- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- ATP-296-195/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04958-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę administracinę nuobaudą 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nubaustas už tai, kad jis, 2011 m. liepos 2 d., apie 23.30 val., vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga aikštelėje prie parduotuvės, esančios Šeimyniškių g. 23, Vilniuje, buvo neatidus, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, be to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.
Apelianto teigimu, teismas, remdamasis nukentėjusiojo A. T. ir liudytojos B. Z. parodymais negalėjo objektyviai išsiaiškinti visų nagrinėjimo įvykio aplinkybių, nes nukentėjusysis suinteresuotas bylos baigtimi, o B. Z. yra jo draugė ir duoda nukentėjusiajam palankius parodymus. Pažymi, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. T. savo paaiškinime pareigūnams nurodė, jog Audi A4 automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėdamas atbuline eiga, savo galiniu kairiu bamperiu atsitrenkė į jo automobilio priekines keleivio duris ir sparną. Kartu su juo buvusi liudytoja B. Z. taip pat savo paaiškinime pareigūnams nurodė, kad pažeidėjas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė savo automobilio galine dalimi į jos sėdimos vietos duris. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja nurodė, kad smūgis (kontaktas) buvo stiprus, nes sujudėjo automobilis. Iš byloje esančios 2011-07-08 automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelės ir įvykį tyrusio pareigūno įrašo po ja matyti, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis neapgadintas (b.l. 16). Iš byloje esančios automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelės ir policijos pareigūno įrašo po ja matyti, kad šiam automobiliui buvo nubrozdinta plastmasinė apdaila, nubrozdintas priekinis sparnas, nubrozdintos priekinės durelės iš dešinės pusės (b.l. 20). Ir tik atlikus pakartotinę automobilių apžiūrą 2011-07-25, pažeidėjo automobiliui buvo nustatytas galinio kairės pusės sparno nubrozdinimas, esantis 0,49 - 0,59 m, galėjęs atsirasti tiriamo įvykio metu (b.l. 21). Taigi, vertinant nukentėjusiojo A. T. ir liudytojos B. Z. parodymus apie buvusį automobilių kontaktą ir automobilių apgadinimų pobūdį (abiems automobiliams nustatyti nubrozdinimai) ir Audi A4 apgadinimų lokalizaciją, darytina išvada, kad jo automobilis negalėjo galine dalimi kontaktuoti ir nekontaktavo, o net jei kontaktas (smūgis) buvo, jis negalėjo būti stiprus ir juntamas Audi A4 vairuotojui ir/ar Audi A4 keleiviams - liudytojams D. E. ir M. S..
Pažymi, kad nuo pat pradžių pareigūnams aiškino, jog 2011-07-02 vakare iš tikrųjų kartu su savo draugais D. E. ir M. S. važinėjo Vilniuje, tačiau nebuvo tokio atvejo, kad, važiuodamas atbuline eiga, būtų į ką nors atsitrenkęs. Liudytojai D. E. ir M. S. taip pat nurodė, kad nežino, ar buvo tariamo įvykio vietoje, kadangi gerai nepažįsta Vilniaus, be to, nejuto ir negirdėjo, kad jo, M. S., vairuojamas automobilis būtų į ką nors atsitrenkęs. Teigia, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiniame bamperyje yra sumontuoti 4 atstumo jutikliai, kurie garsiniu pulsuojančiu signalu įspėja vairuotoją apie artėjančią kliūtį, o prie jos priartėjus arčiau kaip 20-30 cm, apie tai įspėja nenutrūkstamu ir pakankamai įkyriu garsiniu signalu. Todėl vairuojant atbuline eiga, praktiškai būtų neįmanoma Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu kairės pusės sparnu nubrozdinti Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plastmasinės apdailos, priekinio sparno ir priekinių durelių iš dešinės pusės.
Apelianto įsitikinimu, teismas nesiaiškino ir nepasitikslino aplinkybių, susijusių su automobilio Audi A4 lokalizacija ir manevravimo pradžia, kurios skiriasi atsižvelgus į nukentėjusiojo ir liudytojos B. Z. parodymus. Byloje taip pat nebuvo pateikti duomenys apie 0,49 - 0,59 m aukštyje esančio apgadinimo padarymo mechanizmą - padarytas veikiant sparną šonine jėga (slystant šonu), jį gniuždant (įspaudžiant) ar pan., ar sugadinimas padarytas važiuojančiam ar stovinčiam automobiliui, ar apgadinimas padarytas iš kairės į dešinę ar atvirkščiai. Taip pat nebuvo nustatinėjama, ar ant abiejų automobilių rastų pėdsakų (nubrozdinimų) atsiradimo mechanizmas sutampa. Nors teismas konstatavo, kad ant Audi A4 nustatyti apgadinimai pagal aukštį sutampa su Audi 100 nustatytais apgadinimais, tačiau neaišku, kaip apie 10 cm (0,49 - 0,59 m) aukščio nubrozdinimas galėjo atsirasti kontaktuojant su kitu automobiliu, tačiau jam padarant apie 8 cm (0,48 - 0,56) aukščio apgadinimą. Pažymi, kad eismo įvykio tyrimo metu nebuvo paimti nuo automobilių Audi 100 ir Audi A4, nubrozdinimų vietų galimai likusių dažų pavyzdžių jų palyginimui.
Taip pat pažymi, kad bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jam inkriminuoto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos subjektyviąją pažeidimo pusę, t.y. nebuvo nustatyta ir įrodyta šiam pažeidimui būtina kaltės forma – tiesioginė tyčia. Nurodo, jog kontakto tarp automobilių nepajuto, todėl ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tai patvirtino kartu su juo automobiliu važiavę D. E. ir M. S., kurių parodymų pagrįstumu teismas neturėjo pagrindo abejoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. S. kaltė, padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas veikas kvalifikavo ir skyrė nuobaudas, atsižvelgęs į jų parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
M. S. jam inkriminuotus pažeidimus pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai surinkęs, o surinktus įvertinęs, įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga bei apklausė nukentėjusįjį A. T. ir liudytojus B. Z., D. E., M. S. bei patį pažeidėją M. S..
Nukentėjusysis A. T. teisme parodė, kad jo automobilį apgadino M. S. vairuojamas Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jokio susidūrimo garso nebuvo, tačiau Audi A4 vairuotojas turėjo pajusti kontaktą tarp automobilių, nes neįsirėmus Audi A4 automobiliui į jo, A. T., automobilį, jo automobilį pajudėjo, be to, po kontakto tarp automobilių matė, kaip pavažiavęs M. S. atsisuko atgal pažiūrėti ir tik po to nuvažiavo. Jis spėjo užsirašyti Audi A4 valstybinius numerius, apie eismo įvykį iškart parnešė pareigūnams (b.l. 55). Analogiškas eismo įvykio aplinkybes A. T. nurodė ir rašytiniame paaiškinime pareigūnams (b.l. 7).
Liudytoja B. Z. teisme parodė, kad į A. T. automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirėmė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. S.. Kontaktas tarp automobilių buvo nestiprus, Audi A 4 tik įsirėmė į jų automobilį, dėl ko jų automobilis sujudėjo. M. S. suprato kliudęs kitą automobilį, nes po kontakto į ją pasižiūrėjo (b.l. 56). Analogiškas eismo įvykio aplinkybes B. Z. nurodė ir rašytiniame paaiškinime pareigūnams, nurodydama, kad kontakto tarp automobilių metu taip pat girdėjo skardų garsą (b.l. 17). Papildomame paaiškinime pareigūnams jį nurodė, kad atpažino M. S. kaip Audi A4 vairuotoją (b.l. 24).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pagal pranešimą atvykę į Šeimyniškių g. 23 esančią stovėjimo aikštelę rado Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. T. pareigūnams paaiškino, jog į jo automobilį kliudė atbuline eiga važiavęs tamsios spalvos automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairavęs jaunuolis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b.l. 5).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobiliui Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas priekinis dešinysis sparnas ir apgadinta sparno plastikinė apdaila, įbrėžtos priekinės dešinės pusės durelės (įbrėžimų aukštis 0,48-0,56 cm) (b.l. 6). Šie automobilio apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse (b.l. 20, 22).
2011-07-25 transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubrozdintas galinis sparnas iš kairės pusės (įbrėžimų aukštis 0,49-0,53 cm) (b.l. 23). Šie automobilio apgadinimai užfiksuoti fotolentelėse (b.l. 21).
Šie byloje esantys įrodymai paneigia M. S. teiginius, neva jokio kontakto tarp jo ir nukentėjusiojo automobilio nebuvo. Pagrindą abejoti M. S. versija, jog Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio jis neapgadino, o nukentėjusysis A. T. ir liudytoja B. Z. jį apkalba, sudaro tai, kad tokie jo paaiškinimai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. M. S. ir liudytojų D. E. bei M. S. parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai, nes jie neatitinka objektyviai nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nors nubaustojo teigimu jis pažeidimo nepadarė, ką įrodo ne tik jo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai, bet ir pats faktas, jog sustačius jo ir nukentėjusiojo automobilius ir sugretinus apgadinimus, jų aukštis skiriasi, tačiau M. S. kaltė byloje įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo A. T. ir B. Z. parodymais, kurių pagrįstumu bei objektyvumu teismui netikėti nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei skundžiamame nutarime aptarti įrodymai.
Nustatyti automobilių apgadinimai įrodo, kad automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad įvertinus automobilių apgadinimų pobūdį ir mechanizmą, nėra pagrindo abejoti, jog nustatytas tarp automobilių apgadinimų aukščio skirtumas galėjo būti nulemtas kelio dangos nelygumų. Tai, kad toks kelio dangos nelygumas nebuvo užfiksuotas eismo įvykio schemoje, neduoda pagrindo išvadai daryti dėl tyrimo neobjektyvumo.
Atmestinas apelianto skundo argumentas dėl nukentėjusiojo ir liudytojos B. Z. parodymų vertinimo. Įvertinus byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų paaiškinimais, atkreipiant dėmesį į tai, kad pastarųjų paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaringi, be to, atitinka užfiksuotas faktines bylos aplinkybes. Ta aplinkybė, kad savo rašytiniame paaiškinime B. Z. nurodė, jog automobilių kontakto metu girdėjo duslų garsą, o teisme nurodė, kad jokio garso nebuvo, yra psichologiškai paaiškinamas procesas, nes iki bylos nagrinėjimo teisme praėjo keli mėnesiai. Be to, savo rašytiniame paaiškinime liudytoja išsamiai nurodė, kad automobilį, kuris atsitrenkė į Audi 100 automobilį, vairavo M. S., jį liudytoją atpažino. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja B. Z. pareigūnams tiksliai nurodė eismo įvykio kaltininko automobilio markę, valstybinius numerius ir net spalvą, dėl ko toks sutapimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis.
Taip pat sutiktina ir su liudytojų D. E. bei M. S. parodymų įvertinimu. Manytina, kad pastarieji galimai davė apeliantui palankius parodymus, siekiant padėti išvengti M. S. atsakomybės, nes jie yra jo draugai ir būtent jo iniciatyva buvo iškviesti ir apklausti teisme.
Aukščiau išdėstytų bylos duomenų visuma taip pat pilnai patvirtina, jog M. S. sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Tai, kad kontaktas tarp automobilių buvo jaučiamas (ar net girdimas), patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos B. Z. parodymai bei nustatyti apgadinimai. Automobilių sužalojimų pobūdį ir mechanizmas rodo, kad važiuodamas atbuline eiga, Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo kairės pusės galiniu sparnu kliudė Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinį sparną. Nors automobiliams buvo padaryti vien įbrėžimai, akivaizdu, kad M. S. ir kartu su juo važiavę D. E. bei M. S. negalėjo nepajausti kontakto su kitu automobiliu.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad M. S. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.