Singora“ turto turėjo už 413 654 Eur, kur ilgalaikio turto vertė sudarė 426 Eur, o 413 228 Eur sudarė trumpalaikis turtas, kuris balanse įvardintas kaip kitas trumpalaikis turtas, atsakovės įsipareigojimų kreditoriams suma sudarė 161 338 Eur, kur visa 161 338 Eur suma yra po vienerių metų mokėtina suma. 2018 m. atsakovė dirbo nuostolingai ir turėjo 19 383 Eur nuostolių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2019 m. gruodžio 12 d. UAB „Singora“ nebuvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje socialiniu draudimu apdraustų asmenų nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė informaciją, kad UAB „Singora“ 2019 m. gruodžio 2 d. valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams yra skolinga 440 335,20 Eur, atsakovė nėra pateikusi visų privalomų mokesčių deklaracijų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 21 863,61 Eur. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. preliminariu sprendimu (c. b. Nr. e2-5661-329/2019) ieškovei iš atsakovės priteista 20 455,44 Eur skola, 124,32 Eur palūkanos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 283,85 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Singora“ yra nemoki.
Atkreiptinas dėmesys, kad Juridinių asmenų registrui UAB „Singora“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už du laikotarpius, t.y. nuo 2018-01-01 iki 2018-11-30 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31. Teismas, iškeldamas UAB „Singora“ bankroto bylą, vadovavosi finansinės atskaitomybės dokumentu už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-11-30. Pagal įmonės balansą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 UAB „Singora“ turto turėjo už 297 211 Eur, kur ilgalaikio turto vertė 387 Eur, o 295 097 Eur sudarė trumpalaikis turtas, kuris balanse nurodytas kaip kitas trumpalaikis turtas, įsipareigojimų kreditoriams per vienerius metus mokėtina suma sudarė 43 221 Eur, įmonė turėjo nuostolių 17 709 Eur sumai.
Iš to paties balanso matosi, kad UAB „Singora“ už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, t.y. už 2017 metus turėjo turto už 275 738 Eur, kur ilgalaikio turto vertė 860 Eur, o 274 878 Eur sudarė kitas trumpalaikis turtas, įsipareigojimų kreditoriams per vienerius metus mokėtina suma sudarė 131 539 Eur, įmonė turėjo pelno už 60 160 Eur.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-03-12 rašto BUAB „Singora“ nemokumo administratoriui „Dėl finansinio reikalavimo nemokumo byloje patikslinimo“ matosi, kad skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjo formuotis 2016 metais, nes 2016-02-25 mokėtinos prievolės suma sudarė 94 822 Eur, 2016 metų pabaigoje pradelsta skola buvo 514 826 Eur, o 2019-08-25 – jau siekė 1 078 553 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ne tik minėtas VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas, bet ir Kauno apskrities VMI 2019 m. sausio 8 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45) FR0680-351 ir 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Dėl to sutiktina su nemokumo administratoriaus argumentu, kad vien ši skola lemia, kad UAB „Singora“ 2017 metais jau buvo nemoki.
Nemokumo administratorius nurodo, kad įmonė finansinių sunkumų turėjo nuo 2016 metų vasario – kovo mėnesių, laiku visiškai nemokėjo privalomų mokesčių valstybei, skolos atsirado jau 2016-02-25 ir jos kiekvieną mėnesį tik didėjo, todėl įmonės vadovas, kuris pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., 12 str. 1 p. nuostatas buvo atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, ne tik nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad savalaikiai ir pilnai būtų mokami privalomi mokesčiai ir grąžintos skolos, tačiau nesant galimybės tų skolų apmokėti, nenutraukė nuostolingos veiklos ir savalaikiai nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.
Remiantis UAB „Singora“ balanso duomenimis bei VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolos susiformavimo duomenimis darytina išvada, kad UAB „Singora“ ne tik bankroto bylos iškėlimo dienai, bet ir 2019 m. sausio 1 d. buvo nemoki ir įmonės buvęs vadovas S. L., kuris įmonei vadovavo nuo 2019 m. kovo 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo, tapęs įmonės vadovu privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors Suinteresuotas asmuo S. L. nurodė, kad jis UAB „Singora“ vadovavo iki 2019 m. birželio mėnesio, tačiau VĮ Registų centras duomenimis jis įmonei vadovavo iki bankroto bylos iškėlimo, be to, į bylą nėra pateikta jokio dokumento, įrodančio apie jo atleidimą iš vadovo pareigų.
Iš pateiktų duomenų matosi, kad suinteresuoto asmens S. L. vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Singora“ mokestinė nepriemoka VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išaugo 423 126,80 Eur ir tuo buvo pabloginta nemokios įmonės padėtis.
Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorė OU „JUSO ENERGY“. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iniciavimo, kai įmonė yra nemoki. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, buvęs įmonės vadovas nevykdė savo pareigos ir į teismą dėl nemokumo bylos (bankroto bylos) nesikreipė.
Nemokumo administratorius nurodo, kad buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai ir priimti kiti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sprendimai. Be to, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą.
Šiems tyčinio bankroto požymiams pagrįsti nemokumo administratorius nurodo, kad pagal įmonės banko sąskaitos išrašą UAB „Singora“ nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 13 d. atsiskaitinėjo su UAB „Dutera“, kurios naudai pagal paskolos sutartis Nr. 2019/02/14 ir Nr. 2019/03/08 nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 12 d. pervedė 275 000 Eur. Taip pat nurodoma, kad jokios paskolos sutartys, kurių pagrindu būtų atliekami šie mokėjimai jam nebuvo perduotos, taip pat nebuvo perduoti jokie duomenys, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad UAB „Singora“ turėtų kokių nors įsipareigojimų UAB „Dutera“. O ir paskolos sutartys, kurių pagrindu buvo atliekami atsiskaitymai buvo sudarytos 2019-02-20 ir 2019-03-08, kai buvo pradelsta prievolė VMI, o pati įmonė buvo nemoki.
Iš įmonės banko sąskaitos išrašo matosi, kad galutinis mokėjimas pagal paskolos sutartį Nr. 2019/02/14 yra atliekamas 2020-02-25, tačiau 2019-03-12 vėl atliekamas atsiskaitymas 60 000 Eur sumai pagal tą pačią sutartį, nors galutinis mokėjimas jau buvo atliktas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019-03-13 yra atliekamas dar vienas mokėjimas – 85 000 Eur, bet jau pagal kitą paskolos sutartį Nr. 2019/03/08 ir iš šio mokėjimo matosi, kad paskola grąžinama po keturių dienų nuo paskolos sutarties sudarymo. Visos šios aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad UAB „Singora“ sudarė sau visiškai nenaudingus sandorius ir tuo pablogino jau nemokios įmonės padėtį, atsiskaitė su UAB „Dutera“, turėdama pradelstą skolą didžiausiam kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nemokumo administratorius nustatė, kad 2019 m. birželio 3 d. tarp UAB „Singora“ ir UAB „Saurida“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 4P-19-F, kurios pagrindu UAB „Singora“ perleido, o UAB „Saurida“ priėmė reikalavimo teises ir tapo naujuoju Liepajas specialas ekonomikas zonas SIA V. B. komercforma „Envija“ kreditoriumi, kadangi minėta reikalavimo teisė, kurią sudarė 114 000 Eur dydžio suma į minėtą Latvijos įmonę buvo perleista šalių tarpusavio skolų užskaitymo būdu, t.y. 114 000 Eur sumažinant pradinio kreditoriaus UAB „Singora“ turimą įsiskolinimą naujajam kreditoriui UAB „Saurida“. Sutiktina su nemokumo administratoriaus nuomone, kad ši reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta UAB „Singora“ esant nemokiai, dar labiau pablogino įmonės finansinę padėtį bei sumažino kitų kreditorių galimybę, tame tarpe ir didžiausio kreditoriaus – VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, galimybes bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą.
Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad UAB „Singora“ jau būnant nemokumo būsenoje buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, kurie dar labiau pablogino įmonės finansinę padėtį bei sumažino įmonės galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais.
Nemokumo administratorius nurodė, kad UAB „Singora“ turtas yra paslėptas, iki šiol nemokumo administratoriui neperduoti įmonės dokumentai, galimai klaidingai vesta buhalterinė apskaita, kas taip pat patvirtina esant tyčinio bankroto požymį. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jei juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja UAB „Singora“ nurodo, kad įmonė paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2018 metus. Vėlesni finansinės atskaitomybės dokumentai sudaromi nebuvo, įmonės balansas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai taip pat neperduotas, neperduoti ir visi įmonės buhalteriniai dokumentai. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi įmonės vadovui skyrė 300 Eur baudą, tačiau įmonės dokumentai ir turtas iki šiol bankroto administratoriui neperduoti.
Nors UAB „Singora“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą požymį, tačiau teismo vertinimu, vien dokumentų neperdavimo administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų buvusio įmonės vadovo siekį dokumentų neperdavimu nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar žalą įmonės kreditoriams, nagrinėjamu atveju pats savaime nėra pakankamas įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Be to, bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo S. L. nurodė, kad visus įmonės buhalterinius dokumentus yra paėmusi prokuratūra, kur yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento 2020-02-11 rašto (ieškinio pareiškimo priedas) matosi, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame juridiniam asmeniui UAB „Singora“ pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Rašte taip pat nurodyta, kad UAB „Singora“ buhalteriniai dokumentai paimti kratos metu ir saugomi minėtame ikiteisminiame tyrime. Iš šių duomenų darytina išvada, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų bankroto administratoriui dėl pateisinamų priežasčių, nes jie saugomi ikiteisminiame tyrime. Kadangi kitokių argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad įmonėje teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant tyčinio bankroto požymį, numatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
Dėl procesinės bylos baigties
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvęs UAB „Singora“ vadovas S. L. nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonėje buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriui, kas sąlygojo kreditorių galimybių apribojimą nukreipti išieškojimą į juridinio asmens turtą, todėl šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti tyčinį blogą UAB „Singora“ valdymą, ydingą įmonės veiklą (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems tyčinio bankroto požymiams.
JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Jau minėta, kad VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Singora“ vadovu nuo 2019 m. kovo 14 d. buvo S. L., todėl darytina išvada, kad aukščiau aptarti duomenys ir buvusio vadovo neveikimas (nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), sukėlė tyčinį bankrotą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš į bylą pateiktos 2020 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos faktūros serija KR Nr. 20/10/09/02 ir sąskaitos išrašo matosi, kad nagrinėjamojoje byloje UAB „Singora“ patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų, todėl UAB „Singora“ bankrotą pripažinus tyčiniu iš suinteresuoto asmens S. L. priteistina pareiškėjui 200 Eur jo turėtų atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais
nutaria:
Pripažinti UAB „Singora“ j. a. k. 304058107 bankrotą tyčiniu.
Dėl UAB „Singora“ j. a. k. 304058107 tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti S. L. a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš S. L. a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Singora“ j. a. k. 304058107 200 Eur (du šimtus eurų) turėtų atstovavimo išlaidų.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti suinteresuotiems asmenims bei nemokumo administratoriui, pavedant jam su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.