- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-25
- Bylos Nr.
- 2-5666-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00498-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- D. A.
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Donatas Daunys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. M. 1 909,00 Eur skolos žalai atlyginti, 500,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su A. M. yra giminaičiai, nes jų žmonos seserys. Jie abu yra ūkininkai, ūkininkauja ir turėjo daug bendrų reikalų. 2021 m. birželio 5 d. sudarė žodinę sutartį, kad A. M. nupjaus, išdžiovins, surulonuos 200 rulonų šieno iš savo pievų ir pristatys juos iki gruodžio 21 d. į (duomenys neskelbtini), o jis sumokės po 13 eurų už vieną ruloną, viso 2 600 eurų. Po kurio laiko, tai yra birželio mėnesį, atsakovas su juo susisiekė ir paprašė į jo nurodytą sąskaitą pervesti dalį sutartos sumos, tai yra 2 000 eurų reikalingų darbams atlikti. 2021 m. birželio 30 d. šią sumą ieškovas iš savo ūkininko sąskaitos pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą ieškovui nepažįstamai moteriai D. A.. Tais pačiais metais atsakovas savo transportu, per du kartus į sutartą vietą atvežė tik 7 rulonus šieno iš sutartų 200 rulonų už 91 eurą. Tuo viskas baigėsi, trūkstamo šieno teko ieškoti kitur. Ne kartą ieškovas su žmona vyko pas atsakovą į namus tartis dėl likusio šieno pristatymo, vyko derybos, tačiau šieno negavo. Iš pradžių jokių teisinių veiksmų nesiėmė, nes atsakovas giminaitis, be to juo tikėjo. Taip pat tuo laiku dar buvo Covid-19 epidemija, visiems žmonėms sunku, tikėjosi, kad bent 2022 m. šėrimo sezonui nepateiktą šieną pristatys. Kai niekas nesikeitė, 2022 m. lapkričio 15 d. ieškovas atsakovui pateikė rašytinę pretenziją, nurodydamas visus įmanomus problemos sprendimo būdus, tačiau atsakovas elektroninėmis ryšio priemonėmis ėmė grasinti baudžiamąja atsakomybe už neva jo sveikatos pablogėjimą ir tie grasinimai nesiliauja iki šiol. Į teismą kreipiasi, nes nebemato kitos išeities.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą, kur paaiškino, kad 2021 metais ūkininkė R. M. likvidavo melžiamų karvių bandą, todėl liko nenaudojama apie 20 ha pievų. Tų pačių metų gegužės pabaigoje per vieną iškilmingą vakarienę buvo pasiūlyta pievą nusišienauti jaunajam ūkininkui M. B.. Su žmona R. atsakovas apsitarė, kad už pievas jokio nuomos mokesčio neims, nors tais metais pievų nuoma svyravo nuo 40 iki 60 Eur 1 hektarą. Bendra pagalbos suma M. B. buvo apie 1 000 Eur. Iš pradžių su šiuo pasiūlymu jis lyg ir sutiko, nes turi visą šienavimui reikalingą techniką, bet po to įvertinęs atstumą, nes susidaro apie 50 kilometrų, šienavimo savo technika atsisakė. Neprisimena iš ko, iš M. ar iš jo tėvo V., gavo pasiūlymą paieškoti firmos kuri nupjautų ir paruoštų šieną. To pokalbio metu buvo tik pieva ir jokios kalbos apie rulonų skaičių nebuvo, o labiau apie pinigus. Laikraštyje „Alio Raseiniai" rado tinkamą skelbimą, darbas buvo atliktas ir kaip tarėsi, V. B. susimokėjo už darbą. Neprisimena kada, bet tuomet, kai jau turėjo pasiruošęs šieną, V. prašė pagalbos šieno pargabenimui į (duomenys neskelbtini). Jis ir pats turėjo platformą rulonams vežti, ją abu apžiūrėjo. Pasirodė tokiam atstumui per silpna. V. B. atsakovas pasakė, kad jis tokios technikos neturi, o pakrauti gali. Parvežimo kainą jis pasiūlė 3 Eur už ruloną. Pakrovimą manė atliks veltui. Kaip ir minėta ieškinyje, tuo metu buvo COVID-as, jį kamavo kitos ligos, todėl su parvežimu neskubėjo. 2022 metų vasario pabaigoje sulaukė skambučio, kad jų šeima nusprendė šieną parduoti. Jis tuo metu sunkiai sirgo ir nežino ar neatsirado pirkėjo ar kitos priežastys, bet šienas taip ir liko. 2022 metų pavasarį nuvežė 7 rulonus pabandymui. Kokybė, atsakovo manymu, buvo gera, iš jų pusės pretenzijų nesulaukė. Šieną priėmė ieškovo darbininkai, pavardžių neklausė. Tada suorganizavo tralą pervežimui, pakrovimas iš jo pusės buvo užtikrintas, viskas aptarta tik liko smulkmena - pajudant iš vietos vairuotojas paprašė važtaraščio, kad būtų įvardintas gavėjas. Atsakovui paskambinus ieškovo sūnui M. ir paprašius rekvizitų, jis sakė pasitarsiąs su tėvu, tai yra V. B., kuris tuo metu buvo užsienyje. Mano, kad iš tėvo ,,gavo signalą“, kad jokių rekvizitų apmokėjimui neteikti ir niekam jokių pinigų nemokėti. Teko atšaukti pervežimą. 2022 m. lapkričio 10 dieną atvyko R. B. atvyko pas sesę R. M. aptarti šieno klausimo. Vėliau prie pokalbio prisijungė ir atsakovas, R. pareiškė, kad šienas jiems nereikalingas, nes ūkis jau ekologinis, nebent suvers į mišką. Pasiūlė vieną iš variantų - parduoti po 8 Eur ir tai būtų 1 600 Eur, plius reikės mokėti 600 Eur už balasto pervežimą. Viso suma 2 200 Eur. Kadangi jiems reikėjo pateisinti 2 000 Eur dar jis pajuokavo, kad liks ir pakrovimui. Sutarė tą skelbimą įdėti dar R. esant į ,,Skelbiu“ portalą, kad neatsirastų kokių nors iškraipymų. Iš pirkėjų sulaukė kokių 4-5 skambučių. Pirkėjams nurodė piniginiais reikalais tartis su R. B., nes kaip suprato, su R. ji perėmė vadovavimą pardavimui. Kas įvyko jai išvažiavus jam nėra žinoma. Po šio įvykio pasiekė V. B. pretenzija. Jokiose derybose V. B. G. nėra dalyvavęs. Jo žiniomis paskutinį kartą ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo 2021 m. gegužės 12 d. Tik iš teismo pranešimo sužinojo, kad už paslaugą mokėjo būtent ieškovas, ar ieškovas turi savo ūkį, atskirai nuo sūnaus M. B., jam nebuvo žinoma. Į telefonines žinutes ieškovas neatsakinėja, į žmonos R. B. nurodytą paštą siuntė tris laiškus: 2022 m. gruodžio 5 d., 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. sausio 7 d., atsakymo negavo.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas V. B. prašė ieškinį tenkinti, priteisti jo sumokėtus 1 909 Eur ir bylinėjimosi išlaidas, tai yra 500 atstovavimo išlaidų. Paaiškino, kad 2021 m. gegužės pabaigoje susitiko su M., kuris pasiūlė šieno. Jam reikėjo šieno, tai jis ir sutiko, nes siūlė su atvežimu. Sutarė 200 rulonų po 13 Eur su atvežimu nupirkti. Po to paskambino ir pasakė, kad reikia už šieną sumokėti, tada jie padarė pavedimą A.. Atsakovas atvežė raštelį su A. duomenimis, tačiau jis rulonų negavo. Pinigus pervedė D. A., jis jos nepažįsta. Pavedime nurodė už skolą, nors skolos jai neturėjo. Taip rašė, nes taip prašė atsakovas. Šiai dienai jam yra atvežta 7 rulonai. Nors rulonai jau be kokybės, tačiau sutiktų, kad tuos rulonus atvežtų. Tie rulonai jau padaryti. Pavedimas už rulonus padarytas iš ūkio sąskaitos. Šiuo metu jo ūkis ekologinis, registruotas nuo 2021 m. pabaigos.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo V. B. atstovas advokatas D. Daunys palaikė sako atstovaujamojo ieškinį ir paaiškino, kad A. pateikus visus rekvizitus, ieškovas į jos sąskaitą sumokėjo 2 000 Eur. Atsakovas su A. susitarė, kad būtų padaryta 200 rulonų. Pinigai buvo pervesti už žolės nupjovimą, vartymą ir džiovinimą, jos surulonavimą. Visa tai buvo padaryta ir nors nenustatytais terminais, t.y. kitų metų balandį, ieškovui per du kartus buvo atvežti 7 rulonai. A. M. savo lėšų visiškai neįdėjo, o V. B. sumokėjo 2000 Eur ir dar 600 Eur būtų sumokėjęs kai būtų atvežti rulonai, nes už ruloną tartasi po 13 Eur. Šalys bandė tartis tarpusavyje, tačiau susitarimas nepasiektas. Prašo ieškinį patenkinti ir priteisti 1909 Eur, nes kaina buvo tartasi su atvežimu, todėl ir iš 2000 Eur atėmė 7 rulonų kainą.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. paaiškino, kad visuomet tarp jų su ieškovu buvo geri santykiai. Visuomet buvo kalbama, kad sunku jaunajam ūkininkui, reikia padėti. Jam padėjo tėvai, jam prisijungė padėti ir atsakovas, parėmė tuo 1000 Eur. Buvo duota pieva, tačiau jiems per toli ir kad nevažiuoti, nelaužyti technikos, prašė surasti kas sutvarkys. Jie rado laikraštyje skelbimą ir kai paskambino pataikė pas A., nes laikraštyje tai tik firma nurodoma. Su juo pasitarė ir tik tada nustatyta kaina. Tai buvo apie birželio 15 d. Atvežti niekas neprieštaravo. Tačiau, kadangi jie gyvena iš atsakovo vienos pensijos, kai jis atvežė tuos septynis rulonus paprašė sumokėti. Ieškovas atsakė, kad niekam nemokėjo ir nemokės. Septynis rulonus prašė atvežti tam, kad pažiūrėti ar bus tinkamas, ar gyvuliai ės. Kai atvežė nieko nerado, buvo tik darbininkai. Jis paklausė ar davė pinigus, darbininkai pasakė, kad nedavė. Be to pats ieškovas pripažino, kad už 7 rulonus yra 91 Eur. O tai, kad sumokės už visus atvežtus 200 rulonų, abejoja. Šiuo metu jam siūlo atvežti rulonus ir pačiam sumokėti po 3 Eur, o virš 3 Eur kas bus susimokės ieškovas. Tačiau nurodė, kad jis jokių pinigų nėra gavęs. Net už tuos 7 atvežtus rulonus. Mano, kad ieškinys nepagrįstas. Prašo kompensuoti jo patirtas advokato išlaidas. Papildė, kad jo manymu pirma sandorio dalis yra įvykdyta, tai yra šienas sutvarkytas, surulonuotas kaip tartasi po 10 Eur už ruloną, rulonų 200 ir ieškovas dėl to atsiskaitęs, rulonai jų. Tai ką nusipirko yra jų, o liko tik atvežimas. Tai kita dalis ir yra derybų objektas.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo A. M. atstovas advokatas Gvidas Byčius paaiškino, kad jo manymu, kreipiantis į teismą ieškinys turi būti pagrįstas. Ieškovas savo ieškinį grindžia pagal rangos sutartį, t.y. neva atsakovas įsipareigojo iš savo medžiagos padaryti produktą ir jį atvežti. Tačiau iš paaiškinimų tampa nebeaišku, gal tai buvo paprasta pirkimo-pardavimo sutartis. Iš bylos duomenų kaip ir atrodytų, kad ieškovas priima žolę dovanai, todėl tampa nebeaišku kodėl atsakovas kaip dovanotojas turėtų tą žolę sutvarkyti ir ją dar atvežti. Žodinė sutartis galima, tačiau ji bent turi atitikti faktines aplinkybes. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, ką ir įrodo netiesioginiai įrodymai. Be to ir liudytojas, ieškovo sūnus, nurodė, kad jis to susitarimo negirdėjo, tačiau jis žino, kad bus 200 rulonų, po 13 Eur, nors apie rulonavimą ir jų skaičių sužinota vėliau. Be to aiškius parodymus davė ir atsakovo sutuoktinė. Be to atsižvelgtina į tai, kad ieškovo ūkis tapo ekologiškas, jis jau nebeliko suinteresuotas atsiimti to šieno. Taip pat mano, kad įrodinėti turi ieškovas, o atsakovas tik apsiginti, ką atsakovas ir padarė. Jei tai būtų žalos atlyginimas, tai tuomet turėtų būti nurodytos visos tam reikalingos sąlygos, o to nėra.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. A. paaiškino, kad jiems pinigai buvo pervesti už rulonavimą. Pinigai pervesti už padarytą darbą. Rulonavimą atliko jos vyras A.. Pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, nes ji atlieka deklaravimus, perka kurą. Kai jos vyras atliko darbus, paprašė, kad ji duotų sąskaitos numerį, kad būtų pervesti pinigai. Tą į bylą pateiktą raštelį su sąskaitos numeriu ji užrašė pati ir pateikė savo vyrui. Ji V. B. visiškai nepažįsta. Kai į sąskaitą įkrito pinigai jai nebuvo keista, nes žinojo, kad turi būti pervesti pinigai. Mano, kad jos vyras yra dirbęs pas M.. Kaip skaičiuoja pinigus už atliktą darbą ji nežino, nes skaičiuojasi jos vyras, tačiau žino, kad skaičiuojama už pjovimą, grėbimą, rulonavimą. Kiek buvo rulonų ji nežino.
9. Liudytojas R. A. nurodė, kad V. B. nepažįsta, o A. M. kažkiek žino, nes jam surulonuodavo šieną. Jis buvo pasamdytas aplikti darbą, tą darbą atliko ir pinigus gavo. Jo prašė atlikti darbą, t.y. nupjauti, sugrėbti ir surulonuoti, M.. Buvo 200 rulonų, sutarė po 10 Eur už ruloną. Kiek ten buvo hektarų nepasakys, nežino. Dirbo apie tris dienas. Kam tie rulonai skirti nežinojo. Rulonus paliko lauke. Pinigai buvo pervesti į žmonos sąskaitą. Atsiskaitė po darbų atlikimo, nes iki tol kol neatlikti darbai neaišku kiek bus rulonų. Jis ūkininkas. Jis duomenis: žmonos vardą pavardę, sąskaitos numerį, perdavė M.. Pinigus sakė perves, kai grįš tas žmogus. Pinigus, po to kai perdavė sąskaitą, gavo po kokios savaitės. Su juo atsiskaityta. Jis su M. pažįstamas gal 5 metai, pas jį dirbęs. Skelbimą apie tai, kad atlieka rulonavimo darbus yra įdėjęs į laikraštį ,,Alio Raseiniai“.
10. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. B. jos vyras, o M. yra sesers vyras. Jai atsakovas atvežė lapelį ir pasakė, kad reikia padaryti pavedimą už šieną, skolos grąžinimas. Ji taip ir padarė. Pervedė 2000 Eur iš vyro ūkininko sąskaitos. Ant lapelio ,,už šieną“ užsirašė ji pati, kad žinotų. Buvo nurodoma už skolą, kokia tai skola nežino, galimai vyro, nes žinojo, kad buvo sutarta šienas su atvežimu už ruloną po 13 Eur, rulonų 200. Tas šienas buvo skirtas V. ūkio reikalams. Visas susitarimas vyko 2021 m. per vyro gimtadienį, tai galimai birželio 3 d. Sutarta, kad A. atveš 200 rulonų po 13 Eur su atvežimu į vietą, t.y į (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) gal kokie 28 kilometrai. Kieno tas šienas konkrečiai nežino. Atvežta po naujų metų kokie 7 rulonai. Kadangi pereita prie ekologinio ūkio, jiems tas šienas tapo nebereikalingas, tai ji užsiminė, kad tą šieną parduotų ir pinigus atiduotų. Žino, kad lyg tai buvo įdėtas skelbimas šieno pardavimui. Nežino ar jie patys planavo vežtis šieną. Jos vyras yra ūkininkas, ji taip pat ūkininkė. Ji vyko pas M. tartis. Kodėl prašo ne iš to asmens grąžinti pinigus kam pervedė, nežino. Mano, kad tas šienas M..
11. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek ieškovą, tiek atsakovą pažįsta. Jis taip pat dalyvavo tam gimtadieny ir matė kaip V. su A. sukirto rankom. Paklausė V. kas čia buvo ir tas pasakė, kad iš A. gaus rulonų, juos atveš. Po to po kurio laiko pasakė, kad atveš tuos rulonus, paprašė pabūti ūkyje. Atvažiavo A. M. su lengvuoju automobiliu prisikabinęs priekabėlę ir atvežė jis tris rulonus, kuriuos nuėmė. Jis nusistebėjo, kad 200 rulonų veš su tokia mašina atstumu apie 50 kilometrų. Žadėjo kitą dieną atvežti dar keturis. Jis patarė pasisamdyti traliuką ir atvežti tuos rulonus. Jis turi panaudos sutartį su V. B.. Jis padeda tam ūkiui, ūkis (duomenys neskelbtini). Padeda ūkyje jau senai, dar iki to susitarimo. Padeda ūkyje už jam suteiktą gyvenamąją vietą. Apie susitarimą sužinojo dar tos šventės metu, nes pasakė pats B.. Gyvulių ieškovas turi apie 100-150. B. informavo, kad sumokėta ir rulonai važiuoja.
12. Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su A. M. sutuoktinei, o su V. B. žmona jos yra seserys. Paaiškino, kad iš raštiško pranešimo sužinojo, kad pievą perėmė ir nusipjovė V. B., o per tą jo 60-mečio gimtadienį, kuris buvo 2021 m. gegužės 26 d., kalbėta, kad M. jaunas ūkininkas, jam trūksta pašarų, nes buvo sausra, tą pievą nusišienauja M. ir jam tas šienas atitenka kiek jau bus ten tų rulonų. Kiek rulonų bus nenustatė. Tada rulonavimas buvo apie 10 Eur, o rulonai tada buvo apie 15 Eur. Ten buvo du laukiukai, viso apie 13 hektarų. Tada jie turėjo ūkį. Kadangi per toli buvo pačiam M. atvažiuot nusišienauti, prašė padėt rasti kas nušienautų. Surasti nupjovėją prašė jų, jie ir rado per skelbimus. Rado A.. Tos pievos jos ir A. bendra nuosavybė. Tik iš ieškinio sužinojo, kad šienas V.. Kad jis turi ūkį iš viso nežinojo, žino tik, kad M. turi ūkį. Kaina buvo tokia, kad susimokės už nušienavimą. Tada jie samdė traliuką per du kartus kelis rulonus nuvežė, o kai rado rimtą vežėją, šis paprašė važtaraščio. Kada negavo rekvizitų tuo viskas ir pasibaigė, nes V. uždraudė M. ir R. duoti rekvizitus. Dar 2022 m. lapkritį buvo atvažiavus R. kalbėtis apie šieną, sakė jiems šienas nereikalingas, jų ūkis ekologiškas, išvers į mišką. Sutarė, kad kam versti tą šieną, jį parduoti, atsiimti išlaidas ir viskas bus gerai. Tada atrodė, kad viską lyg ir sutarė. Padavė skelbimą į internetą, viskas buvo gerai, o kaip ,,ant rytojaus“ jau sakė, kad ji nieko nežino apie jokį šieną. Kai atsirado pirkėjas ir jau reikėjo atsiimti pinigus nebeatvažiavo. Nors pirkėjų buvo ne vienas. Už pjovimo paslaugą jie patys susimokėjo, kas mokėjo nežino. Už tuos atvežtus septynis rulonus niekas nemokėjo, nes priėmė rulonus du vyrai. Vežė su savo transportu ir liko išlaidos jų.
13. Liudytojas M. B. paaiškino, kad jo tėvas per savo gimtadienį sutarė su A. M., kad jis perka 200 rulonų su atvežimu po 13 eurų. Jo supratimu tai buvo kaip pirkimo-pardavimo sutartis. Tai normali kaina rulono su atvežimu. Tuos skaičius jam įvardijo tėvukas. Reiktų vežti apie 40 kilometrų. Kaip sutarta, tie rulonai nebuvo atvežti nors pinigai sumokėti. Rulonai turėjo būti atvežti į (duomenys neskelbtini), į tėvo ūkį. Jis irgi yra ūkininkas. Jų su tėvu ūkiai yra atstumu apie kilometras. Tiek jis, tiek tėvas augina karves. Jo ūkyje yra apie 120 karvių. Kiek tėvo ūkyje yra karvių jis nežino. Be tėvo tam ūkyje jo žiniomis niekas nedirba, ką ten veikia V. M. nežino. Apie susitarimą jam pasakė tėvukas per tą patį balių. Kad turėjo būti atvežta 200 rulonų, o atvežti tik 7 rulonai jam sakė tėvukas. Kaip ir pats tėvukas sakė, kad A. sumokėjo pinigus už pagamintus rulonus. Jis A. nežino. Apie tai sakė dar iki šių metų gegužės 1 d. Sumos jam nežinomos. Kiek apmokėjo nežino. Su M. nuo teismų pradžios nebebendrauja, nors anksčiau bendraudavo. Atsakovo žmona yra ūkininkė. Tarp jų jokių bendradarbiavimų nebuvo. Komentuoja sms žinutes: 2022 m. gegužės mėnesį A. M. prašė jo ūkio rekvizitų, kurių nedavė. Tarp jo ir A. M. jokių susitarimų nebuvo. Nežino kodėl rekvizitų buvo prašoma jo. Tuo metu, kai tartasi dėl rulonų, jo mama ūkį turėjo, bet dabar nebeturi. Kas už septynių rulonų atvežimą sumokėjo nežino, kad rulonus atvežė M. žino iš tėvuko. Jo kaip ūkininko manymu, šienas yra 2021 m. ir jis tinkamas tik pakratams. Jis turi techniką, kad atvežti rulonus, bet jo pagalbos niekas neprašė. Po paskutinio posėdžio bandė patarpininkauti. Jam dar A. siūlė tuos rulonus padovanot. Jis sakė, kad atvyks su buhaltere pasižiūrėti, reikia sudaryti dovanojimo sutartį. Po to dar vyko pardavimo susitarimai. Žinučių susitarimai vyko su juo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas
14. Ieškovo ir jo atstovo, atsakovo ir jo atstovo, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl atsakovo pievoje esančios žolės perdavimo ieškovui, jos nupjovimo, sutvarkymo, šieno surulonavimo ir jo pristatymo ieškovui į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ieškovas į trečiojo asmens D. A. sąskaitą pervedė 2 000 Eur, kaip teismo posėdžio metu nurodė D. A. ir liudytojas R. A. – pinigai pervesti už pievos nupjovimą, vartymą, sugrėbimą ir 200 rulonų surulonavimą, kai vieno rulono paruošimas 10 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui buvo pristatyti 7 rulonai ir kaip nurodo atsakovas, tie rulonai nuvežti pabandymui ar gyvuliai ės. Ieškovas neginčijo, kad rulonai vežti pabandymui. Byloje nėra duomenų, kad už tuos atvežtus 7 rulonus atsakovui būtų sumokėta jų atvežimo metu. Ieškovas neginčijo, kad nemokėjęs atsakovui papildomai už atvežtus rulonus. Kaip nurodo ieškovas, jam rulonai nebetinkami, nes nuo 2021 m. pabaigos ūkis tapęs ekologiniu ir tuo šienu gyvulių šerti nebegali, bet rulonus priimtų, jei juos atvežtų. Ieškiniu prašoma skolos 1 909 Eur sumoje, nes ieškovas negavęs 193 rulonų, o 1 rulonas 13 Eur. Iš bylos duomenų matyti, šalys taip pat neginčijo, kad jokių pinigų ieškovas V. B. A. M. nemokėjo, su atsakovu buvo tik sudarytas susitarimas dėl A. M. priklausančios pievos nupjovimo ir šieno paruošimo, bei nuvežimo ieškovui. Kaip matyti iš bylos duomenų, visus darbus iki rulonų vežimo vykdė R. A., su kuriuo atsiskaityta – sumokėta 2000 Eur. Liko nenuvežti 193 rulonai. Sutarta kaina už visus darbus su rulonų atvežimu į (duomenys neskelbtini) 2 600 Eur: po 10 Eur už rulonų paruošimą ir po 3 Eur už atvežimą. Šalys neginčija, kad 600 Eur niekam nemokėti.
15. Tarp šalių kilo ginčas dėl 200 rulonų, kurių 193 neatvežti ieškovui ir dabar prašoma grąžinti 1 909 Eur (2 000 Eur sumokėjo ieškovas V. B. į D. A. sąskaitą), nes atskaityta 7 rulonų kaina 91 Eur (vieno rulono kaina 13 Eur).
16. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad 2021 m. birželio 30 d. ūkininkas V. B. į D. A. sąskaitą pervedė 2 000 Eur, nurodyta paskirtis: skolos grąžinimas (b. l. 7). Kaip šalys nurodė, D. A. ieškovas nepažinojo, raštelį su rekvizitais kur pervesti pinigus padavė atsakovas. Iš raštelio matyti, kad surašyti asmens, D. A., duomenys, sąskaitos numeris (b. l. 25), o liudytoja R. B. teismo posėdyje nurodė, kad prierašą ,,už šieną“, ji parašiusi savo ranka, kai gavo raštelį. Iš 2022 m. lapkričio 15 d. pretenzijos matyti, kad V. B. A. M. prašo grąžinti 1 909 Eur, nes nepristatyti visi 200 rulonų kaip buvo tartasi. Gavo 7 rulonus, kai rulonas 13 Eur. Ieškovas rulonus įkainojo 91 Eur. Taip pat nurodė, kad jei visi rulonai bus pristatyti, tai jis sumokės likusius 509 Eur (b. l. 8). Byloje pateikti trys elektroniniai laiškai siųsti: 2022 m. gruodžio 5, 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. sausio 7 d., siuntėjas: (duomenys neskelbtini), gavėjas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11) – iš laišku matyti, kad elektroninius laiškus siuntė atsakovas A. M. ieškovo sutuoktinei R. B., tačiau atsakymų negauta. Taip pat iš minimų laišku matyti, kad jau tuo metu atsakovas nurodė, kad susimokėta už paslaugą, liko suma už atvežimą 600 Eur (2022 m. gruodžio 5 d. laiškas <...> ,,Jus suprantat, kad už pjovimą, vartymą, griebimą presavimą susimokėjote paslaugos teikėjui o po 5 Eur už ruloną buvome nutarę Jums padovanoti, tik reikėjo dokumentų kas gavėjas, .... <...> ,,Tavo siūlyta formulė, už ruloną po 8 Eurus. Tada Jums grįžta 1400 Eur ir nereikia mokėti 600 Eur už nereikalingo balasto pristatymą ir už pakrovimą lieka po 1 Eur už ruloną.“ <,,,>). Taip pat į bylą pateiktos susirašinėjimo žinutės tarp M. B. ir A. M. (b. l. 44-54), iš jų matyti, kad A. M. manė, jog šienas bus M. B.; siekta spręsti konfliktą; taip pat matyti, kad kalbėta apie pievos, šieno rulonų dovanojimą.
Dėl žodinės rangos sutarties
17. Tarp šalių kilo ginčas dėl 200 šieno rulonų, kuriuos pasak ieškovo įsipareigojo paruošti ir atvežti atsakovas. Atsakovas tam prieštarauja, nurodo, kad jis davė pievą, o ieškovui paprašius padėti surado kas tą pievą nupjaus, sutvarkys ir pagamins rulonus, taip pat žadėjo atvežti rulonus, nes ieškovui per didelis atstumas pačiam važiuoti jų pasiimti. Tarp šalių nėra konflikto dėl to, kad buvo pagaminta 200 rulonų, 10 Eur už rulono paruošimą, ir jau sumokėta 2000 Eur, kurie pervesti į trečiojo asmens D. A. sąskaitą; likusi 600 Eur suma niekam nemokėta. Tarp šalių nekilo ginčo ir dėl to, kad D. A. į sąskaitą būtų pervesta už rulonų paruošimą per didelė suma.
18. Ieškovas savo ieškinį grindė kaip žodinį rangos susitarimą.
19. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas, ir pan.). Įstatymas nenustato tokių darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis).
20. Šalys neginčija, kad tarp jų buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl pievos, kad ieškovui (atsakovo manymu ieškovo sūnui) atsakovas atiduos žolę iš kurios bus pagaminti šieno rulonai. Šį faktą patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pagaminta 200 rulonų už 13 Eur: už rulono pagaminimą 10 Eur, už jo atvežimą 3 Eur, bendra suma susidaro 2 600 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad rulonai pagaminti, už pagaminimą pervesta į trečiojo asmens D. A. sąskaitą 2000 Eur (b. l. 7). Ieškovui nuvežti 7 rulonai, nenuvežta 193 rulonai. Už rulonų nuvežimą niekas niekam nemokėjo. Ieškovas V. B. ir liudytoja R. B. nurodė, kad pinigai pervesti už rulonų paruošimą. Be to tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek ir liudytojas M. B. nurodė, kad buvo žinoma, jog rulono kaina 13 Eur, ieškovas ir liudytojas M. B. žinojo, kad bendra kaina 2 600 Eur. Iš aptarto aišku, kad liko nesumokėti 600 Eur. Atsakovas A. M. ieškovui V. B. pristatė 7 rulonus už kurių pristatymą jam nesumokėta. Šio fakto šalys neginčija. Iš to seka, kad atsakovas, šalių bendru žodiniu sutarimu suderinęs, kad rulono kaina 13 Eur, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad už rulonų atvežimą bus gautas atlygis.
6. Nagrinėjamu atveju žodine sutartimi nebuvo nustatyta konkreti darbų apimtis. Ieškovo V. B. manymu, tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuriai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus nuostatos. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.54 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių kilo ginčas dėl susitarimo kvalifikavimo. Atsakovo, jo atstovo, manymu, tarp šalių nebuvę rangos sutarties santykių ir atsakovas neįgyja pareigos sava rizika atlikti darbus, t.y. paruošti ir pristatyti į (duomenys neskelbtini) 200 šieno rulonų. Atsakovo A. M. manymu, jis dovanojo pievą, o tik paprašytas padėti kaip giminaičiams, surado kas sutvarkys pievą ir pagamins rulonus, nes V. B. pačiam tvarkytis tą pievą per toli. Po to geranoriškai atsakovas A. M. sutiko nuvežti ieškovui V. B. (atsakovo manymu M. B., t.y. ieškovo sūnui) rulonus. Vertinant tai, kad jei tarp šalių būtų sudaryta rangos sutartis, o atsakovas pristatė 7 rulonus ieškovui į ūkį (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą turėjo būti surašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ir ieškovas už atliktus darbus turėjo pareigą susimokėti, po aktu pasirašyti, t.y. ieškovas turėjo pareigą priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Tokie ar panašūs veiksmai atlikti nebuvo, joks dokumentas nesurašytas, rulonus ieškovo prašymu priėmė jo darbininkas, t.y. padėjo iškrauti. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Pagal teismų praktiką vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-597/2005; Nr. 3K-3-17/2007, 3K-3-363-611/2016, 3K-3-357-684/2017). Iš aptarto aišku, kad tiek atsakovas A. M. susitarimo su ieškovu V. B. nelaikė rangos sutartimi, tiek ir ieškovas šių santykių, iki teismo proceso, nevertino kaip rangos. Pažymėtina, kad sandorių sudarymo metu tarp šalių buvo geri giminiški tarpusavio santykiai. Šalys neginčija fakto, kad jos laisva valia sudarė sandorį, sandorio metu susitartos sąlygos atitiko jų lūkesčius ir siekius.
21. Ieškovas atsakovui jokių pretenzijų nereiškė iki pat 2022 m. lapkričio 15 d. (b. l. 8). Pažymėtina ir tai, kad už rulonų pagaminimą susimokėta 2021 m. birželio 30 d., t.y. iš karto po to kai jie pagaminti, o 7 rulonai, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu pabandymui ar gyvuliai ės, pristatyti tik gerokai vėliau (rulonų pristatymo laiką šalys nurodo skirtingą: ieškovas nurodo, kad 7 rulonus gavo 2021 metais, o atsakovas – kad nuvežė 2022 m. pavasarį). Taip pat šalių aptarta, kad ieškovui pačiam nenaudinga važiuoti pasiimti tų rulonų ir sutarta, kad atsakovas ras kas atveža, o pakraus jis nemokamai. Be kita ko, atsakovui radus ir nusamdžius tralą 193 rulonų atvežimui, ieškovas nesutiko suteikti duomenų apie gavėją ir vežimas atšauktas. Iš susirašinėjimo žinučių tarp A. M. ir M. B. matyti, kad siekta pristatyti šieno rulonus: 2022 m. gegužės 23 d. sms žinutė - ,,<...> nėra dokumento uzsakant trala prašo savininko <...>“; 2022 m. rugpjūčio 14 d. - ,,<...> kad ir ne savininkas, bet rulonai sustumti į krūvas <...>“ (b. l. 45, 46). Iš žinučiu matyti, kad kalbama apie rulonus, jų atvežimą, tačiau nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kad kalbama būtent apie ginčo sandorį. Nors šalys nurodė, kad tarp jų jokių bendradarbiavimų nėra buvę, tačiau iš pateiktų sms žinučių (b. l. 44-54) matyti, kad tarp šalių yra ne vienas tarpusavio susitarimas: 2022 m. rugpjūčio 8 d. ,,Kadangi tu ne savininkas o tėvas sako jokių pinigų nemokejės sejam rapša“ (b. l. 45-46); 2023 m. gegužės 2 d. - ,,Supratau kad ant jokiu dokumentu nesirasysit tad volus gali grazinti Ju kaina yra 1300. Jei geranoriskai buvome 800 tau dovanoje mes su dovanom daugiau zaisti nenorim 500 Eur tau atvezu ir nereikes jokiu mokesciu“ (yra ir daugiau žinučių apie volus) (b. l. 46, 47). Esant nustatytoms aplinkybėms galima teigti, kad tarp šalių buvo nusistovėję tarpusavio santykiai, bendradarbiauta, atliekant ūkio darbus ir minimų ginčo rulonų paruošimas ir atvežimas nebuvo vienkartinis veiksmas. Tarp šalių nuolat buvo sudaromi tarpusavio susitarimai, giminiškai vieni kitiems padėdavo.
22. Įvertinus šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus aišku, kad šalys neginčija atliktų darbų, likęs tik ginčas dėl rulonų pristatymo ir 600 Eur sumos, kuri nesumokėta už rulonų pristatymą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas A. M. – rulonų pristatymas yra derybų klausimas.
23. Pagal teismų praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-424/2004, 3K-3-19/2009 ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas su atsakovu žodžiu sutarė, kad atsakovas perduoda savo pievą, t.y. leidžia nusipjauti ir pasigaminti šieną iš jo pievoje esančios žolės, ieškovui (atsakovo manymu sudarant susitarimą M. B., t.y. ieškovo sūnui). Tiksliai nustatyti kokios buvo susitarimo sąlygos nėra galimybės, nes susitarimas buvo žodinis, o liudytojo V. M. paaiškinimas vertintinas kritiškai, nes jis yra materialiai priklausomas nuo ieškovo V. B., nes už pragyvenimą teikia pagalbą ieškovo ūkyje. Taip pat ir liudytojo M. B. paaiškinimai nėra patikimi, nes jis yra ieškovo V. B. sūnus. Teismo vertinimu, nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kad jau susitarimo metu, 2021 m. birželio 3 d., buvo sutarta, kad bus pagaminta 200 rulonų šieno už ruloną po 13 Eur, viso už 2 600 Eur, kaip ir nėra galimybės neginčijamai nustatyti, kad jau pirmojo susitarimo metu buvo numatyta, kad atsakovas įsipareigoja pagaminti rulonus ir juos pristatyti į ieškovo ūkį (duomenys neskelbtini).
25. CK 6.653 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba įtvirtinant kainos apskaičiavimo būdus ir kriterijus. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Rangos sutarties kainą nusistato šalys ir kaina tampa sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad kai kaina nesutarta, pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą.
26. Kaip nurodo atsakovas, buvo susitarta tik dėl pievos perdavimo, kad būtų nupjauta ir sutvarkyta žolė. Iš liudytojo R. A. paaiškinimo matyti, kad tik jį pasamdžius surulonavimui, t.y. jau po ieškovo V. B. ir A. M. susitarimo dėl pievos, tapo aišku, kad už rulono pagaminimą bus 10 Eur, o kiek rulonų iš pievos išeis sužinota surulonavus. Iš aptarto matyti, kad tarp šalių galėjęs būti tik bendro pobūdžio susitarimas, jog atsakovas suteikia pievą ieškovui, kad pasigamintų šieno rulonus. Konkretus rulonų skaičius nustatytas tik surulonavus, t.y suformavus 200 rulonų, už kuriuos po darbų atlikimo praėjus savaitei, 2021 m. birželio 30 d. ieškovas susimokėjo 2000 Eur. Pinigus pervedė į trečiojo asmens D. A. sąskaitą. Be to šalys nurodė, kad įprasta rulono kaina tuo metu buvo 15 Eur. Iš to seka, kad pirmo susitarimo metu šalys negalėjo nustatyti ne tik galutinės kainos 2 600 Eur, bet ir to, kad vienas rulonas kainuos 13 Eur, t.y., kad už rulonų atvežimas bus 600 Eur, už ruloną po 3 Eur.
27. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), todėl pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).
28. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021).
29. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).
30. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių išsakytus argumentus, juos visapusiškai ir išsamiai įvertinęs, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, laiko, kad ieškovas V. B. neįrodė, kad tarp jo ir atsakovo A. M. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Pripažintina, kad pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys netenkintas, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus dokumentus atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur sumokėtos atstovavimo išlaidos advokatui (b. l. 23).
33. Teismas įvertinęs atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 500 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
34. Teismas patyrė 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Ieškinio netenkinus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 39,84 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo V. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) išlaidų patirtų advokato pagalbai.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.