Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-582-643/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-07
Bylos Nr.: e2S-582-643/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16966-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas: E. V.
Suinteresuotas asmuo: R. V.

Kategorijos

3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės

Civilinė byla Nr. e2S-582-643/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16966-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. ir suinteresuoto asmens R. V. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja E. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, o būtent:

1.1. įpareigoti suinteresuotą asmenį R. V. (toliau – suinteresuotas asmuo) gyventi skyriumi nuo pareiškėjos ir sūnaus M. V.;

1.2. nustatyti sūnaus M. V. laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėja;

Šalies argumentai

1.3. nustatyti tėvo R. V. laikiną bendravimo su sūnumi M. V. tvarką:

1.3.1. Tėvas kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Jei sūnus tomis dienomis nelanko ugdymo įstaigos, tėvas ta pačia tvarka sūnų pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.

1.3.2. Tėvas kiekvieną lyginę metų savaitę pasiima sūnų ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. Jei sūnus tomis dienomis nelanko ugdymo įstaigos, tėvas ta pačia tvarka sūnų pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val.

1.3.3. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo sūnus leidžia laiką, privalo užtikrinti bent kartą per dieną bendravimą su kitu iš tėvų nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, garso ir vaizdo skambučiu), atsižvelgiant į vaiko ugdymosi ir poilsio laiką.

1.3.4. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu bendravimas su vaiku vyksta taip: neporiniais metais, jei gruodžio 23 d. yra bendravimo su tėvu laikas, šią dieną tėvas grąžiną sūnų į gyvenamąją vietą iki 20.00 val., gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. iki 18.00 val. sūnus leidžia laiką su mama, o gruodžio 25 d. 18.00 val. tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val. Poriniais metais, jei gruodžio 23 d. nėra bendravimo su tėvu laikas, šią dieną tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val., o gruodžio 25 d. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Jei gruodžio 26 d. įeina į tėvo su sūnumi įprastinį bendravimo grafiką, tėvas sūnų pasiima gruodžio 27 d. iš ugdymo įstaigos 17.00 val. arba, jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, iš vaiko gyvenamosios vietos. Jei šventinės dienos įsiterpia į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, tos dienos nėra kompensuojamos ir po šventinių dienų nuo bendravimo tvarkos nenukrypstama;

1.3.5. Šv. Velykų metu bendravimas su vaiku vyksta taip: neporiniais metais, jei Šv. Velykų išvakarių diena yra bendravimo su tėvu laikas, šią dieną tėvas grąžina sūnų į gyvenamąją vietą iki 20.00 val., pirmą Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su mama, o antrąją Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su tėvu. Tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos šventės dieną 10.00 val., ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Poriniais metais, jei Šv. Velykų pirmoji diena nėra bendravimo su tėvu laikas, tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Antrąją Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su mama. Jei šventinės dienos įsiterpia į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, tos dienos nėra kompensuojamos ir po šventinių dienų nuo bendravimo tvarkos nenukrypstama;

1.3.6. Tėvas turi teisę per metus su sūnumi praleisti 28 dienų atostogas, vienu kartu panaudojant ne daugiau nei 14 dienų iš eilės. Atostogos negali sutapti su Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis. Apie planuojamas praleisti atostogas tėvas raštu (el. paštu ar SMS žinutėmis) informuoja vaiko mamą iškart, kai sužino apie atostogų planus, bet ne vėliau nei 30 dienų iki atostogų pradžios.

1.4. Nustatyti 360,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą, teikiamą tėvo R. V. nepilnamečiam sūnui M. V., mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pervedant už kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į pareiškėjos vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Prašyme pareiškėja nurodė, kad šiuo metu tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl skyrybų proceso. Šalims gyventi kartu neįmanoma, nes santuoka faktiškai yra iširusi, o vienintelis bendras šalių interesas yra jų sūnus M. V.. Tolesnis gyvenimas kartu viename būste pažeistų nepilnamečio sūnaus teisėtus interesus į saugią jo vystymuisi, auklėjimui ir ugdymui aplinką. Bendras gyvenimas pažeistų ir pareiškėjos asmenines neturtines teises dėl nuolatos patiriamo psichologinio smurto ją žeminant, menkinant ir kaltinant dėl santuokos nutraukimo. Suinteresuotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuriame jis galėtų gyventi. Tačiau pareiškėja buvo priversta išsikelti ir laikinai apsistoti pas savo tėvus. Be to, suinteresuoto asmens finansinė padėtis yra geresnė ir jam nebūtų finansinių kliūčių laikinai išsinuomoti kitą būstą. Dėl šių priežasčių pareiškėja prašo teismo įpareigoti suinteresuotą asmenį gyventi skyriumi nuo pareiškėjos ir nepilnamečio sūnaus M. V., kurių gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir nustatyti sūnaus M. V. laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėja. Taip pat pareiškėja nurodo, kad jos bendravimo su sūnumi metu vaiko tėvas nuolatos reikalauja sūnų parvežti į tėvo namus anksčiau, nei prieš tai būna susitarta. Suinteresuotas asmuo nuolat terorizuoja pareiškėją dėl kiekvienos minutės, kurią ji pavėluoja atvežti vaiką ir perduoti tėvui, nepaisydamas net tokių priežasčių, kaip vaiko miegas. Suinteresuotas asmuo paiso tik savo asmeninių interesų, yra įsižeidęs dėl pareiškėjos iniciatyvos nutraukti santuoką, puikiai suvokia, kad sūnus pareiškėjai yra brangiausias žmogus, ir manipuliuoja sūnumi, taip bandydamas palaužti pareiškėjos valią ir priversti ją sutikti su suinteresuoto asmens siūlomomis santuokos nutraukimo sąlygomis. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su suinteresuotu asmeniu pažeistų vaiko teisėtus interesus, nes sūnus yra nuolatos nuteikinėjamas prieš mamą. Pareiškėjai bendraujant su sūnumi telefonu, sūnus vis kartoja mamai, kad su tėčiu namuose yra netvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašo nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Suinteresuotas asmuo nuo pat sūnaus M. V. gimimo gauna valstybės mokamą išmoką vaikui, skirtą vaiko poreikiams tenkinti. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka, suinteresuotas asmuo vaiko išlaikymui turėtų skirti 360,00 Eur (317 Eur (1/2 MMA) + 47 Eur (1/2 išmoka vaikui) = 360 Eur) per mėnesį laikiną išlaikymą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo, atsiliepdamas į pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė su juo nesutinkantis. Anot suinteresuoto asmens, įpareigojimas gyventi skyriumi yra susijęs su konstitucinių teisių laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir nuosavybės teisių suvaržymu, kuris gali būti nustatytas tik teismo sprendimu ir tik tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyriumi. Suinteresuoto asmens turimas nekilnojamasis turtas nesudaro objektyvios galimybės jam gyventi skyriumi. Be to, pareiškėjos prašymas dėl įpareigojimo gyventi skyriumi nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, kad suinteresuotas asmuo vartotų prieš sutuoktinę ir (ar) nepilnametį sūnų smurtą, fizinę ar kitokią prievartą. Būtent pareiškėja nenori bendrauti su suinteresuotu asmeniu vaiko priežiūros ir papildomų įgūdžių klausimais, o vaiko tėvo reikalavimas užtikrinti teisę vienodai matytis su vaiku negali reikšti, kad pareiškėjos atžvilgiu yra naudojamas smurtas, fizinė ir kitokia prievarta. Suinteresuotas asmuo yra išklausęs tėvų mokymo programą bei gilinosi į vaiko priežiūros bei įgūdžių tobulinimą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų taikyti įpareigojimą gyventi skyriumi, ši laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti nustatoma suinteresuoto asmens naudai, kadangi būtent pareiškėja savo iniciatyva išsikraustė iš šeimos būsto ir jau faktiškai gyvena skyriumi nuo 2023 m. birželio 22 d. Teismui tenkinus prašymą dėl įpareigojimo gyventi skyriumi, vaiko laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Jei teismas nuspręstų nustatyti laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, ji turėtų būti nustatoma pagal šiuo metu jau faktiškai susiklosčiusią bei vykdomą bendravimo tvarką su atitinkamais papildymais. Suinteresuotas asmuo teikia vaikui išlaikymą, todėl, jei teismas nuspręstų priteisti laikiną išlaikymą, ši laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti nustatoma suinteresuoto asmens naudai. Suinteresuotas asmuo prašo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o teismui nusprendus priešingai, jis prašo:

3.1. įpareigoti pareiškėją gyventi skyriumi nuo suinteresuoto asmens ir sūnaus M. V., nustatyti sūnaus M. V. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu jų gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

3.2. iš pareiškėjos priteisti 360,00 Eur laikiną išlaikymą, teikiamą nepilnamečiam sūnui M. V., mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pervedant tėvui R. V. už kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. į R. V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.3. nustatyti tėvų R. V. ir E. V. laikiną bendravimo su sūnumi M. V. tvarką:

3.3.1. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir išlaikant aiškų pastovumą dėl gyvenamosios vietos, suinteresuotas asmuo ir pareiškėja vaiką prižiūri kassavaitine tvarka, t. y. vaikas su vienu iš tėvų gyvena kas savaitę;

3.3.2. Norėdamas susisiekti su vaiku telefonu ir nepavykstant to padaryti, vaikui neatsiliepiant, tėvas kreipsis į jų motiną trumpąja sms žinute, prašydamas padėti susisiekti su vaiku; pareiškėja privalo atsakyti į suinteresuoto asmens trumpąją žinutę per vieną dieną, su sąlyga, kad suinteresuoto asmens žinutė susijusi su vaiku. Skubos atvejais (kai tai susiję su vaiku) suinteresuotas asmuo skambina pareiškėjai telefonu ir, negalėdama atsiliepti iš karto, pareiškėja privalo perskambinti suinteresuotam asmeniui kaip įmanoma greičiau;

3.3.3. Nenumatytai keičiantis gyvenimiškoms aplinkybėms (vaiko ar vieno iš tėvų liga ir pan.) vaiko tėvai E. V. ir R. V. turi informuoti vienas kitą. Dėl vaiko ar vieno iš tėvų (R. V. arba E. V.) ligos ar kitos svarbios priežasties neįvykęs susitikimas su vaiku privalomai perkeliamas į kitą laiką bendru tėvų susitarimu;

3.3.4. Tėvas privalo pranešti pareiškėjai apie numatytos bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus dėl besikeičiančių aplinkybių ne vėliau nei prieš 2 (dvi) dienas iki numatyto susitikimo su vaiku datos, el. paštu arba trumpąja sms žinute;

3.3.5. Tėvas turi teisę išvykti su vaiku atostogų vaiko atostogų metu, tačiau ne daugiau, kaip pusę vaiko atostogų laiko; vaiko atostogų metu, norėdamas pasiimti vaiką arba išvykti su vaiku ilgesniam laikui, nei numatyta šioje tvarkoje, dėl ko keistųsi šioje tvarkoje numatyta įprastinė kassavaitinė R. V. bendravimo su vaiku tvarka, R. V. apie tai E. V. praneša ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki planuojamo pasiėmimo/išvykimo ir nurodo planuojamo pasiėmimo/ išvykimo trukmę ir vietą;

3.3.6. Vaiko atostogų metu, norėdama išvykti su vaiku ilgesniam laikui arba išleisti vaiką į stovyklą, dėl ko keistųsi šioje tvarkoje numatyta įprastinė kassavaitinė R. V. bendravimo su vaiku tvarka, pareiškėja apie tai suinteresuotam asmeniui praneša ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki planuojamo vaiko išvykimo ir nurodo planuojamą vaiko išvykos vietą ir trukmę; dėl šios priežasties neįvykęs suinteresuoto asmens susitikimas su vaiku privalomai perkeliamas į kitą laiką bendru tėvų susitarimu;

3.3.7. Abu tėvai įsipareigoja veikti taip, kad būtų sudarytos sąlygos abiem tėvams paatostogauti su vaiku ir kiek įmanoma suderinti savo atostogų planus;

3.3.8. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleidžia tokia tvarka: poriniais metais Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) – su R. V., šv. Kalėdų dienomis (gruodžio 25-26 d.) – su E. V., o neporiniais metais vaikas praleidžia Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) – su E. V., šv. Kalėdų dienomis (gruodžio 25-26 d.) – su R. V.. Suinteresuotas asmuo paima vaiką iš jų gyvenamosios vietos jam priklausančią šventės dieną 11 val. ir grąžina vaiką atgal į jų gyvenamąją vietą jam priklausančią paskutinę šventinę dieną iki 19 val. (vėliausiai iki 20 val.);

3.3.9. Naujų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) vaikas praleidžia tokia tvarka: poriniais metais – su R. V., o neporiniais metais su E. V.. R. V. paima vaiką iš jų gyvenamosios vietos jam priklausančią šventės dieną 11 val. ir grąžina vaiką atgal į jų gyvenamąją vietą jam priklausančią paskutinę šventinę dieną iki 19 val. (vėliausiai iki 20 val.);

3.3.10. Šv. Velykas neporiniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su R. V., antrą šventės dieną – su E. V., o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su E. V., antrą šventės dieną – su R. V.. R. V. paima vaiką iš jų gyvenamosios vietos jam priklausančią šventės dieną 11 val. ir grąžina vaiką atgal į jų gyvenamąją vietą jam priklausančią paskutinę šventinę dieną iki 19 val. (vėliausiai iki 20 val.);

3.3.11. Suinteresuotas asmuo bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir per R. V. gimtadienį. R. V. vaiką paima šventės dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos arba po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos ir grąžina vaiką į jų gyvenamąją vietą iki 19 val. (vėliausiai iki 20 val.);

3.3.12. Aukščiau nurodyta R. V. bendravimo su vaiku tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir vaiko E. V. gimimo dieną, kada vaikas laiką leidžia su mama. Suinteresuotas asmuo gali atvykti į vaiko gyvenamąją vietą, ar į kitą vietą kur vyks gimtadienis ir pasveikinti vaiką gimimo dienos proga, kartu dalyvauti vaiko gimtadienyje, ar gimtadienius organizuoti;

3.3.13. R. V. ir E. V. privalo informuoti vienas kitą apie numatytus vaiko vizitus pas gydytojus, būrelius ir kitas susijusias su vaiku veiklas.

4. Pareiškėjos pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose į suinteresuoto asmens atsiliepimą nurodyta, kad suinteresuoto asmens teiginiai, jog pareiškėja savo iniciatyva gyvena skyriumi, neatitinka faktinės situacijos, kadangi toks pareiškėjos sprendimas buvo nulemtas būtent suinteresuoto asmens veiksmų, kurie pasireiškė jo grubiu, įžeidžiančiu ir žeminančiu elgesiu su pareiškėja gimus vaikui. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja 2023 m. vasarą pateikė sutuoktiniui pasiūlymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei siekdama išvengti konfliktų ir sudaryti galimybes susipažinti su pateiktais pasiūlymais, mėnesiui kartu su sūnumi M. V. laikinai apsigyveno pas savo tėvus iš anksto apie tai informavusi sutuoktinį. Suinteresuotam asmeniui nebuvo draudžiama bendrauti su sūnumi. Bendravimas vyko pagal galimybes ir užimtumą, sūnų pasiimant ir darbo dienomis, ir kas antrą savaitgalį, per vasarą du kartus po savaitę vaikas kartu su tėvu atostogavo. Praėjus mėnesiui, 2023 m. liepos 30 d. pareiškėja grįžo į šeimos butą. Pareiškėja savo sprendimo dėl santuokos nutraukimo nepakeitė, todėl netrukus kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomos mediacijos iniciavimo. Nuo grįžimo į šeimos butą pareiškėja buvo priversta miegoti ant grindų prie sūnaus M. V. lovos, kadangi suinteresuotas asmuo neketino nei išsikraustyti, nei leisti sutuoktinei pailsėti miegamojo lovoje. Šeimos 2023 m. spalio 3 d. gyvenamojoje vietoje apsilankiusios Tarnybos specialistės pamatė sutuoktinių nesutarimus ir konstatavo, kad toks emocinis fonas yra itin kenksmingas sūnaus emocinei būklei ir gerovei, todėl nurodė, jog šalys turi susitarti, kuris iš tėvų išsikrausto ir susitarti dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Dėl sūnaus emocinės būklės pareiškėja sutiko laikinai išsikraustyti iš šeimos buto. Sutuoktinis teigė, kad per mėnesį laiko išsikraustyti negalės, kadangi turimą būstą yra išnuomojęs. Sutuoktiniai nėra sudarę susitarimo dėl sūnaus išlaikymo. Pareiškėja ir toliau viena apmoka sūnaus lankomo darželio išlaidas (tiek reguliarias, tiek papildomas), kaupia į sūnaus gyvybės draudimo fondą, o suinteresuotas asmuo ir toliau gauna valstybės skiriamą universalią išmoką vaikui (vaiko pinigus), kurios dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. padidėjo iki 96,25 Eur.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo. Tarnybos vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra tikslinga spręsti vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismui įvertinus, kad yra tikslinga nustatyti pareiškėjos prašomą laikiną bendravimo tvarką, vertinant vaiko poreikį į saugią ir ramią, jam priimtiną aplinką (savo žaislus, lovą, kambarį), galimai vaiko interesams neprieštarautų tėvo įpareigojimas gyventi skyriumi. Suinteresuotas asmuo turi galimybių užsitikrinti kitą gyvenamąjį būstą (remiantis pateiktais VĮ Registrų centras duomenimis). Šalims kyla nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kas lemia, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra tikslingas. Tarnyba, neturėdama vaiko nuomonės, o tik matydama šalių skirtingus paaiškinimus, gali daryti prielaidas, jog toks bendravimo variantas, pagal kurį vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia po keturias dienas, galimai yra jam jau įprastas ir nusistovėjęs. Jeigu teismas manytų, kad yra tikslinga nustatyti kitą, pavyzdžiui pareiškėjos prašomą, tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, tokia bendravimo tvarka galimai vaiko interesams neprieštaraus, ji orientuojama tiek į vaiko bei tėvo laiko praleidimą darbo dienomis, savaitgaliais, tiek švenčių ir atostogų laikotarpiu. Siekiant užtikrinti, kad nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtų teikiamas pastovus ir pakankamo dydžio išlaikymas, prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui atitinka jo prioritetinius interesus, nes išlaikymo tiesioginis tikslas maksimaliai tenkinti vaiko poreikius. Remiantis byloje esančia medžiaga, šiai dienai vaikas su tėvais praleidžia vienodą savo laiko trukmę, todėl tikėtina, jog kasdienius ir būtinus vaiko poreikius patenkina abudu tėvai.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. sausio 8 d. nutartimi (nutartyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad ji priimta 2023 m. sausio 8 d.) nutarė pareiškėjos E. V. suinteresuoto asmens R. V. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Nustatyti pareiškėjos E. V. ir suinteresuoto asmens R. V. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku M. V.:

6.1. suinteresuotas asmuo bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų lyginėmis savaitėmis, t. y. nuo nelyginių savaičių sekmadienių 18.00 val. iki lyginių savaičių sekmadienių 18.00 val.; kitu metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja pareiškėja;

6.2. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu suinteresuoto asmens bendravimas su vaiku vyksta taip: neporiniais metais, jei gruodžio 23 d. yra bendravimo su tėvu laikas, šią dieną tėvas grąžiną sūnų pareiškėjai iki 20.00 val., gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. iki 17.00 val. sūnus leidžia laiką su mama, o gruodžio 25 d. 17.00 val. tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val.; poriniais metais, jei gruodžio 23 d. nėra bendravimo su tėvu laikas, šią dieną tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val., ir gruodžio 25 d. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 17.00 val.; jei gruodžio 26 d. įeina į tėvo su sūnumi įprastinį bendravimo grafiką, tėvas sūnų pasiima gruodžio 27 d. iš ugdymo įstaigos 17.00 val. arba, jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, iš vaiko gyvenamosios vietos; jei šventinės dienos įsiterpia į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, tos dienos nėra kompensuojamos ir po šventinių dienų nuo bendravimo tvarkos nenukrypstama.

6.3. Šv. Velykų metu suinteresuoto asmens bendravimas su vaiku vyksta taip: neporiniais metais, jei Šv. Velykų išvakarių diena yra bendravimo su tėvu laikas, šią dieną tėvas grąžina sūnų į gyvenamąją vietą iki 20.00 val., pirmą Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su mama, o antrąją Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su tėvu. Tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos šventės dieną 10.00 val., ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; poriniais metais, jei Šv. Velykų pirmoji diena nėra bendravimo su tėvu laikas, tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; antrąją Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su mama; jei šventinės dienos įsiterpia į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, tos dienos nėra kompensuojamos ir po šventinių dienų nuo bendravimo tvarkos nenukrypstama;

6.4. suinteresuotas asmuo turi teisę per metus su sūnumi praleisti 28 dienų atostogas, vienu kartu panaudojant ne daugiau nei 14 dienų iš eilės; atostogos negali sutapti su Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis. Apie planuojamas praleisti atostogas tėvas raštu (el. paštu ar SMS žinutėmis) informuoja vaiko mamą iškart, kai sužino apie atostogų planus, bet ne vėliau nei 30 dienų iki atostogų pradžios.

6.5. nepriklausomai nuo tėvų bendravimo su vaiku lyginėmis ir nelyginėmis savaitėmis, pareiškėja bendrauja su vaiku kiekvienais metai per motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ir per motinos gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val.;

6.6. nepriklausomai nuo tėvų bendravimo su vaiku lyginėmis ir nelyginėmis savaitėmis, suinteresuotas asmuo bendrauja su vaiku kiekvienais metais per tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ir per tėvo gimimo dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val.;

6.7. kiekvienų metų balandžio 8 d. (per vaiko gimtadienį) pareiškėja ir suinteresuotas asmuo gali atvykti į vaiko gyvenamąją vietą, ar kitą vietą, kur vyks gimtadienis, ir pasveikinti vaiką gimimo dienos proga, kartu dalyvauti vaiko gimtadienyje ar juos organizuoti;

6.8. tėvas, su kuriuo yra nepilnametis vaikas, įsipareigoja, privalo užtikrinti bent kartą per dieną bendravimą su kitu iš tėvų nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, garso ir vaizdo skambučiu), atsižvelgiant į vaiko ugdymosi ir poilsio laiką;

6.9. tėvas, su kuriuo yra nepilnametis vaikas, įsipareigoja užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, rūpintis vaiku ir jo saugumu, stiprinti vaiko savivertę, vystyti jo gebėjimus bei pilnai atsakyti už vaiko priežiūrą, ir per dieną informuoti kitą tėvą apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius bei apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, nelaimingus atsitikimus ir kt.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per vieną valandą nuo ligos ar traumos atsiradimo momento.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį vaiką M. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Vertindamas būtinybę apsaugoti nepilnamečio vaiko ir vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, teismas nustatė, kad duomenimis, kurie užfiksuoti Vaiko situacijos vertinimo 2023 m. spalio 30 d. anketoje, sutuoktiniai kartu su nepilnamečiu vaiku gyveno bendrame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2023 m. lapkričio 21 d. kreipdamasi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2023 gruodžio 4 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad yra išsikrausčiusi ir laikinai apsistojusi savo tėvų namuose. Pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2023 m. gruodžio 15 d. akte fiksuota, kad pareiškėja su suinteresuotu asmeniu gyvena epizodiškai, bet jau apie 3 mėnesius faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), pas tėvus.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė poreikio įpareigoti suinteresuotą asmenį gyventi skyriumi, t. y. ji nepagrindė realios grėsmės, kad nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos jos ar nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Į bylą pateikti ginčo šalių susirašinėjimai, Išvada patvirtina tarp sutuoktinių esančius konfliktiškus santykius, tačiau nesudaro pagrindo įpareigoti vieną iš sutuoktinių gyventi skyriumi. Tokios priemonės taikymas suinteresuoto asmens atžvilgiu neproporcingai varžytų jo teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, ir būtų per griežta susiklosčiusioje situacijoje.

9. Teismas nustatė, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, tikėtinai pagrindžiančių aplinkybę, kad būtent suinteresuotas asmuo nuolat naudoja fizinį ar psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu. Ginčo šalių dėstomi argumentai grindžiami abipusiais sutuoktinių kaltinimais, kurie sukelia diskomforto atmosferą šeimoje. Sutuoktiniai negerbia vienas kito vykstant šalių skyrybų procesui, tačiau iš pareiškėjos pateiktų įrodymų nenustatyta būtent suinteresuoto asmens kaltė dėl susiklosčiusios situacijos. Teismas negali šioje proceso stadijoje objektyviai nustatyti, kas yra sutuoktinių nuolatinių konfliktų iniciatorius ir, vadovaujantis vien pareiškėjos teiginiais ir pasakojimais, juo pripažinti suinteresuotą asmenį.

Atsiliepimas

10. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog suinteresuotas asmuo vaiko atžvilgiu naudoja psichologinį ar fizinį smurtą ar neprižiūri šalių nepilnamečio vaiko. Priešingai, suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į prašymą pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad vaikas su tėvu kartu aktyviai leidžia laisvalaikį, suinteresuotas asmuo sugeba rūpintis sūnumi.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas pažymėjo, kad neįrodžius grėsmės vaiko interesams, Tarnybai nurodžius, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nenustačius laikinosios vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, gali nukentėti vaiko interesai, kad abu tėvai geba rūpintis savo mažamečiu vaiku, užtikrinti jo priežiūrą bei poreikių tenkinimą, būtinybės nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų nėra.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, jie negeba tartis ir bendradarbiauti bendravimo su vaiku klausimu. Todėl egzistuoja būtinybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis įtvirtinti vaiko tėvų bendravimo su vaiku tvarką. Teismo vertinimu, šią priemonę tikslinga taikyti ir nenustačius, kad vaiko tėvai nuolat gyvena skyrium. Konfliktai tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku kyla ir dėl noro kartu leisti laisvalaikį, kuomet kitas vaiko tėvas taip pat turi tam tikrų ketinimų tuo pačiu metu būti su vaiku. Vaiko tėvams gyvenat viename būste, tačiau jiems bendraujant destruktyviai, taikoma bendravimo tvarka būtų labiau nukreipiama į galimybę kiekvienam iš tėvų racionaliai ir savo nuožiūra planuoti bendrą su vaiku laisvalaikį, nedalyvaujant kitam vaiko tėvui ar jam prieštaraujant. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiuo atveju yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaiku stabilumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens destruktyvius santykius, nesant duomenų, kad maksimalus bendravimas su kuriuo nors iš tėvų pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, nusprendė nustatyti laikiną vaiko tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią užtikrinamas nepilnamečio vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko bendravimas (gyvenimas pas vieną iš tėvų, jei šalys gyvens skyrium) po savaitę su kiekvienu tėvu užtikrins vaikui galimybę jausti kiekvieno iš tėvų meilę, dėmesį bei rūpestį.

14. Pažymėjo, kad bendravimo su vaiku laikinos tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Nurodė, jog vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

15. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad laikina vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatoma, pagal nustatomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, vaiko tėvai su nepilnamečiu vaiku bendraus lygiomis dalimis, todėl, atitinkamai, turės lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Šioje bylos stadijoje nenustatyta aplinkybių, kad kuris nors iš tėvų būtų nusišalinęs nuo savo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, taip pat nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl būtinųjų, kasdienių ir papildomų vaiko poreikių tenkinimo, todėl, įvertinus tai, kad nepilnamečio vaiko interesai nėra pažeidžiami, kadangi abi šalys nepilnamečiui vaikui išlaikymą teikia gera valia, todėl byloje nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymus šioje dalyje teismas atmetė.

III. Atskirojo skundoir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Ieškovė (apeliantė) E. V. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį, priimti naują nutartį ir pritaikyti pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Ieškovės vertinimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ne geriausiais mažamečio vaiko interesais, tačiau išskirtinai siekė išlaikyti lygybę tarp mažamečio vaiko tėvų. Dėl šios priežasties, nutartis negali būti laikoma geriausiai atitinkanti mažamečio vaiko interesus. Nutartyje pagrindiniai argumentai yra tėvų lygios galimybės pasirūpinti vaiku, tačiau nėra atsižvelgiama į itin jauną vaiko amžių, nėra svarstoma kokia nepataisoma psichologinė žala gali būti padaryta vaikui dėl nuolatinės kaitos ir atskyrimo nuo mamos jauname vaiko amžiuje.

16.2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai iškėlė aukštą įrodinėjimo naštą ieškovei dėl psichologinio smurto patyrimo fakto, nors psichologinis smurtas dažniausiai neturi išoriškai matomos fizinės reikšmės. Psichologinio smurto patyrimas yra pakankamas pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės.

Atsiliepimas

16.3.Ieškovė su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus dėl patirto psichologinio smurto. Pateikiami keletas garso įrašų, daryti 2021 metais, kuriuose girdėti, kaip atsakovas žemina ieškovę, engia ją, naudoja psichologinį smurtą prieš ją. Taip pat pateikia susirašinėjimus, jog atsakovas dažnai vakarais negrįždavo namo, ieškovė nuolatos mažu vaiku turėjo rūpintis viena, tačiau tais retais atvejais, kai ieškovė iš anksto bandydavo suderinti su atsakovu, kad jis suteiktų jai galimybę išeiti iš namų ir susitikti su drauge/draugėmis, prasiblaškyti, jis priekaištaudavo ir iškeikdavo ieškovę, kad jam vienam reikia pasilikti su sūnumi. Taip pat pateikia įrodymus, jog ieškovė yra pasikreipusi į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą gauti konsultaciją dėl ne vienerius metus patiriamo psichologinio smurto iš sutuoktinio.

Šalies argumentai

16.4. Ieškovė nurodo, jog atsakovas užsiima pastatų konstrukcijų projektavimu, turi daugiau nei vieną pajamų šaltinį: dirba pagal darbo sutartį, turi individualios veiklos pažymą bei 2021 m. lapkričio 11 d. įsteigė mažąją bendriją (toliau–MB) (duomenys neskelbtini). Ieškovė, gyvenusi su atsakovu, žino, jog jis turi pakankamai pajamų, kad galėtų išsinuomoti kitą gyvenamąją vietą ir taip nesudaryti vaiko interesams kenksmingų sąlygų konfliktuojantiems tėvams gyvenant vienuose namuose. Be to, atsakovo turimas nekilnojamasis turtas parodo ne tai, kad atsakovas viename iš tų būstų galėtų gyventi, tačiau parodo jo turtinę padėtį.

16.5. Nurodo, kad atsakovas nuolat primena, jog yra išsinuomojęs butą, tačiau neketina niekur kraustytis, kol ieškovė nesutiks su atsakovo primetamomis sąlygomis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovės vertinimu, toks atsakovo elgesys taip pat laikomas psichologinio smurto forma.

Atsiliepimas

16.6.Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas laikiną bendravimo tvarką 50:50 principu, neatsižvelgė į geriausius vaiko interesus ir nepagrįstai nenustatė laikinos gyvenamosios vietos su ieškove. Mano, kad bendravimo tvarkai 50:50 principu nėra pasiruošęs nei mažametis sūnus, nei pats atsakovas. Šiuo metu nenustatant laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, pritaikius bendravimo tvarką 50:50 principu, yra iš esmės pažeidžiami teisėti vaiko interesai, šalims kol kas nepavyksta susitarti dėl vienodo vaiko auklėjimo modelio ir taisyklių, todėl kyla grėsmė itin mažam vaikui viduje susikurti vidinį konfliktą, kurio iš tėvų taisyklių paisyti, vaiku galima pradėti lengvai manipuliuoti vienam iš tėvų leidžiant tai, ko žinomai kitas iš tėvų vaikui neleidžia ir panašiai. Be to, teismas visiškai nevertino vaiko itin mažo amžiaus. M. V. tėra tik 3 metai 9 mėnesiai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus teismai turėtų ne tik formaliai pažiūrėti į klausimo išsprendimą, tačiau panagrinėti situaciją plačiau, nes nustačius laikinąsias apsaugos priemones, kurios neatitinka geriausių vaiko interesų, gali būti padaroma neatitaisoma žala vaiko emocinei, psichologinei būsenai ir turėti ilgalaikių pasekmių.

16.7. Ieškovė pažymi, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė duomenis, jog neva jis vienas rūpinasi papildomomis sūnaus veiklomis ir gavęs dokumentus iš teismo užrašė sūnų M. V. į baseino užsiėmimus sekmadieniais. Tačiau pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, jau kitą dieną atsakovas telefoninio pokalbio metu informavo ieškovę, jog nusprendė sūnaus į baseino užsiėmimus nevesti. Be to, jis į psichologą dėl bendravimo su vaiku kreipėsi tik gavęs teismo dokumentus (iš pateiktų priedų matyti, jog kreipėsi 2023 m. gruodžio 27 d.), į baseino užsiėmimus užrašė taip pat tik 2023 m. gruodžio 28 d., visa tai rodo, jog atsakovo priimami sprendimai yra laikini ir tik siekiant įtikinti teismą nustatyti bendravimo tvarką 50:50 principu.

Šalies argumentai

16.8. Ieškovė nurodo, jog ne kartą siūlė atsakovui iki bendravimo tvarkos 50:50 principu prieiti palaipsniui, kai sūnus bus didesnis, nes šiuo metu sūnus yra labai mažas ir tokie pokyčiai, ilgas atskyrimas nuo mamos, prie kurios nuolatinio buvimo kartu vaikas yra pripratęs, mažamečiam sūnui yra žalingi. Tačiau atsakovas, vedamas asmeninių principų, pats neatsižvelgia į vaiko interesus ir siekia tik 50:50 principu nustatomos bendravimo tvarkos.

16.9. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo su vaiku tvarką 50:50 principu, be jokių motyvų ir argumentų 28 kalendorinių dienų atostogas nustatė tik atsakovui, tačiau jokių atostogų praleidimo laiko ir tvarkos su vaiku nenustatė ieškovei.

Atsiliepimas

16.10.Nusprendus, jog atskirasis skundas yra pagrįstas, yra neabejotinas pagrindas nustatyti išlaikymo formą ir dydį, teikiamą iš atsakovo sūnaus naudai. Net jei apeliacinės instancijos teismas manytų, jog yra pagrindas nustatyti bendravimo tvarką 50:50 principu, ieškovė ir atsakovas patiria ne vienodą išlaidų naštą. Ieškovė ir toliau viena apmoka sūnaus lankomo darželio išlaidas (tiek reguliarias, tiek papildomas) vidutiniškai 75 Eur/mėn., toliau kaupia į sūnaus gyvybės draudimo fondą (kaip tai darė iki šiol) 50 Eur/mėn., todėl teismas turėtų šias išlaidas atitinkamai paskirstyti tarp šalių.

17. Atsakovas R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nėra panaudojęs jokių smurtinių veiksmų prieš ieškovę ir teisėtai netaikė įpareigojimo atsakovą gyventi skyriumi.

17.2.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs Tarnybos nuomonę, priėjo išvados, kad šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, nes byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas neatlieptų fizinių, kasdienių vaiko poreikių ar kad būtų buvę nustatyta vaiko teisių pažeidimų.

17.3.Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną bendravimo tvarką 50:50 principu ir tokį savo sprendimą argumentavo įvertinęs nagrinėjamos bylos svarbias aplinkybes ir Tarnybos nuomonę.

17.4. Atsakovas nurodo, jog jis neprieštarauja, kad 2024 m. sausio 8 d. nutarties 4 dalis būtų patikslinta ir dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ieškovės atostogų metu: „kiekvienas iš tėvų turi teisę per metus su sūnumi praleisti 28 dienų atostogas, vienu kartu panaudojant ne daugiau nei 14 dienų iš eilės; atostogos negali sutapti su Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis. Apie planuojamas praleisti atostogas vienas iš tėvų raštu (el. paštu ar SMS žinutėmis) informuoja kitą iškart, kai sužino apie atostogų planus, bet ne vėliau nei 30 dienų iki atostogų pradžios“.

17.5. Atsakovas pažymi, jog jis yra pilnai įsitraukęs į vaiko kasdienį gyvenimą ir jo išlaikymą ir apie tai pateikė įrodymus dar pirmosios instancijos teismui - atsakovas vaiką veda į raidos ir logopedijos centrą „Papūga“; atsakovas su vaiku atlieka pratimus lavinančius kalbą ir mąstymą, masažus su spec. priemonėmis (pažymėtina, kad ieškovė dėl vaiko raidos ir kalbos neparodė jokio susidomėjimo, pakvietus pasikalbėti dėl vizito pas specialistus ignoravo, paklausus dėl nuoseklaus užsiėmimų lankymo pasiūlė vaiką į užsiėmimus vesti atsakovo priežiūros metu, be to kaip girdėti iš atsakovo pateikto garso įrašo, atsakovė nesuinteresuota vaiko įgūdžių papildomu tobulinimu, pasidalinant tiek matymosi su juo laiku, bet ir prisidedant prie papildomų išlaidų); atsakovas kartu atostogauja (kelionės į užsienį, prie jūros, į kaimą/sodą); leidžia kartu laisvalaikį (teatrai, cirkas, vaikų kambariai, muziejai, atrakcionai, parkai, kinas ir t.t.); vizitai pas gydytojus; atsakovas apiperka vaiką (visi rūbai, higienos prekės, lavinimosi priemonės, žaislai, kokybiškas maistas) ir kt. Pažymi tai, jog ieškovė pagrindžia savų išlaidų vaiko priežiūrai vos 125,00 Eur/mėn., kurias atsakovo patiriamos net kelis kartus viršija ieškovės nurodomas, t.y. atsakovas dengia būsto paskolą už bendrą butą, sūnaus užsiėmimai vien raidos ir logopedijos centre „Papūga“ sudaro 360,00 Eur (8 x 45 Eur), paskyrus papildomą per savaitę užsiėmimą šios išlaidos dar padidės 160,00 Eur (4 x 45 Eur), pvz., beveik visi sūnaus žaislai supirkti vieno atsakovo, vaistai, maistas ir t.t. Atsakovo nuomone, ieškovė bando teismui sudaryti įvaizdį, jog atsakovas nesirūpina vaiku, šeima, bendru ūkiu ir pan. Atkreipia dėmesį, kad ir 2023 m. spalio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje konstatuota, kad gyvenamojoje vietoje, kur atsakovas laiką leidžia su vaiku, švaru, tvarkinga, apsilankymo metu buvo matyti vaiko lavinimosi priemonės, žaislai, kad rūpinamasi vaiku, kad nėra pastebėta smurto prieš vaiką požymių. Įvertinus ieškovės atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas tariamai neprisideda prie vaiko išlaikymo, o dėl valstybės mokamas išmokos vaikui bando sudaryti vaizdą, jog jis tariamai naudoja savo asmeninių interesų tenkinimui, akivaizdžiai matyti, jog atsakovas toliau yra „juodinamas“ išgalvotomis aplinkybėmis, kad ieškovė su vaiku yra aukos, ir taip siekia atitolinti vaiką nuo tėčio bei jo sąskaita užsitikrinant ne vaiko, o savo pačios finansinį stabilumą, nes ieškovė nenurodo, kokie kiti vaiko poreikiai, viršijantys ieškovės (mamos) patiriamas - išleidžiamas 125,00 Eur per mėnesį lėšas, bei atsakovo, kuris kitomis priemonėmis prisideda prie vaiko išlaikymo, nėra patenkinami ir būtinas dar papildomas finansinis prisidėjimas prie vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuriai š dalies tenkinti ieškovės ir atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta proceso šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V. tvarka.

Dėl naujų įrodymų

20. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: SMS žinutes, foto nuotraukas, MB (duomenys neskelbtini) steigimo sutartį.

21. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus: banko sąskaitos išrašus, SMS žinutes, kino bilietus.

22. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.

23. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės visi proceso šalių teikiami nauji įrodymai yra ankstesni nei skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis, t. y. atitinkamos faktinės aplinkybės ir įrodymai, kuriais proceso šalys grindžia savo pozicijas apeliacinės instancijos teisme, joms buvo žinomi iki pirmos instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį. Proceso šalys nepateikė argumentų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmos instancijos teisme ir / arba kad tokių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Proceso šalims neįrodžius, kad prašomų priimti naujai teikiamų įrodymų jie neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, naujus įrodymus priimti atsisakytina, jie nevertintini ir dėl jų šioje nutartyje nebus pasisakoma.

Dėl ginčo esmės.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė tokią laikiną ieškovės ir atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką: 1) suinteresuotas asmuo bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų lyginėmis savaitėmis, t. y. nuo nelyginių savaičių sekmadienių 18.00 val. iki lyginių savaičių sekmadienių 18.00 val.; kitu metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja pareiškėja; 2) Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu suinteresuoto asmens bendravimas su vaiku vyksta taip: neporiniais metais, jei gruodžio 23 d. yra bendravimo su tėvu laikas, šią dieną tėvas grąžiną sūnų pareiškėjai iki 20.00 val., gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 d. iki 17.00 val. sūnus leidžia laiką su mama, o gruodžio 25 d. 17.00 val. tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val.; poriniais metais, jei gruodžio 23 d. nėra bendravimo su tėvu laikas, šią dieną tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val., ir gruodžio 25 d. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 17.00 val.; jei gruodžio 26 d. įeina į tėvo su sūnumi įprastinį bendravimo grafiką, tėvas sūnų pasiima gruodžio 27 d. iš ugdymo įstaigos 17.00 val. arba, jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, iš vaiko gyvenamosios vietos; jei šventinės dienos įsiterpia į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, tos dienos nėra kompensuojamos ir po šventinių dienų nuo bendravimo tvarkos nenukrypstama; 3) Šv. Velykų metu suinteresuoto asmens bendravimas su vaiku vyksta taip: neporiniais metais, jei Šv. Velykų išvakarių diena yra bendravimo su tėvu laikas, šią dieną tėvas grąžina sūnų į gyvenamąją vietą iki 20.00 val., pirmą Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su mama, o antrąją Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su tėvu. Tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos šventės dieną 10.00 val., ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; poriniais metais, jei Šv. Velykų pirmoji diena nėra bendravimo su tėvu laikas, tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; antrąją Šv. Velykų dieną sūnus praleidžia su mama; jei šventinės dienos įsiterpia į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, tos dienos nėra kompensuojamos ir po šventinių dienų nuo bendravimo tvarkos nenukrypstama; 4) suinteresuotas asmuo turi teisę per metus su sūnumi praleisti 28 dienų atostogas, vienu kartu panaudojant ne daugiau nei 14 dienų iš eilės; atostogos negali sutapti su Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis. Apie planuojamas praleisti atostogas tėvas raštu (el. paštu ar SMS žinutėmis) informuoja vaiko mamą iškart, kai sužino apie atostogų planus, bet ne vėliau nei 30 dienų iki atostogų pradžios; 5)nepriklausomai nuo tėvų bendravimo su vaiku lyginėmis ir nelyginėmis savaitėmis, pareiškėja bendrauja su vaiku kiekvienais metai per motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ir per motinos gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val.; 6) nepriklausomai nuo tėvų bendravimo su vaiku lyginėmis ir nelyginėmis savaitėmis, suinteresuotas asmuo bendrauja su vaiku kiekvienais metais per tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., ir per tėvo gimimo dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val.; 7) kiekvienų metų balandžio 8 d. (per vaiko gimtadienį) pareiškėja ir suinteresuotas asmuo gali atvykti į vaiko gyvenamąją vietą, ar kitą vietą, kur vyks gimtadienis, ir pasveikinti vaiką gimimo dienos proga, kartu dalyvauti vaiko gimtadienyje ar juos organizuoti; 8) tėvas, su kuriuo yra nepilnametis vaikas, įsipareigoja, privalo užtikrinti bent kartą per dieną bendravimą su kitu iš tėvų nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, garso ir vaizdo skambučiu), atsižvelgiant į vaiko ugdymosi ir poilsio laiką; 9) tėvas, su kuriuo yra nepilnametis vaikas, įsipareigoja užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, rūpintis vaiku ir jo saugumu, stiprinti vaiko savivertę, vystyti jo gebėjimus bei pilnai atsakyti už vaiko priežiūrą, ir per dieną informuoti kitą tėvą apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius bei apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, nelaimingus atsitikimus ir kt.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per vieną valandą nuo ligos ar traumos atsiradimo momento. Likusioje dalyje prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

27. Apeliantė nesutinka su nurodyta laikina bendravimo tvarka ir prašo teismo ją pakeisti, nustatant bendravimą kaip nurodyta jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui. Atsakovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos dėl toliau nurodytų priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

29. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

30. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

31. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

32. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

33. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

34. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną ieškovės ir atsakovo su šalių nepilnamečiu sūnumi 50/50 bendravimo tvarką, pagal kurią ginčo šalys iki kol šioje byloje bus priimtas galutinis sprendimas su nepilnamečiu sūnumi bendraus po tiek pat laiko (lyginėmis savaitėmis atsakovas, t. y. nuo nelyginių savaičių sekmadienių 18.00 val. iki lyginių savaičių sekmadienių 18.00 val., nelyginėmis – ieškovė). Apeliantė skunde su tokiu teismo nustatytu šalių ir nepilnamečio sūnaus bendravimo modeliu nesutinka ir nurodo, jog šalių sūnus yra mažas (3 metai 9 mėnesiai) ir nei jis, nei pats atsakovas nėra pasiruošę tokiai bendravimo tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog iš byloje esančių duomenų (Tarnybos išvados) matyti, jog, jau esantis bendravimo variantas, pagal kurį vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia po keturias dienas, galimai yra vaikui jau įprastas ir nusistovėjęs, todėl bendravimo tvarkos (50/50 modeliu) nustatymas iki tol kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, užtikrins šalių ir jų nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos tęstinumą, padėties stabilumą ir nepilnamečio sūnaus interesų apsaugą (turėti bendravimą su abiem tėvais).

37. Apeliantė nesutikimą su teismo nustatyta 50/50 bendravimo tvarka grindžia tuo, jog nei šalių nepilnametis sūnus, nei pats atsakovas nėra pasiruošę tokiai bendravimo tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi šie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai jau dabar vaikas su tėvais praleidžia po keturias dienas, todėl toks bendravimo modelis 50/50 tik stabilizuos padėtį ir užtikrins bendravimą su abiem tėvais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog vaikas su tėvu kartu aktyviai leidžia laisvalaikį ir atsakovas sugeba rūpintis sūnumi. Pažymėtina, kad Tarnybos pateikti įrodymai (išvada) patvirtina, kad vaikas dažnai laiką leidžia pas atsakovą, kadangi tėvai su vaiku bendrauja kas keturias dienias; atsakovas su vaiku keliauja į užsienį, aktyviai leidžia laisvalaikį; tarnyba nenustatė duomenų, kurie patvirtintų, kad mažamečiam vaikui gyvenant su atsakovu būtų kilusi grėsmė jo sveikatai, interesams arba gyvenimas kartu su atsakovu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nurodytais argumentais, kadangi ir kiti bylos duomenys patvirtina atsakovo siekį kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi.

38. Pažymėtina, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

39. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovo bendravimas su šalių sūnumi 50/50 bendravimo modeliu kenktų vaiko interesams. Priešingai, byloje šalių pateikti rašytiniai įrodymai ir Tarnybos pateikta išvada dėl vaiko aplinkos įvertinimo, patvirtina, kad vaikas puikiai sutaria su atsakovu, noriai leidžia su juo laiką, neprieštarauja susitikimams su juo, o atsakovas iš savo pusės aprūpina sūnų, organizuoja su juo veiklas (atsakovas vaiką veda į raidos ir logopedijos centrą „Papūga“; masažus su spec. priemonėmis; kartu atostogauja (kelionės į užsienį, prie jūros, į kaimą/sodą); leidžia kartu laisvalaikį (teatrai, cirkas, vaikų kambariai, muziejai, atrakcionai, parkai, kinas ir t.t.); vizitai pas gydytojus; atsakovas apiperka vaiką (rūbai, higienos prekės, lavinimosi priemonės, žaislai, kokybiškas maistas) ir atliepia jo interesus. Atsakovas rūpinasi sūnumi finansiškai, fiziškai ir emociškai, todėl nėra jokių aplinkybių dėl ko turėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su atsakovu. Teismas sutinka su pirmos instancijos teismu, kad abu tėvai rūpinasi sūnumi, atliepia jo lūkesčius ir aprūpina jį reikiamomis gyvenimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 50/50 modelio laikiną šalių ir jų sūnaus bendravimo tvarką, tiek ieškovei, tiek atsakovui pagrįstai suteikė galimybę maksimaliai įsitraukti į vaiko auklėjimą.

40. Apeliacinė instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą ieškovės argumentą dėl pereinamojo atsakovo bendravimo su sūnumi laikotarpio nustatymo. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad toks atsakovo ir sūnaus teisių ribojimas yra reikalingas, t. y. kad jų bendravimas yra sudėtingas, konfliktiškas, kad vaikas yra per mažas tiek laiko bendrauti su tėvu, kad atsakovas nėra pasiruošęs tiek laiko būti su vaiku ar pan., todėl ir pagrindo apriboti atsakovo bendravimą su sūnumi nenustatyta.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių galimybėmis pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi ir kt. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

42. Remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ginčo šalių ir jų nepilnamečio sūnaus laikiną bendravimo tvarką, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaiko interesus. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė atskiruoju skundu prašo taikyti visas laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas jos prašyme pirmosios instancijos teismui (ir dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, ir dėl atsakovo (tėvo) įpareigojimo gyventi skyriumi, ir dėl laikino išlaikymo).

44. Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas netenkino ieškovė prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo pareiškėjos ir nepilnamečio sūnaus. Tokį sprendimą pirmos instancijos teismas motyvavo tuo, jog pareiškėja nepagrindė poreikio įpareigoti suinteresuotą asmenį gyventi skyriumi, t. y. ji nepagrindė realios grėsmės, kad nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos jos ar nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Į bylą pateikti ginčo šalių susirašinėjimai, Išvada patvirtina tarp sutuoktinių esančius konfliktiškus santykius, tačiau nesudaro pagrindo įpareigoti vieną iš sutuoktinių gyventi skyriumi. Tokios priemonės taikymas suinteresuoto asmens atžvilgiu neproporcingai varžytų jo teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, ir būtų per griežta susiklosčiusioje situacijoje. Tokioms pirmos instancijos teismo išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria, kaip atitinkančioms teismų formuojamą praktiką aiškinant ir taikant aptariamą laikinąją apsaugos priemonę (įpareigojimą gyventi skyrium).

45. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

46. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

47. Aukščiau paminėtų priemonių taikymo pagrindas turėtų būti būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-797-730/2019, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-655-1092/2019).

48. Ieškovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečio sūnaus grindžia atsakovo jos atžvilgiu naudojamu psichologiniu smurtu.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė santuokos nutraukimo bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams, nes kitu atveju ji pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su savo tėvais neišnagrinėjus bylos iš esmės (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo klausimą, privalo atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju ieškovei) prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nei atskirajame skunde teigia apeliantė, atsižvelgiant į prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės išskirtinumą ir ieškovės procesinę pareigą įrodyti šios priemonės taikymo neišvengiamą poreikį, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovei buvo nustatytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

50. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad proceso šalių santykiai yra įtempti bei konfliktiški, tačiau tai savaime neįrodo ieškovės prašymo pagrįstumo ir aplinkybių, kad dėl atsakovo veiksmų ar elgesio ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui, jiems gyvenant kartu, kiltų reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams vaiko ar ieškovės teisėms interesams. Ieškovė, siekdama įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo jos ir vaiko, nepateikė aktualių šiam klausimui nagrinėti, patikimų ir objektyvių duomenų apie tokį atsakovo elgesį vaikų ar ieškovės atžvilgiu, kuris būtų pakankamu pagrindu taikyti išimtinę laikinąją apsaugos priemonę.

51. Pripažintina, kad vykstant tėvų skyrybų procesui, kuomet jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, vaikų emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama, tačiau vien tik aplinkybė, kad teisme yra sprendžiamas ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog šalių konfliktai ir tarpusavio santykiai yra tokio pobūdžio, kurie pateisintų tokios išskirtinės ir ypatingai varžančios laikinosios apsaugos priemonės taikymą atsakovo atžvilgiu.

52. Aktualiu laikotarpiu (iki skundžiamos nutarties priėmimo) byloje buvę faktiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo gyvendamas kartu su ieškove ir nepilnamečiu sūnumi negali užtikrinti ieškovei ir nepilnamečiam vaikui saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar kad sūnaus gyvenimas su tėvu neatitinka vaikų interesų, kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę.

53. Apibendrinant anksčiau išdėstytą darytina išvada, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų sūnaus buvo atmestas pagrįstai.

54. Remiantis šioje nutartyje anksčiau išdėstytais motyvais, t. y. nenustačius poreikio įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečio vaiko bei patvirtinus tėvų bendravimo su vaiku 50/50 modelio tvarką, nėra pagrindo nepritarti ir pirmos instancijos teismo išvadoms, jog šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei nustatyti laikiną išlaikymą. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nenustatyta aplinkybių, kad kuris nors iš tėvų būtų nusišalinęs nuo savo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, taip pat nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl būtinųjų, kasdienių ir papildomų vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovė su atskiruoju skundu šias pirmos instancijos teismo išvadas paneigiančių pagrįstų argumentų ir / ar objektyvių įrodymų nepateikė.

55. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinio proceso metu buvo atlikta pagal byloje buvusius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms tuo metu pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

56. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, skundžiama nutartimi nustatyta ginčo šalių ir jų nepilnamečio sūnaus laikina bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantės E. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė