Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1451-260/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
2A-1451-260/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
I. M.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracija
Advokatai
Vida Tarutienė
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1451-260/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.5; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Evaldo Burzdiko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovui R. Š., ieškovo atstovei K. Š., atsakovo atstovei advokatei Vidai Tarutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6852-717/2008 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui I. M., tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, dėl nuosavybės teisės gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pradiniu ieškiniu ieškovas R. Š. prašė įpareigoti atsakovą I. M. pašalinti įrengtą name (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, virš ieškovo virtuvės patalpą 1-2 , kurios plotas 8,37 kv.m. ploto bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3). Patikslintu ieškiniu (b.l. 80) ieškovas prašė įpareigoti atsakovą pašalinti be jo sutikimo įrengtą patalpą 2-5/3,45 kv. m palėpėje virš jo virtuvės 1-2/8,37 kv. m ploto; patikslintu ieškiniu (b.l. 86) prašė įpareigoti atsakovą pašalinti be ieškovo sutikimo jo (atsakovo) įrengtą patalpą palėpėje 2-5/3,45 m² ir dalį patalpos 2-6/0,44 m² į ilgį nuo sienos tarp patalpos 2-5 ir 2-6. 2008 08 25 teismo posėdyje prašė teismo nuožiūra atstatyti jo pažeistas teises bei panaikinti 2003 11 07 įrašą VĮ Registrų centro registre. (b.l. 107-108). Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas yra bendraturčiai gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Jam nuosavybės teise priklauso 0,70 dalių, o atsakovui – 0,30 dalių šių patalpų. Tarp jų 2001 metais vyko teisminis ginčas, buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-3126 dėl ieškovo atsisakymo duoti sutikimą atsakovui atlikti pastogės patalpų rekonstrukciją. Byla baigta šalims sudarius taikos sutartį. Ieškovas davė atsakovui sutikimą rekonstruoti pastogės patalpas, tačiau nedavė sutikimo rekonstrukciją vykdyti virš jo gyvenamųjų patalpų. Pagal įstatymą ieškovui turėtų priklausyti 0,70 dalių pastogės, o atsakovui atitinkamai 0,30 dalių pastogės, t.y. ieškovui turėtų atitekti ta pastogės dalis, kuri yra virš jo gyvenamųjų patalpų. Atsakovas rekonstravo pastogės patalpas be ieškovo sutikimo virš jo virtuvės, pažymėtos 1-2, įsirengė sau patalpas, pažymėtas 2-5. Ieškovas sutikimą rekonstrukcijai davė pagal vieną projektą, o faktiškai rekonstrukcija buvo atlikta visai pagal kitą projektą. Tuo buvo pažeistos ieškovo teisės – atimta dalis jam nuosavybės teise priklausančios pastogės patalpų, todėl siekiant pašalinti ieškovo teisių pažeidimą, ieškovas prašo įpareigoti atsakovą šias patalpas pašalinti bei panaikinti jų teisinę registraciją.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pats ieškovas pateikė Registrų centro banko duomenų išrašą, kuriame nurodyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas yra padidėjęs dėl atliktos rekonstrukcijos, tačiau šių duomenų neginčijo. Jo nuosavybės dalis gyvenamajame name padidėjo dėl pastogės rekonstrukcijos, kuriai ieškovas davė sutikimą. Pastogė rekonstruota pagal projektą, atitinkantį įstatymų reikalavimus, gavus jo vykdymui reikalingą leidimą. Ieškovas davė sutikimą pastogės patalpų rekonstrukcijai, kas yra užfiksuota jų sudarytoje taikos sutartyje. Ieškovui už sutikimą atlikti pastogės patalpų rekonstrukciją buvo sumokėta.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo atlikta teisėtai, nes buvo atlikta gavus ieškovo sutikimą, taip pat gavus 2001 12 22 leidimą Nr. 1159-2-01 rekonstrukcijai – įrengti papildomoms gyvenamosioms patalpoms pastogėje 2001 11 07 suderinto projekto Nr. 5138 pagrindu. Kadangi projektas buvo parengtas ir suderintas 2001 11 07, todėl teismas atmetė ieškovo motyvą, kad jis sutikimą davė vienokiomis sąlygomis – kad rekonstrukcija nebūtų vykdoma virš jo gyvenamųjų patalpų, - o projektas buvo parengtas kitokiomis sąlygomis, t.y. nesilaikant jo reikalavimo, kad rekonstrukcija nebūtų vykdoma virš jo gyvenamųjų patalpų. Ieškovas, sutikdamas su taikos sutartimi, davė atsakovui neapibrėžtą teisę rekonstruoti pastogės patalpas, todėl teismas laikė, kad taikos sutarties patvirtinimo metu nekilo ginčo dėl naudojimosi tvarkos pastogės patalpa. Ieškovas, norėdamas įgyvendinti savo teisę, kad virš jam priklausančios gyvenamosios patalpos atsakovas neįsirenginėtų (nerekonstruotų) patalpų sau, privalėjo tai aptarti taikos sutartyje arba su savarankišku ieškiniu kreiptis į teismą dėl pastogės patalpos padalinimo ar naudojimosi tvarkos ja nustatymo. Jis šių veiksmų neatliko. Kadangi atsakovas teisėtai sukūrė nuosavybę, teismas laikė, jog teisėtai buvo atlikta ir šių patalpų teisinė registracija.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 118-120) ieškovas R. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, įtraukti ieškovu į bylą K. Š. . Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl sekančių motyvų:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nustatė, kad atsakovas rekonstravo butą Nr. 2, pagal 2001 m. spalio mėn. paruoštą projektą. Tačiau taikos sutarties pasirašymo metu buvo pateiktas 2000 m. rugpjūčio mėn. projektas. Šitas projektas buvo pateiktas ir civilinėje byloje Nr.2-3126/2001. 2000 m. projektas nepažeidė ieškovo teisių, nes nelietė jo pirmojo aukšto patalpų. Civilinėje byloje Nr.2-3126/2001 I. M. ieškinyje nurodė, kad jis pageidauja rekonstruoti palėpę virš savo buto Nr. 2, ir joje įsirengti mansardą, kad naujai įrengtos mansardos patalpos nelies R. Š. (pirmojo) buto patalpų, t.y. bus įrengta virš atsakovui priklausančių patalpų. Todėl, teismo nurodytas argumentas, kad taikos sutartimi nebuvo numatyta, kad atsakovas įsipareigoja nevykdyti rekonstrukcijos darbų virš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka byloje surinktiems įrodymams. Dabartinė įrengta mansarda pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, kadangi ji įrengta ne pagal 2000 m. rugpjūčio mėn. patvirtintą taikos sutartimi planą, o pagal kitą - 2001 m. spalio mėn. planą. Taikos sutartis buvo patvirtinta 2001 m. liepos 13 d., todėl projektas turėjo būti sudarytas ir jam duotas sutikimas prieš pasirašant taikos sutartį, o ne po jos pasirašymo.

2. Kauno miesto apylinkės teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas gynė išimtinai tik atsakovą, priimdamas sprendimą vadovavosi tik jo atstovės žodiniais parodymais. Atsakovas į teismo posėdžius nebuvo atvykęs. Teismas visiškai nesivadovavo ieškovo duotais parodymais, nesivadovavo ir pateiktais rašytiniais įrodymais.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė yra neliečiama. Ieškovui priklauso 70/100 valdomo turto dalių, o atsakovui tik 30/100 valdomų dalių. Tačiau, atlikus rekonstrukciją, ieškovo dalys žymiai sumažėjo, dėl ko buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ieškovo teisės.

4. Teismas pažeidė betarpiškumo principą, kadangi tiesiogiai neištyrė 2000 m. rugpjūčio mėn. pateikto projekto. Taip pat nebuvo ištirta ir kita aplinkybė, būtent kaip atsirado 2001 m. spalio mėn. projektas, kas tam projektui davė sutikimą ir kokiam projektui sutikimą davė ieškovas R. Š. . Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo sutuoktinės K. Š. prašymą civilinėje byloje pripažinti ją ieškove. Nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) -1, Kaunas, yra įgytas po santuokos sudarymo ieškovo R. Š. ir jo sutuoktinės K. Š. , todėl laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nors registruotas ieškovo vardu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 130-131) atsakovas I. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliantas savaip supranta, aiškina ir vertina byloje esančius rašytinius įrodymus. Iš pateiktų rašytinių dokumentų akivaizdu, kad palėpės rekonstrukcija atlikta teisėtai. Po atliktos rekonstrukcijos gyvenamojo ploto padidėjimas yra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka VĮ Registrų centre. Dėl to pasikeitė ir namo dalys, priklausančios bendraturčiams, tačiau ieškovas tai nesupranta. Pasikeitusios dalys iki šiol neperskaičiuotos, kadangi ieškovas to padaryti gera valia nesutinka.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovo atstovė – apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.), absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė CPK normas, tiesiogiai neištyrė visų byloje esančių įrodymų. Konkrečiai, teismas neištyrė pateikto 2000 metų rekonstrukcijos projekto, neišsiaiškino, kaip atsirado 2001 metų projektas, ar vykdyti rekonstrukciją pagal pastarąjį projektą sutikimą davė ieškovas.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apelianto argumentais. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo, ieškinyje nurodė aplinkybę, kad atsakovas, įrengdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, palėpėje gyvenamas patalpas, šias patalpas įrengė ne pagal projektą, pagal kurį atlikti rekonstrukciją taikos sutartimi, sudaryta 2001 metais Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-3126/2000, sutikimą buvo davęs ieškovas. Todėl, ieškovo vertinimu, atsakovui įrengiant patalpas virš ieškovui priklausančių patalpų, buvo pažeistos jo teisės, kurias jis prašo atstatyti, įpareigojant atsakovą panaikinti patalpas, esančias virš ieškovo patalpų.

Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, visų reikšmingų bylai aplinkybių neištyrė. Teismas apskųstajame sprendime (b.l. 111) konstatavo, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2- 3126/2001 pateiktas patalpų rekonstrukcijos projektas ( prijungtos bylos 23-47 lapai) atitinka nagrinėjamoje byloje pateiktam projektui (b.l. 48-74), pagal kurį atlikta rekonstrukcija. Dar daugiau, teismas sprendime nurodo, kad šie abu projektai yra identiški. Kodėl teismas daro tokias išvadas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodyta. Tačiau faktiškai iš paminėtuose projektuose esančių buto Nr. 2, kurio rekonstrukciją atliko atsakovas, mansardos planų (prijungtos bylos Nr. 2-3126/2001 lapas Nr. 34 ir nagrinėjamos bylos lapas Nr. 72) matyti, kad pagal pirmąjį, 2008 m. rugpjūčio mėnesį parengtą, projektą atsakovas planavo mansardoje įrengti tris patalpas, kurių bendras plotas 37,45 kv.m., o pagal antrąjį , 2001 m. lapkričio mėnesį parengtą, projektą atsakovas planavo įrengti mansardoje 4 patalpas, kurių bendras plotas projekte nurodytas 43,62 kv.m. Taigi abu projektai akivaizdžiai nėra tapatūs ar identiški, o teismo išvados apie abiejų projektų tapatumą yra visiškai nepagrįstos. Ši teismo nepagrįstai laikyta nustatyta aplinkybė apie dviejų projektų tapatumą yra reikšminga, įvertinant, ar atlikdamas rekonstrukciją, atsakovas nepažeidė ieškovo teisių. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsta byloje jokiais įrodymais ir ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad patalpų rekonstrukcija faktiškai atlikta pagal paminėtus projektus, nes pagal projektus numatytų įrengti patalpų bendras plotas ( 37,45 kv.m. arba 43,62 kv.m.) skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l.5-7) nurodyto padidėjusio po rekonstrukcijos patalpų ploto (26,16 kv.m.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui tiksliai nenustačius, pagal kokį projektą atsakovas atliko patalpų rekonstrukciją , nebuvo atskleista bylos esmė, ir negalima padaryti byloje ištirtais įrodymais pagrįstos išvados, ar tikrai nebuvo pažeistos ieškovo teisės.

Pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu , atmesdamas ieškovo ieškinį, konstatavo, jog 2001 m. liepos 13 d. taikos sutartimi ieškovas davė atsakovui neapibrėžtą teisę rekonstruoti pastogės patalpas. Sutikti su tokia teismo išvada negalima, nes taikos sutartyje nurodyta, kad ieškovas R. Š. ir K. Š. sutinka, jog buto Nr. 2 rekonstrukcija būtų atlikta „ pagal paruoštą projektą“. Koks buvo tas projektas , ar rekonstrukcija atlikta pagal tą projektą, su kuriuo sutiko ieškovas, teismas tinkamai nenustatė.

Teisėjų kolegijos nuomone, neatskleista bylos esmė, t.y. nenustatyta , ar tikrai nebuvo pažeistos ieškovo teisės, o jei buvo pažeistos, tai kaip toks pažeidimas galėtų būti pašalintas, dar ir dėl to, kad nebuvo tinkamai sutikslinti ieškovo reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas 2008 05 06 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje išaiškino ieškovui jo teisę tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, todėl skyrė dar vieną parengiamąjį posėdį (b.l.37). Vėliau, 2008 05 28 vykusiame jau trečiajame parengiamajame teismo posėdyje, net ir pareiškus trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei , kad ieškovo reikalavimai yra nesuprantami, teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės, po kurio bylos nagrinėjimą atidėjo, įpareigodamas ieškovą sutikslinti ieškinio reikalavimus (b.l.76-78). Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai parengta nagrinėti teisme. Ieškovui pateikus patikslintus ieškinius (b.l. 80 ir 86), teismas juos priėmė, nors atsakovo atstovė 2008 06 04 vykusiame teismo posėdyje ir pareiškė nuomonę, kad patikslintame ieškinyje reikalavimai nekonkretūs ir nesuprantami. 2008 08 25 vykusiame teismo posėdyje ieškovas, pasikeitus jo atstovui - advokatui, prašė bylos nagrinėjimą atidėti ir sudaryti galimybę patikslinti ieškinį, tinkamai suformuluoti jo reikalavimus (b.l. 108) . Teismas tokį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą, o 2008 09 08 priimtame sprendime nurodė, jog ieškovas nesuformulavo galutinių ir aiškiai apibrėžtų savo ieškinio reikalavimų, nepasinaudojo savo teise apskųsti 2001 12 22 leidimą, išduotą atsakovo vykdytai rekonstrukcijai. Tokie, neatitinkantys CPK normų reikalavimų teismo veiksmai, leidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą sprendė tik formaliai.

Parengiamajame teismo posėdyje perėjęs į bylos nagrinėjimą, neišsiaiškinęs tikslių ieškovo reikalavimų, vėliau, esant pagrįstai būtinybei tikslinti ieškinio reikalavimus, užkirtęs ieškovui kelią patikslinti ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko, teisėjų kolegijos nuomone, galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Tai yra CPK 329 str. 1 d. numatytas pagrindas teismo sprendimui panaikinti.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, o taip pat neatskleidė bylos esmės, dėl ko apskųstasis sprendimas naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 d., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo sutuoktinės K. Š. prašymą pripažinti ją byloje ieškove, teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikšmingas šioje byloje įvertinant, ar teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Bylą teismas nagrinėjo pagal ieškovo R. Š. ieškinį, jo sutuoktinė K. Š. atstovavo ieškovą byloje pagal įgaliojimą (b.l. 40). Taigi apie bylą jai buvo žinoma. Teismas, priėmęs vieno iš sutuoktinių ,t.y. R. Š. , ieškinį, šį namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtį pagrįstai laikė tinkamu ieškovu. Jei antrasis sutuoktinis pats nereiškia ieškinio, teismas turi pagrindą vertinti, kad ieškinį pareiškęs sutuoktinis veikia abiejų sutuoktinių vardu. K. Š. ieškinio byloje kartu su ieškovu nereiškė. Prašyti įtraukti ją byloje ieškove, K. Š. neprivalėjo, jai užteko tik raštu pareikšti, kad ji kaip ieškovas palaiko byloje jau pareikštus reikalavimus ar reiškia tokius atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Galina BlaževičEvaldas Burzdikas