- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-202-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15899-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Putinas“
- Atsakovas
- A. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės sodininkų bendrijos „Putinas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Putinas“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 180,61 EUR įsiskolinimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 180,61 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sodininkų bendrija „Putinas“ įkurta 1999 m. balandžio 4 d. Vykusiame bendrijos narių susirinkime 2013 m. gegužės 25 d. patvirtintas metinis mokestis metams, skaičiuojant nario mokesčio dydį 5,79 EUR (20 Lt) už arą, nutarta rinkti 2,89 EUR (10 Lt) metinį mokestį bendroms išlaidoms. 2014 m. balandžio 19 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime nutarta nuo 2015 m. sausio 1 d. skaičiuoti 5,80 EUR už vieną arą administracijos ir infrastruktūros mokestį ir 2,90 EUR ūkinių išlaidų mokestį. 2014 m. gegužės 24 d. susirinkimo metu nuo 2014 m. balandžio 1 d. sodininkų bendrijos „Putinas“ valdybos pirmininku išrinktas R. L.. Ieškinyje teigia, kad nustatytų mokesčių dydis nesikeitė iki ieškinio pateikimo dienos. Nurodo, kad susirinkime nuspręsta dėl (duomenys neskelbtini), kurioje yra atsakovei priklausantis sodo sklypas, remonto. Už atliktus gatvės remonto darbus atsakovė yra skolinga 29,81 EUR. Atsakovei nuosavybės teise priklauso keli sodo sklypai minėtoje bendrijoje, nes juos 2015 metais paveldėjo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra prašoma priteisti nesumokėto bendrijos nario mokesčio, tačiau prašoma priteisti kelio remonto darbų išlaidas, ūkines ir administracines išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad, atsakovei nevykdant savo prievolės, ieškovė kreipėsi į antstolį Zeną Zenkevičių dėl tarpininkavimo vykdant turtines prievoles. Su antstolių kontora buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl turtinių prievolių vykdymo, antstoliui sumokėtas bylos administravimo mokestis. Tarpininkaujant antstoliui nebuvo išieškota dalis įsiskolinimo, nes atsakovė neatsiima jai siunčiamos korespondencijos.
2. 2018 m. kovo 13 d. atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį per įstatymo nustatytą terminą teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino. 2018 m. balandžio 5 d. priimtas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė panaikinti 2018 m. kovo 13 d. sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė A. K. patikslintu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė nusipirko 2001 m. birželio 8 d. iš R. B. ir pareiškimo stoti į bendriją nerašė, nes nenorėjo būti jos nare. Sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo 2015 m. lapkričio 4 d. iš savo sutuoktinio po jo mirties, tačiau dėl narystės nei žodžiu, nei raštu į sodininkų bendriją „Putinas“ taip pat nesikreipė. Teigia, kad ieškovė jokių sąskaitų už suteiktas paslaugas atsakovei nepateikė. Pažymėjo, kad sodininkų bendrija „Putinas“ neturi jokių bendrosios dalinės nuosavybės objektų – nėra vandentiekio, kiekvienas asmuo turi išsikasęs savo šulinį, kanalizacijos taip pat nėra, elektros tinklai priklauso ESO ir atsiskaitoma tiesiogiai už faktiškai sunaudotą energiją, keliai priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas ne bendrijos nariui mokėti 5,80 EUR už arą metinį nario ir infrastruktūros mokestį, 2,90 EUR ūkinių išlaidų mokestį bei 29,81 EUR skolą už (duomenys neskelbtini), remonto darbus yra visiškai nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino ir priteisė iš ieškovės 135 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
4.1. Dėl atsakovės prievolės mokėti mokestį, skirtą sodų bendrijai išlaikyti, nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra sodų bendrijos narys, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės susirinkimų protokolų medžiaga patvirtina, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo nustatyti mokesčiai bendrijos nariams. Nė viename iš bendrijos narių susirinkimų protokolų nėra duomenų apie nustatytus tikslinius mokesčius ar mokesčius ūkio ir administravimo išlaidoms padengti iš sodų bendrijoje sklypus įsigijusių asmenų, nepriklausančių bendrijai, visos rinkliavos įvardytos kaip mokesčiai bendrijos nariams. Sprendžiant dėl atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, o ne bendrijos narės prievolės prisidėti prie išlaidų, skirtų šiems objektams bendrijoje išlaikyti, turi būti nurodyta, kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skirtos išlaidos. Iš atsakovei kaip ne bendrijos narei sąskaitose nurodytų įmokų už ūkines ir administracines išlaidas matyti, kad įmokos yra planinės, nustatytos siekiant suplanuoti bendrijos einamųjų metų pajamas ir išlaidas, ieškovės prašomi priteisti mokesčiai nekonkretizuoti kaip infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei išrašytos sąskaitos už 2016–2017 metus už administracines, ūkio išlaidas bei kelio remonto darbus, tačiau nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų bendrijos reikalaujamų sumokėti mokesčių dydžius. Nurodė, kad ieškovė įrodinėdama prašomų priteisti iš atsakovės mokesčių pagrįstumą turėtų pateikti bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tai yra atsakovei turi būti aišku, už kokios bendrojo naudojimo infrastruktūros priežiūrą ir su jos priežiūra ir išlaikymu susijusius mokesčius ji turi mokėti, kada ir kokiu sprendimu nustatyti fiksuoti mokesčiai.
4.3. Dėl prievolės apmokėti išlaidas už kelio remonto darbus pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad atsakovei apskaičiuotas 29,81 EUR mokestis už kelio remonto darbus, tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmininkas kreipėsi į atsakovę, kaip turinčią sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, su apskaičiuota preliminaria kaina už kelio remontą, neaišku, ar apklausa buvo atlikta žodžiu ar raštu. Taip pat byloje nėra duomenų, pagrindžiančių faktą, kad kelio remontas realiai buvo atliktas, kokie kelio remonto darbai buvo atliki, kokias išlaidas kelio remonto darbams patyrė sodininkų bendrija, nepateikti jų apskaičiavimo ir išlaidų padalijimo sklypų savininkams duomenys. Byloje pateiktas 2016 m. gegužės 21 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo sprendžiamas kelio remonto darbų klausimas, bendrijos pirmininkas įpareigotas imtis veiksmų, tačiau nežinomi šių veiksmų rezultatai. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu, kaip ir už kokius konkrečiai darbus atsakovei apskaičiuota 29,81 EUR suma.
4.4. Dėl baudos ieškovei skyrimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė prašė skirti ieškovei 3000 EUR baudą už teismo trukdymą, iš jų 1000 EUR atsakovei už nuolatinį psichologinį sveikatos trikdymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą siekdama apginti, jos manymu, pažeistus interesus. Tai, kad ieškovė neteikė atsiliepimo ir neatvyko į teismo posėdį, ir tai, kad ieškovės ieškinį teismas atmeta, nereiškia, jog ieškovė piktnaudžiavo savo teise, nes piktnaudžiavimas teise pasireiškia ne kreipimusi į teismą, o konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė sodininkų bendrija „Putinas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinio reikalavimus priteisiant iš atsakovės 180,61 EUR įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 180,61 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Dėl teisės normų taikymo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sodininkų bendrijoje esantys keliai priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, todėl neaišku, ar sodo sklypus turintys asmenys turi mokėti už kelių priežiūrą. Apeliantė nurodo, kad tiek apeliantės teiginys, kad sodo teritorijoje esančios gatvės yra sodininkų bendroji dalinė nuosavybės objektas, tiek atsakovės teiginys, kad sodo teritorijos gatvės yra Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybė, neatitinka tikrovės, nes šių teiginių nė viena iš šalių negali pagrįsti. Esant dabartinei situacijai, labiau darytina išvada, kad sodų bendrijos gatvės yra bendrijos nuosavybė, nors neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vyriausybei nevykdant 2014-aisiais priimtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, įtvirtinančios sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimą savivaldybėms, mėgėjų sodo teritorijoje esančios gatvės tvarkomos sodo sklypų savininkų lėšomis. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas. Pažymi, kad išskiriant vieną individą, nors jis turi ir valdo nuosavybės teise sodo sklypus toje pačioje sodininkų bendrijoje ir gatvėje, būtų pažeisti kitų toje pačioje gatvėje turinčių sodos sklypus asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai.
5.2. Dėl ataskaitų pateikimo atsakovei ir privilegijuotos padėties apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareikšto ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad su pateiktomis sąskaitomis atsakovei nepateikiama įrodymų, kurie pagrįstų bendrijos reikalaujamų sumokėti mokesčių dydžius. Apeliantė nurodo, kad įstatymo nuostatos nenumato pareigos bendrijai teikti papildomus įrodymus su sąskaita jos gavėjui, juolab ne sodo bendrijos nariui (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Pažymi, kad atsakovė informaciją apie bendriją, ataskaitas, atliktų darbų kainas gali gauti interneto socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog atsakovei yra ir buvo žinoma apie bendrijoje priimamus sprendimus, susirinkimus ir t. t. Šias aplinkybes pagrindžia atsakovės pareiškime dėstomos aplinkybės ir akivaizdu, kad atsakovei buvo žinoma apie sodų bendrijoje atliekamus darbus.
5.3. Dėl praleistų terminų ir sprendimo už akių priėmimo apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o apeliantė prašė priimti sprendimą už akių. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškimo nurodytus reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo teisinio pagrindo, nes nepateiktas nė vienas įrodymas, pateisinęs registruotosios siuntos neatsiėmimą ir (ar) patvirtinantis / paneigiantis bent kokią ieškinyje, pareiškime nurodytą aplinkybę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu atsakovė A. K. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Atsakovė teigia, kad sodų bendrijos pajamas sudaro bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos. Iš byloje ieškovės pateiktų bendrijos narių susirinkimų protokolų, kuriais iš esmės grindžiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą, matyti, kad 2013-05-25 protokolu Nr. 12-05 nuspręsta nuo 2014 m. patvirtinti sodų bendrijos „Putinas“ nario mokestį – 20 litų už arą, mokestis bendroms išlaidoms – 10 litų metams. 2014-10-19 pakartotinio visuotinio susirinkimo metu nutarta (3.2 p.) nuo 2015-01-01 bendrijos nariams skaičiuoti administracijos ir infrastruktūros mokestį – 5,8 euro už arą, ūkinių išlaidų mokestį – 2,9 euro. Taigi, kaip matyti iš minėtų į bylą pateiktų sodų bendrijos „Putinas“ susirinkimų protokolų, nėra duomenų apie nustatytus tikslinius mokesčius ūkio ir administravimo išlaidoms padengti, renkamus iš sodų bendrijoje įsigijusių sklypus asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, visos rinkliavos įvardytos kaip mokesčiai bendrijos nariams. Iš atsakovei, ne sodų bendrijos narei, pateiktų sąskaitų už ūkines ir administravimo išlaidas matyti, kad įmokos planinės, nustatytos siekiant suplanuoti sodų bendrijos einamųjų metų pajamas ir išlaidas. Prašomi priteisti mokesčiai net nekonkretizuoti kaip tiksliniai infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai.
6.2. Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisėtumo atsakovė nurodo, kad, teismui priėmus sprendimą už akių, vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas, nes atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nes buvo nurodytos svarbios aplinkybės ir pateikti įrodymai, leidžiantys abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Dėl asmens prievolės mokėti sodų bendrijos mokesčius.
10. Dėl teisės normų taikymo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareikšto ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad su pateiktomis sąskaitomis apeliantei nepateikiama įrodymų, kurie pagrįstų bendrijos reikalaujamų sumokėti mokesčių dydžius. Apeliantė nurodo, kad įstatymo nuostatos nenumato pareigos bendrijai teikti papildomus įrodymus su sąskaita jos gavėjui. Pažymi, kad atsakovė informaciją apie bendriją, ataskaitas, atliktų darbų kainas gali gauti interneto socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog atsakovei yra ir buvo žinoma apie bendrijoje priimamus sprendimus, susirinkimus, ir šias aplinkybes pagrindžia atsakovės pareiškime dėstomos aplinkybės.
11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar asmuo, kuris sodininkų bendrijoje nuosavybės teise valdo žemės sklypus, tačiau nėra sodininkų bendrijos narys, turi prievolę apmokėti sodininkų bendrijos teikiamas sąskaitas už kelio remontą ir mokėti sodininkų bendrijos administravimo mokesčius. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 180,61 EUR įsiskolinimą už bendrijos paslaugas ir kelio remontą. Į bylą pateiktos sąskaitos išrašytos apeliantės sodų bendrijos „Putinas“ atsakovei A. K. už 2016 ir 2017 metus dėl sodų bendrijos administracinių, ūkio išlaidų ir kelio remonto darbų.
12. Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi CK, Sodininkų bendrijos įstatymo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys).
13. Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016).
14. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, tai yra Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo priklausinys – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).
16. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl sodų bendrijos žemės sklypų savininkų, kurie nėra sodų bendrijos nariai, pareigų, yra išaiškinęs, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį šioje teisės normoje nurodyti asmenys, įskaitant ir tuos, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-421/2016). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis.
17. Iš apeliantės pateiktų sąskaitų, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, nustatyta, kad sąskaitų turinį sudaro: 1) administracinės išlaidos; 2) ūkio išlaidos; 3) kelio remonto išlaidos.
18. Atlikus apeliantės prašomų priteisti išlaidų sudėties analizę, nustatyta, kad sąskaitose nėra nurodyta, kas yra administracinės ir ūkio išlaidos. Iš byloje esančio 2013 m. gegužės 25 d. protokolo Nr. 12-05 matyti, kad nuspręsta nuo 2017 metų didinti sodų bendrijos „Putinas“ renkamus mokesčius; patvirtinti 2014 metų metinį mokestį – 5,79 EUR (20 Lt) už 1 arą, mokestis bendroms išlaidoms – 2,90 EUR (10 Lt) metams (e. b. l. 6–10). 2014 m. spalio 19 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 12-10 3.2 nutarta nuo 2015 m. sausio 1 d. bendrijos nariams skaičiuoti administracijos ir infrastruktūros mokestį – 5,8 EUR už 1 arą, ūkinių išlaidų mokestį – 2,9 EUR (e. b. l. 19–22). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad nustatytas metinis administracijos mokestis – 5,8 EUR už arą ir ūkinis mokestis – 2,8 EUR už arą yra taikomi bendrijos nariams.
19. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, jog byloje nėra įrodymų apie ne sodininkų bendrijos nariams taikomus mokesčius, nesant įrodymų apie sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektus ir siekiant byloje nustatyti ne sodininkų bendrijos nariams taikomus mokesčius, kuriais remdamasi apeliantė išrašė sąskaitas atsakovei, apeliantei buvo nustatytas terminas pateikti papildomus įrodymus apie suteiktas paslaugas apeliantei ir apie patirtas išlaidas dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).
20. Apeliantė 2019 m. kovo 13 d. pateikė duomenis ir paaiškinimus, jog bendrijos žinioje yra gatvių kelkraščiai, žaliosios zonos, kurias prižiūri bendrija savo lėšomis, tačiau nepateikė įrodymų apie sodų bendrijos bendrojo naudojimo objektus, nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas prižiūrint sodų bendrijoje esančias žaliąsias zonas. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje nėra duomenų apie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo objektus, nors apeliacinės instancijos teismas pasiūlė pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė grįsdama administracines ir ūkio išlaidas pateikė 2018 m. rugpjūčio 21 d. sutartį Nr. PAR-551 dėl žvyrkelių lyginimo, 2018 m. sausio 31 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, 2018 m. gruodžio 13 d. sutartį „Dėl elektros oro linijų atramų nuomos sutarties pakeitimo“, kuria keičiama 2018 m. rugpjūčio 6 d. Elektros oro linijų atramų nuomos sutartis, kai nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteisti įsiskolinimą už 2016–2017 metais suteiktas paslaugas. Tuo pagrindu darytina išvada, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie faktiškai atsakovei suteiktas paslaugas 2016 ir 2017 metais, kokie buvo taikomi mokesčiai ne sodų bendrijos nariams 2016 ir 2017 metais, todėl laikoma, kad apeliantė neįrodė faktinių suteiktų paslaugų realumo pateiktomis 2016–2017 metų sąskaitomis, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus.
21. Apeliantė nurodo, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis nenumato pareigos sodų bendrijai teikti papildomus įrodymus su sąskaita jos gavėjui. Su šiuo apeliantės argumentu nesutinkama. Kasacinis teismas dėl Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies taikymo yra išaiškinęs, kad teikiamomis sąskaitomis turi būti atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti. Nagrinėjamu atveju sąskaitose nurodyta, kad atsakovė, nebūdama sodų bendrijos nare, turi mokėti administracines ir ūkio išlaidas, kurios pagal 2014 m. spalio 19 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą Nr. 12-10 yra taikomos tik bendrijos nariams, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė sąskaitose neatskleidė atsakovės prievolės turinio, kadangi atsakovė nebūdama bendrijos nare yra įpareigota mokėti mokesčius, kurie 2014 m. spalio 19 d. protokolu nuo 2017 metų taikomi tik bendrijos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016).
Dėl prievolės mokėti sodų bendrijos išlaidas.
22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sodininkų bendrijoje esantys keliai priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, todėl neaišku, ar sodo sklypus turintys asmenys turi mokėti už kelių priežiūrą. Apeliantė nurodo, kad tiek apeliantės teiginys, kad sodo teritorijoje esančios gatvės yra sodininkų bendroji dalinė nuosavybė, tiek atsakovės teiginys, kad sodo teritorijos gatvės yra Klaipėdos rajono savivaldybės rajono savivaldybės nuosavybė, neatitinka tikrovės, nes šių teiginių nė viena iš šalių negali pagrįsti. Apeliantė teigia, kad sodų bendrijos gatvės yra bendrijos nuosavybė, nors šis faktas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė nurodo, kad buvo atlikti kelio remonto darbai, kurių išlaidas proporcingai turi apmokėti atsakovė.
23. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. gegužės 21 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokole Nr. 12-16 nuspręsta, kad bendrijos pirmininkui pavedama per savaitę nuo susirinkimo informuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų savininkus apie būsimo remonto preliminarią kainą, tenkančią vienam (apytiksliai 6 arų dydžio) sklypui; nesulaukus daugumos prieštaravimo dėl darbų kainos (daugiau nei pusės prieštaraujančių minėtų gatvių sklypų savininkų), organizuoti remonto darbus atsižvelgiant į oro sąlygas bei technines galimybes; atlikus gatvių remontą, remiantis sąskaitomis už atliktus darbus, proporcingai paskirstyti tikslinio mokesčio dydį kiekvieno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų savininkui.
24. 2016–2017 m. sąskaitoje, kuria apeliantė grindžia ieškinio reikalavimus, nurodyta, kad atsakovei apskaičiuotas 29,81 EUR mokestis už kelio remonto darbus.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo vykdyti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Toliau plėtodamas teismo praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015; 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 25 punktas; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas).
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 23 punkte, apeliantė buvo įpareigota teismui pateikti duomenis apie sodų bendrijos bendrojo naudojimo objektus, kadangi, kaip konstatuota šios nutarties 14 punkte, žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti tik dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018). Apeliacinės instancijos teismui įpareigojus pateikti duomenis apie bendrojo naudojimo objektus, apeliantė šių duomenų nepateikė.
27. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šioje nuostatoje įtvirtinta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis ir esminė bendro objekto valdymo, naudojimo, disponavimo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
28. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės: apeliantė neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. yra bendrijos nuosavybė, apeliantė neįrodė, kad yra įgijusi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į bendro naudojimo objektus; apeliantė neteikė duomenų apie bendrai naudojamus turto objektus.
30. Įvertinus šias aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 25-27 punktuose, konstatuojama, kad atsakovė neturi pareigos apeliantei, kaip bendrojo naudojimo turtą administruojančiam subjektui, kuri kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagal bendraturčiams taikomas CK ketvirtosios knygos nuostatas. Pareiga išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas įstatymo priskirta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto savininkui, o nagrinėjamos bylos atveju šalys nevaldo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise, CK 4.76 straipsnio nuostatos sprendžiant jų ginčą netaikytinos, kadangi apeliantė reikalauja priteisti sumas už objekto, kuris nėra sodų bendrijos dalinė nuosavybė, priežiūrą, apeliantė priešingų duomenų teismui neteikė (CPK 178 straipsnis),
31. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas dėl kelio remonto išlaidų taip pat nepagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Apeliantė pateikė PVM sąskaitas faktūras už žvyrą (1 440,38 EUR), krautuvo „Bobcat“ nuomą (261,36 EUR). Iš pateiktų fotofikacijų matyti, kad galbūt buvo atliekamas ne tik (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., bet ir (duomenys neskelbtini) g. remontas, bet su teikiamais įrodymais nėra pateikta duomenų, kaip apeliantė apskaičiavo atsakovei tenkančią remonto išlaidų dalį už (duomenys neskelbtini) g. remontą, nenurodė, ar (duomenys neskelbtini) g. gyventojai ir gretimų sklypų savininkai turėjo apmokėti kelio remonto išlaidas. Be to, nė viename susirinkimo protokole nėra duomenų, kad buvo sutarta remontuoti (duomenys neskelbtini) g. ir sodų bendrijos gyventojai, tarp jų ir atsakovė, buvo informuoti apie (duomenys neskelbtini) g. remontą ir galimas tenkančias atliekamų remonto darbų išlaidas.
32. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015, ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, inter alia, turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą.
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė duomenų apie atsakovei faktiškai suteiktas paslaugas (nutarties 20 ir 31 punktai). Sodininkų bendrijų įstatymo paskirtis įtvirtinta 1 straipsnyje – įstatymas nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus – sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų suderinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei padarytas išvadas, įvertinusi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias teisės normas jų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinių ir proceso teisės normų pažeidimų nepadarė.
Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
34. Apeliantė nurodo, kad atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, kadangi atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pateisintų atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ji negavo registruotosios siuntos.
35. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą už akių civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Putinas“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė svarbias aplinkybes ir pateikė teismui pakankamai įrodymų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad atsakovės pateikti įrodymai turėjo įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės 2018 m. kovo 22 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės sudarė teisinį pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
39. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 100 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u taria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. K. iš apeliantės sodininkų bendrijos „Putinas“ 100 EUR bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.