Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad O. J. ir R. R. nuo 2011 m. iki 2014 m. gyveno kartu Didžiojoje Britanijoje, Peterborough mieste, turi bendrą vaiką - L. J.. Sūnus L. J. gyvena kartu su mama O. J. ir yra jos pilnai išlaikomas. Sūnus gimė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje. Tėvas R. R. iki 2015 m. balandžio mėnesio padėjo prižiūrėti sūnų ir teikė materialini išlaikymą. O. J. su sūnumi L. J. 2015 m. balandžio mėnesi grįžo nuolat gyventi į Šiaulius. Sūnaus L. J. išlaikymui O. J. išleidžia virš 300 Eur kas mėnesį, t. y. 100 Eur išleidžiama sūnaus maistui, 120 Eur mokestis už darželį, 30 Eur sudaro išlaidos rūbams, avalynei, 20 Eur sudaro išlaidos žaislams ir ugdymo priemonėms, 25 Eur sudaro išlaidos higienos, kūno priežiūros priemonėms, vaistams, medikamentams. Taip pat reikia mokėti už gyvenamųjų patalpų išlaikymo ir komunalines paslaugas. Tačiau sūnaus L. J. pilnaverčiui vystymuisi ir priežiūrai reikėtų 400 Eur per mėnesį. O. J. pajamos kas mėnesi yra iki 380 Eur. Sūnus L. J. išlaikymui iki 2018 m. sausio mėn. buvo išleistos visos turėtos piniginės lėšos, išlaikyti sūnų ieškovei padeda jos mama M. J.. O. J. santaupų ir nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad grįžus į Lietuvą atsakovas kažkiek epizodiškai dar rėmė, bet per paskutinius metus rėmimas nutrūko. Vaiką išlaikyti padeda ieškovės motina. Ieškovė paskutiniu metu dirbo restorane. Atsakovas yra dirbantis, dažnai keičia darbovietes. Kai teikė išlaikymą, atsakovas gaudavo apie 1000 svarų, dirbdamas Anglijoje.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi bendrą vaiką (b. l. 10). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 12-13). Vaikas lanko darželį (b. l .14). Pateikti duomenys apie ieškovės pajamas, išlaidas (b. l .15-20). Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tėvų susitarimu.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymui 200,00 Eur. Atsakovas pozicijos byloje neišreiškė.

Išlaikymo dydžio klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas oficialių pajamų Lietuvoje neturi. Tai pat neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius nėra. Taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovas ilgą laiką gyveno ir dirbo Anglijoje. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovas yra darbingas, gali dirbti ir gauti pakankamo dydžio pajamas, ypač dirbdamas užsienyje. Yra galimybė, kad atsakovas ir šiuo metu gyvena bei dirba užsienyje, kadangi Lietuvoje oficialiai nedirba.

Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Dirba restorane, kuriuose paprastai darbo užmokestis nėra didelis. Nurodo, kad jos pajamos yra iki 380,00 Eur. Ieškovė turi išlaidų vaikų darželiui, kadangi kitaip negalėtų dirbti. Ieškovės pajamos gyvenimo Lietuvoje metu buvo nedidelės.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, įvertinus duomenis apie šalių gaunamas (gautas) pajamas, turimą turtą, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, kadangi šalys neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Tačiau ieškovė dirba nedideles pajamas teikiantį darbą, augina vaiką, dėl ko jos galimybės rinktis darbą yra apribotos. Tuo tarpu atsakovas yra darbingas asmuo, galintis dirbti ir užsienyje, o darbo užsienyje metu gaudavo pakankamai dideles pajamas, todėl turi teikti išlaikymą sūnui proporcingai jo turtinei padėčiai ir galimybėms tą turtinę padėtį susikurti (CK 3.192 str. 3 d.).

Byloje taip pat reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra būtina 400,00 Eur suma. Vaiko išlaikymo prievolę ieškovė dalina tarp šalių lygiomis dalimis. Ieškovės nurodytos išlaidos – apie 300,00 Eur per mėnesį – laikytinos pagrįstomis ir iš esmės įrodytomis, kadangi yra savaime suprantamos. Faktiškai galima sutikti ir su tuo, kad vaiko išlaikymui būtų reikalinga iki 400,00 Eur, nes nurodytos ieškovės išlaidos yra iš esmės vien tik pagrindinės, pakankamai nedidelio dydžio. Išlaidos darželiui (110,00-120,00 Eur) yra neišvengiamos, kadangi ieškovei reikalinga dirbti. Išlaidos maistui galimai gali būti ir didesnės.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaikų poreikių užtikrinimas tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Tai reiškia, kad esant blogesnei tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiai taip pat tenkinami mažesne apimtimi. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Tačiau darytina išvada, kad atsakovas gali jų gauti pakankamai, o turėdamas pareigą išlaikyti vaiką – ir privalo rūpintis pakankamomis pajamomis.

Pastebėtina, kad šalių vaikas gimęs 2013 metais, todėl netrukus turės pradėti lankyti mokyklą, dėl ko išlaidos vaiko išlaikymui neabejotinai padidės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Šiuo metu toks dydis yra 400,00 Eur. Jei tėvų prievolė būtų dalinama per pusę, vieno iš tėvų dalis sudarytų 200,00 Eur. Tai ir yra suma, kurią prašo priteisti ieškovė. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovo pajamos visgi nėra žinomos, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo po 170,00 Eur vaiko išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Kiti klausimai.

Ieškovei byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovės atstovas prašė priteisti 212,18 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Laikytina, kad buvo patenkinta 85 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistina 180,35 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 46,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str., 85 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-02-07 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į ieškovės O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), O. J. paskiriant išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Priteisti iš atsakovo R. R. 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo R. R. valstybės naudai 180,35 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur 35 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018-02-13 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.