Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31859-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.4; 1.2.27.4; 2.1.14; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2024 m. birželio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusioji V. R.), ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusioji V. R.), ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusysis A. P.), ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusysis A. P.), ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atlikta ir įskaityta bausmės dalis pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendį;

laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

A. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusioji V. R.), ir nubausta laisvės atėmimu 1 metams;

A. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusioji V. R.), ir nubausta laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

A. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusysis A. P.), ir nubausta laisvės atėmimu 1 metams;

A. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusysis A. P.), ir nubausta laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. N. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. N. į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 11.30 val. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. 10.05 val. (dvi paros);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, nustatant šias pareigas:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- atlyginti nukentėjusiems V. R. ir A. P. padarytą turtinę žalą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. S. (R. S.), tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. K. ir A. N. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad, dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 20 d., M. K. pasiūlė ir susitarė su R. S. daryti nusikaltimus – apgaule įgyti svetimą turtą. Tuomet M. K. parengė nusikalstamų veikų darymo planą ir paskirstė užduotis: M. K. įsipareigojo organizuoti nusikaltimus, skambinti atsitiktine seka (duomenys neskelbtini) apskrities fiksuoto ryšio telefonų naudotojams, į skambutį atsiliepusiam naudotojui melagingai prisistatyti policijos pareigūnu, nurodyti melagingą informaciją apie tai, kad namuose laikomos piniginės lėšos yra padirbtos, kurias reikia patikrinti ir įkalbėti perduoti šiuos pinigus asmeniui, kuris atvyks į pinigus atiduodančio asmens namus, padalinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir atlikti kitus nusikaltimams vykdyti būtinus veiksmus; R. S. įsipareigojo vykdyti M. K. užduotis padėti jam organizuoti nusikaltimus, surasti asmenį, kuris vyktų pas fiksuoto ryšio telefono naudotojus, kurie dėl apgaulės sutinka atiduoti savo pinigus, paimti iš jų pinigus, šiuos pinigus perduoti ar persiųsti M. K. nurodytiems asmenims bei atlikti kitus nusikaltimams vykdyti būtinus veiksmus. Vėliau, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 20 d., R. S. pasiūlė A. N. prisijungti bei dalyvauti M. K. ir R. S. suburtos organizuotos asmenų grupės veikloje bei bendrai daryti nusikaltimus – apgaule įgyti svetimą turtą. A. N. sutiko su pasiūlymu: A. N. įsipareigojo vykdyti R. S. užduotis vykti pas fiksuoto ryšio telefono naudotojus, kurie dėl apgaulės sutinka atiduoti savo pinigus, paimti iš jų pinigus, šiuos pinigus perduoti ar persiųsti R. S. nurodytiems asmenims. Vėliau, 2022 m. rugpjūčio 21 d., M. K. kartu su R. S. ir A. N., vykdydami šį savo išankstinį susitarimą bei dalyvaudami suburtos organizuotos asmenų grupės veikloje, bendrai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai V. R. priklausantį, turtą: 2022 m. rugpjūčio 21 d., 13.58 val., M. K. paskambino fiksuoto ryšio telefono naudotojai V. R., melagingai prisistatė policijos pareigūnu, melagingai nurodė, kad jos namuose esančios piniginės lėšos yra padirbtos ir nurodė pinigus perduoti asmeniui, kuris atvyks pas nukentėjusiąją į namus. Iš karto po to, 2022 m. rugpjūčio 21 d., laikotarpiu nuo 13.58 val. iki 14.42 val., M. K. nurodė R. S. paskambinti A. N., po ko R. S. 2022 m. rugpjūčio 21 d., 14.42 val., telefonu nurodė A. N. nuvykti pas nukentėjusiąją V. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paimti iš nukentėjusiosios 950 eurų, o A. N., vykdydama tokį pavedimą, nuvažiavo į nukentėjusiosios namus, melagingai prisistatė policijos pareigūne ir paėmė iš nukentėjusiosios 950 eurų. Po to, tą pačią dieną, vykdydama R. S. nurodymą, A. N. dalį nukentėjusiosios pinigų, 300 eurų, pasiliko sau, o kitą dalį pinigų, 650 eurų, persiuntė R. S. nurodytiems asmenims. Tokiu būdu M. K., R. S. ir A. N. apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai V. R. priklausantį, turtą – 950 eurų.

2. Be to, M. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, 2022 m. rugpjūčio 21 d., 13.58 val., paskambino fiksuoto ryšio telefono naudotojai V. R., melagingai prisistatė policijos pareigūnu, melagingai nurodė, kad jos namuose esančios piniginės lėšos yra padirbtos ir nurodė pinigus – 950 eurų, perduoti asmeniui, kuris atvyks pas nukentėjusiąją į namus, tokiu būdu neteisėtai pasisavinęs valstybės tarnautojo asmens vardą įvykdė sukčiavimą ir padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

3. Be to, A. N. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 21 d., 14.42 val., vykdydama M. K. ir R. S. nurodymus nuvykti pas nukentėjusiąją V. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paimti iš nukentėjusiosios 950 eurų, nuvažiavo į nukentėjusiosios namus, melagingai prisistatė policijos pareigūne ir paėmė iš nukentėjusiosios 950 eurų, tokiu būdu neteisėtai pasisavinusi valstybės tarnautojo asmens vardą, įvykdė sukčiavimą ir padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

4. Be to, M. K. ir A. N. nuteisti už tai, kad dalyvaudami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 20 d., M. K. pasiūlė ir susitarė su R. S. daryti nusikaltimus – apgaule įgyti svetimą turtą. Tuomet M. K. parengė nusikalstamų veikų darymo planą ir paskirstė užduotis: M. K. įsipareigojo organizuoti nusikaltimus, skambinti atsitiktine seka (duomenys neskelbtini) apskrities fiksuoto ryšio telefonų naudotojams, į skambutį atsiliepusiam naudotojui melagingai prisistatyti policijos pareigūnu, nurodyti melagingą informaciją apie tai, kad namuose laikomos piniginės lėšos yra padirbtos, kurias reikia patikrinti ir įkalbėti perduoti šiuos pinigus asmeniui, kuris atvyks į pinigus atiduodančio asmens namus, padalinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir atlikti kitus nusikaltimams vykdyti būtinus veiksmus. R. S. įsipareigojo vykdyti M. K. užduotis padėti jam organizuoti nusikaltimus, surasti asmenį, kuris vyktų pas fiksuoto ryšio telefono naudotojus, kurie dėl apgaulės sutinka atiduoti savo pinigus, paimti iš jų pinigus, šiuos pinigus perduoti ar persiųsti nurodytiems asmenims bei atlikti kitus nusikaltimams vykdyti būtinus veiksmus. Vėliau, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 20 d., R. S. pasiūlė A. N. prisijungti bei dalyvauti M. K. ir R. S. suburtos organizuotos asmenų grupės veikloje bei bendrai daryti nusikaltimus – apgaule įgyti svetimą turtą. A. N. sutiko su pasiūlymu: A. N. įsipareigojo vykdyti R. S. užduotis vykti pas fiksuoto ryšio telefono naudotojus, kurie dėl apgaulės sutinka atiduoti savo pinigus, paimti iš jų pinigus, šiuos pinigus perduoti ar persiųsti R. S. nurodytiems asmenims. Vėliau, 2022 m. rugpjūčio 21 d., M. K. kartu su R. S. ir A. N., vykdydami šį savo išankstinį susitarimą bei dalyvaudami suburtos organizuotos asmenų grupės veikloje, bendrai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį, turtą: 2022 m. rugpjūčio 21 d., 15.59 val., M. K. paskambino fiksuoto ryšio telefono naudotojui A. P., melagingai prisistatė policijos pareigūnu, melagingai nurodė, kad jo namuose esančios piniginės lėšos yra padirbtos ir nurodė pinigus perduoti asmeniui, kuris atvyks pas nukentėjusįjį į namus. Iš karto po to, 2022 m. rugpjūčio 21 d., laikotarpiu nuo 15.59 val. iki 16.23 val., M. K. nurodė R. S. paskambinti A. N., po ko R. S. 2022 m. rugpjūčio 21 d., 16.23 val., telefonu nurodė A. N. nuvykti pas nukentėjusįjį A. P. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paimti iš nukentėjusiojo 7100 eurų, o A. N., vykdydama tokį pavedimą, nuvažiavo į nukentėjusiojo namus, melagingai prisistatė policijos pareigūne ir paėmė iš nukentėjusiojo 7100 eurų. Po to, tą pačią dieną, vykdydama R. S. nurodymą, A. N. tyrimo metu nenustatytą dalį pinigų pasiliko sau, 1470 eurų perdavė R. M., o kitą, tyrimo metu nenustatytą dalį pinigų persiuntė R. S. nurodytiems asmenims. Tokiu būdu M. K., R. S. ir A. N. apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį, turtą – 7100 eurų.

5. Be to, M. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, 2022 m. rugpjūčio 21 d., 15.59 val., paskambino fiksuoto ryšio telefono naudotojui A. P., melagingai prisistatė policijos pareigūnu, melagingai nurodė, kad jo namuose esančios piniginės lėšos yra padirbtos ir nurodė pinigus – 7100 eurų, perduoti asmeniui, kuris atvyks pas nukentėjusįjį į namus, tokiu būdu neteisėtai pasisavinęs valstybės tarnautojo asmens vardą, įvykdė sukčiavimą ir padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

6. Be to, A. N. nuteista už tai, kad turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 21 d., 16.23 val., vykdydama M. K. ir R. S. nurodymus nuvykti pas nukentėjusįjį A. P. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paimti iš nukentėjusiojo 7100 eurų, nuvažiavo į nukentėjusiojo namus, melagingai prisistatė policijos pareigūne ir paėmė iš nukentėjusiojo A. P. 7100 eurų, tokiu būdu neteisėtai pasisavinusi valstybės tarnautojo asmens vardą, įvykdė sukčiavimą ir padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

7. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį: A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį (nukentėjusioji V. R.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti areštą 60 parų; pagal BK 289 straipsnį (nukentėjusioji V. R.) paskirti areštą 30 parų; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (nukentėjusysis A. P.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti areštą 60 parų; pagal BK 289 straipsnį (nukentėjusysis A. P.) paskirti areštą 30 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 289 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, subendrintas bausmes - dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę A. N. paskirti - areštą 90 parų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti - areštą 60 parų; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, nustatant šias pareigas: dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; atlyginti nukentėjusiems V. R. ir A. P. padarytą turtinę žalą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės atidėti visą paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą. Priėmęs tokį sprendimą A. N. atžvilgiu teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir toks sprendimas negali būti paliktas galioti. Apelianto nuomone, teismas galėjo spręsti klausimą dėl A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atidėjimo, nustatydamas atlikti realią ne mažiau kaip 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, prokuroras mano, kad A. N. straipsnio sankcijoje už nusikaltimus nustatytų bausmių - terminuoto laisvės atėmimo (ir atidėjus dalies bausmės vykdymą) ar baudos skyrimas nebūtų pagrįstas dėl teisingumo principo pažeidimo. Prokuroro teigimu, už sunkius nusikaltimus A. N., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtinos arešto bausmės. Prokuroro manymu, bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus A. N. arešto bausmės vykdymą.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nurodo, kad jam buvo skirta per griežta bausmė. Teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad prokuroras prašė skirti jam laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams, be to, jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę gresia pavojus sveikatai ar net gyvybei, nes buvo pasikėsinta jį nužudyti (jis buvo smarkiai subadytas peiliu). Taigi, kol jis neišeis į laisvę, jam bus sunku išvengti pasikėsinimo į sveikatą ar gyvybę. Apeliantas teigia, kad nori grįžti į normalų gyvenimą, atlikdamas bausmę, įsidarbino, po truputį atlygina žalas nukentėjusiesiems (yra atlyginęs 400 eurų).

9. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus negauta.

10. Teismo posėdžio metu prokuroras Aivaras Povilaitis prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti; nuteistojo M. K. gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašė nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę; nuteistosios A. N. gynėjas advokatas Valdas Kairys taip pat prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuteistajai A. N. paskirtą bausmę.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

12. Prokuroras S. K. ir nuteistasis M. K. apeliaciniais skundais iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistųjų M. K. ir A. N. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl M. K. ir A. N. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Prokuroras S. K. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. N., nuteistai už sunkų nusikaltimą, atidėtas visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, be to, prokuroras mano, kad A. N. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra per griežtos. Nuteistasis M. K. taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro S. K. ir nuteistojo M. K. apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. apeliacinio skundo

13. Apeliaciniame skunde prokuroras S. K. nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės atidėti visą paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, todėl priėmęs tokį sprendimą A. N. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir toks sprendimas negali būti paliktas galioti.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. N. pripažinta kalta ir nuteista už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 289 straipsnyje, padarymą galutine subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 2 metams.

15. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), už kurias yra nuteista A. N., priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad įstatymas nenumato galimybės atidėti visą paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą. Kaip numatyta BK 75 straipsnio 3 dalyje, už sunkų nusikaltimą teismas gali tik iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikalstamas veikas paskyręs A. N. galutinę subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, jos vykdymą atidėdamas 2 metams, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo yra naikintinas.

16. Prokuroro nuomone, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, A. N., pažeidžiant teisingumo principą, už nusikaltimus nepagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Prokuroro teigimu, už nusikalstamas veikas A. N. skirtina arešto bausmė (už sunkius nusikaltimus tokia bausmė skirtina, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį). Be to, prokuroro manymu, bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus A. N. arešto bausmės vykdymą.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

18. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas A. N. paskyrė per griežtą bausmę.

19. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas A. N. už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams, o už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 289 straipsnyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmes A. N. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. N. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 11 straipsnio 5 dalis), ir dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 289 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, veikė tiesiogine tyčia, į A. N. asmenybę (anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, tačiau už ne itin šiukščius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, dirbanti, augina du mažamečius vaikus). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistosios A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nuteistosios A. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios A. N. atžvilgiu bus pasiekti jai už visas nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Byloje nekyla abejonių, kad A. N. padarytos nusikalstamos veikos, tai yra įgijimas svetimo turto apgaule savo ir kitų asmenų naudai, dalyvaujant organizuotoje grupėje, ir neteisėtai pasisavinant valstybės tarnautojo asmens vardą, yra pavojingos nusikalstamos veikos, tačiau nesutiktina su apylinkės teismo išvada, kad tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistajai laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikslingumo šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryta nepakankamai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepakankamai įvertino nuteistosios A. N. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes bei jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl už nusikalstamas veikas paskyrė neteisingas – aiškiai per griežtas bausmes.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Be to, turi būti atkreiptas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasi bausmių individualizavimo principu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. N. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus arešto bausmes, bei nustatant jų dydžius šiek tiek didesnius už arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkį – 60 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 straipsnyje, paskyrus arešto bausmes, mažesnes už arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkį – 30 parų, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės rūšies ir dydžio paskyrimas atitiks A. N. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistosios asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju iš esmės reikštų vienintelį bausmės paskirties – nubaudimo – realizavimą. Kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamoje byloje objektyviai nebūtų pasiekti ir netektų prasmės. Tuo tarpu paskirta bausmė turi būti veiksminga. Veiksminga bausme gali būti pripažinta tik tokia bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajai A. N. paskirtų bausmių BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu naikintina, ir nuteistajai A. N. skirtinos švelnesnės – arešto bausmės (už nusikalstama veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas). Iš naujo paskyrus A. N. bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės iš naujo subendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, o paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu.

24. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, tai yra apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų (7 t., b. l. 35-37) matyti, kad A. N. praeityje nėra teista, todėl laikytina, jog ji teisiama pirmą kartą, jai taip pat pirmą kartą taikoma ir arešto bausmė.

25. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju būtent pozityvūs nuteistosios elgesio, jo požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, atgaila dėl padarytos veikos, teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Trumpalaikis laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai nuteistosios elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina nuteistosios dedamas pastangas keistis, nuteistosios tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamą įtaką nuteistosios turimiems darbiniams ir socialiniams ryšiams. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja.

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgusi į nurodytą reglamentavimą, mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu neizoliuojant A. N. nuo visuomenės, o sudarant galimybę jai pasitaisyti ir toliau užsiimti darbine veikla bei atlyginti nusikaltimais padarytą ir skundžiamu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Be to, A. N. yra gana jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), dirba, augina dvi mažametes dukras, pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nurodė sutiksianti su priimtu nuosprendžiu (šios aplinkybės patvirtina, kad A. N. suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistosios antivisuomenines nuostatas, tai yra kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ji padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat nėra duomenų, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo A. N. būtų bausta administracine tvarka.

28. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad yra pagrindo A. N. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti už nusikalstamas veikas paskirtos galutinės subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos arešto bausmės vykdymą. Įvertinus A. N. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jos asmenybę, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir A. N. už nusikalstamas veikas paskirtos galutinės subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros. Atsižvelgiant į tai, jog, A. N. teigimu, nusikalstamas veikas ji padarė dėl piniginių lėšų trūkumo, šiuo metu nuteistoji yra dirbanti, turi mažamečių vaikų, nusikalstamas elgesys pasireiškė dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, skundžiamu nuosprendžiu jiems priteistas turtinės žalos atlyginimas, tikslinga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti A. N. įpareigojimus: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; atlyginti nukentėjusiesiems V. R. ir A. P. padarytą turtinę žalą per 1 metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įpareigojimai teigiamai paveiks nuteistosios elgesį bei sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atidedant arešto bausmės vykdymą bei skiriant nuteistajai įpareigojimus, esant nuolatinei probacijos pareigūnų stebėsenai, pagalbai ir kontrolei, gali turėti teigiamą įtaką jos elgesio korekcijai ir integracijai į visuomenę. Atidėjus bausmės vykdymą, A. N. bus pakankamai nubausta, jai skirti įpareigojimai, jos teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, ji laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jos socialiniai ryšiai. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistoji bus kontroliuojama bei prižiūrima kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. Svarbu ir tai, kad A. N., būdama laisvėje bei dirbdama, prisidės ir prie valstybės gerovės (mokėdama mokesčius), kai tuo tarpu atlikdama arešto bausmę būtų valstybės išlaikoma. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo

29. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. nesutinka su jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) buvo paskirta po 2 metus laisvės atėmimo, o už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 straipsnyje, buvo paskirta po 9 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo M. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

30. Skirdamas bausmes M. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad M. K. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 11 straipsnio 5 dalis), ir dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 289 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, veikė tiesiogine tyčia, į M. K. asmenybę (anksčiau teistas 21 kartą, kas itin neigiamai charakterizuoja M. K. ir rodo jo nenorą ne tik laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, bet ir pasimokyti iš anksčiau darytų klaidų, dėl kurių buvo nuteistas, administracine tvarka baustas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ir viena M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

31. BK 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas suformuotas teisės aiškinimas, pagal kurį BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-194/2011, Nr. 2K-95/2014, Nr. 2K-238-139/2015).‏‏‎ BK 61 straipsnio 2 dalies traktavimas kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje nustatytą jos vidurkį. Toks teisės normos aiškinimas kasacinėje teismų praktikoje nėra paneigtas ar pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-489/2019).

32. Atsižvelgus į šiuos išaiškinimus ir įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos teismo buvo suprastos ir aiškinamos neteisingai, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą skirti mažesnes už sankcijų vidurkį bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo motyvus, suformuotos kasacinės teismų praktikos aiškinimų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas mažesnes negu vidurkis bausmių trukmes, savo motyvus dėl bausmės individualizavimo išdėstė ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam įvertino visus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, nuteistajam M. K. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes M. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam M. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

33. M. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes, kaip minėta, jis nusikalto būdamas praeityje daug kartų teistas, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalstamas veikas įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už padarytus tyčinius nusikaltimus negali būti laikomos aiškiai per griežtos – paskirtosios bausmės neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

34. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo teisingai sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu, teismas, subendrindamas nuteistajam M. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. K. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, paskirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra tinkamai individualizuotos. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis M. K. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. M. K., būdamas anksčiau daug kartų teistas už tokios pat rūšies nusikalstamų veikų padarymą, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

35. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu M. K. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė pagrįstai buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu M. K. paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir subendrindamas nuteistajam M. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 289 straipsnyje, paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Nors nusikalstamas veikas, už kurias M. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė atlikdamas jam ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (kuri vėliau, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme), tačiau iki priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį buvo priimtas ir įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendis, kuriuo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, M. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant. Todėl skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirta bausmė pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu M. K. paskirta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendį.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas M. K. ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, nuteistojo atliktus veiksmus ir jo vaidmenį, tai, kad nusikalstamos veikos padarytos vykstant baudžiamosios bylos dėl analogiškų nusikalstamų veikų nagrinėjimui, tai, kad M. K. daug kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (svetimo turto užvaldymą apgaule), šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose M. K. taip pat kaltinamas dėl svetimo turto užvaldymo apgaule, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. K. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį dėl nuteistajam M. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Tokių apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvadų nepaneigia nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis nori grįžti į normalų gyvenimą, atlikdamas bausmę įsidarbino, po truputį atlygina žalas nukentėjusiesiems.

37. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nurodo, kad jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę gresia pavojus sveikatai ar net gyvybei, nes buvo pasikėsinta jį nužudyti (jis buvo smarkiai subadytas peiliu). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 1 dalį bausmės atlikimo vietose užtikrinamas dinaminis saugumas, nustatytas šio kodekso 25 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, jog bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, palaikydami profesionaliai pozityvius santykius su nuteistaisiais ir stengdamiesi šiuos individualiai pažinti bei suprasti, užima nuteistuosius prasminga veikla, vertina galimą riziką, ją valdo ir taip užtikrina saugią aplinką sau ir nuteistiesiems. Remiantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, be kita ko, siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes. Nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 31 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisinis reglamentavimas rodo, kad nuteistasis, jausdamas pavojų dėl savo saugumo, turi visas galimybes kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją, jog būtų įvertintos galimos rizikos dėl jo asmens saugumo ir priimti atitinkami sprendimai.

38. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė jam skirti laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas, jam skyrė didesnę laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad aplinkybė, jog prokuroras prašė jam skirti kitokią bausmę nei paskyrė teismas, nesudaro pagrindo nuteistajam M. K. švelninti bausmę. Bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir prokuroro siūlomos bausmės dydis nėra imperatyvus rodiklis teismo skiriamos bausmės individualizavimui. Todėl tai, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje pirmosios instancijos teisme palaikęs prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė skirti nuteistajam laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams, niekaip nepagrindžia skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumo šioje dalyje. Be to, pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. K. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

40. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimis nuteistajam M. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Lionė Musteikienė, o nuteistajai A. N. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. gegužės 8 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš A. N. valstybės naudai priteisti 343,75 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. 2024 m. gegužės 17 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11, 14.2.3 punktais, prašoma iš M. K. valstybės naudai priteisti 360,42 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus. Prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas A. N. teisinę padėtį lengvinančiais pagrindais (prašant pakeisti nuosprendžio dalį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės paskyrimo). Pati nuteistoji A. N. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir nuteistajai A. N. paskirtos bausmės, o nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti. Bylos duomenimis nuteistasis M. K. nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, šiuo metu jis taip pat atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu jam taip pat paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė, byloje nėra jokių duomenų apie M. K. realią turtinę padėtį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymai priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. K. ir A. N. apeliacinės instancijos teisme netenkintini.‏

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusioji V. R.), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (nukentėjusioji V. R.), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusysis A. P.), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (nukentėjusysis A. P.) paskirta laisvės atėmimo bausmė;

A. N., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusioji V. R.), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

A. N., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (nukentėjusioji V. R.), paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų;

A. N., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusysis A. P.), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

A. N., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (nukentėjusysis A. P.), paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. N. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ir kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, A. N. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusioji V. R.) ir 289 straipsnyje (nukentėjusioji V. R.), paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, A. N. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (nukentėjusysis A. P.) ir 289 straipsnyje (nukentėjusysis A. P.), paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir A. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros ir nustatant pareigas, ir kuria bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, A. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. N. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems V. R. ir A. P. padarytą turtinę žalą;

arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos;

įspėti A. N., kad, jeigu jis nevykdys jai teismo nustatytų įpareigojimų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jai gali būti panaikintas.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistųjų M. K. ir A. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.