Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Pažarskis, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. lapkricio 14 d. nutarties, kuria S. B. gražintas vairuotojo pažymejimas,

Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme nagrinejama administracinio teises pažeidimo byla, kurioje S. B. kaltinamas padares Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teises pažeidimus.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2011-11-14 nutartimi gražino S. B. vairuotojo pažymejima, kuris buvo paimtas kaip administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos užtikrinimo priemone.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdyba (toliau – Keliu policijos valdyba) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-11-14 nutarti ir išspresti klausima iš esmes arba pakeisti nutarti – negražinti S. B. vairuotojo pažymejimo iki galutinio teismo sprendimo isiteisejimo administracinio teises pažeidimo byloje. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str. 1 d., Europos Sajungos sutarties 3 str. 2 d., Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartijos 45 str. 1 d. itvirtinta judejimo laisve nera absoliuti vertybe ir ji gali buti ribojama. Pažymi, kad Lietuvos Respublikoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kuri siekiant užkirsti kelia administraciniams teises pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad butu laiku ir teisingai nagrinejamos bylos ir vykdomi nutarimai administraciniu teises pažeidimu bylose galimas vairuotojo pažymejimo paemimas ir laikino leidimo išdavimas iki galutinio teismo sprendimo priemimo (Lietuvos Respublikos ATPK 264 str., 269 str. 4 d.). S. B. atžvilgiu pradetoje administracinio teises pažeidimo byloje, 2011-10-19 skunde ir prie jo pateiktoje medžiagoje nera jokiu objektyviu duomenu, kad S. B. teises del pritaikytos administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos užtikrinimo priemones butu nepagristai suvaržytos, del ko reiketu imtis operatyviu veiksmu jas užtikrinti. Pasak Keliu policijos valdybos, prie S. B. skundo esantys dokumentai taip pat nepatvirtina, kad jo patiriami suvaržymai butu realus, neproporcingi siekiamam tikslui – užtikrinti busimo teismo sprendimo ivykdyma administracinio teises pažeidimo byloje. Todel atsižvelgiant vien tik i S. B. asmenybe ir užsitesusi administracinio teises pažeidimo bylos nagrinejima, teismas negalejo gražinti jam vairuotojo pažymejimo.

S. B. rašytiniuose paaiškinimuose prašo atmesti Keliu policijos valdybos apeliacini skunda. Nurodo, kad jis, gaves apylinkes teismo pranešima del paduoto apeliacinio skundo, nuvyko i Keliu policijos valdyba, kur jam buvo gražintas vairuotojo pažymejimas, t. y. skundžiama nutartis yra faktiškai ivykdyta. Atsižvelgiant i mineta aplinkybe, Keliu policijos valdybos pozicija yra nelogiška ir nepagrista. S. B. pažymi, kad laikinas vairavimo teise patvirtinantis dokumentas negalioja kitose Europos Sajungos valstybese. Jis nuolat lankosi užsienio valstybese ir jo privatus interesas naudotis automobiliu yra pažeidžiamas kiekvienos tokios keliones metu. Butinuma lankytis užsienyje ir ten vairuoti transporto priemones jis pagrinde administracinio teises pažeidimo byloje esanciais dokumentais. Jis taip pat pateike specialisto dr. V. Mituneviciaus išvada del automobiliu apgadinimu, kuri paneigia jam pareikšta kaltinima. Teismas savo iniciatyva paskyre trasologine ekspertize, del ko administracinio teises pažeidimo bylos teisena užsitese neapibrežtam laikui. Jis dalyvavo ir dalyvauja visuose tyrimo bei bylos nagrinejimo veiksmuose, del jo veiksmu ivykio tyrimas ar bylos nagrinejimas nebuvo užtestas nei vienai dienai. S. B. teigimu, teismo posedyje jis patvirtino teismui, kad gražins vairuotojo pažymejima, jei jam bus paskirta administracine nuobauda – teises vairuoti transporto priemones atemimas. Keliu policijos valdybos igaliotas pareigunas teismo posedyje paaiškino, kad vairuotojo pažymejimo paemimas, kaip administraciniu teises pažeidimu teisenos užtikinimo priemone, taikomas tik tada, jei atvykes i apklausa asmuo pateikia ji. Taigi, Keliu policijos valdyba netaiko nuoseklios ir vieningos praktikos visu asmenu, galimai padariusiu teises pažeidimus, atžvilgiu del vairuotoju pažymejimo paemimo. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 326 str. numato nutarimo atimti teise vairuoti transporto priemones vykdymo tvarka. Net ir tuo atveju, jei pažeidejas negražina vairuotojo pažymejimo, jis patiria neigiamas pasekmes, t. y. termino atimti teise vairuoti transporto priemones pratesima. Atsižvelgiant i minetas aplinkybes, administraciniu teises pažeidimu teisenos užtikrinimo priemone – vairuotojo pažymejimo paemimas – yra neproporcinga ir neatitinka tu tikslu, del kuriu ji taikoma.

Keliu policijos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 264 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymuose tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelia administraciniams teises pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad butu laiku ir teisingai nagrinejamos bylos ir vykdomi nutarimai administraciniu teises pažeidimu bylose leidžiamas dokumentu paemimas. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 269 str., vairuotojo pažymejimo paemimas, išduodant laikina leidima vairuoti transporto priemone, yra viena iš administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos užtikrinimo priemoniu. Šio straipsnio 4 dalyje itvirtinta, kad padarius pažeidima, už kuri pagal ši kodeksa gali buti skiriamas atemimas teises vairuoti transporto priemone – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymejimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemone ir apie tai irašoma administracinio teises pažeidimo protokole.

Teismu praktikoje išaiškinta, kad butina salyga vairuotojo pažymejimui paimti yra ta, kad vairuotojas padare pažeidima, už kuri jam gali buti skiriama administracine nuobauda – teises vairuoti transporto priemone atemimas. Ivertinus vairuotojo pažymejimo paemimo taikymo salygas, aiškinant jas sistemiškai su Lietuvos Respublikos ATPK 264 str. itvirtintais administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos užtikrinimo priemoniu tikslais, darytina išvada, kad tokia priemone iš esmes siekiama, jog busimas teismo sprendimas butu realiai igyvendintas, t. y. norima užtikrinti už galimai padaryta administracini teises pažeidima skirtinos administracines nuobaudos (teises vairuoti transporto priemones atemimo) ivykdyma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-7933/2010). Kita vertus, kiekvienu atveju butina ivertinti, ar tokios administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos užtikrinimo priemones taikymas yra proporcingas siekiamam tikslui ir ar tai pernelyg nesuvaržo administracinen atsakomyben traukiamo asmens teisiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymejes, kad konstituciniai teisingumo, teisines valstybes principai reiškia ir tai, kad už teises pažeidimus valstybes nustatomos poveikio priemones turi buti proporcingos (adekvacios) teises pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisetus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teises pažeidejus ir užtikrinti teises pažeidimu prevencija ir pasirinktu priemoniu šiam tikslui pasiekti turi buti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); istatymu nustatant atsakomybe, taip pat jos igyvendinima, turi buti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenes ir asmens interesu, idant butu išvengta nepagristo asmens teisiu ribojimo; remiantis šiuo principu istatymais asmens teises gali buti apribotos tik tiek, kiek yra butina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktu priemoniu ir siekiamo teiseto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo buti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali buti nustatytos tokios priemones, kurios butu pakankamos ir asmens teises ribotu ne daugiau negu butina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad S. B. 2011-06-20 surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas, kaltinant ji padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Ta pacia diena iš S. B. buvo paimtas vairuotojo pažymejimas ir jam išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones Nr. 10V-969319-11 (b.l. 21). Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas, nagrinedamas S. B. administracinio teises pažeidimo byla, 2011-09-12 nutartimi paskyre transporto trasologine ekspertize siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (b.l. 14-15). Taigi, siekiant tinkamai igyvendinti administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos uždavinius, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., šios bylos nagrinejimas užsitese del objektyviu priežasciu.

S. B. kreipesi i apylinkes teisma, prašydamas gražinti vairuotojo pažymejima, kadangi užsienyje nera pripažistamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kas suvaržo jo teises. S. B. pateike rašytinius dokumentus, patvirtinancius, kad jis yra viešosios istaigos „S (duomenys pakeisti)“ steigejas ir administracijos vadovas, viešosios istaigos „M (duomenys pakeisti)“ vadovas (b.l. 5-6). Jis taip pat nurode, kad yra ivairiu organizaciju, komisiju, susijusiu su automobiliu sportu, automobiliu verslu, narys. Europos Sajungoje nuolat vyksta sporto varžybos, automobiliu parodos, senu automobiliu ekspozicijos, kuriose jis nuolat dalyvauja (b.l. 1-2). S. B. prie rašytiniu paaiškinimu pridejo lektuvu bilietu kopijas, irodancias, kad jis intensyviai keliauja po Europos Sajungos valstybes. Be to, S. B. turi nekilnojamojo turto Ispanijoje (b.l. 9-10), jo žmonai patyrus kojos trauma (b.l. 8), ši gyvena Ispanijoje, del ko ja butina pasirupinti. Šiuo atveju apylinkes teismas tinkamai ivertino S. B. teigiamai charakterizuojama asmenybe, t. y. jog jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, taip pat jo žinomuma visuomeneje.

Atsižvelgiant i S. B. veiklos pobudi, jo asmenybe, administracinio teises pažeidimo bylos nagrinejimo trukme, laikino leidimo vairuoti transporto priemones nepripažinima užsienio valstybese, apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad vairuotojo pažymejimo atemimas iš S. B. iki galutinio teismo sprendimo isiteisejimo byloje yra neadekvati priemone, neproporcingai suvaržanti S. B. teise vairuoti transporto priemones užsienio valstybese. Šiuo atveju nera pagrindo abejoti, kad toks procesinis sprendimas apsunkintu ar padarytu neimanoma busimo teismo nutarimo ivykdyma administracinio teises pažeidimo byloje, jeigu S. B. butu paskirta administracine nuobauda – teises vairuoti transporto priemones atemimas. Be to, kaip teisingai pastebejo S. B. rašytiniuose paaiškinimuose, Lietuvos Respublikos ATPK 326 str. 2 d. numatyta, kad jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teise vairuoti transporto priemone, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymejima ir teises vairuoti transporto priemone atemimo laikotarpiu toliau ja vairuoja, šio kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigunai gali pratesti šios teises atemima tam laikui, per kuri buvo neteisetai naudotasi vairuotojo pažymejimu.

Apeliacines instancijos teismas sutinka su apeliaciniu skundu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str. 1 d., Europos Sajungos sutarties 3 str. 2 d., Europos Sajungos pagrindiniu teisiu chartijos 45 str. 1 d. itvirtinta judejimo laisve nera absoliuti vertybe ir ji gali buti ribojama. Kita vertus, siekiant administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos uždaviniu negalima ignoruoti trauktino administracinen atsakomyben asmens teisiu ir teisetu interesu, jei asmens patiriami suvaržymai yra neproporcingi siekiamiems tikslams.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-11-14 nutarties Keliu policijos valdybos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nera pagrindo.

palikti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. lapkricio 14 d. nutarti nepakeista ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.