- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-615-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20511-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- T. B., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Violeta Bazienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Jono Selilionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-09-23 nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti, nevartoti alkoholinių gėrimų bei atlyginti turtinę žalą.
Iš T. B. Valstybinei ligonių kasai priteista 1 830,22 Eur turtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. B. 2020-05-24 apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini), konflikto metu pargriovė A. Č. ant žemės ir dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-09-23 nuosprendį. Nurodo, kad nukentėjusysis neturi jokių kitų įrodymų, išskyrus pažymą iš Valstybinės ligonių kasos, jog jam nustatyti sužalojimai yra nuteistojo veiksmų pasekmė. Pažymi, kad Valstybinės ligonių kasos pažymoje nėra nurodyti nuteistojo pirštų antspaudai. Nuteistojo vertinimu, neįrodžius jo kaltės, nepagrįstai tenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys.
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras J.Selilionis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-09-23 nuosprendį ir priteisti civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 830,22 Eur turtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo. Pažymi, kad teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113, 115 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai nepasisakė dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo/nepriteisimo, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui teismas privalo jį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti, o prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro – tenkintinas
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodo, kad byloje nėra įrodyta, jog nukentėjusiajam kilę sužalojimai yra jo veiksmų pasekmė. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prašomų procesinių palūkanų, pažymi, kad tokio civiliniame ieškinyje išdėstyto prašymo tenkinimas yra privalomas.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs pagrįstai T. B. pripažino kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei pagrįstai iš jo priteisė Valstybinės ligonių kasos dėl nukentėjusiojo A. Č. gydymo patirtą turtinę žalą, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas ir nekeistinas. Vis dėlto, įvertinus apylinkės teismo nuosprendžio dalį, susijusią su prokuroro apeliaciniame skunde keliamais klausimais, laikytina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą baudžiamosiose bylose, bei neatsižvelgė į šiuo aspektu formuojamą kasacinio teismo praktiką. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.
Dėl T. B. kaltės
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).
9. Skundžiamu nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu dėl to, kad pargriovė nukentėjusįjį A. Č. ant žemės ir dešinės rankos kumščiu du kartus jam trenkė į veidą. Byloje esančiame A. Č. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2020-05-27 nukentėjusysis stacionarizuotas skubos tvarka į Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, nukentėjusysis medicinos darbuotojui nurodė, kad trauma patirta prieš tris dienas, sumušė pažįstamas asmuo, asmeniui nustatytas apatinio žandikaulio kampo kairės pusės lūžis be poslinkio (t. 1, b. l. 38), specialisto išvadoje Nr. G 2970/2020(01) konstatuojama, kad A. Č. nustatytas apatinis žandikaulio kairiojo kampo lūžis, kuris padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu ir būdingas smūgio kietu daiktu per veidą sudavimui (t. 1, b. l. 41). Nuteistasis T. B. viso proceso metu neneigė atlikęs veiksmus, kuriais buvo kaltinamas, t. y. kad parvertė nukentėjusįjį ant gatvės ir sudavė du kartus jam į veidą, vis dėlto, nesutinka, kad sukėlė medicinos išraše ir specialisto išvadoje konstatuotus A. Č. sužalojimus. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar nuteistojo T. B. 2020-05-24 atlikti smurtiniai veiksmai yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiajam A. Č. po trijų dienų nuo įvykio – 2020-05-27 – nustatytais sužalojimais.
10. Nuteistasis siekdamas paneigti, kad nukentėjusiajam sužalojimai kilo dėl jo veiksmų, proceso metu teigė, kad į įvykio vietą atvykusi greitoji apžiūrėjo nukentėjusįjį, nieko nerado ir paleido, kitą dieną nukentėjusysis vėl buvo atėjęs į kaimą, su žandikauliu jam viskas buvo gerai, jis valgė obuolius, girdėjo, jog nukentėjusysis po jų konflikto nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir pavogė pjūklą, jį ten sumušė. Šias aplinkybes nukentėjusysis A. Č. neigė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme tvirtino, jog žandikaulio lūžis kilo tik dėl T. B. suduotų smūgių. 2020-05-28 pareiškime dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos A. Č. nurodė, kad T. B. jam trenkė du kartus į veido sritį, nustatytas apatinio žandikaulio lūžis (t. 1, b. l. 3), ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, jog T. B. dešinės rankos kumščiu smogė jam į kairę veido pusę, atvyko medikai, buvo neblaivus ir šoko būsenoje, todėl pasakė, kad pretenzijų neturi, sveikatai negerėjant 2020-05-27 kreipėsi į Žalgirio kliniką (t. 1, b. l. 30). Papildomos apklausos metu nurodė, kad po įvykio jam pradėjo tinti jau kitą dieną, manė, kad praeis, bet buvo didelis skausmas, nebegalėjo kentėti (t. 1, b. l. 51), teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kai trenkė jam skaudėjo, bet nelabai, su nuteistuoju valgė obuolį, sausainius, galėjo kramtyti, po įvykio buvo namie ir jam pradėjo tinti žandikaulis, jo kitur nebuvo sumušę, neteisingai apie jį pasakė, į (duomenys neskelbtini) nebuvo nuėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir nukentėjusysis pateikia skirtingas įvykių versijas ir abu asmenys yra suinteresuoti kiekvienam palankia bylos baigtimi, jų nurodytos aplinkybės vertintinos kitų byloje surinktų duomenų visumoje.
11. Nuteistasis T. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tvirtino, kad po jo atliktų smurtinių veiksmų A. Č. buvo dar kartą sumuštas kitų asmenų, todėl sužalojimai galimai kilo būtent dėl tų įvykių. Analogiškus parodymus apklausiama teisme nurodė ir jo sesuo liudytoja M. T., pažymėdama, kad po dviejų, trijų dienų atėjo jos žentas A. B., kuris gyvena gretimame kaime, ir pasakė, kad negana to, jog T. B. sudavė smūgį nukentėjusiajam, tai (duomenys neskelbtini) A. Č. dar kažkas sumušė, nes jis pavogė benzo pjūklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant pateiktos versijos, ir tuo pačiu šios liudytojos parodymų, patikimumą būtina įvertinti tai, kad ji, kaip nuteistojo sesuo, yra suinteresuota bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, šios liudytojos pateikti duomenys vertintini kitų įrodymų kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu M. T. aplinkybės, kad nukentėjusysis po kelių dienų dalyvavo kitose muštynėse, nenurodė (t. 1, b. l. 61), jos apklausą vykdęs V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog apklausos metu užrašė, ką ji sakė, ji sutiko su protokolu, tikrai nepamena, kad ji būtų dar ką nors minėjusi. Asmuo, kuris T. B. ir M. T. teigimu, pranešė apie A. Č. sumušimą (duomenys neskelbtini), A. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai ėjo pas motiną, A. Č. ten vaikščiojo pas draugus gerti alaus, jį mušdavo, koks tai buvo metų laikas nepamena, nukentėjusysis eidavo kraujuotas, kraujas tekėjo iš nosies ir lūpų, kada tai buvo nepasakys. Jis vaikšto daug kartų ir daug kartų gaudavo. Iš jo tyčiodavosi daug kas. Po įvykio su nuteistuoju A. Č. matė (duomenys neskelbtini), ėjo šlubuodamas su mėlyne paakyje.
12. Teismo vertinimu, iš šių A. B. parodymų darytina išvada, kad nukentėjusysis buvo mušamas ne vieną kartą, jam galimai buvo padaromi sužalojimai, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad liudytojas nukentėjusįjį matė būtent laikotarpiu po T. B. sumušimo 2020-05-24 ir sužalojimų nustatymo 2020-05-27. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo veidas apžiūros metu būtų buvęs sužeistas, kruvinas, su mėlynėmis, to nenurodė nei nukentėjusysis, nei apklausti liudytojai, byloje esančiame A. Č. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2020-05-27 apžiūrėjus nukentėjusįjį ekstraoraliai (iš burnos išorės) pokyčių nenustatyta (t. 1, b. l. 38). Įvykį tiesiogiai stebėjusi liudytoja S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme nurodė, jog prisimena, kad po smūgio sudavimo nukentėjusysis pradėjo verkti, kai atvažiavo greitoji, sakė, kad labai skauda, greitoji sakė, kad stiprus sumušimas, nukentėjusysis rodė, kad skauda žandikaulio srityje (t. 1, b. l. 56), liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusysis, kiek atsimena, nurodė, jog sumušimai yra nuo T. B.. Prieš duodami parodymus liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, jog būtų turėję realų pagrindą apkalbėti nuteistąjį.
13. Tai, kad sužalojimai galėjo neišryškėti iš karto, patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas ekspertas J.M. P., kuris paaiškino, jog atvykęs į ligoninę nukentėjusysis pasakė, kad jį prieš tris dienas sumušė asmuo, iš karto po smūgio A. Č. galimai galėjo valgyti, kadangi žandikaulis nebuvo pasislinkęs, deformavęsis, alkoholis galėjo veikti kaip skausmą mažinantis veiksnys. Iš byloje esančių 2020-11-30 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad su tokiais sužalojimais A. Č. galėjo prasižioti, kalbėti, ryti ir net kramtyti nekietą maistą, skausmo jutimas veikiant išgertam alkoholiui galėjo būti mažesnis ir sužalotasis galėjo elgtis neadekvačiai. Ekspertas pažymėjo, jog nuskausminančių medikamentų, narkotinių, svaiginančių medžiagų panaudojimas skausmą slopina, šių medžiagų kiekiui organizme mažėjant ir jų nuskausminančiam poveikiu silpnėjant (blaivėjant), skausmo pojūtis stiprėja ir tuo pačiu vystantis uždegiminei reakcijai sužalotuose audiniuose, paryškėja sužalotų audinių, organų funkcijos sutrikimas (b. l. 43-44). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių eksperto šališkumą ar suinteresuotumą nepagrįstai išplėsti nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotus smurtinius veiksmus. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės T. B. veiksmų kvalifikavimui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nuteistojo keliamą įvykio versiją, jog A. Č. buvo sužalotas vėliau, vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos faktiniai duomenys, todėl T. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Dėl procesinių palūkanų
14. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma iš nuteistojo T. B. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą turtinę žalą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 830,22 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo (b. l. 21). Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, priteisė civilinei ieškovei prašomą turtinę žalą, tačiau dėl civilinio ieškinio dalies, susijusios su procesinėmis palūkanomis nepasisakė, atsižvelgiant į tai, ši teismo klaida taisytina bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį T. B. atžvilgiu priėmęs apylinkės teismas ir visiškai patenkinęs civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, esant reikalavimui skaičiuoti ir procesinės palūkanas, šias palūkanas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti.
17. Teismui 2021-11-22 buvo pateikta pažyma dėl 101,27 Eur iš nuteistojo išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, pažymėtina, jog apeliacinis procesas vyko tiek pagal nuteistojo, tiek ir pagal prokuroro skundą, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą tenkinti:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-09-23 nuosprendį ir priteisti Valstybinei ligonių kasai 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 830,22 Eur turtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-11-22 prašymo dėl 101,27 Eur priteisimo - netenkinti.