Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui G. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei A. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, bei žemės sklypo priklausinys – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27). Taip pat atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai (b. l. 28-29). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis 1999-04-08 registre įregistruota SB (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininkas nuo 2014 m. birželio 1 d., R. L. (b. l. 18-20). 2013-05-25 Protokolu Nr. 12-05 buvo nuspręsta nuo 2017 metų didinti SB (duomenys neskelbtini) renkamus mokesčius, patvirtinti 2014 metų nario mokestį – 20 Lt už 1 arą, mokestis bendroms išlaidoms – 10 Lt metams (b. l. 8-10). 2014-10-19 pakartotinio visuotinio susirinkimo protokole Nr. 12-10 3.2 darbotvarkės klausimu nutarta nuo 2015-01-01 bendrijos nariams skaičiuoti administracijos ir infrastruktūros mokestį – 5,8 Eur už 1 arą, ūkinių išlaidų mokestį – 2,9 Eur (b. l. 21-23). 2016-05-21 pakartotinio visuotinio susirinkimo protokole Nr. 12-16 darbotvarkės 4 klausimu nuspręsta, kad bendrijos pirmininkui pavedama per savaitę nuo susirinkimo informuoti (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų savininkus apie būsimo remonto preliminarią kainą, tenkančia vienam (apytiksliai 6 arų dydžio) sklypui. Nesulaukus daugumos prieštaravimo dėl darbų kainos (daugiau nei pusės prieštaraujančių minėtų gatvių sklypų savininkų), organizuoti remonto darbus atsižvelgiant į oro sąlygas bei technines galimybes. Atlikus gatvių remontą, remiantis sąskaitomis už atliktus darbus, proporcingai paskirstyti tikslinio mokesčio dydį kiekvieno (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų savininkui. Tikslinis mokestis už (duomenys neskelbtini) gatvių remontą privalo būti sumokėtas iki 2016-09-01 (b. l. 33-35). Į byla pateiktos sąskaitos išrašytos ieškovės SB (duomenys neskelbtini) atsakovei A. K. už 2016/2017 metus už administracines, ūkio išlaidas bei kelio remonto darbus (b. l. 42-43). 2016-12-21 tarp antstolio Z. Z. ir SB (duomenys neskelbtini) sudaryta tarpininkavimo sutartis vykdant turtines prievoles Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedas Nr.1 (b. l. 38-41). 2016-12-23 atsakovei siųstas antstolio raginimas Nr. IKT-4/3R-5522 (b. l. 14-17).

Dėl asmens prievolės mokėti mokestį skirtą sodų bendrijos išlaikymui, nepriklausomai nuo to asmuo yra sodų bendrijos narys.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

SBĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad sodų bendrijos pajamas sudaro: bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos. Infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai yra tiksliniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016).

Minėta, kad SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014). Atsižvelgiant į minėtą išaiškinimą, konstatuotina, kad atsakovė laikytina mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą, kuris atskleidžiamas sąskaitose.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų ieškovės bendrijos narių susirinkimų protokolų matyti, kad 2013-05-25 Protokolu Nr. 12-05 buvo nuspręsta nuo 2017 metų didinti SB (duomenys neskelbtini) renkamus mokesčius. Patvirtinti 2014 metų nario mokestį – 20 Lt už 1 arą, mokestis bendroms išlaidoms – 10 Lt metams (b. l. 8-10). 2014-10-19 pakartotinio visuotinio susirinkimo protokole Nr. 12-10 3.2 darbotvarkės klausimu nutarta nuo 2015-01-01 bendrijos nariams skaičiuoti administracijos ir infrastruktūros mokestį – 5,8 Eur už 1 arą, ūkinių išlaidų mokestį – 2,9 Eur (b. l. 21-23). Susirinkimų protokolų medžiaga patvirtina, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo nustatyti mokesčiai bendrijos nariams: administracijos ir infrastruktūros mokestis bei ūkinių išlaidų mokestis. Nė viename iš pateiktų bendrijos narių susirinkimų protokolų nėra duomenų apie nustatytus tikslinius mokesčius ar mokesčius ūkio ir administravimo išlaidoms padengti iš sodų bendrijoje sklypus įsigijusių asmenų, nepriklausančių bendrijai, visos rinkliavos įvardintos, kaip mokesčiai bendrijos nariams.

Sprendžiant dėl atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, o ne bendrijos narės, prievolės prisidėti prie išlaidų, skirtų šiems objektams bendrijoje išlaikyti, turi būti nurodyta kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skirtos išlaidos.

Iš atsakovei kaip ne bendrijos narei sąskaitose nurodytų įmokų už ūkines ir administracines išlaidas, matyti, kad įmokos yra planinės, siekiant suformuoti bendrijos einamųjų metų pajamas ir išlaidas, ieškovės prašomi priteisti mokesčiai nekonkretizuoti kaip infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai.

Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovei išrašytos sąskaitos už 2016/2017 metus už administracines, ūkio išlaidas bei kelio remonto darbus, tačiau nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų bendrijos reikalaujamų sumokėti mokesčių dydžius (b. l. 42-43). Pažymėtina, kad galiojantys visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, tačiau jie (sklypų valdytojai) apie susirinkimuose priimtus sprendimus turi būti tinkamai informuoti. Sąskaitų pateikimas nėra formalus veiksmas. Sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo esančio bendrijos teritorijoje savininko prievolės bendrijai turinys. Gavęs sąskaitą ir nesutikdamas su joje nustatyta mokėjimo prievole savininkas gali ją ginčyti. Taigi bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai kuriuose kalbama vien tik apie bendrijos narių mokesčių dydžius bei išrašytos sąskaitos su fiksuotais mokesčiais ne bendrijos nariams nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Taigi ieškovė, nepateikdama atsakovei tikslių sąskaitų, neįgyvendino įstatyminės pareigos (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis). Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas sąnaudas, bet pagal planuotas patirti, gali sąlygoti nepagrįstą sodininkų bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita. Tikėtina, kad tvarkant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus reikalingos telefono ryšio, pašto paslaugos, patiriamos tam tikros išlaidos kanceliarinėms prekėms, banko, draudimo mokesčiams, reikia turėti lėšų nenumatytoms bendrojo naudojimo objektų gedimams šalinti bei už kai kurias paslaugas gali būti mokama iš anksto, tačiau ieškovė įrodinėdama prašomų priteisti iš atsakovės mokesčių pagrįstumą turėtų pateikti bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t.y. atsakovei turi būti aišku už kokios bendro naudojimo infrastruktūros priežiūrą ir su jos priežiūra ir išlaikymu susijusius mokesčius ji turi mokėti, kada ir kokiu sprendimu nustatyti fiksuoti mokesčiai.

Dėl prievolės mokėti išlaidas už kelio remonto darbus

2016-05-21 pakartotinio visuotinio susirinkimo protokole Nr. 12-16 darbotvarkės 4 klausimu nuspręsta, kad bendrijos pirmininkui pavedama per savaitę nuo susirinkimo informuoti (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų savininkus apie būsimo remonto preliminarią kainą, tenkančia vienam (apytiksliai 6 arų dydžio) sklypui. Nesulaukus daugumos prieštaravimo dėl darbų kainos (daugiau nei pusės prieštaraujančių minėtų gatvių sklypų savininkų), organizuoti remonto darbus atsižvelgiant į oro sąlygas bei technines galimybes. Atlikus gatvių remontą, remiantis sąskaitomis už atliktus darbus, proporcingai paskirstyti tikslinio mokesčio dydį kiekvieno (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų savininkui. Tikslinis mokestis už (duomenys neskelbtini) gatvių remontą privalo būti sumokėtas iki 2016-09-01 (b. l. 33-35). Byloje pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad atsakovei paskaičiuotas 29,81 Eur mokestis už kelio remonto darbus, tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmininkas kreipėsi į atsakovę, kaip turinčią sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, su apskaičiuota preliminaria kaina už kelio remontą, neaišku ar apklausa buvo atlikta žodžiu ar raštu. Taip pat byloje nėra duomenų pagrindžiančių faktą, kad kelio remontas realiai buvo atliktas, kokie kelio remonto darbai buvo atliki, kokias išlaidas kelio remonto darbams patyrė sodininkų bendrija, nepateiktas jų paskaičiavimas bei išlaidų padalinimas sklypų savininkams. Byloje pateiktas 2016-05-21 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo svarstomas kelio remonto darbų klausimas, bendrijos pirmininkas įpareigotas imtis veiksmų, tačiau nežinomi šių veiksmų rezultatai. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu, kaip ir už kokius konkrečiai darbus atsakovei paskaičiuota 29,81 Eur suma. Pažymėtina, kad atsakovė paaiškinimuose nurodo, jog sodininkų bendrijoje esantys keliai priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, todėl neaišku ar sodo sklypus turintys asmenys turi mokėti už kelių priežiūrą, tačiau į bylą nei ieškovė, nei atsakovė tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų neteikė.

Dėl įrodinėjimo pareigos

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad teismas priėmė visus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalių pateiktus įrodymus ir leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes, atsakovė pasinaudojo teise teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovei buvo nustatytas terminas atsiliepimui į nurodytą pareiškimą pateikti, šalys savo nurodomas aplinkybes galėjo ginti teismo posėdžio metu teikdamos paaiškinimus.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tas aplinkybes, kad ieškovė reikalavo atsakovę mokėti mokesčius nustatytus bendrijos nariams bendrijos narių susirinkimų protokoluose nenurodant pagrindų kokiais atvejais tokie patys mokesčiai reikalaujami iš ne bendrijos narių bei ieškovei nepateikus detalizuotos sodų bendrijoje atliktų darbų sąmatos, bendrijos patirtų išlaidų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, t. .y bendrijai neatlikus savo pareigos tinkamai informuoti ne bendrijos narį apie atliktus darbus ir patirtas išlaidas, bei byloje nesant įrodymų, kad prašomi priteisti iš atsakovės mokesčiai skiriami sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodininkų (tiek bendrijos narių, tiek ne narių) tenkinimui, konstatuotina, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės reikalaujamo apmokėti įsiskolinimo.

Dėl baudos ieškovei skyrimo

Atsakovė A. K. prašo skirti ieškovei 3000,00 Eur baudą už teismo trukdymą, iš jų 1000,00 Eur atsakovei už nuolatinį psichologinį sveikatos trikdymą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Ieškovė kreipėsi į teismą siekdama apginti jos manymu pažeistus interesus. Tai, kad ieškovė neteikė atsiliepimo ir neatvyko į teismo posėdį bei tai, kad ieškovės ieškinį teismas atmeta, nereiškia, jog ieškovė piktnaudžiavo savo teise, nes piktnaudžiavimas teise pasireiškia ne kreipimusi į teismą, o konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 50,00 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą ir 85,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo atmesti.

Atsakovės A. K. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.

Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 135,00 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.