- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 1-248-834/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20511-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, Simonai Lošytei, Laimonui Rukšėnui, Luizai Grigorjanc,
vertėjoms Galinai Tijūnėlienei, Viktorijai Mikelevič, Alicijai Stančinskai
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
T. B. ( T. B. ), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) teistas:
1. 2015-04-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., galutinė bausmė - 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2015-12-18 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus,,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. 2020-05-24 apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) konflikto metu pargriovė A. Č. ant žemės ir dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog buvo po naktinės pamainos, miegojo. Nukentėjusysis triukšmavo, jis parvertė nukentėjusįjį ant gatvės, trenkė nukentėjusiajam gatvėje du kartus į veidą. Atėjo kaimynė S. B. ir pasakė nukentėjusiajam eiti pas močiutę, sakydama, ko jis vaikšto čia, jis (nukentėjusysis) nėjo. Paskui iškvietė greitąją, po to policiją. Greitoji apžiūrėjo nieko nerado ir nukentėjusįjį paleido. Kitą dieną vėl buvo atėjęs į kaimą. Su žandikauliu jam viskas buvo gerai, jis valgė obuolius, po jų konflikto nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir pavogė pjūklą. Jį ten vaikinai sugavo ir dar davė velnių, nes po to visas kaimas sakė, kad matė, kaip jį vaikinai sumušė. Nukentėjusysis gerai žino kas jį mušė ir sulaužė jam žandikaulį. Jis (kaltinamasis ) pripažįsta, kad sudavė du smūgius, bet nesutinka, kad nuo jo smūgių nukentėjusiajam lūžo žandikaulis. Teigia, jog matė, kaip nukentėjusysis valgė, jam nieko nebuvo, kaltinamojo nuomone, jog jei sulūžta žandikaulis žmogus negali valgyti. Kai atvažiavo policija ir greitoji jis buvo namie, bet jo niekas nepakvietė, jeigu būtų buvę kažkas sulaužyta nukentėjusiajam, policija jį ( kaltinamąjį) būtų suėmusi, išvedusi. Kaimynai sakė, kad jauni vaikinai nukentėjusįjį sumušė. Jam pasakojo sesers dukters vaikinas, jis pats yra iš (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusysis A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis atėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, numeris 15 ir pradėjo kabinėtis prie kaltinamojo sesers. Tada kaltinamasis išėjo iš miego atsikėlęs ir jam trenkė du kartus. Kai jam trenkė, jis nugriuvo ir jam sukosi galva. Jam sudavė į apatinį žandikaulį kairę pusę. Tada iškvietė greitąją ir greitoji iškvietė policiją. Greitoji apžiūrėjo nieko nerado. Po įvykio buvo namie. Po to jį nuvežė į Žalgirio klinikas, tada jį apžiūrėjo ir pasakė, kad reikės operuoti. Su kaltinamuoju valgė, obuolį , sausainius. Galėjo kramtyti. Mano, kad buvo blaivas, bet buvo išgėręs vieną butelį alaus 6 laipsnių stiprumo. Po įvykio grįžo namo ir pasakė močiutei ir seneliui. Į ligoninę išvažiavo po 3 dienų. Jis po įvykio buvo namie ir jam pradėjo tinti žandikaulis. Jo kitur nebuvo sumušę, neteisingai apie jį pasakė. Iki ligoninės jis visą laiką buvo namie. Į (duomenys neskelbtini) kaimą nebuvo nuėjęs. Kai trenkė jam skaudėjo, bet nelabai, trečią dieną pradėjo daugiau skaudėti. Pradėjo tinti, kai atsirado ligoninėje. Po įvykio atsisakė važiuoti į ligoninę, nes senelė būtų barusi, kad nebuvo namie. Greitoji nieko nenustatė ir tada medikai iškvietė policiją. (duomenys neskelbtini) kaime būna, bet retai. Į (duomenys neskelbtini) kaimą nueina tam, kad padėtų. Malkas kapoja. Nuo gegužės 24 iki 27 d. iš namų nebuvo išėjęs. Su nieko nekalbėjo apie įvykį.
Ekspertas J. M. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog išvadą darė pagal gydymo stacionare istoriją iš Žalgirio poliklinikos. Atvykęs į ligoninę jis (nukentėjusysis) pasakė, kad jį prieš tris dienas sumušė asmuo. Buvo apžiūrėtas. Sužalojimas nustatymo metu buvo, sužalojimas buvo, tačiau kada jis buvo padarytas negali pasakyti. Neturi kriterijų, kuriais remiantis galėtų padaryti sužalojimų laiką. Iš karto po smūgio jis galimai galėjo valgyti, nes neaišku kuria kryptimi kaulų lūžis buvo. Alkoholis galėjo veikti kaip skausmą mažinantis veiksnys.
Liudytoja M. T. parodė, jog su nukentėjusiuoju „kariauja“ 10 metų. Anksčiau jie kartu su juo dirbo. Jis pradėjo ją persekioti, grasinti jos sugyventiniui. Nukentėjusysis vis kabinėdavosi, keletą kartų kvietė policiją. Policiją išveždavo pas senelę, pas kurią jis gyvena. Keikdavosi, vis ateidavo į kaimą. Jie su sugyventiniu ėjo į parduotuvę. Išėjo į lauką ir ėjo link parduotuvės, tuo metu jis buvo girtas. Nukentėjusysis priėjo prie jos. Ji pradėjo jį raminti, o jis prilipo prie jos sugyventinio. Ji nubėgo pas savo brolį. Tada išbėgo brolis, atitraukė nukentėjusįjį nuo sugyventinio ir sudavė nukentėjusiajam smūgį. S. B. išbėgo ir sušuko, kad eiti jiems, o ji pasakė jai, kad nukentėjusįjį pasiimtų. Tada nukentėjusysis nuėjo tiesai pas S.. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kraujo nebuvo. Greitojoje nukentėjusysis sėdėjo 30 min.. Nukentėjusiajam buvo viskas gerai. Po to jis toliau gėrė, valgė. Po to priėjo jos brolis ir nukentėjusiajam padavė ranką ir jie susitaikė. Po dviejų trijų dienų atėjo jos žentas, kuris gyvena gretimame kaime ir pasakė, kad negana, kad jūsų brolis sudavė smūgį, tai (duomenys neskelbtini)kaime jį dar kažkas sumušė, nes pavogė benzo pjūklą. Kai jį sumušė minėti asmenys, jis kreipėsi į polikliniką ir tuo metu įvyko sutapimas, kad jam sulaužytas žandikaulis. Jos žentas A. B. pats muštynių nematė, bet apie muštynes draugai pasakė. Žentas registruotas (duomenys neskelbtini)kaime, o gyvena (duomenys neskelbtini)kaime su jos dukra. Ji pati matė, kad vieną kartą nukentėjusiajam sudavė jos brolis, tačiau žandikaulio sulaužyti tikrai negalėjo, nes ne tokie stiprūs smūgiai buvo. Jos brolis nukentėjusiajam sudavė į veidą. Po to ji per 2 aukšto langą matė kaip nukentėjusysis sėdėjo prie stalo ir toliau gėrė po greitosios apžiūros.
Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prisimena, kad prieš metus A. kažką padarė Marijai. Pastebėjo, kad išbėgo Tadeušas ir užgavo nukentėjusįjį. Bet kiek vėliau jai teko sužinoti tai A. pirmas pradėjo šį įvykį ir tiek. Nukentėjusįjį užgavo, tai reiškia mušė į veidą. Ji tai matė, pribėgo ir sakė, ką jis daro, nes kiek žino apie nukentėjusiojo sveikatą, tai A. nėra sveikas. Tadeušas išėjo namo, Andžejus iškvietė policiją. Tą pačią dieną T. atsiprašė ir A. atleido. Po to Andžejus nebeatleido. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į veidą, ji bėgo prie jo bandė stabdyti veiksmus. Po smūgio sudavimo A. pradėjo verkti, jis buvo išgėręs. Nukentėjusysis ilgą laiką gyveno pas močiutę. Tadeušas buvo jo atsiprašęs ir nukentėjusysis jam atleido. Kai atvažiavo greitoji, sakė, kad labai skauda. Greitoji sakė, kad stiprus sumušimas. Nukentėjusysis rodė, kad skauda žandikaulio srityje.
Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog M. T. jis apklausinėjo. Apklausos metu užrašė, ką ji sakė. Ji sutiko su protokolu. Tikrai nepamena, kad ji būtų dar ką nors minėjusi. Kaltinamasis buvo minėjęs, kad Č. galimai kažkur Paberžėje kažkada tai buvo sumuštas. Nukentėjusysis, kiek atsimena nurodė, jog sumušimai yra grynai nuo kaltinamojo.
Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ir M. T. ėjo į parduotuvę, neaišku iš kur atėjo Č.ir pradėjo pulti M.. Jis bandė skirti ir jis puolė jį. Tada išbėgo M. brolis ir sudavė jam. Nukentėjusysis nukrito, jam nukritus iškvietė greitąją. Greitoji atvažiavo, padarė tyrimus, neaptiko lūžio. Jis turėjo alaus ir su B. susitaikė ir atsisėdo prie staliuko išgėrinėti. Vėliau išsiskirstė ir kur nuėjo nežino. Kai nugriuvo A. Č. jis kalbėjo normaliai, nes jei būtų lūžis negalėtų nei kalbėti, nei valgyti. V. Č. tą patį vakarą ir susitaikė, kartu gėrė alaus.
Liudytojas A. B. parodė, kad kai ėjo pas motiną, Andžejus ten vaikščiojo pas draugus gerti alaus. Jį mušdavo (duomenys neskelbtini) . Koks tai buvo metų laiką nepamena. Eidamas išgirdo šauksmus, ten buvo Andžejus, ten gal jį mušdavo. Jis eidavo kraujuotas. Kraujas tekėjo iš nosies ir lūpų, kada tai buvo nepasakys. A. pažįsta, nes jis vaikšto girtas ir prašo alaus. Kai jis buvo kraujuotas, kas jam nutiko, jo neklausė. Jis vaikšto daug kartų ir daug kartų gaudavo. Gaudavo gal nuo to, pas ką jis dirbdavo už alų, gal taip iš jo tyčiojosi. Iš jo tyčiodavosi daug kas. Jis pats (duomenys neskelbtini)negyvena jau tris metus, dabar gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini)lankosi pas savo mamą. A. Č. mėgsta pavogti alų. Jam mama yra pasakojusi apie Č. sumušimus, nes ji gyvena antrame aukšte ir mato, kai iš jo tyčiojasi. Po įvykio su kaltinamuoju Č. matė (duomenys neskelbtini) kaime, Č. ėjo šlubuodamas su mėlyne paakyje
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2020-05-28 A. Č. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020-05-24 apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) , jo pažįstamas T. B. trenkė du kartus kumščiu jam į veido sritį ir taip sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą. 2020-05-27 apie 13.00 val. Žalgirio ligoninėje jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį sužalojusį asmenį. (b. l. 3, 4)
2020-05-27 - 2020-05-28 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini) Apžiūros objektas: gatvės dalis prie namo, pažymėto Nr. 15. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nėra. (b. l. 11-14)
Iš byloje esančios 2020-10-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Č. nustatytas apatinis žandikaulio kairiojo kampo lūžis, kuris padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Sužalojimas padarytas nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu ir būdingas smūgio kietu daiktu per veidą sudavimui. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos, tačiau kada tiksliai pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes apatinio žandikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Apatinio žandikaulio lūžis kampo srityje būdingas smūgio kietu buku daiktu per veidą sudavimui. (b l. 41)
??? Iš byloje esančių 2020-11-30 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. atsakė į klausimus dėl specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. Č. nustatytų sužalojimų. Klausimas: "ar nukentėjusysis įvykio dieną, t.y. 2020-06-24, apie 20.00 val., po 20.00 val. galėjo atlikti vartoti alkoholį, valgyti, nes pats jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog atvykusi greitoji jį apžiūrėjo, nieko įtartino nenustatė, jo neišsivežė, jis jau buvo neblaivus. Išvykus greitajai, jis su įtariamuoju susitaikė, dar pavartojo alkoholio, valgė."
Atsakymas: "pagal tyrimui pateiktų medicininių dokumentų duomenis A. Č. apatinis žandikaulis buvo lūžęs kairiojo kampo srityje. Lūžgalių poslinkio, žandikaulio deformacijos nebuvo, kraujosruvų aplinkiniuose minkštuose veido audiniuose taip pat nekonstatuota. Todėl A. Č. galėjo prasižioti, kalbėti, ryti ir net kramtyti ne kietą maistą, nors visos šios funkcijos galėjo būti ribotos (ne pilnos apimties) dėl fizinio skausmo, kurio jutimas veikiant išgertam alkoholiui galėjo būti mažesnis ir sužalotasis (dėl neblaivumo) galėjo elgtis neadekvačiai."
Klausimas: "nukentėjusysis 2020-05-27 buvo hospitalizuotas į Žalgirio kliniką, pats įvykis buvo 2020-05-24 apie 20.00 val., ar apatinio žandikaulio kairiojo kampo lūžis, kaip kūno kaulinio audinio sužalojimas pasireiškia iš karto, vystosi, ar asmuo patyręs tokį sužalojimą gali jo iš karto nejausti (pvz: ar tai gali įtakoti neblaivumas?), koks tokio sužalojimo skausmingumas pagal balų sistemą, ar gali jausti iš karto skausmą, ar tas skausmas vystosi palaipsniui?"
Atsakymas: "kiekviename kūno audinyje, tame tarpe ir kauluose yra jutiminių nervinių skaidulų receptorių. Sužalojant kaulą, kaip ir kitus kūno audinius sužalojami ir šie receptoriai, nervinės skaidulos, ir jų sužalojimas sukelia skausmą, kurio stiprumas, intensyvumas priklauso nuo sužalotų jutiminių nervinių receptorių, skaidulų kiekio, organizmo psichosomatinių savybių, nuskausminančio faktoriaus buvimo ar nebuvimo. Nuskausminančių medikamentų, narkotinių, svaiginančių (tokių kaip alkoholis bei panašiai veikiančių) medžiagų panaudojimas skausmą slopina. Šių medžiagų kiekiui organizme mažėjant ir jų nuskausminančiam poveikiu silpnėjant (blaivėjant), skausmo pojūtis stiprėja ir tuo pačiu vystantis uždegiminei reakcijai sužalotuose audiniuose, paryškėja sužalotų audinių, organų funkcijos sutrikimas, dėl ko žmogus paprastai kreipiasi pagalbos į medicininę įstaigą, kaip galėjo būti ir šiuo A. Č. apatinio žandikaulio lūžio atveju." (b.l. 43, 44)
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo T. B. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Č. sveikatą, visiškai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodydamas, jog nukentėjusiajam sudavė du kartus į veidą, tačiau kategoriškai neigė, jog nuo jo smūgių lūžo nukentėjusiajam žandikaulis. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi tokie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo A. Č. parodymams. Netikėti nukentėjusiojo A. Č. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jo įvardijamos esmines įvykio aplinkybes, neprieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. Teismas nenustatė aplinkybių, kad nukentėjusysis A. Č. turėtų pagrindą kaltinamąjį apkalbėti ar būtų suinteresuotas nepagrįstai jį apkaltinti nebūto nusikaltimo padarymu. Nukentėjusysis A. Č. teigė, kad smūgius sudavė T. B., jo tuo laikotarpiu daugiau niekas nebuvo sumušęs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pačio nukentėjusiojo parodymų, liudytojos S. B. parodymų, nukentėjusysis po smūgių verkė, sakė, kad skauda. Iš esmės kaltinamasis savo poziciją, jog nesulaužė nukentėjusiajam žandikaulio savo smūgiais grindžia tik tuo, kad atvažiavusi greitoji medicinos pagalba iškarto nenustatė lūžių. Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, tai, jog iš eksperto paaiškinimų matyti, kad apatinis žandikaulis buvo lūžęs kairiojo kampo srityje, lūžgalio poslinkio, žandikaulio deformacijos nebuvo, kraujosruvų aplinkiniuose minkštuosiuose veido audiniuose taip pat nekonstatuota. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog po smūgio be rentgenogramos greitosios pagalbos tarnybos medikai lūžių galėjo ir nenustatyti. Tiek kaltinamasis, tiek apklausti liudytojai nurodė, jog nukentėjusysis po įvykio tą patį vakarą valgė. Apklaustų asmenų teigimu, jeigu būtų lūžęs žandikaulis kaltinamasis nebūtų galėjęs kramtyti. Tačiau šiuo aspektu svarbu akcentuoti, jog liudytojai M. T. V. J. matyti, jog yra priešiškai nusiteikę nukentėjusiojo atžvilgiu dėl asmeniniu priežasčių, be to yra M. T. yra kaltinamojo sesuo, pagrįstai manytina, jog turi suinteresuotumą padėti kaltinamajam. Teismas šiuo atveju vadovaujasi specialisto eksperto paaiškinimais duotai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, jog sužalojimas sukelia skausmą, kurio stiprumas, intensyvumas priklauso nuo psichosomatinių savybių, nuskausminančio faktoriaus. Alkoholio panaudojimas skausmą slopina. Šių medžiagų kiekiui organizme mažėjant ir jų nuskausminančiam poveikiui silpnėjant skausmo pojūtis stiprėja ( b.l. 44). Bei kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų eksperto paaiškinimų, jog priklausomai nuo kaulų lūžio krypties po smūgio galėjo ir valgyti. Be to, alkoholis galėjo veikti kaip skausmą mažinantis veiksnys ( b.l 154). Taigi kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių nukentėjusysis tą vakarą buvo išgėręs ir po smūgio dar vartojo alkoholį. Grįžus namo niekur nebuvo išėjęs, trečią dieną pradėjus tinti ir skaudėti išvežė į Žalgirio kliniką. Taigi, šios aplinkybės neprieštarauja eksperto paaiškinimams, kodėl nukentėjusysis galėjo iškarto po smūgio kramtyti maistą ir nejusti skausmo. Nors apklausti liudytojai ir kaltinamasis teigė, jog nukentėjusysis buvo dar sumuštas kitame kaime, tačiau iš esmės matyti, jog šią aplinkybę jie sužinojo iš A. B.. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus A. B., liudytojo teigimu nukentėjusysis yra mušamas kai ateina į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kaip pats nurodė, jog yra matęs šlubuojantį, su mėlynę paakyje, kraujuotą tačiau konkrečių duomenų kokiomis aplinkybėmis buvo mušamas nenurodė. Liudytojo teigimu nukentėjusysis buvo mušamas daug kartų. Tačiau jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, jog nukentėjusysis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) kaime po įvykio su T. B. nėra. Liudytoju apklaustas tyrėjas V. K. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu pats T. B. teigė, jog nukentėjusysis buvo kažkur sumuštas Paberžėje, Tačiau kaip nurodė ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas buvo tikslinamos ir su nukentėjusiuoju šios aplinkybės, kuris nurodė, jog šie sužalojimai yra padaryti būtent T. B.. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus, jo parodymai neprieštarauja vieni kitiems, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams. Nors kaltinamasis teigia, kad kai atvažiavo policija ir greitoji jis buvo namie, bet jo niekas nepakvietė, jeigu būtų buvę kažkas sulaužyta nukentėjusiajam, policija jį ( kaltinamąjį) būtų suėmusi, išvedusi. Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodė, vykti į ligoninę atsisakė, buvo stipriai išgėręs, buvo šoko būsenoje ir pasakė, kad pretenzijų niekam neturi ( b.l. 30). Teisminio nagrinėjimo metu taip pat tvirtino, nevyko su medikais, nes bijojo, senelės, kad nebūtų barusi, kad nebuvo namie.
Taigi, šiuo atveju pagrįstai manytina, jog tuo metu buvusi nukentėjusiojo savijauta ir nulėmė jo atsisakymą vykti su medikais iš karto po įvykio. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis pykčio kaltinamajam nejaučia, pretenzijų nereiškia, civilio ieškinio nereiškia, tai yra neprašo atlyginti jam padarytos skriaudos materialine prasme, tai yra neturtinės žalos, kas teismui leidžia pagrįstai išvadai, jog nukentėjusysis nėra suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog iš esmės kaltinamojo suduoti smūgiai į veidą atitinka ir sužalojimo vietą. Kaltinamasis patvirtino, jog sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusysis patvirtino, jog kaltinamasis jam sudavė du kartus į veidą, į kairį žandikaulį. Todėl teismo vertinimu , kaltinamojo neigimas jog jo smūgiai sulaužė nukentėjusiajam žandikaulį, yra susijęs su nenoru atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo.
Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei T. B. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sužalojimo mąstą, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), į nusikaltimo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba ( b. l. 91), administracine tvarka nebaustas ( b. 1. 90), praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 86-87 ), todėl įvertinus aplinkybių visumą jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus ir draudimus.
Civilinis ieškinys.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 1830,22 eurų žalą už A. Č. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( b.l.21). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ( b. l. 24). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo T. B. veiksmų nukentėjusysis A. Č. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš T. B. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
LR BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021-02-24 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 2021-03-30 patikslintą pažymą 2021-09-10 patikslintą pažymą, kurioje nurodo, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 265,50 eurų. Kaip buvo minėta šios išlaidos gali būti priteisiamos, tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis bei galimybės jas atlyginti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis ). Teismas spręsdamas dėl šių išlaidų priteisimo, nagrinėjamu atveju, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra nors ir dirbantis, tačiau priteisiama turtinė žala už nukentėjusiojo gydymą neišvengiamai pablogins jo turtinęs padėtį, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
T. B. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti, nevartoti alkoholinių gėrimų bei atlyginti turtinę žalą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. B. 1830,22 eurų Valstybinei ligonių kasai Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.