Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus atstovės O. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams E. K., D. K., S. K., M. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų, reikalavimų VšĮ “Klaipėdos butai”, dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai E. K. ir D. K. atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus atstovės O. G. ieškinį palaikė, prašo tenkinti pilna apimtimi.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. K. prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog E. K. sudarydamas 2011 m. nuomos sutartį įtraukė ir kitus atsakovus, kadangi jiems buvo reikalinga gyvenamoji vieta, tačiau nuo 2012 m. E. K. iškeldino M. K. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog jis kreipėsi į VšĮ „Klaipėdos butai“ tam, jog padėtų susigrąžinti gyvenamąją vietą, tačiau jie nieko negalėjo padėti, todėl atsakovas nuo 2012 m. minėtame bute nebegyvena, todėl ieškovės reikalavimą laiko nepagrįstu. Nurodo, jog nuo 2012 m. spalio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini), apie 3 – 4 metus. Po to gyveno (duomenys neskelbtini), su sugyventine iki 2016 m., kuomet išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2018 m. rugsėjo mėnesio. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog E. K. išvyko į užsienį nuo 2017 m. pavasario (kovo – balandžio mėn.), o D. K. išvyko į užsienį nuo 2019 m. vasario mėn., su minėtais asmenimis ryšio nepalaikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. K. prašė ieškinį atmesti, nurodo, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena jau nuo 2017 m. gruodžio mėn., todėl ieškovės reikalavimą laiko nepagrįstu. Nurodo, jog 2016 m. susilaukusi vaiko, išėjo gyventi pas uošvienę, (duomenys neskelbtini). Pas uošvienę gyveno iki 2016 m. lapkričio mėn., kuomet susipyko su sugyventiniu, grįžo atgal gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pamačiusi, jog minėtame bute nėra sąlygų auginti mažametį vaiką, per 2017 m. Šv. Kalėdų laikotarpį grįžo gyventi pas uošvienę į (duomenys neskelbtini). Iki šiol gyvena pas uošvienę, tačiau kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad M. K. bute negyvena nuo 2012 m., taip pat nurodė, jog E. K. išvyko į užsienį nuo 2017 m. balandžio mėn., o D. K. išvyko į užsienį nuo 2019 m. vasario mėn.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. Š. nurodė, jog pažįsta M. K., kuris yra jos buvęs bendradarbis su kuriuo palaiko ryšį. Patvirtino aplinkybę, jog M. K. gyveno su R. K. (duomenys neskelbtini) 3 – 4 metus.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. nurodė, jog yra M. K. žmona. Nurodo, jog kartu su M. K. nuo 2016 m. gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo mėn. išsikraustė į (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. nurodė, jog pažįsta M. K., kuris yra jos buvęs bendradarbis. Žino, jog M. K. nuo 2016 m. gyveno (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytojas B. J. nurodė, jog jis su S. K. turi bendrą vaiką, S. K. pažįsta daugiau kaip penkerius metus. Nurodo, jog kai susipažino, S. K. gyveno (duomenys neskelbtini). Gimus jų vaikui, persikėlė gyventi pas liudytojo motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti laikotarpiu kada S. K. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir vėl gyveno pas liudytojo motiną, adresu (duomenys neskelbtini), nes keliskart buvo išvykęs dirbti į užsienį. Nurodė, jog labai jaudinasi ir naktį yra nemiegojęs, todėl painioja datas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama VšĮ „Klaipėdos butai“, ir atsakovas E. K. 2011 m. vasario 19 d. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi nuomotojas, išnuomojo nuomininkui E. K. ir jo šeimos nariams D. K., M. K., S. K. neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo valdyti ir naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį; nuomos sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį, kurio dydis yra nurodytas Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte. Iš bylos duomenų nustatyta, jog VšĮ „Klaipėdos butai“ pateikė siūlymą įvykdyti tinkamai nuomininko pareigas ir apie galimą iškeldinimą nuomininkas buvo informuotas VšĮ „Klaipėdos butai“ 2016 m. liepos 11 d. reikalavimu, 2017 m. birželio 20 d. pakartotiniu įspėjimu, 2018 m. gegužės 24 d. pakartotiniu įspėjimu, 2018 m. lapkričio 20 d. pakartotiniu reikalavimu. Iš 2019 m. spalio 14 d. VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymos matyti, kad atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. ir yra susidariusi 2654,00 Eur skola.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį,- nuomos sutartis atlygintinė, turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą. Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, ir (ar) pan. (No. 421050/09, judgment of 29 May 2012, No. 7205/02, judgment of 9 October 2007, No. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš byloje pateiktos 2019 m. spalio 14 d. pažymos atsakovas du metus nemokėjo nuomos mokesčio (nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn.), butu nesirūpino.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Civilinio kodekso 6.611 straipsnį, numatantį alternatyvias gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas, įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl daugiau kaip du metus nemokėto nuomos mokesčio, dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus – nutraukti su atsakovu E. K. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir E. K. bei D. K. iškeldinti su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.189 straipsnio 1dalis, 6.200, 6.205, 6.576, 6.610, 6.611 straipsniai).

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų E. K., D. K., S. K., M. K. 2654,00 Eur nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2019 m. rugsėjo mėn. 30 d. Bylos duomenimis nustatyta, buto nuomos sutartis buvo sudaryta su pagrindiniu nuomininku - atsakovu E. K., bei kitais jo šeimos nariais. Remiantis teismo posėdyje duotais atsakovų ir visų liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas M. K. minėtame bute negyvena nuo 2012 m., atsakovė S. K. negyvena po 2017 m. gruodžio mėnesio Kalėdinio laikotarpio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai E. K. ir D. K. išsikraustė iš buto su savo daiktais, ginčo bute yra deklaruota jų gyvenamoji vieta.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą daiktą, mokėti komunalinius mokesčius (CK 6.493 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Laikytina, jog atsakovas E. K., kaip pagrindinis nuomininkas ir atsakovas D. K., kuris buvo faktinis nuomininkas ir sutarties naudos gavėjas, turėjo sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti nuomos sutarties sąlygas. Pažymėtina, jog E. K. savo neveikimu ir nebendradarbiavimu leido kilti minėtoms pasekmėms, kadangi nesirūpindamas gyvenamąja patalpa, nesutiko perleisti nuomos sutarties atsakovei S. K., kai ji to siekė.

Nors ieškovė teiė, kad ginčo laikotarpiu visų atsakovų gyvenamoji vieta buvo deklaruota socialiniame būste, tačiau teismo posėdžio metu savo paaikšinimais ir liudytojų parodymais atsakovai M. K. ir S. K. įrodė, kad faktinė jų gyvenamoji vieta buvo kitur ir jis socialiniu būstu visai nesinaudojo, o atsakovė tik keturis ginčo laikotarpio mėnesius. Nustačius, jog M. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno jau nuo 2012 m., todėl laikytina, jog jis nebuvo faktinis nuomininkas ir butu nesinaudojo, todėl iš atsakovo nuomos mokestis nėra priteistinas. Nustatyta, jog atsakovė S. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2017 m. gruodžio mėn., todėl jai nesant faktine buto nuomininke ir nesinaudojus butu nuo 2018 m. sausio, už šį laikotarpį priteisti nuomos mokestį nėra teisinio paogrindo.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų S. K., E. K., D. K. solidariai priteistina 424,64 Eur suma, už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn., taip pat iš atsakovų E. K. ir D. K. solidariai priteistina 2229,36 Eur suma, už visą likusį nuomos laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., o kitiems atsakovams reiškiami reikalavimai moėti nuomos mokestį atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad ieškovė, matydama, kad atsakovai nemoka nuomos mokesčio, galėjo anksčiau nutraukti nuomos sutartį, tačiau to nepadarė, todėl perkelti atsakomybę bute nugyvenusiems asmenims dėl nuomos mokesčio įsisklonimo padengimo nėra pagrindo, nes dėl atsiradusių nuostolių yra ir ieškovės kaltė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis). Šioje byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro: už reikalavimą modifikuoti, t. y. nutraukti nuomos sutartį – 150 Eur; už reikalavimą iškeldinti du atsakovus – 75 Eur; už reikalavimą priteisti nuomos mokestį 15 Eur ir 50 Eur). Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės S. K. valstybei priteistinas 5 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis už reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Iš atsakovo E. K. valstybei priteistina 217,50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis už reikalavimą dėl sutarties modifikavimo, už reikalavimą iškeldinti atsakovą ir reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Iš atsakovo D. K. valstybei priteistina 67,50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis už reikalavimą iškeldinti atsakovą ir reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2011 m. vasario 19 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su atsakovu E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iškeldinti atsakovus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 424,64 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 64 ct) nuomos mokesčio ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111100775, naudai.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2229,36 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 36 ct) nuomos mokesčio ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111100775, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti Valstybei iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkis eurus) žyminio mokesčio (sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti Valstybei iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,50 Eur (du šimtus septyniolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio (sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti Valstybei iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio (sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.