Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vytauto V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo Vytautas V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., Vytautui V. K. paskirtos galutinės administracinės nuobaudos - 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vytautas V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. liepos 17 d., apie 17.30 val., Ukmergės g. 214, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Subaru“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, kliudė stovintį automobilį „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 p. reikalavimus, be to, V. V. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus.

V. V. K. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad apeliantas, važiuodamas automobiliu atbuline eiga, atsirėmė į gale stovėjusį automobilį ir sustojo. Jis, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo abi transporto priemones ir, nepastebėjęs didelių apgadinimų, laukė kito automobilio vairuotojo. V. V. K. klausinėjo aplinkinių, gal kas žino automobilio savininką. Apeliantas, įvertinęs šį įvykį kaip mažareikšmį bei palikęs raštelį su savo telefono numeriu, išvažiavo. Minėtos aplinkybės rodo, kad V. V. K. elgėsi įvykio vietoje kaip sąmoningas, atsakomybės nevengiantis pilietis. Jis savo pastangomis siekė išsiaiškinti vairuotoją, į kurio automobilį atsirėmė jo vairuotas automobilis. Minėti apelianto veiksmai charakterizuoja jį išskirtinai teigiamai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Pasak V. V. K., jis neturėjo jokių motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tuo labiau, kad tai nekėlė grėsmės visuomenės ir eismo saugumui. Teismas pats konstatavo, jog nukentėjusiosios automobiliui padaryti apgadinimai yra nežymūs, kas rodo, jog apelianto padaryti veiksmai yra mažesnio pavojingumo laipsnio. Šiuo atveju galima teigti, jog jis sąžiningai klydo dėl įvykio. Analogiška išvada buvo padaryta Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-364-195/2012. Tvirtina, kad V. V. K., atsirėmęs savo automobiliu į kitą automobilį ir nubrozdinęs pastarosios transporto priemonės bamperio dažus, negalėjo suvokti, kad buvo padarytas eismo įvykis. Be to, bamperis transporto priemonėje yra sumontuotas tam, jog apsaugotų ją nuo didelių apgadinimų. Apelianto teigimu, šiuo atveju atsiėmus į automobilį, transporto priemonė net nebuvo pažeista.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. V. K. yra 465-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos valdybos pirmininkas, aktyviai dalyvauja namų modernizavimo programoje. Apeliantas yra pagrindinis šeimos maitintojas, nes žmonos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis yra mažesnis nei minimalus. Jis išlaiko nepilnametę moksleivę dukrą ir studentą sūnų, taip pat padeda išlaikyti tėvą, kuris yra senyvo amžiaus ir neįgalus. Vien 3 000 Lt baudos paskyrimas už padarytus administracinius teisės pažeidimus apeliantui nebūtų vien tik simbolinis nubaudimas. Teismas, individualizuodamas administracines nuobaudas, neatsižvelgė į minėtas aplinkybes. V. V. K., apeliaciniame skunde teigdamas, kad jam nepagrįstai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, remiasi Vilniaus apygardos teismo priimtais procesiniais sprendimais administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-296-195/2012, ATP-1092-195/2012, ATP-396-195/2012).

V. V. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

V. V. K. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas (sunkesnis iš administracinių teisės pažeidimų, kurio sankcijos ribose V. V. K. paskirtos galutinės administracinės nuobaudos) užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė V. V. K. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas - 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. V. V. K. apeliaciniame skunde prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

V. V. K. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, susijusį su KET nesilaikymu. KET 234 p. įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Remiantis liudytojo D. K. paaiškinimu, nagrinėjamo įvykio dieną jis sėdėjo savo automobilyje ir pastebėjo, kad automobilio „Subaru“ vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „Audi A3“, dėl ko šiai transporto priemonei buvo apgadintas galinis bamperis. Po susidūrimo automobilio „Subaru“ vairuotojas, neišlipęs iš transporto priemonės, pradėjo važiuoti. D. K. pamatė tai ir pasignalizavo savo automobilio garsiniu signalu. Automobilio „Subaru“ vairuotojas sugrįžo atgal ir apžiūrėjo abi transporto priemones. Jis pareiškė, kad nieko neatsitiko, o liudytojas pasakė, jog akivaizdžiai yra matomas skilęs automobilio „Audi A3“ galinis bamperis. Automobilio „Subaru“ vairuotojui pasiteiravus, ką reikia daryti, D. K. pasiūlė paskambinti telefono numeriu 112 ir pranešti apie eismo įvykį. Liudytojas sėdo į savo automobilį ir, kiek pavažiavęs nuo įvykio vietos, stebėjo, ar automobilio „Subaru“ vairuotojas praneš apie eismo įvykį. Po maždaug penkių minučių pastarasis vairuotojas sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. D. K. grįžo prie apgadinto automobilio „Audi A3“ ir, pamatęs, jog kaltininkas nepaliko jokio raštelio ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, paliko raštelį su informacija apie eismo įvykį, savo kontaktiniu telefono numeriu bei užkišo jį už transporto priemonės valytuvo (b.l. 16). Šio liudytojo nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad V. V. K. po atsitrenkimo savo automobiliu į kitą automobilį pats savo iniciatyva apžiūrėjo abi transporto priemones, klausinėjo aplinkinių, ar kas žino automobilio savininką, o prieš išvažiuodamas jis paliko raštelį su savo telefono numeriu. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik liudytojo D. K. raštelis, kurį rado automobilio „Audi A3“ vairuotoja (b.l. 9). Be to, pažymėtina, kad pats apeliantas teismo posėdyje nurodė, jog jis nepaliko raštelio, nes neturėjo tam skirtų priemonių (b.l. 23-24). D. K. atkreipė V. V. K. dėmesį į automobiliui „Audi A3“ padarytą apgadinimą. Fotolentelėje esančios nuotraukos patvirtina, kad šios transporto priemonės galinio bamperio apgadinimas aiškiai matomas (b.l. 17-18). Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, neįtikėtina, kad apeliantas negalėjo suvokti, kad dėl jo veiksmų buvo padarytas eismo įvykis. V. V. K. išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nors joje nebuvo automobilio „Audi A3“ savininkės, ir nepranešė apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja KET 234 p. Tokie V. V. K. veiksmai akivaizdžiai rodo, jog apeliantas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, siekdamas išvengti atsakomybės, kas ir yra jo Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo motyvas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai teigiamai necharakterizuoja V. V. K. asmenybės.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. V. K. yra 465-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos valdybos pirmininkas, pagrindinis šeimos maitintojas, išlaikantis savo vaikus ir tėvą, nepatvirtina Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų taikymo galimybės. Visų pirma pasakytina, kad nėra duomenų, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas apskritai negalės vykdyti savo, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos valdybos pirmininko, pareigų. Be to kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Tai, kad V. V. K. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris negali pateisinti teisės vairuoti transporto priemones neskyrimo. Apeliaciniame skunde nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutartys nėra reikšmingos šioje byloje, nes jose nustatytos aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad V. V. K. švelnesnės nei numatyta įstatymu administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Vien apelianto nesutikimas su jam paskirta administracine nuobauda nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutarimą V. V. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vytauto V. K. apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.