- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- eII-46-818/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01729-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Advokatai
- Eglė Gecevičė
- Kategorijos
- 16.11.13Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 428 str.)
- 19.13Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, viešąsias paslaugas teikiančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507–508 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-46-818/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01729-2025-9 Procesinio sprendimo kategorija 16.11.13; 19.13 (S)
2026 m. sausio 15 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. P. atstovės advokatės E. Gecevičės (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-24827-2025 (ROIK: 25284926620), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresnioji tyrėja O. Š. 2025 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-24827-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284926620 J. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį, 428 straipsnio 6 dalį, dėl to, kad ji, 2025 m. rugsėjo 12 d. 14.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, blaškėsi po važiuojamąją gatvės dalį keldama pavojų eismo saugumui, ketinant pereiti gatvę draudžiamojoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, priėjus uniformuotam policijos pareigūnui ir įspėjus dėl atsakomybės, bei pareikalavus pasitraukti iš važiuojamosios kelio dalies policijos pareigūną įžeidė necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindama policijos pareigūno garbę ir orumą. Už padarytus administracinius nusižengimus J. P. paskirta subendrintą 90 Eur baudą.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, pareiškėjos atstovė advokatė E. Gecevičė 2025 m. lapkričio 4 d. padavė teismui skundą, kuriame nurodė, jog Institucijos vyresnysis tyrėjas G. V. neteisingai aiškina Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 42 p., kur nurodyta, kad „Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (..) tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją” būtent sankryžoje, kur nėra pėsčiųjų perėjos J. P. ir ketino pereiti, ten nėra jokio ženklo, draudžiančio pereiti sankryžą. Toliau KET 42 p. rašoma „Kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses”. Čia vyresnysis tyrėjas G. V. supainiojo atvejį, kur leidžiama pereiti sankryžoje, su aplinkybėmis, kai matomumo zonoje sankryžos nėra. Šiuo atveju veiksmas vyko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. J. P. teigimu, vyresnysis tyrėjas G. V. be jokio pagrindo J. P. užsipuolė, be to, ji nesuprato, kad G. V. yra policininkas, nes jis neprisistatė, kaip priklauso pagal LR Policijos įstatymo 25str. 3d. ir nedėvėjo nei ant kaklo, nei ant aprangos jokio ženkliuko ar pakabuko, pagal kurį būtų galima jį identifikuoti, todėl J. P. pamanė, kad tai arba draudimo atstovas, arba šiaip koks avarijos dalyvio draugas ar kitas suinteresuotas asmuo. 2025-09-12 (penktadienį) J. P. eidama iš sporto užsiėmimų (duomenys neskelbtini), nusipirko pilnus maišus maisto ir ėjo namo. Priėjusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą pamatė joje 2 aplaužytus automobilius po avarijos. Kadangi jos namai yra tiesiai už sankryžos, o ji labai sunkiai nešė pirkinius, norėjo pereiti gatvę. Kad matytų ar neatvažiuoja mašinos, ji žengė kelis žingsnius už greitėjimo juostoje sustatytų automobilių. Ji pamanė, kad ten buvo pastatyti suinteresuotų avarija automobiliai: gal draudimo atstovų, gal liudininkų ar kokių draugų. Prie J. P. priėjo jaunas vaikinas pasakė pasitraukti, ji pasitraukė ir toliau darėsi, kada atsilaisvins kelias. Tuomet jaunas vaikinas pasakė „Aš vis tiek tau neleisiu pereiti... Kadangi J. P. labai sunkiai nešė pirkinius, ji supyko, kad kažkoks draudimo agentas ar avarijos dalyvio draugas priekabiauja, tuomet ji pasakė „eik tu NA...” ir pasisuko eiti šalin nuo priekabiautojo, tuomet jis sugriebė J. P. ir pasakė kad ji įžeidė policijos pareigūną ir ją nutempė. Ji nežinojo, kad jis policininkas, nes buvo tamsiai pilkai apsirengęs, nebuvo jokių aiškiai matomų ženklelių ar užsegimų su pavarde, jis net nepasakė, kad yra policininkas. Šiuo metu daugelis rengiasi juodai arba tamsiai plikai. Geriausiu atveju ji galvojau, kad tai draudimo agentas. Be to J. P. yra trumparegė, jai prireikė kitų akinių žiūrėti iš arti, kartais susimaišo, kuriuos akinius užsidėti ir su skirtais skaityti ji nemato į tolį. Paskutinį kartą būnant pas okulistę, jai pasakė kad yra katarakta. J. P. yra gyvenusi (duomenys neskelbtini), ten policininkus iškart atskirsi pagal griežtą uniformą policijos skrybėles arba šviečiančią spalvą. Be to, ji nesuprantu, kas protokole vadinama „matomumo zonoje buvo šviesoforu reguliuojama sankryža”, kodėl neparašyta konkrečiai kiek metrų įstatymiškai turima omenyje. Nes žmogui su prastu regėjimu matomumo zona yra labai nedidelė, gal 5-10 metrų, o su puiku regėjimu ir už 2 kilometrų yra matomumo zona gera. Be to, gatvėse prisodinta medžių ir krūmų per kuriuos nieko nematyti, todėl nesuprantama koks atstumas yra matomumo zona. J. P. pasinaudojo KET 42 straipsniu, kuris leidžia pereiti gatvę sankryžoje, nes ji nešė labai sunkius nešulius.
Skundu taip pažymima, kad J. P. 2025-09-15 Vyriausiajame policijos komisariate parašė skundą dėl policininkų G. V. ir D. T. elgesio, pažeidusio jos orumą, nes pareigūnai nutempė J. P. su sunkiais nešuliais ir užrakino automobilio bagažinė virkdė ir išlaikė beveik 2 valandas, nors ji nesipriešino, įvykdė visus jų nurodymus - iškart pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Pakvietus greitąją pagalbą spaudimas buvo 219/198, po to keletą dienų buvo labai prasta sveikata, kelias dienas skaudėjo galvą, negalėjo užmigti. Toks pareigūnų elgesys nederamas. Į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 2025 spalio mėn. 14 d. 15.15 val. vykdytą O. Š. J. P. neatvyko, nes jai nebuvo žinoma nei bylos nagrinėjimo data, nei laikas, nei vieta. Niekas jai nepranešė. Norėdama sužinoti, ką ir kada reikia daryti ji savarankiškai skambino į Vyriausiąjį policijos komisariatą ir į 1–ąjį policijos komisariatą (skambino iš komisariatų internetiniuose puslapiuose pateiktų telefonų, nes kitų nerado), bet visur gaudavo atsakymus, jog „tokio numerio nėra”. Todėl negalėjo ginti savo teisių šioje administracinio nusižengimo byloje. Nutarimas administracinių nusižengimų byloje buvo priimtas remiantis vieninteliu G. V. surašytais dokumentais, tačiau nebuvo atsižvelgta į įrodymų visumą, kuri paneigia J. P. kaltę. Byla buvo išnagrinėta nepakankamai išsamiai, J. P. nedalyvaujant, todėl atstovės manymu, yra pagrindas nutarimą naikinti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti, nurodant, Vilniaus apskrities VPK 2025-10-14 nutarimas Nr. 10-ANR_N-24827-2025 priimtas teisėtai ir pagrįstai, o skunde pateikti argumentai nepaneigia byloje esančių objektyvių įrodymų. Administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, policijos registruojamų įvykių išrašai ir vaizdo įrašo duomenys sudaro nuoseklią ir tarpusavyje neprieštaraujančią įrodymų visumą, kuri patvirtina tiek ANK 428 straipsnio 6 dalies, tiek ANK 508 straipsnio 1 dalies nusižengimų sudėtis. Byloje įtvirtinta, kad 2025-09-12 apie 14:15 val. J. P. stovėjo važiuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, greitėjimo juostoje, taip keldama realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pareigūno tarnybiniame pranešime aiškiai pažymėta, kad moteris nesitraukė iš kelio dalies, ignoravo pakartotinius reikalavimus pasitraukti, ir toliau stovėjo intensyvaus eismo zonoje, kur šalia įrengtos pėsčiųjų perėjos buvo matomumo zonoje, tačiau ji jų nepaisė. Administracinio nusižengimo protokole faktinės aplinkybės užfiksuotos analogiškai, o pati J. P. pažeidimo nepripažino ir atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokole. J. P. neva teigia nesupratusi, kad su ja bendraujantis asmuo yra policijos pareigūnas. Šis teiginys visiškai prieštarauja jos pačios veiksmams, nes policijos registruojamų įvykių išraše aiškiai fiksuota, kad moteris pati kelis kartus skambino BPC, pranešdama, kad ją „patraukė policijos pareigūnas“, kad ji yra policijos automobilyje ir turi pretenzijų dėl pareigūnų elgesio. Todėl akivaizdu, kad pareigūno statusas buvo suvoktas, o vėlesni skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir pateikti siekiant išvengti atsakomybės. Be to, nutarime nurodyta, kad policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo 53 sekundę aiškiai girdėti, kaip J. P. pareigūną įžeidžia necenzūriniu keiksmažodžiu. Tai atitinka visus ANK 508 straipsnio 1 dalies požymius. Būtina akcentuoti, kad ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu ar provokuojančiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti ar pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai buvo ištarti turint tikslą pažeminti, vertinama pagal kontekstą, žodžių pobūdį ir situaciją. ANK 508 straipsnio paskirtis – užtikrinti sąlygas teisėsaugos pareigūnams atlikti tarnybines funkcijas ir apsaugoti jų garbę bei orumą (LAT 2007-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007; LAT 2009-12-15 nutartis Nr. 2K-396/2009; LAT 2013-10-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013,) kurioje aiškiai nurodyta, kad pareigūno įžeidimas gali reikštis įvairių užgaulių žodžių („gaidys“, „idiotas“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.) ar necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu. Šioje byloje esantys duomenys pakankami konstatuoti, kad J. P. pareigūną įžeidė būtent necenzūriniu žodžiu, taip pažemindama jo garbę ir orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl P. elgesio važiuojamojoje dalyje pažymėtina, kad ANK 428 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už pėsčiojo elgesį, kai jis pažeidžia Kelių eismo taisykles ir savo veiksmais kelia pavojų eismo saugumui. Pėsčiojo stovėjimas važiuojamojoje dalyje, blaškymasis ar delsimas, kai šalia yra aiškiai įrengtos pėsčiųjų perėjos, sudaro administracinio nusižengimo sudėtį nepriklausomai nuo subjektyvių asmens paaiškinimų. J. P. pažeidė ir KET 45 punktą, kuris aiškiai numato, kad pėstieji važiuojamojoje dalyje negali stoviniuoti, delsti ar stabdyti eismo, o nespėję pereiti privalo stovėti saugumo salelėje arba ant linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. J. P. apskritai nėjo per kelią, o stovėjo važiuojamojoje dalyje, draudžiamoje vietoje, greitėjimo juostoje, kur eismo intensyvumas ypač didelis. Tokiu elgesiu ji sukūrė milžinišką pavojų savo saugumui ir trukdė transporto priemonių eismui. Svarbu pabrėžti ir vietos specifiką. Įvykio vietoje įrengti specialūs metaliniai atitvarai, skirti tam, kad pėstieji nepereidinėtų gatvės draudžiamoje vietoje dėl itin pavojingo eismo srauto. Nepaisant to, J. P. stovėjo būtent šioje zonoje, ignoruodama tiek infrastruktūrą, tiek pareigūno reikalavimus. Tuo tarpu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo visiškai aiškiai matomos ir prieinamos – ties „Rimi“ ((duomenys neskelbtini)) ir „Lidl“ ((duomenys neskelbtini)) parduotuvėmis. Šios perėjos su šviesoforais ir laukimo salelėmis užtikrina saugų perėjimą, todėl jokių objektyvių priežasčių stovėti važiuojamojoje dalyje tarp greitėjančių automobilių J. P. neturėjo. Skundo dalis dėl tariamo nepranešimo apie bylos nagrinėjimą taip pat nepagrįsta. Protokole aiškiai nurodyta bylos nagrinėjimo data, vieta ir tvarka, protokolo nuorašas J. P. buvo įteiktas. Ji nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl byla teisėtai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į visų įrodymų visumą – tarnybinius pranešimus, protokolą, kūno kameros įrašą, BPC skambučių registrus, vietos infrastruktūrą ir pėsčiųjų perėjų buvimą matomumo zonoje – konstatuotina, kad J. P. pagrįstai ir teisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį bei ANK 508 straipsnio 1 dalį. Skunde pateikti samprotavimai yra subjektyvūs, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o jų tikslas – paneigti aiškiai užfiksuotus ir dokumentais pagrįstus nusižengimus.
J. P. teismo posėdyje iš esmės palaikė savo skundą papildomai nurodant (skundo byloje esančio vaizdo įrašo peržiūros metu), kad toje vietoje, kur ji ketino pereiti gatvės važiuojamąją dalį, yra „T“ formos sankryžą, toje vietoje daug pėsčiųjų pereina gatvę, jos matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos nebuvo, ji ėjo iš parduotuvės su nupirktais maisto produktais, nešė du sunkius paketus, jos manymu, protokole nagrinėjamoje vietoje Kelių eismo taisyklių 42 straipsnis leidžia pereiti gatvę sankryžoje. Neneigia, jog prie jos buvo priėjęs vyras, kuris įspėjo ją nebandyti pereiti gatvė neleistinoje vietoje, tačiau ji nesuprato, jog tas vyras yra policijos pareigūnas, to vyro apranga buvo be skiriamųjų ženklų, be to, pasak pareiškėjos, ji turi silpną regėjimą. Tai, jog jai buvo neleista pereiti gatvė ji susinervino, šalia stovinčiam vyrui (policijos pareigūnui) pasakė „eik tu policininkė“, tie jos išsakyti žodžiai nebuvo keiksmažodžiai ir buvo nukreipti ne pareigūnui, o jai pačiai vertinant susidariusią situaciją. Jos manymu, byloje esantis vaizdo įrašas yra netikras, sukarpytas ir sumontuotas (suklijuotas). Papildomai pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatve, savo gyvenamojoje vietoje gyvena jau senai ir gerai žinomi gatvės perėjimo, t. y. pėsčiųjų perėjų buvimo vietos. Kadangi protokole nurodytu laiku bei vietoje šalimai buvo įvykęs eismo įvykis, šalimai stovėjo automobiliai, ji pamanė, jog tas vyras, kuris buvo priėjęs su jai išsakytais pastebėjimais, galėjo būti koks nors draudimo agentas, ar eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų draugas, ar pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas G. V. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK 2 Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. Nurodė, kad tarnybos metu 2025 m. rugsėjo 12 d. apie 14.00 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Nuvykęs nurodytu adresu buvo apžiūrima įvykio vieta, tvarkomi reikalingi procesiniai dokumentai. Su kolega D. Š. jis matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamą dalį ir greitėjimo eismo juostos pėsčioji, keldama realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nes tuo metu buvo pakankamai intensyvus eismas visomis eismo juostomis, bandė pereiti gatvė neleistinoje vietoje. Pasak liudytoją toje kelio vietoje jokių pėsčiųjų perėjų nėra, o artimiausios perėjos yra ties (duomenys neskelbtini), sankryža su (duomenys neskelbtini) g., bei kitoje priešingoje pusėje ties (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Lidl“. Atstumas tiek į vieną, tiek į kitą pusę apie 100-200 metrų. Minėto pėsčioji (vėliau buvo nustatyta jos tapatybė – J. P.), bandydama pereiti neleistinoje vietoje, dairėsi į šalis, pasak liudytoją, keli automobiliai net J. P. apvažinėjo, nes transporto priemonių intensyvumas buvo gan didelis. Pėsčioji stovėjo greitėjimo juostoje arčiau kelio borto, matant šią situaciją, G. V. buvo priėjės prie pėsčiosios bei pareikalavo ją laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų bei gatvė pereiti leistinoje vietoje, nes kilo pavojus tiek J. P., tieks kitiems eismo dalyviams. Toje kelio vietoje, kur yra greitėjimo eismo juosta, ties kelio įrengti atitvarai, todėl liudytojo teigimu, pėsčioji turėjo suvokti, kad ten nėra kelia ėjimui per gatvė. Išsakant tą raginimą pėsčiajai, šalimai stovėjo kolega D. Š., kuris irgi pritarė, kad K. P. reikia įspėti laikytis taisyklių reikalavimo bei nekelti pavojaus eismo saugumui. Tas minėtas įspėjimas pėsčiajai buvo prevencinio pobūdžio, jei butų įvykdytas jų reikalavimus, šioje situacijoje nebūtų kilę protokole įvardinti padariniai. Po perspėjimo, pėsčioji ir toliau bandė pereiti gatve neleistinoje vietoje, ji nepasitraukė nuo važiuojamosios kelio dalies, J. P. buvo dar kartą įspėta laikytis eismo saugumo, jei ir toliau tęs pažeidimą bus surašytas jai protokolas. Tuomet liudytojo bei jo kolegos atžvilgiu minėtą pėsčioji pavartojo necenzūrinius žodžius, tai buvo rusiški keiksmažodžiai, ties įžeidžiantys žodžiai buvo nukreipti būtent pareigūnams ir pačiam G. V., nes buvo panaudotas žodis – „tu“, nes tuo metu jis su pėsčiąją bendravo. Keiksmažodžiai buvo pakankamai garsiai išsakyti, tą girdėjo ir kolega. Po tokie neleistino elgesio buvo nuspręsta J. P. sulaikyti bei surašyti jai protokolą. Pėsčioji buvo palydėta prie tarnybinio automobilio, kur jai pateikus asmens dokumentą buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas. Papildomai liudytojas nurodė, kad šio įvykio metu tiek jis pats, tiek jo kolega dėvėjo tarnybinė uniformą su policijos pareigūnų skiriamaisiais ženklais, jų tarnybinis automobilis buvo irgi su užrašais „Policija“. Pasak liudytoją, dar bandant J. P. sulaikyti bei įsodinti ją į tarnybinį automobilį, pastaroji vengė sulaikymo, ji stangrino rankas bei buvo priešiškai nusiteikusi pareigūnų atžvilgiu. Viso įvykio metu prie tarnybinės uniformos buvo pritvirtintą Body kamerą, kurios vaizdo įrašas pateiktas prie šios skundo medžiagos.
Teismo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi pareiškėjos atstovė advokatė E. Gecevičė nurodė, kad Institucijos nutarimas yra nepagrįstas, jos manymu, J. P. siekio įžeisti pareigūnus neturėjo, pėsčioji nesuprato, jog bendravo su policijos pareigūnais, skundo medžiagoje nesurinktą pakankamai duomenų pagrindžiančių jos atstovaujamos kaltę dėl J. P. inkriminuotų nusižengimu.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. skundžiamu nutarimu pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį ir 428 straipsnio 6 dalį nubausta galutine, subendrinta nuobauda – 90 Eur bauda už tai, kad ji, 2025 m. rugsėjo 12 d. 14.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, blaškėsi po važiuojamąją gatvės dalį keldama pavojų eismo saugumui, ketinant pereiti gatvę draudžiamojoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, priėjus uniformuotam policijos pareigūnui ir įspėjus dėl atsakomybės, bei pareikalavus pasitraukti iš važiuojamosios kelio dalies policijos pareigūną įžeidė necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindama policijos pareigūno garbę ir orumą.
Motyvai dėl J. P. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto
ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, t. y. įžeidimą. Tai užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jo orumą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 508 straipsnio taikymas reikalauja ne tik objektyvaus žodžių užgaulumo fakto, bet ir subjektyviosios pusės – kaltės – nustatymo, tai yra būtina įrodyti, kad asmuo sąmoningai ir tyčia siekė įžeisti valstybės tarnautoją.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (žr., pvz., administracinių nusižengimų bylas: Nr. AN2-272-493/2018, Nr. AN2-253-397/2018, AN2-97- 334/2018, Nr. AN2-115-195/2018, Nr. AN2-139-574/2018, Nr. AN2-215-300/2018, Nr. AN2-287- 634/2020, Nr. AN2-102-813/2021). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247- 898/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad policijos pareigūnui pareikalaus pasitraukti iš važiuojamosios kalio dalies G. V. įžeidė necenzūriniais žodžiais ir tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno garbę ir orumą. Policijos pareigūno teisėti reikalavimai (draudimas pereiti gatvės važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, kai pėsčiosios matomumo zonoje buvo šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja) pareiškėjai buvo išsakyti aiškiai ir suprantamai, jai suprantama kalba, ką patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas. J. P. policijos pareigūno reikalavimo pasitraukti iš kelio važiuojamosios dalies esant intensyviam transporto priemonių judėjimui, nesiblaškyti kelyje bei nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nevykdė, nors toks pareigūno reikalavimas buvo pakartotas, ji ir toliau nevykdė pareigūno teisėto reikalavimo.
Iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnams priėjus prie kelio važiuojamojoje dalyje greitėjimo eismo juostoje stovinčios pėsčiosios J. P. bei pareikalavus (toks reikalavimas buvo pakartotas du kartus) jai pasitraukti iš kelio bei netrukdyti eismo saugumui, pastaroji nevykdė pareigūno G. V. teisėto reikalavimo bei pasakė: „eik tu nachui“, tokiu būdu jį įžeisdamas. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovės skunde irgi įvardinti tie patys necenzūriniai žodžiai („eik tu Na...“) išsakyti J. P. pareigūno atžvilgiu. Pasak J. P., ji nesuprato, jog su ją bendravo bei pastabas dėl kelio perėjimo neleistinoje vietoje išsakė policijos pareigūnas, kuris jos teigimu, dėvėjo jai nesuprantama uniformą, be skiriamųjų ženklių. Tuo tarpu iš skundo medžiagos matyti, jog po jos sulaikymo ji pati kelis kartus skambino į Bendrojo pagalbos centrą pranešdama, jog ją „patraukė policijos pareigūnas, kad ji yra policijos automobilyje bei turi pretenzijų dėl pareigūnų elgesio“. Iš esamų duomenų, teismo vertinimu, J. P. aiškiai suprato policijos pareigūno statusą, ji matė, kad ją sulaikant pastaroji buvo įsodintą į tarnybinį automobilį, ant kurio aiškiai matyti skiriamieji policijos transporto apibudintis skiriamieji ženklai (užrašas „Policija“, automobilio kėbulo atitinkama spalva balta-žalia, švyturėliai ir kt.). Nors pareiškėja minėjo, jog turi silpną regėjimą, tačiau tai nesutrukdė jai indikuoti pareigūnų dėvimas uniformas bei skiriamuosius ženklius. Be to, lemianti vertinimą dėl įžeidimo fakto buvimo patvirtina ir skundo medžiagoje esančio vaizdo įrašo duomenis (įrašo 53 sek.), kuriame pakankamai aiškiai ir suprantamai J. P. įžeidžia šalimai stovinčią pareigūną G. V. necenzūrinių keiksmažodžiu. Nagrinėjamu atveju būtiną atsižvelgti ir į policijos pareigūno G. V. 2025-09-15 surašyto tarnybinio pranešimo tūrinį, kad pareigūnas išgirdo savo atžvilgiu tuos pačius keiksmažodžius, kurie yra girdimi ir aukščiau minėtame garso įraše, kuris rodo, kad abu policijos pareigūnai išgirdo tuos pačius įžeidžiančius žodžius bei į tai, kokio pobūdžio žodžius J. P. pareigūnų atžvilgiu vartojo tuomet, kai jai buvo pareikalauti vykti teisėtą nurodymą pasišalinti iš kelio važiuojamosios dalies, nesiblaškyti kelyje bei nekelti grėsmės eismo saugumui. Tiek iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, tiek iš pareiškėjos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog pareiškėja iš esmės buvo nusiteikusi prieš bet kokius policijos pareigūnų atliekamus veiksmus ir jų neketino vykdyti jų reikalavimų. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnų neįžeidinėjo, o tik norėjo, kad jai butų leistą pareiti gatve, o jos išsakyti žodžiai nebuvo necenzūrinio pobūdžio bei neskirti būtent pareigūnui, teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertina kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, paneigtą prieš tai aptarta byloje surinktų įrodymų visuma.
Pareiškėja teigia, kad policija neatliko jokio tyrimo, su jai surašytu protokolu nesutiko, o tam tikrus keiksmažodžius išsakė išprovokuota policijos pareigūnų veiksmų. Su šiais pareiškėjos argumentais negalima sutikti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja bandė pareiti gatvės važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, jos skunde minėta KET 42 punkto nuostatą, numatančia „Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti ... tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra ....sankryžose pagal šaligatvius arba kelkraščių liniją“, teismo vertinimu negali būti taikoma nagrinėjamoje eismo situacijoje, nes ties (duomenys neskelbtini) g. bei (duomenys neskelbtini) , pėsčiųjų matomoje vietoje yra įrengtos šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuriomis ir turėjo pasinaudoti pareiškėja. Tai, jog jos išsakyti teiginiai, jog ji yra silpno regėjimo bei jos matomumo zonoje nematė perėjos, kurią ji galėjo pasinaudoti, teismas vertina kritiškai, nes pati J. P. teismo posėdyje minėjo, jog toje Vilniaus miesto vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena jau senai, todėl jai turėtų būti žinomos visos minėtos gatvės vietos leistinos pėstiesiems pereiti saugiai važiuojamąją dalį.
Motyvai dėl J. P. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto
ANK 428 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už pėsčiojo elgesį, kai jis pažeidžia Kelių eismo taisykles ir savo veiksmais kelia pavojų eismo saugumui. Pėsčiojo stovėjimas važiuojamojoje dalyje, blaškymasis ar delsimas, kai šalia yra aiškiai įrengtos pėsčiųjų perėjos, sudaro administracinio nusižengimo sudėtį nepriklausomai nuo subjektyvių asmens paaiškinimų.
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad J. P. 2025 m. rugsėjo 12 d. 14.15 val. stovėjo važiuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, greitėjimo juostoje, blaškėsi po važiuojamąją gatvės dalį, ketinant pereiti gatvę draudžiamojoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja. Byloje ginčas kilęs dėl to, kad toje vietoje, kur ji ketino pereiti gatvės važiuojamąją dalį, yra „T“ formos sankryža, toje vietoje daug pėsčiųjų pereina gatvę, jos matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos nebuvo, ji ėjo iš parduotuvės su nupirktais maisto produktais, nešė du sunkius paketus, jos manymu, protokole nagrinėjamoje vietoje Kelių eismo taisyklių 42 straipsnis leidžia pereiti gatvę sankryžoje.
Kelių eismo taisyklių 42 punkte numatyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti pėsčiųjų perėjos ribų. Kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami (judėdami) į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
Kelių eismo taisyklių 45 punkte numatyta, jog važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.
Nagrinėjamu atveju sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad J. P. pažeidė ir KET 45 punktą, kuris aiškiai numato, kad pėstieji važiuojamojoje dalyje negali stoviniuoti, delsti ar stabdyti eismo, o nespėję pereiti privalo stovėti saugumo salelėje arba ant linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. J. P. apskritai nėjo per kelią, o stovėjo važiuojamojoje dalyje, draudžiamoje vietoje, greitėjimo juostoje, kur eismo intensyvumas ypač didelis. Tokiu elgesiu ji sukūrė milžinišką pavojų savo saugumui ir trukdė transporto priemonių eismui. Ir kaip pažymėjo institucija savo atsiliepime, jog nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti ir vietos specifiką. Įvykio vietoje įrengti specialūs metaliniai atitvarai, skirti tam, kad pėstieji nepereidinėtų gatvės draudžiamoje vietoje dėl itin pavojingo eismo srauto. Nepaisant to, J. P. stovėjo būtent šioje zonoje, ignoruodama tiek infrastruktūrą, tiek pareigūno reikalavimus. Tuo tarpu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo visiškai aiškiai matomos ir prieinamos – ties „Rimi“ ((duomenys neskelbtini)) ir „Lidl“ ((duomenys neskelbtini)) parduotuvėmis. Šios perėjos su šviesoforais ir laukimo salelėmis užtikrina saugų perėjimą, todėl jokių objektyvių priežasčių stovėti važiuojamojoje dalyje tarp greitėjančių automobilių J. P. neturėjo. Pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat aiškiai pažymėta, kad moteris nesitraukė iš kelio dalies, ignoravo pakartotinius reikalavimus pasitraukti, ir toliau stovėjo intensyvaus eismo zonoje, kur šalia įrengtos pėsčiųjų perėjos buvo matomumo zonoje, tačiau ji jų nepaisė.
Atsižvelgiant į visų įrodymų visumą – tarnybinius pranešimus, protokolą, kūno kameros įrašą, BPC skambučių registrus, vietos infrastruktūrą ir pėsčiųjų perėjų buvimą matomumo zonoje – teismas sprendžia, kad J. P. pagrįstai ir teisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.
Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2025 m. spalio 14 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-24827-2025 (ROIK: 25284926620) yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo ir J. P. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 661 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
J. P. atstovės advokatės E. Gecevičės skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 14 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-24827-2025 (ROIK: 25284926620) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.