Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2-452-330/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2-452-330/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bioline Transport Service“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Telšių statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Bioline Transport Service“, prašydama priteisti 166 254 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 166 254,18 Eur vertės atsakovės turto areštą, pirmiausia areštuojant atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šių nesant ar esant nepakankamai – areštuojant atsakovės pinigines lėšas (įskaitant ir atitinkamas sąskaitas), esančias pas atsakovę, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant atsakovei atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškove ar išmokamos atsakovo darbuotojams su darbo santykiais susijusios išmokos, ar mokami mokesčiai valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.

4. Įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus bei su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, leidžiančių vienareikšmiškai spręsti, kad pagal pareikštą ieškinį negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

5. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą.

6. Iš ieškinio turinio ir pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad šalių statybos rangos sutartis pasirašyta 2015 m. rugpjūčio 19 d., statybos užbaigimo aktas surašytas 2019 m. rugsėjo 10 d., o 2019 m. rugsėjo 13 sudaryta naujai pastatyto pastato nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pradėjo neapmokėti ieškovės išrašytų sąskaitų nuo 2017 m. liepos 18 d. Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2015 m. atsakovės vardu buvo registruota nemažai nekilnojamojo turto objektų, tačiau atsakovė būdama skolinga ieškovei 2018-2019 metais su trečiaisiais asmenimis sudarė penkias pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis pardavė savo nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje nėra duomenų, kad gautais pinigais atsakovė bent iš dalies būtų atsiskaičius su ieškove.

7. Atsižvelgęs į tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė 2019 metais turėjo turto už 900 666 Eur, o per vienerius metus jos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 927 501 Eur, bei tai, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė skolinga ir kitiems kreditoriams, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika egzistuoja.

8. Remdamasis ekonomiškumo principu teismas pirmiausiai areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant arba esant nepakankamai – areštuotos atsakovės lėšos bankuose ir (ar) turtinės teisės, paliekant galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios paprastai naudojamos kasdieninei įmonės veiklai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Bioline Transport Service“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pati ieškinio suma nei palengvina nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

10.2. Kreditorius turėtų įrodyti buvimą realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba bus gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą.

10.3. Dėl ieškovo 137 920,50 Eur dalies reikalavimo PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2020 m. gruodžio 23 d. (atsakovė šios sąskaitos nepripažįsta), o ieškovės nurodyti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai įvykdyti 2018-2019 metais, tai yra dar iki prašomos priteisti didžiosios dalies skolos atsiradimo.

10.4. Teismo prielaidos, kad atsakovė esą nuosekliai mažina savo turto masę, yra neteisingos.

10.5. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė realiai siektų turimą turtą iššvaistyti, paslėpti, sunaikinti arba jį perleisti neadekvačiomis sąlygomis.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Telšių statyba“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

12. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

12.1. Atsakovė atskirajame skunde niekaip nepaneigė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

12.2. Atsakovė aktyviai mažina savo turto vertę (jau turėdama vykdyti prievolę ieškovei, atsakovė sudarė bent penkis nekilnojamojo turto pardavimo sandorius) ir tokiu būdu siekia išvengti įsipareigojimų ieškovei vykdymo.

12.3. Pardavusi nekilnojamąjį turtą atsakovė turėjo gauti mažiausiai 239 700 Eur sumą, tačiau per visą pardavimo sandorių sudarymo laikotarpį atsakovė ieškovei nieko nesumokėjo.

12.4. Sudariusi nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, atsakovė galėjo atsiskaityti su ieškove, tačiau tyčia neįvykdė savo įsipareigojimų.

12.5. Atsakovės turtinė padėtis nėra gera – jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

15. Atskiruoju skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nustatyta.

16. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir kiti panašūs veiksmai, kuriais siekiama išvengti prievolės kreditoriui įvykdymo). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

17. Kaip minėta, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti tikimybę, jog atsakovas gali atlikti nesąžiningus veiksmus ir vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018-2019 metais atsakovė sudarė penkis nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Atskirajame skunde atsakovė akcentuoja nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais nesiekusi sumažinti savo turto masės, taipogi nesiekusi tokiu būdu neatsiskaityti su ieškove. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad rašytinį reikalavimą sumokėti skolą atsakovei išsiuntė 2020 m. gruodžio 22 d. Vienašališką atliktų darbų aktą ieškovė taip pat surašė 2020 m. gruodį. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė neapmokėjo 2017 m. liepos 18 d. išrašytos 22 880 Eur vertės PVM sąskaitos faktūros. Apibendrinant tai, kas nurodyta pagal ieškovės pateiktus duomenis, manytina, kad atsakovė, 2018-2019 metais sudarydama nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, galėjo būti ieškovei buvo skolinga 22 880 Eur sumą. Kadangi didžiąją ieškinio sumos dalį (143 454 Eur) sudaro ieškovės finansinės pretenzijos, dėl kurių ieškovė atsakovei pareiškė pretenzijas 2020 m. gruodžio mėnesį (po to, kai tą patį mėnesį sudarė vienašališką atliktų darbų aktą), t. y. gerokai vėliau nurodytų turto pardavimo sandorių sudarymo, tai tų sandorių fakto nepakanka išvadai, kad juos atsakovė sudarė elgdamasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu – siekdama mažinti savo turimo turto masę tam, jog išvengtų prievolių ieškovei vykdymo.

18. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pats nekilojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo faktas negali būti vertinamas kaip bylos šalies nesąžiningumas. Asmeniui turint skolinių įsipareigojimų ar vykstant ginčui dėl vykdytinų jo prievolių, tokio asmens turto masės sumažėjimas, įvykęs dėl turto perleidimo, kitu atveju galėtų būti vertinamas kaip pagrindžiantis grėsmę, kad toks asmuo elgsis nesąžiningai ir vengs vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prievoles. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kaip keitėsi atsakovės turimo turto vertė 2018-2019 metais sudarius nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Nesant duomenų ne tik apie tai, kad atsakovė, sudarydama nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, akivaizdžiai sumažino savo turto apimtį ir / ar vertę, bet ir neįrodžius aplinkybių dėl atsakovės ketinimų turto perleidimo būdu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar konkrečiu kreditoriumi, negalima konstatuoti atsakovės nesąžiningumo, keliančio grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui riziką.

19. Remdamasis išdėstytais motyvais, kurių pagrindu daroma išvada, jog nėra nustatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmeta prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjas Gintaras Pečiulis