Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-14080-793/2017 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams E. K., D. K., S. K., M. K. dėl negauto nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-14080-793/2017 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams E. K., D. K., S. K., M. K. dėl negauto nuomos mokesčio priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 31 d. sprendimu už akių buvo priteista solidariai iš atsakovų E. K., D. K., S. K., ir M. K., 2 441,68 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 441,68 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-11-21.

2020-05-15 teisme gautas pareiškėjo M. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14080-793/2017. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos iškėlimą teisme, nes negyveno ginčo patalpose nuo 2012 m. ir Teismo siųstų dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), negavo. Apie areštuotą sąskaitą banke atsakovas sužinojo 2018 m. balandžio 4 d., tą pačią dieną iš antstolės sužinojo apie teismo sprendimą. Atsakovas klaidingai galvojo, jog nebėra teisinių galimybių kažką pakeisti. Pasikonsultuoti su teisininku nepavyko, nes Atsakovas 2018 m. balandžio 14 d. dėl darbo reikalų išvyko į komandiruotę užsienyje. 2020 m. gegužės 12 d. iš pirminės teisinės pagalbos sužinojus, jog yra galimybė atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą, Atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos atnaujinimo. Prašo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus byloje dalyvaujantiems byloje asmenims rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 370 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir privalomumo galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje ( - ) v. Rumunija; pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina; pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje ( - ) v. Rusija; pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje ( - ) v. Rusija; pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-14080-793/2017 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams E. K., D. K., S. K., M. K. dėl negauto nuomos mokesčio priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė solidariai iš atsakovų E. K., D. K., S. K., ir M. K., 2 441,68 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 441,68 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-11-21.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, be to nurodo, jog dėl teisinių žinių stokos ir dėl to, kad buvo išvykęs gyventi į užsienį, neturėjo galimybės kreiptis dėl bylos peržiūrėjimo.

Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad nuo 2012 m. ir Teismo siųstų dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), negavo. Apie iškeltą bylą pareiškėjas nebuvo informuotas, nežinojo apie priimtą sprendimą, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus, atsikirtimus ir įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra iš esmės nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad apie antstolės Asta Rimaitės Žičkuvienės areštuotą jo sąskaitą banke atsakovas sužinojo 2018 m. balandžio 4 d., tą pačią dieną iš antstolės sužinojo apie teismo sprendimą. Tuo metu manė, kad nebėra teisinių galimybių kažką pakeisti, o pasikonsultuoti su teisininku nepavyko, nes jis 2018 m. balandžio 14 d. dėl darbo reikalų išvyko į komandiruotę užsienyje. 2020 m. gegužės 12 d. iš pirminės teisinės pagalbos sužinojus, jog yra galimybė atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą, po ko, pateikė teismui prašymą dėl bylos atnaujinimo.

Įvertinus pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes ir bylos duomenis, matyti, kad teismas priimdamas 2017 m. spalio 31 d. sprendimą už akių taikė materialines teisės normas ir konstatavo faktą, kad 2011 m. vasario 19 d. tarp ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos VšĮ „Klaipėdos butai“, ir atsakovo E. K. sudaryta Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), neterminuota nuomos sutartis. Minėtos sutarties 2 punktu gyvenamosios patalpos išnuomotos nuomininkui E. K. ir jo šeimos nariams – D. K., S. K. ir M. K. Atsakovai laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį, dėl ko susidarė 2 441,68 Eur skola, todėl atsakovai E. K. ir jo šeimos nariai – D. K., S. K. ir M. K. savo prievolę sumokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo teigti, kad netinkamai yra taikytos materialinės teisės normos (Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 9 punktas, 12 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.38 straipsnis, ex injuria jus non oritur), bei atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

Pareiškėjas M. K. nurodo, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2018 m. balandžio 4 d., iš antstolės Astos Rimaitės – Žičkuvienės.

Procesinių dokumentų ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį įteikimo tvarka reguliuojama CPK XI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 117–132 straipsniai) normomis. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pirmiau minėto straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir teismo pranešimas) pareiškėjui (atsakovui) M. K. buvo įteikti 2017-09-06 M. K. sesei – S. K. Taigi, konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismo pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsakovui atsiliepimui pateikti, bei kiti procesiniai dokumentai (ieškinio kopija) atsakovui M. K. buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie iškeltą bylą, nežinojo apie priimtą sprendimą, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus, atsikirtimus ir įrodymus, negali būti vertinami kaip proceso teisės normos taikymo klaidos ir pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra.

Pareiškėjas 2020-05-15 pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kartu su pareiškimu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14080-793/2017.

CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl proceso atnaujinimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra procesinė teisė ar procesinė pareiga; šis terminas negali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Taigi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme.

Vertinant, ar procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovui buvo įteikti tinkamai, turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Be to, bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2018 m. balandžio 4 d. atsakovas M. K. pateikė teismui prašymą susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir gauti kopijas ir toks prašymas buvo patenkintas. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui apie bylos procesą ir apie priimtą teismo sprendimą buvo žinoma jau 2018 m. balandžio 4 d., todėl pareiškėjas jau tada turėjo galimybę pateikti įstatyme nustatytu laiku pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tačiau pareiškėjas per 3 mėnesių naikinamąją terminą tokia teise nepasinaudojo.

Pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo padavė praėjus daigiau nei dvejiems metams po 2018 m. balandžio 4 d., t. y. praleidęs naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pavėluotas pareiškimo ir prašymo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, nagrinėjamoje byloje nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, be to, nesudaro pagrindo konstatuoti susiklosčius išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą.

Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai praktikai, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, be to, pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 370 straipsnio 3 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo M. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-14080-793/2017 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.