Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ir S. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 150 Lt bauda bei administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos Paieškos poskyrio specialistė L. O. 2011 m. birželio 20 d. surašė S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-969323-1 už tai, kad S. B. 2011 m. gegužės 31 d., apie 11.50 val., Vilniuje, Lukiškių skg. 6, vairuodamas automobilį Land Rover Range Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 132 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Kelių eismo taisyklių 3 punkte eismo įvykis yra apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sprendžiant dėl S. B. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. Z. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 31 d. iš ryto atvažiavo į darbą, jo automobilis VW Golf buvo be apgadinimų (b.l. 87). Liudytojas S. K., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad išgirdo suveikusią automobilio signalizaciją ir atsisukęs pamatė, jog juodas džipas stovi prie automobilio VW Golf (b.l. 88). Liudytojas V. S. parodė, kad išgirdo kaip sutraškėjo plastmasė ir suveikė signalizacija, pasižiūrėjęs pamatė, jog stovi džipas ir VW Golf, kurio veidrodėlis atlaužtas į priešingą pusę (b.l. 89). Šių asmenų parodymai iš esmės atitinka tyrimo metu jų pateiktus rašytinius paaiškinimus. Pats S. B. tiek įvykio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu irgi neneigė, jog važiuodamas pro automobilį VW Golf kliudė jo kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir jį užlenkė. Tai, jog tarp automobilių galėjo būti kontaktas, nurodė teismo posėdžio metu apklausta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė L. O.. Teismas neturi duomenų, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir galėjo duoti teismui melagingus parodymus, tai, jog nukentėjusysis ir liudytojai yra pareigūnai savaime nesudaro pagrindo abejoti šių asmenų nešališkumu, todėl netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo.

Nors byloje yra pakankamai duomenų, kad tarp automobilių Land Rover Range Rover ir VW Golf kontaktas buvo, tačiau būtina nevienareikšmiškai įrodyti, jog kontakto metu buvo apgadinti automobilio VW Golf kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis bei kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Pažymėtina, kad S. B. kategoriškai neigia, jog kontakto tarp automobilių metu galėjo būti padaryti minėti automobilio VW Golf apgadinimai. Nei S. K., nei V. S. automobilių kontakto momento nematė, taip pat nematė ir negali tiksliai pasakyti, koks atstumas buvo tarp automobilių Land Rover Range Rover ir VW Golf, kai jie atsisuko ir pamatė automobilį Land Rover Range Rover stovintį šalia automobilio VW Golf. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė L. O. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilius sustatė greta ir nufotografavo, apgadinimų aukščiai atitiko, todėl jai nekilo abejonių, kad automobilis VW Golf buvo apgadintas kontakto su automobiliu Land Rover Range Rover metu. Bylos nagrinėjimo metu S. B. savo iniciatyva Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog automobilio VW Golf kairės pusės durelės buvo apgadintos ne dėl galimo kontakto su automobiliu Land Rover Range Rover; automobilio Land Rover Range Rover priekinės dešinės pusės detalių sugadinimai susidarė ne dėl galimai buvusio sąlyčio su automobiliu VW Golf; automobilio VW Golf kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis tikėtina buvo tik atlenktas į priekį, bet nebuvo pažeistas (b.l. 78). Išvadą surašęs specialistas V. M. buvo apklaustas teismo posėdyje ir paaiškino, kad išvadą pateikė apžiūrėjęs automobilį Land Rover Range Rover, apie automobilio VW Golf apgadinimus sprendė iš nuotraukų, tyrė apgadinimų susidarymo mechanizmą, jo išvada yra tikėtina. Pažymėtina, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje yra nurodyta, jog automobilio Land Rover Range Rover dešinės pusės priekinio sparno apgadinimų kryptis yra nuo automobilio galo į priekį, o automobilio VW Golf kairės pusės durelių apgadinimų kryptis yra nuo automobilio priekio į galą (b.l. 75-76), tai specialistas V. M. patvirtino ir teismo posėdyje. Tokiu būdu, atsižvelgiant į automobilių apgadinimų susidarymo mechanizmą bei tai, jog automobilių apgadinimų aukščiai sutampa, būtų galima daryti prielaidą, jog automobiliai buvo apgadinti automobiliui Land Rover Range Rover važiuojant atbuline eiga, ko teismo posėdžio metu nepaneigė ir specialistas V. M.. Tokią galimą eismo įvykio versiją patvirtina ir tai, kad S. B. taip pat teigia, jog supratęs, kad užlenkė automobilio VW Golf veidrodėlį, pavažiavo atgal, o liudytojas S. K. parodė, jog VW Golf susiūbavo džipo vairuotojui patraukinėjant automobilį.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, gavęs specialisto V. M. išvadą, paskyrė transporto trasologinę ekspertizę. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog automobilių VW Golf ir Land Rover Range Rover apgadinimai, tikėtina, buvo padaryti 2011 m. gegužės 31 d. eismo įvykio metu; tikėtina eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilio Land Rover Range Rover vairuotojas S. B., pravažiuodamas šalia Lukiškių skg. dešiniojo krašto stovėjusio automobilio VW Golf nepaliko tarpo iš dešiniojo šono, dėl ko automobilis Land Rover Range Rover priekinio dešiniojo rato sparno arkos priekine dalimi ir priekinio bamperio plastikinės apdailos krašto viršutine dalimi nubraukė automobilio VW Golf kairės pusės dureles, posūkio žibintu užlenkė kairės pusės veidrodį, kuris nežymiai apibrozdino automobilio Land Rover Range Rover priekinio dešiniojo sparno šoninį paviršių; tikėtina, kad automobilio VW Golf kairės pusės durelės buvo nubrauktos automobiliui Land Rover Range Rover slystamai kontaktuojant priekinio dešiniojo rato sparno arkos priekine dalimi ir priekinio bamperio plastikinės apdailos krašto viršutine dalimi, kontakto metu automobilis Land Rover Range Rover priekiniu dešiniuoju posūkio žibintu turėjo įsiremti į išorę išsikišusį automobilio VW Golf kairės pusės išorinį atgalinio vaizdo veidrodėlį, kuris buvo užlenktas į priekį, automobiliui Land Rover Range Rover judant toliau užlenktas veidrodėlis ant priekinio dešiniojo sparno šoninės dalies apie 93 cm aukštyje nuo kelio padarė nežymius įbrėžimus (b.l. 127). Nors iš ekspertizės akto negalima pasakyti, ar buvo tirti automobilių apgadinimų susidarymo mechanizmai, tačiau iš ekspertizės akto išvados galima spręsti, jog apgadinimai atsirado automobiliui Land Rover Range Rover važiuojant į priekį.

Taigi, ekspertizės akto išvados yra iš esmės priešingos specialisto V. M. išvadoms. Tiek ekspertizės akto išvados, tiek specialisto išvados yra tikėtinos. Be to, iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertizė atlikta neįvertinant automobilių apgadinimų susidarymo mechanizmo bei to, ar atsižvelgiant į automobilių kėbulų ypatumus iš viso buvo įmanomas automobilių kontaktas, kurio metu būtų padaryti ant automobilių užfiksuoti apgadinimai, nors specialistas V. M. nurodė, kad atsižvelgiant į abiejų automobilių kėbulų konstrukciją, automobiliams kontaktuojant turėjo atsirasti kitų apgadinimų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės rėmėsi ekspertizės aktu, atmesdamas specialisto V. M. išvadą kaip nepagrįstą, nes ji buvo padaryta apžiūrėjus tik automobilį Land Rover Range Rover, o apie automobilio VW Golf apgadinimus sprendžiant tik iš nuotraukų. Tačiau iš ekspertizės tiriamosios dalies matyti, jog automobiliai Land Rover Range Rover ir VW Golf nebuvo apžiūrėti, išvados surašytos remiantis nuotraukomis, nevertinant apgadinimų susidarymo mechanizmo, todėl teismo išvada nesiremti specialisto išvada, kai atliekant tyrimą vienas automobilis buvo apžiūrėtas, o remtis ekspertizės aktu, kai tyrimo metu automobiliai nebuvo apžiūrėti, yra abejotina. Teismas nekvietė į teismo posėdį ekspertizę atlikusių ekspertų, nors jų išvados prieštaravo specialisto V. M., kuris teisme buvo apklaustas, išvadoms. Taip pat nepašalintos abejonės dėl to, ar, atsižvelgiant į automobilių kėbulų ypatumus, tarp automobilių buvo galimas toks kontaktas, kurio metu buvo padaryti ant automobilių užfiksuoti apgadinimai. Kad tokį tyrimą vis dar galima atlikti patvirtina S. B. pateiktas draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas raštas, kuriame nurodyta, jog 2012 m. vasario 22 d. buvo atliktas natūrinis eksperimentas, kurio metu buvo apžiūrėti abu įvykyje dalyvavę automobiliai ir kurio metu nustatyta, kad automobilio VW Golf apgadinimai techniniu požiūriu negalėjo atsirasti dėl kontakto su automobiliu Land Rover Range Rover.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog būtina papildomai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pašalinti iškilusias abejones, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Skundžiamu nutarimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutraukė S. B. bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo, motyvuodamas tuo, jog S. B. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimai yra susiję, nes ATPK 130 str. 1 d. pažeidimas (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos) negalėtų būti padaromas nesant nustatyto eismo įvykio. Kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas netinkamai išsiaiškino aplinkybes dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo, todėl nutarimas dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo taip pat naikintinas.

ATPK 302⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismas gali atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t.y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus, tokios kaip pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir jo valią ir pan. Skundžiamas nutarimas buvo paskelbtas 2012 m. sausio 24 d., paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2012 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teisme S. B. atsiliepimas į apeliacinį skundą, prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinis skundas faksu buvo gauti 2012 m. vasario 22 d., iš byloje esančio voko matyti, kad šie dokumentai paštu buvo išsiųsti 2012 m. vasario 23 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas 10 dienų. Iš byloje esančio voko matyti, jog prašymas atnaujinti praleistą terminą ir apeliacinis skundas buvo atsiųsti iš Ispanijos, tai patvirtina, kad S. B. apeliacinio skundo padavimo laikotarpiu buvo Ispanijoje, kas, teismo įsitikinimu, objektyviai galėjo apsunkinti S. B. galimybę laiku apskųsti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą. Nors pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdžių protokolai patvirtina, kad S. B. 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. vasario 15 d. buvo Vilniuje, tačiau jie neįrodo, kad S. B. visą apeliacinio skundo padavimo laikotarpį nebuvo išvykęs iš Lietuvos. Terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas tik 10 dienų, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas, atsižvelgiant į tai, kad S. B. buvo išvykęs iš Lietuvos, buvo paduotas operatyviai ir terminas jam paduoti atnaujintas buvo pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.