Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nubaustas už tai, kad 2011 m. spalio 11 d., apie 17.50 val., vairuodamas krovininį automobilį Mercedes Benz 1824, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas, buvo neatidus ir atsitrenkė į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tvorą bei ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimus bei padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. nutarime nurodė, kad V. J. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus yra įrodyta, atsižvelgęs į administracinės nuobaudos skyrimo sąlygas, paskyrė V. J. minimalias straipsnių sankcijose nurodytas baudas, atsižvelgdamas į tai, kad vairuotojo darbas yra vienintelis V. J. pragyvenimo šaltinis, V. J. neturi galiojančių nuobaudų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikė ATPK 30¹ str. ir nepaskyrė V. J. ATPK 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu V. J. neginčija padarytų administracinės teisės pažeidimų, tačiau kelia administracinės nuobaudos skyrimo ir individualizavimo klausimus.

ATPK 127 str. 2 d. pažeidimas vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. pažeidimas vairuotojams užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.).

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str.).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidaujamos nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, parinkdamas V. J. skirtinų administracinių nuobaudų rūšį ir dydį, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį – į tai, jog buvo sukeltas eismo įvykis, dėl kurio buvo padaryta turtinė žala, kuri buvo atlyginta, pažeidėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino, į V. J. asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad V. J. dėl padaryto pažeidimo gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas šias aplinkybes, V. J. buvo paskirtos minimalios ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytos baudos. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. J. dirba vairuotoju ir neturi galiojančių nuobaudų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikė ATPK 30¹ str. ir nepaskyrė V. J. ATPK 130 str. 1 d. numatytos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. J. šeimos pajamos sudaro 4300 Lt, šeimoje auga du sūnūs, kuriuos reikia išlaikyti, yra mokama paskola, nesudaro pagrindo teigti, jog V. J. šeimos turtinė padėtis yra sunki ir sudaro ypatingas ir išimtines aplinkybes skiriant administracinę nuobaudą. V. J. eismo įvykio metu padarė 560 Lt turtinę žalą ir nors ją atlygino, tačiau vien dėl to, pažeidimą pripažinti mažareikšmiu nėra pagrindo. Todėl V. J. prašymu taikyti ATPK 30¹ str., paskiriant mažesnę nei įstatyme numatyta minimali baudą, nėra pagrindo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė V. J. minimalias straipsnių sankcijose nustatytas baudas. Be to, nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme V. J. prašė neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones, nes dirba vairuotoju, ir neprašė teismo skirti mažesnės baudos nei įstatyme nustatyta minimali.

ATPK 313 str. 3 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi, prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo V. J. gali pateikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuris priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl V. J. prašymas išdėstyti paskirtą baudą dviejų metų laikotarpiui netenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme V. J. baudos išdėstyti neprašė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl V. J. apeliacinis skundas netenkintinas ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.