Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. K. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. K. dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja M. B. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paskirti K. K. palikėjo R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto (ūkininko ūkio) palikimo administratoriumi iki įstatymo nustatyta tvarka į šį palikimą bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos R. K. ūkininko ūkio turto administratoriumi paskirti K. K.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjos M. B. K. pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo atsisakė priimti. Teismas, susipažinęs su prašymu, pateiktais įrodymais, nustatė, kad prašymą dėl palikimo administravimo padavė tik vienas iš įpėdinių – pareiškėja, ir prašo paskirtam palikimo administratoriui leisti įgyvendinti suteiktus įgaliojimus į visą paveldimą turtą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovės M. B. K. ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį R. K. ūkininko ūkio, atmetė. Priimtas teismo sprendimas įsiteisėjęs. Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl paveldimam turtui (ūkiui) padarytų nuostolių atlyginimo, procesinis sprendimas nėra priimtas. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismas nustatė, kad teisminio ginčo dėl paveldėto turto padalinimo nėra.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskirtas palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą, pripažino, jog pareiškėjos pareiškimas dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, esant keliems įpėdiniams ir ginčui tarp jų dėl paveldimo turto, nėra susijęs su pareiškėjos subjektinių teisių gynimu, dėl ko pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas išaiškino, kad esant nustatytoms konkrečioms paveldimo turto dalims arba teismo tvarka nagrinėjamam ginčui dėl konkrečių paveldimo turto dalių nustatymo, pareiškėja turi teisę reikšti individualų pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo į konkretų paveldimą turtą (CK 5.55 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja M. B. K. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paveldimą turtą sudaro ūkininko ūkis, todėl egzistuoja viena iš paveldimo turto administratoriaus skyrimo sąlygų (CK 5.65 straipsnis). Be to, paveldimo turto negali tvarkyti nei testamento vykdytojas (patikėjas nebuvo sudaręs testamento), nei įpėdinės. Taigi, egzistuoja ir antroji paveldimo turto administratoriaus skyrimo sąlyga.Teismas ne tik nevertino pareiškėjos nurodytų argumentų, jog įpėdinės negali tvarkyti paveldimo turto, nes jų santykiai yra konfliktiški, bet ir nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos pareiškimas dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo yra nesusijęs su pareiškėjos subjektinių teisių gynimu. Apeliantės nuomone, turto administratoriaus skyrimas apsaugos apeliantės teises ir teisėtus interesus išsaugoti palikimą sudarantį turtą, nes palikimą po R. K. mirties priėmė suinteresuotas asmuo ir antros eilės įpėdinė – apeliantė.Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškus konkretus paveldimas turtas, turto administratorius negali būti skiriamas. Apeliantė nurodo, jog ji pareiškime teismui nurodė tikslų ūkininko ūkį sudarantį turtą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, netinkamai interpretavo teismų praktiką. Kaip nurodyta CK 5.55 straipsnio 1 dalyje ir 5.65 straipsnyje, tada, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Taigi, ši palikėjų teisė numatyta įstatyme nepriklausomai nuo paveldimo turto rūšies ir gali būti ribojama tik CK 5.55 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju - jeigu palikimas nėra didelis ir administravimo išlaidos viršytų palikimo vertę arba didžioji palikimo dalis būtų sunaudota administravimo išlaidoms padengti.Teismas, nusprendęs nepriimti pareiškėjos pareiškimo, net nesprendė klausimo dėl pareiškėjos siūlomo palikimo administratoriaus kandidatūros ir konkretaus administratoriaus paskyrimo, nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, ar siūlomas palikimo administratorius gali vykdyti administratoriaus funkcijas, nesiaiškino suinteresuoto asmens pozicijos, taip pat nesprendė pareiškėjos pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, yra pagrįsta ir teisėta.Pareiškėja M. B. K. kreipėsi į teismą dėl palikėjo R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto palikimo administratoriaus paskyrimo iki įstatymo nustatyta tvarka į šį palikimą bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą, nurodė, kad palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą, o nagrinėjamu atveju esant keliems įpėdiniams ir ginčui tarp jų dėl paveldimo turto, pareiškėjos pareiškimas dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo nėra susijęs su pareiškėjos subjektinių teisių gynimu, dėl ko pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada iš esmės sutinka.LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus R. K., po kurio mirties liko paveldimas turtas - ūkininko ūkis: žemės sklypai, nekilnojamasis turtas, žemės ūkio technika bei padargai, transporto priemonės, galvijai, piniginės lėšos. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. testamento sudaręs nebuvo, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo į notarų biurą kreipėsi mirusiojo motina M. B. K. (pareiškėja) ir sutuoktinė I. K. (suinteresuotas asmuo). Dėl vykstančių teisminių ginčų paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti ūkį, tačiau savo veiksmais daro ūkiui turtinę žalą, todėl pareiškėja siekia, jog būtų paskirtas paveldimo turto palikimo administratorius. Kito asmens turto administravimo sampratą pateikia įstatymų leidėjas – tai yra asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).Nagrinėjamu atveju viena iš įstatyminių įpėdinių - pareiškėja M. B. K., padavė pareiškimą dėl palikimo administratoriaus paskyrimo. Pareiškimas grindžiamas CK 5.65 straipsniu, kuris numato, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi CK 5.38 straipsnio nustatytas teises. CK 5.55 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Jeigu yra keletas įpėdinių, jie paduoda bendrą prašymą nustatyti palikimo administravimą. Įpėdiniams perėmus valdyti paveldimą turtą, palikimo administravimas nenustatomas (CK 5.55 straipsnio 5 dalis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įpėdiniai priėmė palikimą ir dėl to ginčo nėra, tačiau prašymą dėl palikimo administravimo nustatymo padavė tik vienas iš įpėdinių – pareiškėja, ir prašo paskirtam palikimo administratoriui leisti įgyvendinti suteiktus įgaliojimus į visą paveldimą turtą. Kitas įpėdinis yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kurios žinioje yra palikimas, į kurį įeinanti paveldimo turto dalis turi būti atskirta nuo jos asmeninio turto. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), susijusį su įpėdinio valios turinio nustatymu. Laikoma, kad asmuo, pradėjęs valdyti palikimo dalį ar kokį nors daiktą, išreiškia valią priimti visą mirusiojo palikimą, o ne tik jo dalį. Bet tai savaime nepaneigia kitų įpėdinių, priėmusių mirusio asmens palikimą įstatymo nustatyta tvarka, teisės į palikimą. Paveldėto turto masė padalijama tarp įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka, t. y. bendru įpėdinių sutarimu (CK 5.69 straipsnio 1 dalis) lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.13 straipsnis). Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Palikimo administravimas skiriamas ne ilgiau iki bus baigtos paveldėjimo procedūros (t. y. iki įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo ar, teismui išsprendus ginčą, iki paveldimo turto padalijimo ir nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu), nebent įpėdinis prašytų nustatyti administravimą ir po to, kai padalijus paveldimą turtą, bus nustatytos įpėdiniams tenkančios paveldimo turto dalys (CK 5.55 straipsnis). Paskirtas palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą. Dėl to pavedant administratoriui tvarkyti palikimą turi būti nurodomas ir konkretus turtas, kurį jis tvarkys. <...> Kai vienas įpėdinis perima valdyti palikimą ir kyla ginčas su kitu įpėdiniu dėl paveldimo turto, turi būti nustatomas įpėdiniui, prašančiam skirti palikimo administravimą, jo palikimo dalį sudarantis konkretus paveldimas turtas. Teismas galėtų spręsti dėl administravimo skyrimo po to, kai yra nustatomos įpėdiniams tenkančios paveldimo turto dalys, jei tokio administravimo prašytų kuris nors įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2011).Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjos kreipimosi į teismą metu buvo žinoma aplinkybė, jog tarp įpėdinių M. B. K. ir I. K. yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto, jo masės ir paveldimam turtui padarytų nuostolių atlyginimo, šalių santykiai priešiški (Prienų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-19-938/2018, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1996-773/2016). Taigi, šiuo atveju palikėją pergyvenusiai sutuoktinei perėmus valdyti palikimą ir esant ginčui su kita įpėdine dėl paveldimo turto, teismas galėtų spręsti administravimo nustatymo klausimą tik kai bus aiškus kiekvienam įpėdiniui tenkantis konkretus paveldimas turtas, jei tokio administravimo prašytų kuris nors iš įpėdinių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog šiuo atveju individualus pareiškėjos pareiškimas dėl administratoriaus paskyrimo visam paveldimam turtui nėra susijęs su pareiškėjos subjektinių teisių gynimu, dėl ko pagrįstai šį pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Atmetus apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl palikimo administratoriaus paskyrimo, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos skiriant paveldimo turto palikimo administratorių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentai nėra pagrindo, dėl ko ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Pareiškėjai M. B. K. iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apeliantės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.