Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriuo S. B., vadovaujantis ATPK 30¹ str., už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubaustas 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2011-05-31 apie 11.50 val. Lukiškių skg. 6, Vilniuje, vairuodamas automobilį Land Rover Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas stovintį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 132 p. reikalavimus, nepaliko tarpo iš šono ir pastarąjį kliudė bei apgadino, iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas KET 234 p. reikalavimus.

Be kita ko, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išklausyti jo paaiškinimus, parodant byloje esančias nuotraukas ir jas atitinkamai pakomentuojant. Apelianto nuomone, buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 str. Apeliantas mano, jog turi didelę asmeninę patirtį automobilių, automobilių konstrukcijų, eismo saugumo, eismo įvykių tyrimo srityse, todėl teismo nurodymas pateikti paaiškinimus žodžiu, nesinaudojant nuotraukomis, apribojo jo galimybę įrodyti teismui automobilių kontakto negalimumą, o kartu ir nebuvus eismo įvykio.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliantas mano, jog byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. nurodytų pažeidimų sudėties, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikintinas.

Apeliantas S. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog Vilniaus aps. VPK KPV nuomone, šioje byloje negalėjo būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Apeliantas mano, kad šie institucijos argumentai nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, kadangi jie yra nesusiję su apeliacinio skundo dalyku. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami administracinės nuobaudos dydis ar administracinės nuobaudos skyrimo motyvai. Apeliacinio skundo dalykas yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo paduota nei nukentėjusiojo, nei Vilniaus aps. VPK KPV apeliacinių skundų, nėra ir teisinio pagrindo apeliacine tvarka nagrinėti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo pagrįstumą. Apelianto nuomone, Vilniaus aps. VPK KPV pozicija bylos iškėlimo, įrodymų surinkimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu yra šališka ir paremta ne profesine pareiga visapusiškai išaiškinti teisės pažeidimą ir kompetentingu savo pareigų atlikimu, o siekiu bet kokia kaina nubausti visuomeninėje veikloje dalyvaujantį asmenį, aktyviai reiškiantį savo poziciją dėl policijos neveiklumo eismo saugumo srityje.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

S. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl šių pažeidimų.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo.

KET 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. B., vairuodamas automobilį Land Rover Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas stovintį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir pastarąjį kliudė bei apgadino, t. y. pažeidėjui pagrįstai inkriminuotas KET 132 p. pažeidimas.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). KET 3 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apeliantas įsitikinęs, jog jo valdomas automobilis nedalyvavo eismo įvykyje, kadangi vienintelė jo matyta ir suvokta automobilių kontakto pasekmė yra VW Golf veidrodėlio užlenkimas, kas savaime nesukelia jokios žalos.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog S. B. įvykio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietos schemoje 2011-05-31 užfiksuoti tokie VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: abejos kairės pusės durys sulenktos, kairiojo veidrodžio korpusas suskilęs (aukštis nuo 0,3 – 0,96 m) (T. 1, b. l. 5). Transporto priemonės techninės apžiūros akte 2011-06-10 užfiksuoti S. B. įvykio metu vairuoto automobilio Land Rover Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai: nubrozdintas priekinis sparnas iš dešinės pusės (~0,64 ~0,74 cm), ant priekinio sparno iš dešinės pusės matosi nežymi nubrozdinimo žymė (~0,93 cm) (T. 1, b. l. 20). Automobilių apgadinimus patvirtina byloje esančios fotolentelės (T. 1, b. l. 14-19). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-12-15 Ekspertizės akte Nr. 11-2354 (11) nurodyta, jog nustatyti automobilių „VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Land Rover-Range Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, tikėtina buvo padaryti eismo įvykio, įvykusio 2011-05-31 metu. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilio „Land Rover-Range Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. B. pravažiuodamas šalia Lukiškių sk. dešiniojo krašto stovėjusio automobilio „VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš dešiniojo šono, dėl ko automobilis „Land Rover-Range Rover“ priekinio dešiniojo rato sparno arkos priekine dalimi ir priekinio bamperio plastikinės apdailos krašto viršutine dalimi nubraukė automobilio „VW Golf“ kairės pusės dureles, posūkio žibintu užlenkė kairės pusės veidrodėlį, kuris nežymiai apibrozdino automobilio „Land Rover-Range Rover“ priekinio dešiniojo sparno šoninį paviršių. Tikėtina, kad automobilio „VW- Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės durelės buvo nubrauktos automobiliui „Land Rover-Range Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slystamai kontaktuojant priekinio dešinio rato sparno arkos priekine dalimi ir priekinio bamperio plastikinės apdailos krašto viršutine dalimi. Ekspertizės akte paaiškinta, kodėl atsirado tarpas tarp automobilio VW Golf viršutinio ir apatinio nubraukimų, t. y. kad automobilio Range Rover priekinio dešiniojo rato sparno arkos priekinės dalies apatinė dalis nekontaktavo su automobilio VW Golf durelių paviršiumi, taip pat paaiškinta nežymių įbrėžimų ant visureigio priekinio dešiniojo sparno šoninės dalies kilmė t. y. įbrėžimai galimai padaryti visureigio žibintui įsirėmus į VW Golf šoninį veidrodėlį ir judant toliau (T. 1, b. l. 122-127). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo ekspertizės aktu nustatytos aplinkybės abejonių nekelia, nes atitinka liudytojų parodymus apie įvykio mechanizmą ir pagrįstos abiejų transporto priemonių apgadinimų sulyginimu.

Nukentėjusysis T. Z. tiek paaiškinime policijos pareigūnams (T. 1, b. l. 6), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė, kad 2011-05-31 apie 7.00 val. paliko savo automobilį VW Golf, kuris buvo tvarkingas ir neapgadintas, Lukiškių skg. kelkraštyje. Apie 12.00 val. bendradarbis, budėjęs bokštelyje, pranešė, kad suveikė jo automobilio signalizacija, nes kitas automobilis prasilenkdamas užkabino nukentėjusiojo automobilį ir pasitraukė iš įvykio vietos. Po 5-10 min. atėjęs į įvykio vietą, kitos transporto priemonės neberado. Apžiūrėjęs savo automobilį, pamatė, kad apibrozdintos vairuotojo ir kairės pusės keleivio durelės, taip pat iš apačios lūžęs veidrodėlio korpusas (T. 2, b. l. 123). Liudytojas S. K. tiek paaiškinime policijos pareigūnams (T. 1, b. l. 7), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2011-05-31 apie 11.50 val. būdamas Vilniuje Lukiškių skersgatvio dešinėje pusėje, priešais Lukiškių TI-K, išgirdo, kad suveikė automobilio signalizacija. Atsisukęs pamatė, kad prie pat TI-K stovi „Golfas“, prie jo prisiglaudęs stovi juodas džipas, o kitoje pusėje stovi „Audi“. Džipo ir „Audi“ vairuotojai atsidarę langus kažką kalbėjosi. Trumpai kažką pasikalbėję „Audi“ vairuotojas nuvažiavo, o džipo vairuotojas patraukinėjo savo automobilį nuo „Golfo“ ir tuo momentu „Golfas“ truputį suvirpėjo, siūbavo. Vairuotojas džipą patraukė į kairę pusę į šalikelę, išlipo ir priėjo prie VW Golf automobilio. Jis kažką darė prie veidrodėlio. Po kurio laiko, gal po minutės, džipo vairuotojas sėdo į mašiną ir pravažiavo pro jį (S. K.). Tuo metu atėję jo kolegos priėjo prie „Golfo“, tuo momentu taip pat priėjo TI-K darbuotojai, tarp kurių buvo ir „Golfo“ savininkas. Priėję pamatė, kad veidrodėlio korpusas yra įskilęs ir ant durelių prabraukta juosta. Po įvykio ant „Golf“ automobilio durelių matė prabraukimą ir kad veidrodėlio korpusas buvo įskilęs. Įvykio metu jis buvo apie 40 metrų atstumu (T. 1, b. l. 88-89). Liudytojas V. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), tuomet stovėjo poste pirmame apsaugos bokštelyje. Išgirdo, kad sutraškėjo plastmasė ir suveikė automobilio signalizacija. Pasižiūrėjęs pro langą pamatė, kad džipas stovi prie pat „Golfo“ ir pastarojo veidrodėlis „atlaužtas“ į priešingą pusę. Jis pranešė į budėtojų dalį, kad džipas kliudė „Golfą“ ir tuo pačiu užsirašė džipo numerį. Įvykį matė apie 6-7 metrų atstumu. Jis matė tik, kad veidrodėlis buvo atlenktas į kitą pusę (b. l. 89). Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

S. B. prašymu Dr. V. M. įmonės „I“ (duomenys pakeisti) atliktas tyrimas, pateikiant byloje specialisto išvadą (T. 1, b. l. 69-78), bei liudytojo draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovo A. Š. parodymai (T. 2, b. l. 125-127) nepaneigia S. B. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., kadangi juos paneigia kiti byloje esantys ir aptarti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentacijai, todėl jos nekartoja. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. parodymus, matyti, kad jis tiek paaiškinime policijos pareigūnams (T. 1, b. l. 12), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (T. 2, b. l. 121-122) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nurodė, kad protokole nurodytą dieną, Lukiškių skg., prasilenkdamas su automobiliu Audi, buvo priverstas pasukti savo vairuojamą automobilį į dešinę ir užkabino dešiniame kelkraštyje stovėjusio automobilio VW Golf veidrodėlį, atlenkdamas jį į priekį. Įsijungus automobilio VW Golf signalizacijai, pavažiavo atgal, patraukė savo automobilį ant šaligatvio ir nuėjo apžiūrėti stovėjusios transporto priemonės. Atlenkė veidrodėlį atgal, apžiūrėjo automobilį ir neradęs jokių sužalojimų nei ant veidrodėlio, nei ant kėbulo, nuvažiavo. Taigi pažeidėjas pripažįsta buvus automobilių kontaktą, tačiau neigia padaręs kitam automobiliui atitinkamus apgadinimus. Tokia S. B. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai.

Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, S. B. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo.

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. B. 2011-05-31 apie 11.50 val. Lukiškių skg. 6, Vilniuje, vairuodamas automobilį Land Rover Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas stovintį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 132 p. reikalavimus, nepaliko tarpo iš šono ir pastarąjį kliudė bei apgadino, iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas KET 234 p., kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė („VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padaryta turtinė žala, eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens nebuvo, todėl S. B. kilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, ko jis nepadarė. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Apeliantas nurodo, kad 2011-05-31 apie 11:50 val. jo valdomas automobilis Land Rover Range Rover, prasilenkdamas su automobiliu Audi siaurame kelyje priartėjo prie automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, atsirėmęs priekinio dešinio automobilio sparno posūkio žibintu, užlenkė VW Golf veidrodėlį judėjimo kryptimi. Įsijungus VW Golf signalizacijai, apeliantas išlipo ir apžiūrėjo abu automobilius, atlenkė atgal VW Golf veidrodėlį. Anot apelianto, VW Golf automobilis buvo nešvarus, jokių automobilių kontakto pėdsakų ant savo automobilio ir ant automobilio VW Golf apeliantas nepastebėjo. Būdamas įsitikinęs, jog nesant automobilių kontakto pėdsakų (sugadinimų ar apgadinimų), nėra ir eismo įvykio, apeliantas nuvažiavo savo reikalais. Tokia S. B. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai. Tiek nukentėjusysis T. Z., tiek įvykio vietoje buvęs liudytojas S. K. patvirtino, kad iškart po eismo įvykio matėsi automobilio VW Golf apgadinimai, kas akivaizdžiai leidžia suprasti jo apgadinimo faktą. Be to, pats S. B. pripažino, kad jis išlipęs apžiūrėjo automobilius, net atlenkė automobilio VW Golf veidrodėlį (tuo pačiu iš dalies patvirtino kito automobilio apgadinimo faktą). Iš to sprendžiama, kad S. B. matė kilusias pasekmes, suprato kilusį eismo įvykį ir žinodamas vairuotojo pareigas privalėjo imtis priemonių, kad apie eismo įvykį sužinotų policija arba būtų kitaip nustatytas nukentėjusio automobilio savininkas. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Remiantis išdėstytu konstatuojama, kad S. B. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.