- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-1475-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- K., K. Š., R. Š.
- Atsakovas
- I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė, Vida Tarutienė
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovams K. Š. ir R. Š., jų atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei, atsakovų atstovams advokatei Vidai Tarutienei ir N. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1115-657/2010 pagal ieškovų K. Š. ir R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams I. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo I. M. priešieškinį dėl bendraturčių dalies pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai K. Š. ir R. Š. patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 63-66) prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakovui I. M. 2001-12-22 išduotą statybos leidimą Nr. 1159-2-01; įpareigoti atsakovą panaikinti esamą mansardos rekonstrukciją pertvarkant rekonstruotą mansardą pagal buvusį rekonstrukcijos projektą, tvirtintą 2000 m. rugpjūčio mėnesį, buvusį civilinėje byloje Nr. 2-3126/2001, kuriam buvo sudaryta taikos sutartis 2007-07-13 ir nustatyti tam šešių mėnesių terminą; atnaujinti terminą pareikšti reikalavimui panaikinti statybos leidimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, jog su atsakovu yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams priklauso 0,7 namo dalys, o atsakovui - 0,3. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto su pastoge, kuri yra bendro naudojimo patalpa. Kauno miesto apylinkės teismo 2001-07-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3126/2001 byla buvo baigta taikos sutartimi. Taikos sutarties 3 punktas numatė, kad atsakovas I. M. pagal parengtą projektą rekonstruotų butą Nr. 2, įrengiant laiptus ir tris papildomas gyvenamas patalpas pastogėje, kurių bendras plotas po įrengimo 37,45 kv. m. virš atsakovo patalpų. Įsigaliojus taikos sutarčiai, atsakovas, panaudodamas minėtą teismo nutartį, atliko rekonstrukciją pagal kitokį projektą, nei buvo pateiktas tvirtinant taikos sutartį. Jam 2001-12-22 buvo išduotas leidimas rekonstrukcijai ir plotui, kuris priklauso ne tik atsakovui, o yra bendras su ieškovais plotas. Byloje pagal ieškovų užklausimą VĮ Registrų centro Kauno skyrius pateikė planų nuorašus, iš kurių matosi, kad rekonstruotas visas bendras abiejų savininkų mansardos plotas, tai yra visas pastogės plotas 32,48 kv.m. Šie pastogės planai neatitinka rekonstrukcijos projektams. Tuo tarpu iš registrų centro išrašo matosi, kad pagal statinio priėmimo tinkamu naudoti aktą atsakovas padidino gyvenamąjį plotą tik 26,16 kv.m. Tokiu būdu, pagal pažymą atrodytų, kad atsakovas nėra atlikęs rekonstrukcijos virš ieškovų virtuvės. Realiai atsakovo rekonstruotos patalpos yra virš ieškovų virtuvės, ką rodo iš registrų centro gauti planai. Vietoje buvusio projekto, tvirtinto 2000 metų rugpjūčio mėnesį, kuriame projektavimo spec. sąlygos Nr. S-00-43, išduotos 2000-03-02, atsirado naujas projektas, tvirtintas 2001 m. spalio mėnesį, kuriame projektavimo sąlygos Nr. S-00-45. Abu projektai visiškai skirtingi, juos pasirašiusių asmenų parašai skiriasi. Pagal naują projektą vietoje buvusių numatytų įrengti trijų patalpų, numatyta įrengti naujas keturias patalpas, kurių plotas jau nebe 37,45 kv.m., kaip buvo nurodyta buvusiame projekte, o 43,62 kv.m. plotas. Atsakovas įrengė patalpas, kurių dalimi užstatytas plotas virš ieškovų buto virtuvės. Apie tai, kad virš ieškovų virtuvės įrengtos patalpos, ieškovai sužinojo tik 2007 metų pabaigoje, kai reikėjo remontuoti stogą ir ieškovai bandė pasinaudoti jiems priklausančia mansardos dalimi. Iki tol ieškovai tikėjosi, kad atsakovas laikosi taikos sutarties sąlygų ir nepagalvojo, kad statybos leidimą atsakovas gavo suklastojęs dokumentus ir naujai rekonstrukcijai sutikimo iš ieškovų neprašė. Išduodant leidimą, pasinaudota dviejų skirtingų projektų dokumentais, naudingus statytojui (atsakovui) dokumentus sujungiant į vieną. Ieškovų, kaip bendraturčių teisės pažeistos tuo, kad atsakovas turėdamas tik 0,3 namo dalį, rekonstravo visą bendro naudojimo patalpos pastogės dalį, jo rekonstruotų patalpų dalis atsidūrė virš ieškovų virtuvės, nors ieškovams priklauso 0,7 namo dalis, tuo pačiu atitinkamai namo daliai ir 0,7 dalis pastogės, o atsakovui priklausytų tik tiek, kiek yra numatyta teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje - 37,45 kv.m. plotas, esantis virš antro buto (taikos sutartimi ieškovai sutiko, kad būtų rekonstruotas didesnis plotas, nei priklausytų pagal įstatymą). Tokiu būdu atsakovas pažeidė LR CK 4.82 str. 5 d. nuostatas. 2007-11-30 ieškovė K. Š. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, informuodama apie atsakovo pažeidimus. 2007-12-28 atsakymu Nr. IS-G- 5235-641 K. Š. buvo pranešta, kad atlikus patikrinimą pažeidimų nenustatyta. Gavusi atsakymą ieškovė 2008-02-06 prašymu vėl kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydama pateikti statybos projekto kopiją, statybos leidimą ir 2003-12-08 valstybinės komisijos aktą. 2008-03-03 atsakymu Nr. ISA-G-930-102 prašymas buvo atmestas ir pasiūlyta kreiptis į teismą. Gavusi atsakymą dėl atmesto prašymo K. Š. 2008-03-20 teismui pateikė ieškinį. Į byloje dalyvavusio advokato V. M. 2008-05-06 prašymą pateikti dokumentus, buvo atsiųsta naujojo projekto kopija, kuri yra byloje. Nors atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija dalyvavo byloje kaip tretysis asmuo ir buvo teigiama, kad rekonstrukcija atlikta pagal galiojantį leidimą, ieškovai iki šios dienos nematė 2001-12-22 leidimo Nr. 1159-2-01 originalo, nei įstatymu nustatyta tvarka tvirtinto nuorašo. Byloje yra tik šviesta ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės J. M. 2008-05-26 (jau bylos eigoje), tvirtinta leidimo kopija, iš kurios galima teigti, kad tikėtina, jog toks leidimas yra. Neturėdami dokumento originalo, ieškovai neturi galimybės užginčyti byloje esančio dokumento teisėtumo. Dėl šių priežasčių ieškovai neturėjo galimybės nustatytu terminu pareikšti ieškinį dėl leidimo panaikinimo. Apie atsakovo pažeidimus ieškovai sužinojo tik prieš kreipiantis į teismą 2007 metų pabaigoje, tuomet, kai bandė remontuoti stogą ir įsirengti jiems priklausančią mansardos dalį virš virtuvės. Apie tai, kad sudaryta taikos sutartis panaudota naujam visai skirtingam projektui, ieškovai sužinojo tik bylos eigoje. Jei teismas manytų, kad terminą pareikšti reikalavimą panaikinti leidimą ieškovai praleido, dėl šių svarbių priežasčių ieškovai prašė atnaujinti šį terminą.
Atsakovas I. M. priešieškiniu (t. 2, b.l. 20-21) prašė pakeisti namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams priklausančias dalis bendrojoje nuosavybėje ir nustatyti, kad šis namas jo bendraturčiams priklauso tokiomis dalimis: atsakovui I. M. 41/100 id. dalis, kurią sudaro patalpos - 2-1/5,00, 2-2/10,48, 2-3/3,64, 2-4/17,92, 2-5/3,45, 2-6/10,35, 2-7/1,92, 2-8/11,21, rūsio patalpa R-2/6,29 bei 1/2 rūsio patalpų R-l/7,57, R-7/9,85, R-8/1,43, iš viso 79,68 kv.m.; ieškovui R. Š. 59/100 id. dalis, kurią sudaro patalpos 1-1/3,54, 1-2/8,37, 1-3/14,28, 1-4/1,11, 1-5/17,82, 1-6/6,48, 1-7/15,01, 1-8/20,19 bei rūsio patalpos R-3/4,62, R-4/4,13, R-5/4,16, R-6/4,13, bei 1/2 rūsio patalpų R-1/7,57, R-7/9.85, R-8/1,43, iš viso 113,27 kv.m.; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įvykdyta rekonstrukcija teisiškai įregistruota. Įregistravimo pagrindas statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2003-12-08 aktas. Registro duomenyse nurodytas padidėjęs plotas 26,16 kv.m. Bendras namo plotas šiuo metu yra 192,95 kv.m., o buvęs ankstesnis namo plotas buvo 166,79 kv.m. Namo palėpė įrengta teisėtai, pagal paruoštą ir patvirtintą planą, turint bendraturčių sutikimą, kas akivaizdu iš 2001-07-13 taikos sutarties 3 dalies sąlygų - R. Š. ir K. Š. sutinka, kad būtų įrengtos papildomos patalpos pastogėje pagal paruoštą planą. Už tokį sutikimą R. ir K. Š. pareikalavo viso du tūkstančius tris šimtus, kas ir buvo jiems išmokėta. Taikos sutartis 2001-07-13 teismo nutartimi buvo patvirtinta. Visi tolesni būsimų statybų derinimai bei patys statybos darbai buvo pradėti jau turint bendraturčių sutikimą ir jokių pažeidimų nebuvo padaryta. Kaip ir nurodyta pripažinimo tinkamu naudotis akte, papildomai buvo įrengtos patalpos nuo 2-5 iki 2-8 ir bendras plotas pastogėje 26,93 kv.m., tačiau įvertinus ir pirmo aukšto patalpų 2-1 (5,00 kv.m.), 2-2 (10,48 kv.m.), 2-3 (3,64 kv.m.), 2-4 (17,92 kv.m.) plotų pasikeitimą, viso namo plotas padidėjo 26,16 kv.m., o ne 26,93 kv.m. Dėl pastato padidėjimo rekonstrukcijos būdu būtina perskaičiuoti namo dalis, vadovaujantis LR CK 4.77 str. nuostatomis. Kadangi savo lėšomis atsakovas padidino bendrąjį daiktą, todėl padidėjo ne tik viso pastato plotas, bet ir atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovai nesutinka gera valia perskaičiuoti dalis. Kadangi nurodomas nekilnojamasis turtas yra įregistruotas tik atsakovo I. M. bei ieškovo R. Š. vardu, tai ir pastato dalių apskaičiavimas bei pakeitimas nurodomas tik šių asmenų vardu. 2001-12-22 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 1159-2-01, kuo remiantis pagal paruoštą projektą buvo pradėti ir atlikti statybos darbai. Vykdant statybos darbus ieškovai niekada neprieštaravo, nors kokie statybos darbai vykdomi aiškiai matėsi. Nei R. Š., nei K. Š. neapskundė šio leidimo net ir bylos nagrinėjimo metu, kai jiems akivaizdžiai apie tai buvo paaiškinta. Ieškovai nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko šis terminas praleistas, todėl jokio pagrindo atnaujinti terminus nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, priteisė iš ieškovų K. Š. ir R. Š. 2132,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui I. M. ir 73,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Iš byloje esančios pirkimo – pardavimo sutarties teismas nustatė, kad ieškovai 1992 m. spalio 12 d. sutartimi įrengtas palėpės patalpas -7, 15,01 kv.m., 1-8, 20,19 kv.m., įsigijo su butu kaip buto priklausinį. Likusi neįrengta palėpės dalis neįtraukta nei į ieškovų, nei į atsakovo buto kvadratūrą. Todėl teismas sprendė, kad vien dėl to ji neturi būti vertinama tik kaip namo dalis ar kaip namo bendrojo naudojimo objektas. Nurodė, kad atsakovui priklausančio buto privatizavimo sutartyje tiesiogiai neįtvirtinta nuostatų dėl palėpės, bet buto inventorizacijos byloje nurodyta, kad palėpė yra (prijungta civilinė byla Nr.2-3126/2001, b.l. 17). Ši neįrengta palėpės dalis siejasi tik su atsakovo I. M. butu ir iš jo yra įėjimas į palėpę. Ieškovų privatizavimo sutartyje ir dokumentuose nuorodų dėl palėpės priskyrimo ieškovams nėra, o fizinio ar funkcinio ryšio su ieškovų butu nenustatyta, nes ir patys ieškovai pripažino, kad jie ta palėpės dalimi niekada nesinaudojo ir ten negalima patekti kitaip, kaip tik per ieškovo butą. Tai sudarė pagrindą teismui kvalifikuoti neįrengtą palėpės dalį kaip atsakovo I. M. buto priklausinį, o ne namo dalį ar bendrojo naudojimo patalpas, priklausančias namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl teismas sprendė, kad patalpų įrengimas palėpėje pagal I. M. 2001-12-22 išduotą statybos leidimą nepažeidžia ieškovų interesų. Be to, statybos leidimo galiojimas susietas su statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, todėl statybos leidimas neteko savo galios, nes jo sprendiniai jau yra įgyvendinti (2003-12-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Toks sprendimas, kai vien panaikinamas statybos leidimą, kuris ir šiaip pagal teisės aktus neteko galios, nenaikinant statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ieškovams nesukels jokių teisinių pasekmių. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovai teigė, kad apie ginčijamą aktą sužinojo tik 2009 m. vasarą, tačiau šiuos jų paaiškinimus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ginčijamas 2001-12-22 statybos leidimas Nr. 1159-2-01 (tinkamai patvirtinta kopija) Kauno apskrities viršininko administracijos į bylą buvo pateiktas 2008 m. gegužės 27 d. (t.1, b.l. 48). Ieškovai nuo tos dienos galėjo susipažinti su ginčijamu administraciniu aktu. Nors ieškovai teigė, kad apie statybos leidimą nieko nežinojo, nes su bylos medžiaga nebuvo susipažinę, tačiau šie jų argumentai paneigiami byloje esančiais įrodymais – jau 2008-07-30 ieškovas R. Š., susipažinęs su byla prašė paruošti visos eilės bylos lapų kopijas (T.1, b.l. 99). Todėl teismas padarė išvadą, kad apie ginčijamą aktą ieškovams tapo žinoma ne vėliau kaip 2008-07-30. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiami aktai nebuvo tiesiogiai adresuoti pareiškėjui, o apie tokius aktus jis sužinojo 2008 metų liepos mėnesio pabaigoje, patikslintas skundas, kurio prašyta panaikinti statybos leidimą teismui pateiktas tik 2009-02-19, teismas sprendė, kad ieškovai praleido skundo dėl tokio akto panaikinimo padavimo teismui terminą, todėl ieškinį atmetė ir dėl senaties termino.
Taip pat teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pakeisti nuosavybės teisių dalis kitaip, nei bendraturčiai yra įgiję, atsižvelgiant į gyvenamojo namo faktinį plotą, yra tikslingas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas I. M. savo lėšomis atliko namo dalies rekonstrukciją ir padidino namo plotą. Todėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytos dalys neatitinka faktinės situacijos. Atsakovas atliko savo dalies gyvenamųjų patalpų naujus kadastrinius matavimus, pagal juos VĮ Registrų centro Kauno filialo specialistai atliko pastato dalių paskaičiavimą pagal faktinį naudojimą. Po atliktos rekonstrukcijos namo bendras plotas padidėjo nuo 166,79 kv.m. iki 192,95 kv.m. Šios aplinkybės nė viena šalis neginčijo, duomenys įregistruoti viešame registre, jie įstatymų nustatyta tvarka nepakeisti. Naudojimosi gyvenamuoju namu tarp bendraturčių tvarka buvo nustatyta, ir nors bendraturčiai pagal sutartis yra įsigiję idealiąsias namo dalis, tačiau faktinis naudojimasis patalpomis niekada nesikeitė, pretenzijų šalys viena kitai nereiškė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Name buvo rekonstruojamos tik jau esančios ieškovams nuosavybės teise priklausančios patalpos, jokių naujų statybų vykdoma nebuvo. Todėl neteisinga teismo nuomonė, kad namo plotas padidintas rekonstruojant pastatą. Be to, teismo išvada, kad ieškovai savavališkai įsirengė mansardoje patalpas dar iki privatizavimo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, būtent – Kauno miesto valdybos 1992-10-06 potvarkyje Nr. 944-v rašoma „įteisinti savivaldybės vardu savavališkai pastatytus statinius - (31 punktas) „mansardą 1-8, 1-7 (duomenys neskelbtini)". Šias įteisintas patalpas kaip gyvenamąsias patalpas, o ne buto priklausinį ieškovai nusipirko iš valstybės. Likusi mansardos dalis nebuvo įteisinta kaip gyvenamos patalpos, todėl liko bendro naudojimo su atsakovu patalpomis. Tačiau atsakovas be ieškovų sutikimo įsirengė dar papildomai virš 6 kv.m. mansardos ploto, kuris turėtų kaip bendro naudojimo patalpų dalis priklausyti ieškovams.
2. Apeliantai nesutinka su teismo teiginiu, kad leidimas statybai jau rekonstravus patalpas neteko galios, todėl buvo būtina teismine tvarka užginčyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. LR Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 punktas nurodo, kad statybos leidimas netenka galios ir teismo sprendimu, o 35 straipsnio 5 punktas nurodo, kad kai statinys statomas ar pastatytas pažeidžiant Statybos įstatymą, jis nugriaunamas. Šiuo atveju yra pažeistas Statybos įstatymo 23 straipsnis, kuris numato, kad norint gauti statybos leidimą pateikiamas ir bendrasavininkų sutikimas dėl rekonstrukcijos. Ieškovai naujam projektui, pagal kurį atlikta rekonstrukcija, sutikimo nedavė. Taikos sutartis, esanti prijungtoje byloje sudaryta buvusiam projektui, kuriame buvo numatyta rekonstruoti 37,45 kv. m. mansardos ploto. Šiuo metu rekonstruotas visas mansardos plotas, tame skaičiuje ir bendro naudojimo plotas, kuris priklauso mums kaip bendrasavininkams. Teismas vadovaujasi LR Statybos įstatymo 24 str., 23 str. 18 d. 3 p., STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“, STR 1.07:01:2002 „Statybos leidimas“, šių poįstatyminių aktų sąvokas interpretuodamas savaip, nes juose nenurodoma, kaip teigia teismas sprendime, kad leidimas baigia galioti statinį pripažinus tinkamu naudotis. Priešingai STR 1.1.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka" nurodo, kad jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis aktas gali būti atšauktas, teismui pripažinus statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. Todėl teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus įrodymus, galėjo pripažinti teisinę registraciją negaliojančia.
3. Nežiūrint to, kad teismas sprendime nurodė, kad leidimo panaikinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių, tačiau tuo pačiu bandė įrodinėti, jog ieškovai statybos leidimo neginčijo laike vieno mėnesio. Byloje neginčijamai įrodyta, kad kai tik ieškovai susipažino su leidimo nuorašu, jie prašė teismo leisti patikslinti ieškinį. Ne kartą ieškovai ieškiniuose prašė teismo išreikalauti statybos leidimo originalą tam, kad būtų galima reikalauti leidimą pripažinti negaliojančiu, nes byloje yra tik šviesta leidimo kopija. Toks ieškovų prašymas buvo atmetamas. Ieškovų įsitikinimu, pripažinti negaliojančiu galima ne dokumento nuorašą, o patį dokumentą, kurio per visą bylos eigą pateikta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai iš esmės nesuderinami su bylos nagrinėjimo metu išsiaiškintomis aplinkybėmis. Pasak apeliantų, teismo nuomone, namo plotas padidintas rekonstruojant namą, ir teigia, kad tai netiesa. Tačiau pats ieškovas į bylą pateikė 2008-03-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra padidintas rekonstruojant, šis padidėjimas yra įteisintas ir 2.1 p. nurodyta, kad bendras namo plotas 192,95, ankstesnis namo plotas buvo 166.79 kv.m. Taigi, namo plotas padidintas jį rekonstruojant ir tai įrodo nenuginčyti VĮ Registru centro duomenys. Įvykdyta rekonstrukcija teisiškai įregistruota, įregistravimo pagrindas statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2003-12-08 aktas. Namo palėpė įrengta teisėtai, pagal paruoštą ir patvirtintą planą, turint bendraturčių sutikimą, kas akivaizdu iš 2001-07-13 taikos sutarties 3 dalies sąlygų. Ieškovų nuosavybės teisės negali būti pažeidžiamos perskaičiuojant namo dalis, nes į ieškovų nuosavybę nėra kėsinamasi, nuosavybė iš ieškovų neatimama, jų dalis nesumažėja, o tik padidėja atsakovui priklausanti nuosavybės dalis, tačiau ne ieškovų sąskaita, o atsakovo pastangomis ir lėšomis (CK 4.77 str. l d.). Apeliantai aiškina įstatymus savo supratimu, nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai, vadovaudamasis tiek byloje surinktais įrodymais, tiek galiojančiais įstatymais, išdėstė motyvus dėl statybos leidimo galiojimo, dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, dėl šių administracinių aktų sąveikos ir jų sukeliamų teisinių pasekmių. Be to, teismas teisingai ir pagristai netaikė ieškininės senaties.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas net nebandė gilintis, pagal kurį rekonstrukcijos projektą atsakovas atliko buto rekonstrukciją. Teismas išsamiai pasisakė, kokia rekonstrukcija buvo numatyta pagal projektą, esantį prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3126/2001, taip pat, kokius rekonstrukcijos darbus buvo numatyta atlikti pagal projektą, kuris buvo suderintas savivaldybėje ir pagal, kurį buvo išduotas atsakovui ginčijamas statybos leidimas. Teismas tinkamai įvertino minėtas faktines aplinkybes, o ieškinys atmestas visai dėl kitų motyvų.
2. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. administracinio akto skundimui numatyto vieno mėnesio termino taikymo, tinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą ir padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, ir nenurodė termino praleidimo priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis, ko pasėkoje pagrįstai nusprendė, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad pripažinti negaliojančiu galima ne dokumento nuorašą, o patį dokumentą, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kad LR ABTĮ 33 str. 1 d. taikymo prasme asmuo sužino apie individualaus pobūdžio administracinį aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją, priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Esminiai ginčijamo statybos leidimo turinį sudarantys elementai ieškovams tapo žinomi nuo tokio statybos leidimo nuorašo pateikimo į bylą, t. y. nuo 2008-05-27.
3. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog neteisinga yra teismo nuomonė, kad gyvenamasis namas padidintas rekonstruojant pastatą. Byloje esantis 2010-02-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina priešingai. Minėtame išraše yra padaryta žyma, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), padidintas rekonstruojant. Minėta žyma padaryta 2003-12-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuris teismine tvarka nėra nuginčytas, pagrindu. Taigi nenuginčijus 2003-12-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2001-12-22 statybos leidimo Nr. 1159-2-01 panaikinimas, ieškovams nesukels teisinių pasekmių. Atsakovas taip pat sutinka, su teismo argumentais, jog statybos leidimas neteko savo galios, nes jo sprendiniai jau yra įgyvendinti 2003-12-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Reikalavimo, panaikinti pirmiau minėtą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, ieškovai nereiškė, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva atsakovo rekonstruoto buto teisinės registracijos pripažinti negaliojančia. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus įrodymus, pilnai galėjo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys LR CPK 265 str. 2 d. nuostatoms.
4. Atsakovas sutinka su teismo išvada, jog patalpų įrengimas palėpėje pagal atsakovui I. M. 2001-12-22 išduotą statybos leidimą, nepažeidžia ieškovų teisių, kadangi ieškovų pateiktoje privatizavimo sutartyje ir kituose dokumentuose nėra nuorodų dėl palėpės priskyrimo ieškovams, nenustatyta fizinio ar funkcinio ryšio su ieškovų butu, patys ieškovai pripažino, kad jie I. M. rekonstruota palėpės dalimi niekada nesinaudojo ir, kad ten galima patekti tik iš atsakovo buto. Vadovaujantis CPK 5 str. 1 d. ieškovams, neįrodžius subjektinių teisių pažeidimo, nėra juridinio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų K. Š. ir R. Š. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjus bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbų, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesutarimai tarp šalių, t. y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsyje bei mansardoje esančių patalpų buvo išspręsti geranoriškai, Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3126/2001, 2001-07-13 nutartimi patvirtinus taikos sutartį, kuria apeliantai sutiko su naujų ginčo patalpų mansardoje įrengimu ir buto Nr. 2 rekonstrukcija pagal paties I. M. paruoštą projektą ( civ. bylos Nr. 2-3126/2001 l. 103-104). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai byloje esančius įrodymus vertino CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, kartu atsižvelgdamas ir į aukščiau paminėta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties (t. 1, b. l. 24, 51) nuostatas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Būtent šių išvadų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai savo pateiktame skunde nepateikė pagrįstų argumentų dėl galimai neteisėto teismo sprendimo, tik iš esmės atkartojo patikslintame ieškinio pareiškime nurodytas aplinkybes, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis šios grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas). Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė tik tiek, kad teismas neįsigilino į įrodymus, nevertino liudytojų parodymų. Tokiu būdu apeliantai šalia kitų procesinės teisės pažeidimo klausimų, priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą kelia ir įrodymų nepakankamumo klausimą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais bendraturtės ir nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos.
Vienok, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovai 1992 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įrengtas palėpės patalpas 1 – 7 ir 1.8 atitinkamai 15,01 kv. m. ir 20,19 kv. m. ploto įteisintas kaip savavališkus statinius 1992 – 10 – 06 Kauno miesto valdybos mero potvarkiu Nr. 944 – v (t. 2, b. l. 100 – 102) įsigijo kartu su nusipirktu minėta pirkimo – pardavimo sutartimi butu ir rūsio patalpomis, esančiais (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 99) kaip priklausinius. Likusi gi neįrengta palėpės dalis nebuvo įtraukta nei į vienos iš šalims priklausančių butų kvadratūrą, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis 1992-08-03 mansardos eksplikacija (civilinės bylos Nr. 2-3126/2001, b. l. 17) pagrįstai sprendė, kad ginčo patalpos, t. y. neįrengta palėpės dalis siejasi tik su atsakovo I. M. butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina tos pačios dienos mansardos eksplikacijos duomenys (t. 2, b. l. 101-102). Be to, pati apeliantė K. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad virš ieškovų buto įrengta mansardos dalis, kurią ieškovai privatizavo kartu su rūsio patalpomis ir jų nuomojamu butu ir sąlygojo susitarimą su atsakovu, kuriuo už leidimą įsirengti palėpėje esančiose patalpose papildomą gyvenamąjį plotą I. M. ir sumokėjo ieškovams po 1150 Lt. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas gyvenamąsias patalpas mansardoje įsirengė be ieškovų sutikimo yra visiškai nepagrįstas nei faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nei surinktais įrodymais.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nei viename iš teismui pateiktų dokumentų nėra jokių duomenų apie ginčo mansardos patalpų fizinį ar funkcinį ryšį su ieškovų būstu, pagrįstai nurodė, kad šios patalpos kvalifikuotinos ne kaip bendrojo naudojimosi gyvenamojo namo patalpos, bet, kaip atsakovo I. M. buto priklausinys. Šios aplinkybės yra ne tik aiškiai užfiksuotos 1992 – 09 – 22 defektiniame akte – sąmatoje bei 1992 – 09 – 25 Gyvenamojo namo, buto įkainavimo akto Nr. 11518 turinyje (civilinės bylos Nr. 2-3126/2001 b. l. 13-14, 17), bet ir 2000-03-20 Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus išvadoje Nr. S-00-45, kurios pagrindu ir buvo išduotas atsakovui ieškinio pareiškimu ginčijamas leidimas patalpoms mansardoje įrengti (t. 1, b. l. 49, 57).
Kadangi būtent aukščiau paminėtų dokumentų pagrindu atsakovui ne tik 2000-03-02 buvo išduotos projektavimo specialiosios sąlygos Nr. S-0045 (t. 1, b. l. 58), bet ir atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, įrengiant papildomas patalpas pastogėje, ką patvirtina projektiniai duomenys prie atsakovo pateikto aiškinamojo rašto ir 2008-04-08 pastato dalių apskaičiavimo projekto duomenys, (t. 1, b. l. 66 – 75; t.2, b. l. 24) bei 2003-12-08 gyvenamojo namo 3A 1p pripažinimo tinkamu naudotis akto ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys ( t. 2 b. l. 105 – 107, 131 – 133 ), kurių apeliantai, nei pirminiame ieškinio pareiškime, nei vėliau, ne kartą tikslindami savo ieškininius reikalavimus, iš esmės neginčijo.
Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus – LR Valstybinio Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1992 – 09 – 24 pažymėjimą Nr. 2 - 4455 ir 1975 m. spalio mėnesį LTSR KŪM „Komprojektas“ parengti gyvenamojo namo, esančio Kuzmos g. Nr. 72A, gegnių išdėstymo ir stogo planų bei jų specifikacijos duomenis vertina kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
Tuo pačiu nėra pagrindo teisėjų kolegijai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, nes teismas aiškiai savo išvadose pasisakė, kad atsakovo patalpos, įrengtos mansardoje jo nuosavybe tapo tik po to, kuomet jų statyba buvo įteisinta įstatymų nustatyta tvarka, t.y. nepažeidžiant CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, jog atsakovo teisėtai atliktos mansardos patalpų rekonstrukcijos išdavoje buvo sukurta dalis I. M. buto, kaip nuosavybės objektas, nėra jokių galimybių šį turtą laikyti bendraturčių bendro naudojimo patalpomis, tenkinant jų ieškinį.
Būtent dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pagrįstai nekonstatavo ir CK 4.77 straipsnio 1 d. nuostatų pažeidimo bei nurodė, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą 2003 – 12 – 08 ginčo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti valstybinės komisijos aktui ginčyti, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimo nereiškė, todėl ieškovų apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Kadangi apeliantai daugiau jokių argumentų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu nepateikė, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jos yra teisiškai nereikšmingos, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 3 dalimi, iš ieškovų R. Š. ir K. Š. ieškovui I. M. priteistina po 400 Lt advokato atstovavimo išlaidų, susijusių su jo interesų atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų R. Š. ir K. Š. po 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui I. M..