- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- e2-772-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00644-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- J. S.-V.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S.-V. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo; trečiasis asmuo – D. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo įgytą 87 224,78 Eur sumą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pareikštam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždrausti šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti atsakovės lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu, taip pat areštuoti bet kokias gautinas sumas ir atsakovei priklausančias turtines teises.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra trečiojo asmens duktė. Ieškovas – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) vadovas. Įmonė 2016 metais paskolino trečiajam asmeniui 36 000 Eur, kurių trečiasis asmuo negrąžino per sutartą terminą. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-1505-886/2021). Trečiasis asmuo nuo 2019 metų pradėjo mažinti savo turtą. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2020 m. kovo 3 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo padovanojo atsakovei butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia nuginčyti šį sandorį (civilinė byla Nr. e2-1347-921/2021). Trečiasis asmuo ir atsakovė žinojo apie ieškovo pareikštas pretenzijas, todėl atsakovė negali būti laikoma sąžininga įgijėja. Trečiasis asmuo taip pat padovanojo atsakovei vilą Tenerifėje. Ieškovas teigė, kad trečiojo asmens nesąžiningumą patvirtina taip pat ir su ieškovu vestos derybos. Jos suteikė trečiajam asmeniui papildomo laiko, per kurį buvo perleistas turtas atsakovei. Trečiasis asmuo nutraukė derybas, kai padovanojo turtą dukteriai. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė linkusi elgtis nesąžiningai, gali siekti perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Dėl to galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Be to, ieškinio suma atsakovei taip pat yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinyje nurodytus faktinius, teisinius motyvus, juos pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumą, ir nutarė, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, ieškinio reikalavimų pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga nustatyta.
5. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareikštas actio Pauliana ieškinys pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį. Nurodytoje byloje teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones (civilinė byla Nr. e2-1347-921/2021). Taip pat teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje ieškovas prašo priteisti UAB (duomenys neskelbtini) 36 000 Eur skolą pagal su trečiuoju asmeniu 2016 metais sudarytą paskolos sutartį (civilinė byla Nr. e2-1505-886/2021). Aplinkybės, kad kitoje byloje ginčijamas sandoris ir ginčo turtui taikytas areštas, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie atsakovės elgesio ir veiksmų nesąžiningumą nagrinėjamos bylos kontekste ir kad tai kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
6. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Galiojančiuose įstatymuose nepreziumuojamas asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo. Ieškovas teiginiai apie trečiojo asmens atsisakymą vesti derybas neįrodo atsakovės nesąžiningumo, t. y. kad ji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdama su ieškovu neatsiskaityti, tokiu būdu apsunkindama ir būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymą. Tai, kad buto dovanojimo metu atsakovė žinojo apie ieškovo pareikštas pretenzijas ir reikalavimus trečiajam asmeniui, nepagrindžia, jog atsakovė – nesąžininga įgijėja. Ieškovas nepagrindė atsakovės tikėtino nesąžiningumo, siekio išvengti jai galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant turtą.
7. Teismas pažymėjo, kad šalies nesąžiningumas negali būti įrodinėjamas tik turto pardavimo (dovanojimo) faktu, tuo labiau, jog atsakovė šį turtą gavo, bet nedovanojo. Ieškovas nepagrindė, kad ieškinio suma didelė atsakovei. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovės sunkią finansinę padėtį. Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovės galbūt nesąžiningą elgesį, pagrindžiančių jos ketinimą įkeisti turimą turtą (vilą), perleisti kitą turimą turtą, jog išvengtų galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas neįrodė realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė elgėsi nesąžiningai. Ji žinojo apie ieškovo ir trečiojo asmens ginčą. Atsakovė suprato, kad turto perleidimo sandoris apsunkins išieškojimą iš šio turto. Atsakovė ne vieną kartą dalyvavo neatlygintinuose turto perleidimo sandoriuose. Ji gali neatlygintinai perleisti turtą tretiesiems asmenims.
8.2. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius, kad sumažėtų trečiojo asmens turto masė. Teismas kitoje byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei padovanotą butą (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-1347-921/2021). Dėl atsakovės veiksmų sumažėjo jos motinos (trečiojo asmens) turtas. Tai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismas nurodė teismų praktiką, bet ja nesivadovavo. Faktinės aplinkybė pagrindžia, kad atsakovė linkusi sudaryti sandorius, kuriais siekia apsunkinti išieškojimą.
8.4. Ieškovas pareiškė 87 224 Eur reikalavimą. Tai didelė suma, kuri turi būti užtikrinta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovė turėjo įrodyti, kad jos finansinė būklė gera, jai pareikštas reikalavimas nelaikytinas dideliu.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovas įrodinėja ne atsakovės, bet trečiojo asmens nesąžiningumą. Jis teigia, kad sudarytais dovanojimo sandoriais sumažinta trečiojo asmens turto masė, jis neva negali nukreipti vykdymo į trečiojo asmens turtą. Ieškovas atsakovės nesąžiningumą bando įrodinėti ne per savarankiškus atsakovės veiksmus, bet per, ieškovo nuomone, nesąžiningus trečiojo asmens veiksmus. Nurodyti dovanojimo sandoriai sudaryti prieš dvejus metus. Atsakovė neatliko veiksmų, dėl kurių sumažėtų jos turtas. Ieškovas neginčijo vasarnamio Tenerifėje dovanojimo sandorio.
9.2. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė perleido ar ruošiasi perleisti savo turtą, kad išvengtų pareigos atsiskaityti su ieškovu. Atsakovės nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas nėra ginčo dalykas. Bylos iškėlimas nesuvaržo asmens nuosavybės teisės. Turto pardavimo faktas nepagrindžia asmens nesąžiningumo, jei neįrodyta, kad asmuo siekė išvengti pareigos atsiskaityti su ieškovu.
9.3. Teismas atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo jis ginčijo buto (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį (civilinė byla Nr. e2-1347-921/2021). Ieškinio suma, kurios dydis priklauso tik nuo ieškovo valios, taip pat atsakovės turtinė būklė neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas atmetė apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne. Apeliantas grindė prašymą atsakovės nesąžiningumu ir jai didele ieškinio suma.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
12. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškovas preliminariai pagrindė ieškinį. Apeliantas neginčija šios išvados, kad todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisako.
Dėl naujų įrodymų
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujų rašytinų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro ir valstybės įmonės „REGITRA“ išrašus apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę. Šiais duomenimis atsakovė grindžia savo turtinę būklę.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo pagrįstumą, atsižvelgęs į tai, kad klausimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išspręstas apie tai nepranešus atsakovei, jai nebuvo suteikta teisė pareikšti nuomonę dėl ieškovo prašymo, priima naujus įrodymus į bylą (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis).
Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, bet padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galbūt atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019, 22 punktas).
17. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019, 24 punktas). Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali duomenys apie tikėtiną atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
18. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021, 21 punktas).
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodytas atsakovės nesąžiningumas. Jo nuomone, atsakovė yra nesąžininga, nes žinojo apie jo ir trečiojo asmens ginčą dėl lėšų, investuotų į nekilnojamąjį turtą, trečiasis asmuo neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą atsakovei. Apeliantas teigia, kad teismas nurodė, bet nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir kiti panašūs veiksmai, kuriais siekiama išvengti prievolės kreditoriui įvykdymo). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-330/2021). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, apie jų atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1741-186/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas pareiškė materialinius reikalavimus atsakovei, bet ne trečiajam asmeniui. Dėl to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina įvertinti ne trečiojo asmens, bet atsakovės (ne)sąžiningumą. Apelianto nurodyta aplinkybės, kad atsakovė žinojo apie trečiojo asmens ir apelianto ginčą, taip pat tai, kad trečiasis asmuo padovanojo atsakovei (savo dukrai) butą (duomenys neskelbtini) ir vilą Tenerifėje, nepatvirtina atsakovės ketinimo pabloginti savo turtinę padėtį. Priešingai – atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, nes ji neatlygintinai (pagal dovanojimo sandorį) įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Nurodyti sandoriai sudaryti 2020 metais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, įgijusi nurodytą nekilnojamąjį turtą, siekė jį perleisti tretiesiems asmenims.
21. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad dėl sudarytų dovanojimo sandorių sumažėjo trečiojo asmens turto masė, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes apeliantas nepareiškė reikalavimų trečiajam asmeniui. Apeliantas pareiškė reikalavimus atsakovei, kurios turtas po dovanojimo sandorių padidėjo.
22. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad vienoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savaime nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitose bylose. Asmuo, prašydamas areštuoti turtą, turi pagrįsti prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodė, kad teismas įvertino atsakovės ir trečiojo asmens veiksmus ir kitoje byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei padovanotą butą (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-494-921/2022). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kitoje byloje ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį atsakovėms J. S.-V., D. S. dėl nurodyto buto (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Taigi skiriasi ne tik nagrinėjamų bylų dalykas, bet ir šalys, byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys. Šioje byloje apeliantas neginčija pirmiau nurodyto turto dovanojimo sandorių, bet prašo teismo priteisti iš atsakovės, jo nuomone, be pagrindo įgytas lėšas. Tai, kad kitoje byloje pritaikytas turto areštas, taip pat ir tai, kad yra kitų bylų, kuriose trečiasis asmuo D. S. yra atsakovė, nepagrindžia atsakovės J. S.-V. nesąžiningumo šioje byloje, t. y. kad jos veiksmai iki apelianto kreipimosi į teismą, taip pat bylos nagrinėjimo metu kelia grėsmę galbūt atsakovei nepalankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
23. Apeliantas teigia, kad ieškinio suma didelė atsakovei, todėl teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akcentuotina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia duomenų, pagrindžiančių atsakovo siekį pabloginti savo turtinę padėtį, kad išvengtų išieškojimo iš turto pagal teismo sprendimą. Didelė ieškinio suma tėra vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, areštuodamas skolininko turtą. Šis kriterijus iš esmės priklauso nuo ieškovo, kuris pareiškė reikalavimą, valios. Dėl to svarbu įvertinti ne tik pareikšto reikalavimo dydį, skolininko turtinę padėtį, bet ir jo elgesį sąžiningumo aspektu. Atsakovė pateikė į bylą duomenų, kad jai nuosavybės teise priklauso ne tik pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas, bet ir kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, butai, kiti statiniai, todėl pareikšto reikalavimo suma nelaikytina didele atsakovei. Apelianto nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad atsakovė gali imtis neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, dėl kurių sumažėtų galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, vadovavosi teismų praktika, kurioje aptartas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.