Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-07-02 · Civilinė byla Nr. A2-11589-151/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
A2-11589-151/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Suinteresuotas asmuo
I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui
Ieškovas
K. Š., R. Š.
Atsakovas
I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Daiva Vaškelienė
Civilinė byla Nr. A2-11589-151/2014Teisminio proceso numeris nesuteiktas
procesinio dokumento kategorija101.;113.2 ;124.2.2.; 124.3.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, rašytinio proceso tvarka sprendžiant pareiškėjų (ieškovų) K. Š. ir R. Š. prašymą suinteresuotiems asmenims I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 pagal ieškovų K. Š. ir R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo I. M. priešieškinį dėl bendraturčių dalies pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai (ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami: atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010; priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme pareiškėjai nurodė, kad kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 (Kauno apylinkės teismo sprendimas priimtas 2010-05-06). 2010-10-05 Kauno apygardos teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2A-1475-395/2010 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ir tik 2014-01-03 jie turėjo galimybę susipažinti su VšĮ „Registrų centras" prijungta prie administracinės bylos Nr. I-498-422/2014 Kauno apygardos administraciniame teisme archyvine jų namo - nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, inventorinis Nr. 191. Duomenys, kuriuos rado šioje archyvinėje byloje iki to laiko jiems buvo nežinomi. Teismo posėdis Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-498-422/2014 įvyko 2014-01-07, o sprendimą teismas priėmė 2014-01-27, kuriame konkrečiai ir buvo nustatytos jiems naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, tai yra papildoma patalpa, kurios indeksas 3-1, plotas 32, 48 klv.m., esanti pastate 3Al/p adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra ne jų name esanti patalpa (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Prašymą paduoda nepraleidus termino, kadangi visi duomenys paaiškėjo nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme ir galutinai tapo aiškios teismui priėmus 2014-01-27 sprendimą, todėl 3 mėnesių terminas procesui atnaujinti turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo Kauno apygardos administraciniame teisme dienos (LR CPK 368 str.). Naujai paaiškėjusios aplinkybės: susipažinus su namo archyvine byla (Nr. 191) ir Kauno Apygardos Administracinio Teismo 2014-01-27 dienos sprendime administracinėje byloje Nr. I-498-422/2014 nustačius faktines bylos aplinkybes, buvo aptiktos pastogės patalpos su indeksu 3-1, kurios priskirtos namui 3A1p t. y. jų namui (duomenys neskelbtini). Apie šios patalpos buvimą visiškai nebuvo žinoma nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme 2010 m. civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010. Nustatydamas namo dalis, teismas nepasisakė dėl patalpų 3-1 bei nenurodė kam jos priskirtinos. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-06 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 įteisino gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3Al/p bendrą namo-plotą t. y. 192,95 kv. m., tačiau šis plotas neatitinka faktiškai esančio ploto. Taigi atsiradus tokioms naujoms aplinkybėms, kurios yra reikšmingos priimant galutinį sprendimą, manytina, jog procesas turi būti atnaujintas ir teismas turi pasisakyti bei įvertinti šių patalpų 3-1 egzistavimo bei pačių plotų neatitikimo faktą. Dėl prieš tai paminėtų aplinkybių, darytina išvada, jog 2001-12-22 statybos leidimas Nr. 1159-2-01 buvo išduotas ne to namo pastogės rekonstrukcijai. Statybos leidimui gauti buvo pateiktas VĮ „Registrų Centras" 2001-12-12 išrašas apie nekilnojamą turtą I. M. vardu. Šio išrašo 4.1 punkte nurodyta pastato valdymo forma - gyvenamo namo 3A1p 70/100 t.y. 70 procentų arba 116,75 kv. m. priklauso R. Š., o 30/100 t.y. 30 procentų arba 50,04 kv. m - I. M.. Tačiau 11 punkte registro pastabose ir nuorodose nurodyta, jog pastate 3Alp 2001-11-28 aptikta pastogės patalpa 3-1 (32,48 kv. m.), o jų gyvenamajame name tokio objekto apskritai nėra. Potvarkiu Nr. 944-v-1992-10-06 jų mansardos dalis buvo įteisinta dar prieš jiems sudarant namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi statybos leidimas yra neteisėtas ir todėl, jog toks leidimas negalėjo būti išduotas statiniams statyti virš svetimos nuosavybės, kai nėra duotas savininkų sutikimas. Šias aplinkybes patvirtina 2008-12-30 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1451-260/2008. Tačiau nurodytos aplinkybės nebuvo aptartos ir ištirtos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1115-657/2010. Viso įteisinto pastato bendras plotas 192,95 kv.m., o turėtų būti 210,41 kv.m., tai yra sudėjus bendrą namo plotą - 166,79 kv.m. su mansardos užstatytu plotu - 43,62 kv.m., gauname 210, 41 kv.m. Šis skaičius niekaip neatitinka Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 nustatyto bendro namo ploto, kadangi teismas yra nustatęs, jog bendras jų namo plotas yra 192,95 kv.m. Po 2003-11-13 atliktos rekonstrukcijos matyti, jog dėl šlaitinio namo stogo įrengimo sumažėjo namo naudingasis plotas. Tuo tarpu 2010-05-06 Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 atsakovo bendro ir naudingo ploto kvadratūra mansardoje yra tokia pati (26,93 kv. m.). Teismas nepasisakė dėl šio neatitikimo, ko pasėkoje visiems pastato bendraturčiams yra skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Pagal bendrą namo plotą yra skaičiuojami šilumos mokestis, šiukšlių išvežimo mokestis, žemės nuomos mokestis ir t.t. Taipogi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo žinoma, jog adresu Muitinės 9A-2 įregistruotas UAB „Kauno gerbūvis" (nustatytas Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi). Reiškia nagrinėjant bylą, kaip atsakovas turėjo būti patrauktas ir UAB „Kauno gerbūvis". Pabrėžtina, jog atsakovas I. M. turėjo pareigą nurodyti, jog jo adresu yra įregistruotas juridinis asmuo, tačiau to nepadarė. Taigi dėl šių naujai paaiškėjusių aplinkybių 2010-05-06 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 yra neteisingas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą ir prašė R. Š. ir K. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 atmesti nesant proceso atnaujinimo pagrindų (LR CPK 369 str. 2 d.) bei praleidus LR CPK 368 str. l d. numatytą terminą. Atsiliepime išdėsto, kad K. Š. ir R. Š. nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios turėtų būti atnaujinama civilinė byla Nr. 2-1115-657/2010, yra ta, kad tik 2014 m. sausio 3 d. jie turėjo galimybę susipažinti su prie administracinės bylos Nr. I-498-422/2014 prijungta archyvine nekilnojamojo turto, t.y. gyvenamojo namo, esančio Muitinės g. 9 A, Kaune, kadastro ir registro byla, inventorinis Nr. 191. VĮ Registrų centro Kauno filialas su šiais pareiškėjų teiginiais nesutinka, kadangi teisėjai nagrinėjusiai civilinę bylą, kurios procesą prašomą atnaujinti, jau nuo 2009 m. VĮ Registrų centro Kauno filialas šią nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą teikė apžiūrai civilinės bylos nagrinėjimui (tuo metu civilinės bylos numeris buvo 2-2693-657/2009). Tai, kad ši archyvinė nekilnojamojo turto byla buvo prijungta apžiūrai civilinės bylos Nr. 2-1115-657/2010 nagrinėjimui, ir visi šios civilinės bylos dalyviai turėjo realią galimybę susipažinti su visais joje esančiais dokumentais ir duomenimis, patvirtina ir 2010 m. gegužės 6 d. teismo sprendimo motyvuojamoji dalis (teismo sprendimo 5 psl. pirmosios pastraipos paskutinis sakinys). Todėl akivaizdu, kad pareiškėjai buvo susipažinę su archyvine nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla civilinės bylos Nr. 2-1115-657/2010 nagrinėjimo metu ir argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra atmestini, kaip prieštaraujantys civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 esantiems įrodymams. Svarbu pažymėti, kad K. Š. ir R. Š. klaidina teismą ir kitus šios civilinės bylos dalyvius nurodydami, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinėje byloje yra duomenys, kad 2001 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuota mansardoje įrengta patalpa pažymėta 3-1/32,48 kv. m. yra ne jų gyvenamojo namo (šie kadastrinių matavimų duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą nebuvo įregistruoti, kadangi nebuvo pateikti statybą pateisinantys dokumentai šios patalpos įrengimui, todėl nekilnojamojo turto registre reg. Nr. 20/211776 registro pastabose buvo įrašyti duomenys, kad šiai pastogės patalpai nepateikti priėmimo naudoti dokumentai). Civilinės bylos Nr. 2-1115-657/2010 nagrinėjimo metu nekilnojamojo turto registre nuo 2004 m. vasario 23 d. buvo įregistruoti 2003 m. lapkričio 7 d. kadastrinių matavimų metu nustatyti duomenys (teisinis šių kadastrinių matavimų metu nustatytų duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą pagrindas buvo 2003 m. gruodžio 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Šie nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys nebuvo įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti ir teismas nagrinėdamas civilinę bylą turėjo jais ir vadovautis. Taigi visos pareiškėjų nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir tikrai negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010. Minėtą informaciją pareiškėjai galėjo susižinoti anksčiau nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme, nes gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla buvo pateikiama nagrinėjant minėtą civilinę bylą. Todėl VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone pareiškėjai yra praleidę LR CPK 368 str. 1 d. numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Suinteresuotas asmuo (atsakovas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą ir prašė ieškovų R. Š. ir K. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą ir atsisakyti atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų nurodomos aplinkybės, kad Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-498-422/2014 ir priėmus 2014-01-27 sprendimą buvo aptiktos pastogės patalpos su indeksu 3-1, kurios priskiriamos namui 3Alp, (duomenys neskelbtini), negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, kadangi Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1115-657/2010 2010-02-24 teismo posėdžio metu prie bylos medžiagos buvo prijungtas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-12-24 raštas Nr. S-5657-2020/12, kuriame nurodyta, kad „2011-11-28 atliktų kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuotas neįrengtos pastogės patalpos 3-1 plotas 32,48 kv. m. 2003-11-07 atlikti įrengtų pastogėje patalpų kadastriniai matavimai. Įrengtų gyvenamųjų patalpų 2-5, 2-6, 2-7, 2-8 bendras plotas 26,93 kv. m. toks patalpų plotas nurodytas ir 2003-12-08 papildomai įrengtų patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti akte". Taigi ieškovų nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo žinomos Kauno miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-1115-657/2010 nagrinėjimo metu. Ieškovai nurodo, kad su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla susipažino tik 2014-01-03 Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-498-422/2014, kurioje posėdis įvyko 2014-01-07, o sprendimas priimtas 2014-01-27. Tačiau ieškovai nenurodo, kokios objektyvios nuo jų valios nepriklausančios priežastys neleido su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla susipažinti anksčiau. Tuo labiau, kad ieškovai kelis metus ir kelis kartus dalyvavo teisminiuose ginčuose susijusiuose su ginčo palėpės patalpų įrengimu. Todėl būdami apdairūs ir rūpestingi ieškovai su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto kadastro ir registro bylos duomenimis turėjo būti susipažinę Kauno miesto apylinkės teisme 2010 m. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1115-657/2010. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d. ir 2 d. 1 p., nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus, o nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys gali būti teikiami jo savininkams. Todėl nepagrįsti ir atmestini ieškovų argumentai, kad nurodomos aplinkybės jiems negalėjo būti žinomos anksčiau kaip po 2014-01-27 Kauno apygardos administracinio teismo priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. I-498-422/2014. Taigi, ieškovų prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas dar ir tuo pagrindu, kad jis pateiktas praleidus CPK 368 str. 1 d. numatytą terminą, t.y. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovai prašyme apskritai nenurodo, kokią įtaką turėtų civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 ginčijamo 2001-12-22 statybos leidimo Nr. 1159-2-01 teisėtumui ieškovų nurodoma neva naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl pastogės patalpos 3-1, kurios plotas 32,48 kv. m. Iš civilinės bylos Nr. 2-1115-657/2010 medžiagos ir su prašymu pateiktų dokumentų akivaizdu, kad palėpės patalpa 3-1, kurios plotas 32,48 kv. m. egzistavo iki tol, kol atsakovas I. M. ginčijamo statybos leidimo pagrindu įrengė joje patalpas 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, kurios viešajame registre buvo įregistruotos teismine tvarka nenuginčyto ir apkritai teismine tvarka neginčyto 2003-12-08 pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Ieškovai prašyme nurodydami, kad 2001-12-22 statybos leidimas Nr. 1159-2-01 buvo išduotas ne to namo pastogės rekonstrukcijai, nepateikia tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, tokie teiginiai prieštarauja paties statybos leidimo turiniui, kuriame nurodyta, kad 2001-12-22 statybos leidimas Nr. 1159-2-01 išduotas papildomoms patalpos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastogėje įrengti. Jokios teisinės reikšmės neturi ieškovų nurodoma aplinkybė, kad UAB „Kauno gerbūvis" buveinės adresas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Remiantis 2014-06-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis su istorija registro Nr. 20/211776, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), šiai dienai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso I. M. (41/100 dalys) ir R. Š. (59/100 dalys).

Suinteresuotas asmuo (atsakovas) I. M. pateikė atsiliepimą ir prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti; skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą teise; priteisti iš pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad tariamai naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjai įvardija VĮ „Registrų centras" į administracinę bylą Nr. I-498-422/2014 pateiktą ginčo pastato namų valdos techninės apskaitos bylą Nr. 41/191 ir joje esančius dokumentus. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys yra vieši, todėl visi suinteresuoti asmenys gali su jais susipažinti. Pareiškėjai galėjo susipažinti su namų valdos techninės apskaitos byla ir pateikti teismui joje surastus dokumentus. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad buvo kliūčių susipažinti su nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis. Todėl laikytina, jog pareiškėjams galėjo būti žinoma apie namų valdos techninės apskaitos bylą nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą, jeigu jie būtų tinkamai vykdę pareigą rinkti įrodymus. Tariamai naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjai taip pat įvardija UAB „Kauno gerbūvis" įregistravimą mano buto adresu. Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl visi suinteresuoti asmenys gali su jais susipažinti. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad buvo kliūčių susipažinti su juridinių asmenų registro duomenimis. Todėl laikytina, jog pareiškėjams galėjo būti žinoma apie UAB „Kauno gerbūvis" įregistravimą, jeigu jie būtų tinkamai vykdę pareigą rinkti įrodymus. Namų valdos techninės apskaitos byla negali pakeisti bylos baigties, nes joje esantys duomenys niekaip neįtakoja teismo motyvų, kuriais atmestas pareiškėjų ieškinys. Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1475-395/2010 iš esmės atkartojo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo motyvus su jais sutikdamas. Namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentai niekaip neįtakoja teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų, todėl ji neturi esminės reikšmės bylai. UAB „Kauno gerbūvis" įregistravimas bute neturi nieko bendro su nagrinėjama byla, t. y. su statinio savininkų tarpusavio santykiais, todėl negali turėti jokios reikšmės bylai. Prašyme dėl proceso atnaujinimo yra keliamos abejonės dėl pastate esančių patalpų plotų dydžio, tačiau nėra konkrečiai paaiškinama, kaip ši aplinkybė galėtų pakeisti bylos baigti. Patys pareiškėjai pripažįsta, jog VĮ „Registrų centras" į administracinę bylą, užvestą pagal pareiškėjų skundą, pateikė dokumentus 2014 m. sausio 3 d. Posėdis administracinėje byloje įvyko 2014 m. sausio 7 d. Byloje dalyvaujantys asmenys turi pareigą domėtis bylos eiga, todėl laikytina, kad nuo dokumentų pateikimo į administracinę bylą dienos pareiškėjams turėjo būti žinoma apie juos. Nuo šios dienos prasidėjo procesinio termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo eiga ir atitinkamai pasibaigė 2014 m. balandžio 3 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas ne anksčiau kaip 2014 m. balandžio 18 d. Taigi terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas. Pareiškėjai neprašo jo atnaujinti, o teismas neturi teisės jo atnaujinti ex offirio. Tai sudaro savarankišką pagrindą prašymui atmesti. Pareiškėjai akivaizdžiai piktnaudžiauja teise į proceso atnaujinimą. Pirma, pareiškėjai šia teise naudojasi ne pagal paskirtį ir priešinai proceso tikslams, nes ji siekia iš naujo tirti tas pačias aplinkybes ir naujo bylos nagrinėjimo naujo sprendimo priėmimo tikslu. Pareiškėjai nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Jie naudoja jau anksčiau teisme naudotus argumentus. Jie nuolat kreipiasi į teismą su nepagrįstai reikalavimais. Antra, toks pareiškėjų elgesys daro esminę žalą kitai proceso šaliai (priversti gintis nuo nepagrįstų pareiškėjų reikalavimų, gaišta laiką, samdo advokatus, kurių paslaugos brangiai kainuoja). Dėl to vadovaujantis CPK 95 str. 1 d. pareiškėjams skirtina bauda už piktnaudžiavimą teise.

Prašymas atnaujinti procesą nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys informuoti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str.; prašymas yra pagrįstas 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismas viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Š. ir R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo I. M. priešieškinį dėl bendraturčių dalies pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti (2 t. b.l. 172-179). 2010-10-05 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1475-395/2010 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (3 t. b.l. 12-19).

2014-04-24 pareiškėjai K. Š. ir R. Š. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjai nurodė, kad susipažinus su namo archyvine byla (Nr. 191) ir Kauno Apygardos Administracinio Teismo 2014-01-27 dienos sprendime administracinėje byloje Nr. I-498-422/2014 nustačius faktines bylos aplinkybes, buvo aptiktos pastogės patalpos su indeksu 3-1, kurios priskirtos namui 3A1p, t. y. jų namui (duomenys neskelbtini). Apie šios patalpos buvimą visiškai nebuvo žinoma nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme 2010 m. civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010. Dėl prieš tai paminėtų aplinkybių, darytina išvada, jog 2001-12-22 statybos leidimas Nr. 1159-2-01 buvo išduotas ne to namo pastogės rekonstrukcijai. Taipogi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo žinoma, jog adresu Muitinės 9A-2 įregistruotas UAB „Kauno gerbūvis".

Pareiškėjai nurodo, kad 2014-01-03 susipažino su VšĮ „Registrų centras" prijungta prie administracinės bylos Nr. I-498-422/2014 Kauno apygardos administraciniame teisme archyvine namo - nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, inventorinis Nr. 191. Pareiškėjai minėtus duomenis rado archyvinėje byloje ir iki to laiko nebuvo jiems žinomi. Teismo posėdis Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-498-422/2014 įvyko 2014-01-07, o sprendimą teismas priėmė 2014-01-27, kuriame konkrečiai ir buvo nustatytos jiems naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Pareiškėjai teigia, kad prašymą paduoda nepraleidus termino, kadangi visi duomenys paaiškėjo nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme ir tapo aiškūs teismui priėmus 2014-01-27 sprendimą, todėl mano, kad 3 mėnesių terminas procesui atnaujinti turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo Kauno apygardos administraciniame teisme dienos.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 str. 1 d. nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; LAT 2007 06 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 02 09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009 ).

CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip – patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Pareiškėjų prašyme įvardintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog susipažinus su namo archyvine byla (Nr. 191) ir Kauno Apygardos Administracinio Teismo 2014-01-27 dienos sprendime administracinėje byloje Nr. I-498-422/2014 nustačius faktines bylos aplinkybes, buvo aptiktos pastogės patalpos su indeksu 3-1, kurios priskirtos namui 3A1p, t. y. jų namui Muitinės g. 9A, Kaunas, nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010. Pareiškėjai nurodo, kad posėdis vyko Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-498-422/2014 įvyko 2014-01-07, o sprendimą teismas priėmė 2014-01-27, kuriame konkrečiai ir buvo nustatytos jiems naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės.

Atmestinas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys yra vieši, todėl visi suinteresuoti asmenys gali su jais susipažinti. Pareiškėjai turėjo galimybę susipažinti su namų valdos techninės apskaitos byla. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad buvo kliūčių susipažinti su nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis. Civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėjai prašo atnaujinti, jau nuo 2009 m. VĮ Registrų centro Kauno filialas šią nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą teikė apžiūrai civilinės bylos nagrinėjimui. Tai, kad ši archyvinė nekilnojamojo turto byla buvo prijungta apžiūrai civilinės bylos Nr. 2-1115-657/2010 nagrinėjimui, ir visi šios civilinės bylos dalyviai turėjo realią galimybę susipažinti su visais joje esančiais dokumentais ir duomenimis, patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-14 parengiamojo teismo posėdžio protokolas, kuriame teismas nutaria „iš VĮ Registrų centras sekančiam posėdžiui išreikalauti inventorinę bylą adresu (duomenys neskelbtini).“ (2 t. b.l. 32). Protokolai bei pranešimai patvirtina, kad šiame (ir kituose) teismo posėdžiuose dalyvavo K. Š. ir R. Š. (2 t. b.l. 32-33). Taip pat Kauno miesto apylinkės teismo raštai ir VĮ Registrų centro Kauno filialo raštai „Dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos pateikimo“ (2 t. b.l. 35, 42, 51, 78, 87, 94, 114, 121, 137, 144, 171),

2010 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo motyvuojamoji dalis (teismo sprendimo 5 psl. pirmosios pastraipos paskutinis sakinys, kuriame teismas remiasi prijungtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis (146 psl.) (2 t. b.l. 176). Ieškovų nurodomos aplinkybės, kad Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-498-422/2014 ir priėmus 2014-01-27 sprendimą buvo aptiktos pastogės patalpos su indeksu 3-1, kurios priskiriamos namui 3Alp, (duomenys neskelbtini), negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, kadangi Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1115-657/2010 2010-02-24 teismo posėdžio metu prie bylos medžiagos buvo prijungtas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-12-24 raštas Nr. S-5657-2020/12, kuriame nurodyta, kad „2011-11-28 atliktų kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuotas neįrengtos pastogės patalpos 3-1 plotas 32,48 kv. m. 2003-11-07 atlikti įrengtų pastogėje patalpų kadastriniai matavimai. Įrengtų gyvenamųjų patalpų 2-5, 2-6, 2-7, 2-8 bendras plotas 26,93 kv. m. toks patalpų plotas nurodytas ir 2003-12-08 papildomai įrengtų patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti akte" (2 t. b.l. 127, 135), šiame teismo posėdyje taip pat dalyvavo pareiškėjai (2 t. b.l. 135-136). Todėl būdami apdairūs ir rūpestingi ieškovai su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto kadastro ir registro bylos duomenimis galėjo ir turėjo būti susipažinę Kauno miesto apylinkės teisme 2010 m. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1115-657/2010. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytina, kad pareiškėjai turėjo galimybę susipažintisu archyvine nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla civilinės bylos Nr. 2-1115-657/2010 nagrinėjimo metu ir pareiškėjų nurodyti argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra atmestini, kaip prieštaraujantys civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 esantiems rašytiniams įrodymams.

Atmestinas pareiškėjų motyvas, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra esminė ir gali turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. gali pakeisti priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotus faktus ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją. Namų valdos techninės apskaitos byla negali pakeisti bylos baigties, nes joje esantys duomenys niekaip neįtakoja teismo motyvų, kuriais atmestas pareiškėjų ieškinys. Pareiškėjai teigia „<...> patalpa 3-1 archyvinėje byloje priskirtina namui 3Al/p, tačiau duomenys nurodyti ne šio namo. Nurodyto gyvenamojo namo plotas 134,15 kv. m., rūsys - 61,69 kv. m., o mansarda - 47,25 kv. m. Akivaizdu, kad tai yra ne mūsų namo 3Al/p duomenys". Teismas sutinka su suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras nurodytais argumentais, kad šie pareiškėjų teiginiai yra nepagrįsti dėl to, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atliktų 1990 m. sausio 11 d., 1992 m. rugpjūčio 3 d. užfiksuota, kad jų gyvenamojo namo bendrasis plotas buvo 166,79 kv. m, o pareiškėjų nurodyti matmenys, t.y. gyvenamojo namo plotas - 134,15 kv. m, rūsio -61,69 kv. m, mansardos - 47,25 kv. m, buvo šio gyvenamojo namo, rūsio, mansardos užstatyti plotai. Visi šie duomenys yra ir prie pareiškėjų prašymo pateiktoje R. Š. namų valdos inventorinės bylos kopijoje. Šie nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys nebuvo įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti ir teismas nagrinėdamas civilinę bylą turėjo jais vadovautis. Be to, pareiškėjai prašyme nenurodo, kokią įtaką turėtų civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 ginčijamo 2001-12-22 statybos leidimo Nr. 1159-2-01 teisėtumui, pareiškėjų nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl pastogės patalpos 3-1, kurios plotas 32,48 kv. m. Pareiškėjai prašyme nurodydami, kad 2001-12-22 statybos leidimas Nr. 1159-2-01 buvo išduotas ne to namo pastogės rekonstrukcijai, nepateikia tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Nustatytina, kad jokios teisinės reikšmės neturi pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad UAB „Kauno gerbūvis" buveinės adresas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Remiantis teismo išreikalauto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), šiai dienai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso I. M. (41/100 dalys) ir R. Š. (59/100 dalys). CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu prašymą atnaujinti procesą gali paduoti tik neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, dėl kurio materialiųjų teisių ar pareigų teismas galimai nusprendė nagrinėdamas bylą (CPK 365 str. 1 d.).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo ieškinio reikalavimus Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 bei apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo. Vadovaujantis CPK 366 str. ir remiantis suformuota teismų praktika, tokie pareiškėjų argumentai negali būti pagrindu proceso atnaujinimui šioje civilinėje byloje.

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2014-04-24, nurodo, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą t.y. tai, kad yra papildoma patalpa, kurios indeksas 3-1, plotas 32, 48 kv. m., esanti pastate 3Al/p adresu Muitinės g. 9 a, sužinojo 2014-01-27, nes visi duomenys paaiškėjo nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. I-498-422/2014) ir visiškai tapo aiškūs teismui priėmus sprendimą.

Įstatymas numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas per tris mėnesius, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai informaciją, kuri pasak pareiškėjų yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010, galėjo susižinoti anksčiau nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme, nes gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla buvo pateikiama nagrinėjant minėtą civilinę bylą. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d. ir 2 d. 1 p., nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus, o nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys gali būti teikiami jo savininkams. Todėl nepagrįsti ir atmestini ieškovų argumentai, kad nurodomos aplinkybės jiems negalėjo būti žinomos anksčiau kaip po 2014-01-27 Kauno apygardos administracinio teismo priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. I-498-422/2014. Civilinėje byloje, kurios procesą prašomą atnaujinti, jau nuo 2009 m. VĮ Registrų centro Kauno filialas šią nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą teikė apžiūrai civilinės bylos nagrinėjimui ir tai patvirtina byloje esantys akivaizdūs rašytiniai įrodymai (2 t. b.l. 32, 35, 42, 51, 78, 87, 94, 114, 121, 137, 144, 171, 176). Todėl laikytina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus 3 mėnesių terminą.

Prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžia siejama ne tik su subjektyviu konkretaus asmens sužinojimo apie reikšmingas aplinkybes faktu, bet ir su objektyvia galimybe tokias aplinkybes sužinoti. Kadangi pareiškėjai dalyvaudavo teismo posėdžiuose nagrinėjat civilinę bylą Nr. 2-1115-657/2010 ir tai patvirtina byloje esantys teismo posėdžių protokolai, K. Š. ir R. Š. parašai pažymose, apie patalpą, kurios indeksas 3-1, esančią pastate adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjams buvo žinomos jau nuo 2009 m. Kauno miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-1115-657/2010 nagrinėjimo metu.

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (LAT 2006 05 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.), pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 str.).

CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu inicijuoti bylos atnaujinimo procesą gali proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą. Iš išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą skyrimo

Suinteresuotas asmuo (atsakovas) I. M. prašė skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą teise. Nurodė, kad pareiškėjai akivaizdžiai piktnaudžiauja teise į proceso atnaujinimą. Pirma, pareiškėjai šia teise naudojasi ne pagal paskirtį ir priešingai proceso tikslams, nes jie siekia iš naujo tirti tas pačias aplinkybes ir naujo bylos nagrinėjimo naujo sprendimo priėmimo tikslu. Pareiškėjai nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Jie naudoja jau anksčiau teisme naudotus argumentus. Jie nuolat kreipiasi į teismą su nepagrįstai reikalavimais. Antra, toks pareiškėjų elgesys daro esminę žalą kitai proceso šaliai (priversti gintis nuo nepagrįstų pareiškėjų reikalavimų, gaišta laiką, samdo advokatus, kurių paslaugos brangiai kainuoja).

Šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Oruva ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. 3K-3-146/2013). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Jie turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 str.).Pažymėtina, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 374 str.). Nenustačius, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atlikęs teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, analizę, konstatuoja, kad pareiškėjų nurodyti argumentai, dėl proceso atnaujinimo pagal nurodytus pagrindus atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti ir neatitinkantys CPK 366 str. 1 d. 2 p. kriterijų. Esant nurodytiems motyvams, pareiškimas dėl proceso atnaijinimo atmestinas (CPK 178 str., 370 str. 3 d.).

Atmestus prašymą, iš pareiškėjų (ieškovų) K. Š. ir R. Š. priteistinos suinteresuoto asmens (atsakovo) I. M. patirtos 1600,00 Lt bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą (sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2014/06/02, pinigų priėmimo kvitas Nr. 748362) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Teisme gauta Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurioje nurodyta, kad advokatė Daiva Vaškelienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjams (ieškovams) K. Š. ir R. Š., pareiškėjų prašymą atmetus ir atsisakius atnaujinti procesą, prašymas priteisti atstovavimo išlaidas taip pat atmestinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

Pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 pagal ieškovų K. Š. ir R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo I. M. priešieškinį dėl bendraturčių dalies pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Priteisti iš pareiškėjų (ieškovų) K. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (atsakovui) I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1600,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė